Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo antstolio Sauliaus Ramanausko teikimą dėl nesumokėtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba areštu nuteistajam A. L., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-03-31 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. ir nubaustas 8 MGL (1000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004-01-09 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir A. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 MGL (1500 Lt/434,43 Eur) bauda.

Nuteistasis A. L. baudos nesumokėjo, turto ir pajamų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi (vykdomoji byla Nr. 0102/08/07303).

Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas antstolio Sauliaus Ramanausko teikimas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba areštu A. L., nes nėra galimybės iš nuteistojo priverstinai išieškoti nesumokėtos 434,43 Eur (1500 Lt) baudos.

Antstolis Saulius Ramanauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvairiu laiku A. L. vardu buvo užvesta daug vykdomųjų bylų išieškoti pinigines baudas, bet visos vykdomosios bylos grąžintos su negalimo išieškojimo aktais. Kadangi šio nuteistojo atžvilgiu buvo užvesta daug vykdomųjų bylų, išieškojimo veiksmai buvo atliekami tokiais dideliais tarpais, t. y. 2005 metais, po to tik 2010 metais. Vien jo (Sauliaus Ramanausko) kontoroje per tą laikotarpį buvo virš 18 vykdomųjų bylų. Negali pateikti konkrečių dokumentų ar išrašų, įrodančių, kokie išieškojimo veiksmai buvo atlikti šioje konkrečioje byloje, nes keitėsi registravimo sistema, buvo daug kitų bylų. Išieškojimas buvo vykdomas taip – kiek bebūtų bylų vieno skolininko atžvilgiu, daroma viena užklausa apie pajamas ir turtą. Dabar, kai atsirado vieninga registravimo sistema, įrašas daromas prie kiekvienos bylos ir matomas visiems. Ankščiau užklausos ir įrašai buvo daromi rankiniu būdu. Reikėtų paieškoti vykdomojoje byloje duomenų, ar kai A. L. nuo 2006-02-27 iki 2012-01-31 dirbo UAB „Dažymo linija“, buvo kreiptasi į darbdavį dėl skolos išieškojimo, bet paprastai, kai žmogaus sąskaitos būna areštuotos, jis pats pradeda ieškoti kodėl taip yra. Nepasidomėjo, kodėl nebuvo vykdomos išskaitos iš A. L. darbo užmokesčio. Negali pasakyti ir to, ar nuteistasis buvo kada nors kreipęsis į antstolių kontorą dėl baudos mokėjimo atidėjimo ar panašiai, nes per tiek metų tikrai neatsimena. Dėl baudos pakeitimo nesikreipė 11 metų dėl to, kad šio asmens atžvilgiu buvo daug vykdomųjų tiek civilinių, tiek baudžiamųjų bylų. Pagal BK 96 str. apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Todėl galima daryti išvadą, kad kol vyksta tyrimas antstolių kontoroje senaties nėra. Aišku, į teismą galėjo kreiptis ir ankščiau. Palaiko teikimą ir prašo jį tenkinti.

Prokurorė prašo antstolio teikimą tenkinti, kadangi yra nustatyta, jog nuteistasis Panevėžio apylinkės teisme 2005-03-31 nuosprendžiu paskirtos baudos per nustatytą terminą savanoriškai nesumokėjo, nuosprendžio neskundė, nesikreipė dėl baudos mokėjimo išdėstymo, nesant galimybės ją sumokėti per nuosprendyje nurodytą terminą. Iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad priverstinio išieškojimo metu A. L. neparodė jokios iniciatyvos, nedėjo jokių pastangų, kad sumokėtų bent dalį baudos. Nuteistajam buvo siunčiamas patvarkymas priimti dokumentą vykdyti, taip pat dokumentas dėl skolos išieškojimo išlaidų, tačiau į siunčiamus pranešimus nuteistasis nereagavo, su antstoliu nesusisiekė. Nustatyta, kad A. L. periodiškai dirbo, darbo biržoje neregistruotas, banko sąskaitose piniginių lėšų, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis sąmoningais veiksmais vengia sumokėti teismo nuosprendžio paskirtą baudą, nes nebuvo jokių rimtų priežasčių, dėl kurių nuteistasis negalėjo įvykdyti paskirtos bausmės.

Nuteistojo A. L. gynėja advokatė prašo teikimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad net keletą kartų šioje byloje yra suėję nuosprendžio vykdymo senaties terminai. Pagal BK 96 str. dėl senaties termino turi būti sprendžiama pagal tai, ar jis buvo pateiktas laiku vykdyti. Šiuo konkrečiu atveju per trejus metus. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas laiku pateikė vykdyti nuosprendį. Kitas klausimas – ar pareigūnas, kuriam buvo pavestas nuosprendžio vykdymas, tinkamai jį vykdė ir, ar prokuratūra tinkamai kontroliavo šio nuosprendžio vykdymą. Pati daug metų dirbo prokuratūroje ir žino, kad prokuroras, kada bauda nėra išieškota, kai mato, kad artėja trejų metų vykdymo senaties terminas, antstoliui siunčia priminimą, raginimą, kad antstolis išspręstų, ar yra galimybė tą bausmę vis dėlto įvykdyti, ar reikėtų teikimu kreiptis į teismą pagal BK 47 str. dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba areštu. Per 11 metų nei antstolis, nei prokuroras nesurado laiko, kad būtų sprendžiama dėl bausmės pakeitimo, nors akivaizdžiai matė, kad antstolis turėjo ne vieną vykdomąją bylą, todėl išieškojimas yra negalimas. Nenustatyta, kad nuteistasis vengė sumokėti baudą. Neaišku, kodėl per 11 metų, jei buvo požymiai, jog yra vengiama mokėti baudą, nebuvo kreiptasi į teismą vadovaujantis BPK nuostatomis ir neprašoma pakeisti bausmę į kitą, t.y. areštą arba viešuosius darbus. Susipažinus su tuo, kaip antstolis vykdė šią bausmę, akivaizdžiai matyti, kad antstolis pažeidė jam nustatytas pareigas, numatytas Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 624 str., kadangi visų CPK numatytų galimų veiksmų, kuriuos galėjo atlikti, neatliko, t.y. atliko juos nesistemingai, periodiškai, labai ilgais intervalais, o būtent raginimas išsiųstas 2005-07-21, 2005-07-19 išsiųsti paklausimai bankams ir Sodrai, o paskui penkeriems metams byla padėta į stalčių. Jeigu pareigūnas trejus metus nesiima jokių priemonių bausmei įvykdyti, akivaizdu, kad sueina bausmės vykdymo senatis. Taip pat nuo 2005 metų liepos iki 2010 metų birželio 29 d. teismui pateiktoje vykdomojoje byloje nebuvo atlikti jokie veiksmai. Toliau nuo 2010 metų iki 2015 metų dar kartą suėjo penki metai, kada antstolis šią bylą laiko stalčiuje. Ir išsiėmęs 2015 metais, turbūt gavęs duomenis iš Sodros sistemos, kad nuteistasis dirba, išsiunčia patvarkymą. Tačiau akivaizdu, kad pagal teismų praktiką tokie išskaičiavimai nebegalėjo būti daromi, kadangi buvo suėjusi nuosprendžio vykdymo senatis. Esant tokioms aplinkybėms ir aplaidiems antstolio veiksmams, mano, kad šiai dienai svarstyti dėl galimybės bausmę pakeisti sunkesne bausme, t.y. į areštą, nėra jokio pagrindo, kadangi antstolis turėjo ne rašyti teikimą pakeisti bausmę, o dar 2008 metais spręsti klausimą dėl bausmės vykdymo nutraukimo, nes 2008 metais pirmą kartą suėjo bausmės vykdymo senatis. Iš skirtingų šaltinių duomenų matyti, kad nuo 2006 metų iki 2012 metų nuteistasis dirbo, tačiau vykdomojoje byloje net nėra pateikti tokie duomenys, kad nuteistasis dirbo. Jei jis dirbo, reiškia gavo oficialias pajamas ir tokiu būdu antstolis, kreipdamasis į darbovietę, turėjo galimybę šią baudą išieškoti. Tačiau bauda nebuvo išieškota akivaizdžiai dėl antstolio veiksmų, nes pats nuteistasis, oficialiai įsidarbinęs, negalėjo nuslėpti savo darbinių pajamų. Taigi BK 96 str. numatyti senaties terminai yra suėję kelis kartus ir bausmės tikslai yra visiškai praradę savo prasmę, todėl antstolio teikimo teismo prašo netenkinti, nes jis yra neteisėtas ir visiškai nepagrįstas.

Nuteistasis A. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad baudos sumokėti neturėjo lėšų, nes kai dirbo, pajamos buvo minimalios, taigi neturėjo finansinių galimybių įvykdyti bausmę. Teismo nuosprendžio, kuriuo buvo paskirta bauda, neskundė, į teismą dėl baudos mokėjimo išdėstymo bei į antstolį nesikreipė. Kai nedirba, darbo biržoje registruotas nebuvo. Mano, kad šiuo metu jau yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis, todėl teikimą prašo atmesti.

Teikimas netenkinamas.

BK 96 straipsnis reglamentuoja apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymą. Šio straipsnio 1 dalies 1punkto b papunktyje yra nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dviejų metų. Šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja, o straipsnio 4 dalis numato, kad jei nuteistasis padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis buvo priimtas 2005-03-31. Jis įsiteisėjo 2005-04-21 (23 b.l.). Tačiau iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad šio nuosprendžio vykdymo senaties eiga buvo nutrūkusi dėl naujai A. L. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., už kurios padarymą jis buvo nuteistas 2008-03-04 Anykščių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu. Taigi nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo dienos, t.y. 2007-02-24, trejų metų 2005-03-31 nuosprendžio vykdymo senaties terminas baigėsi 2010-02-24. Duomenų, kad A. L. būtų įvykdęs daugiau nusikalstamų veikų, nėra.

Sprendžiant klausimą, ar gali būti pritaikytas BK 96 straipsnio 1dalies 1punkto b) papunktis, esminę reikšmę turi tai, ar pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, jog nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengė atlikti bausmę.

Nagrinėjamu atveju teismas, susipažinęs su vykdomąja byla Nr. 0102/08/07303, negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis A. L. vengė atlikti jam skirtą baudos bausmę. Iš minėtos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis Saulius Ramanauskas, gavęs Panevėžio miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-334-591, išduotą 2005-04-22, 2005-07-19 išsiuntė nuteistajam siūlymą sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas, taip pat, siekdamas išsiaiškinti informaciją apie A. L. turimas pinigines lėšas bei turimą registruotą turtą, tą pačią dieną pateikė užklausas įvairiems bankams bei kredito įstaigoms, kreipėsi į Sodrą bei Nekilnojamojo turto registrą (vykdomosios bylos 2-7 lapai). Tačiau kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, iki pat 2010-06-29 antstolis šioje vykdomojoje byloje daugiau jokių vykdymo veiksmų neatliko ir tik praėjus beveik penkeriems metams nuo vykdomojo dokumento gavimo, pateikė užklausą Darbo biržai, siekdamas išsiaiškinti, ar A. L. ten registruotas (vykdomosios bylos 8-9 lapai). Tolimesni vykdymo veiksmai, siekiant nustatyti nuteistojo turtinę padėtį, vėlgi buvo atlikti tik praėjus daugiau nei penkeriems metams, t.y. 2015-10-13 į A. L. darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiunčiant patvarkymą dėl skolos išieškojimo (vykdomosios bylos 11 lapas). Daugiau jokių duomenų teismui pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0102/08/07303 apie antstolio atliktus išieškojimo veiksmus nėra. Ir nors teismo posėdžio metu antstolis Saulius Ramanauskas paaiškino, kad kadangi šio nuteistojo atžvilgiu jo kontoroje yra vykdoma ir daugiau vykdomųjų bylų (pagal vykdomuosius raštus tiek civilinėse, tiek administracinių teisės pažeidimų bylose), tai šitoje vykdomojoje byloje gali ir nebūti visų dokumentų, kurie patvirtintų, jog buvo atliekami atitinkami vykdymo veiksmai, o tokie dokumentai gali būti kitose vykdomosiose bylose. Tačiau paklausus antstolio, ar tokius dokumentus jis galėtų teismui pateikti, antstolis nurodė, kad to padaryti negali. Taigi pateiktoje vykdomojoje byloje esant informacijai tik apie keletą antstolio aktyvių veiksmų, vykdytų siekiant išieškoti iš nuteistojo nuosprendžiu priteistą baudą, kurie buvo atlikti tik maždaug kas penkerius metus, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad nuteistasis A. L. iš tikrųjų vengė atlikti jam paskirtą bausmę ir baudos nemokėjo piktybiškai. Priešingai, nors A. L. legaliai nuo 2006-02-27 iki 2012-01-31 (beveik šešerius metus) dirbo UAB „Dažymo linija“, o paskui nuo 2015-07-31 iki 2016-04-29 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (33 b.l.) ir turėjo pajamų, tačiau vykdomojoje byloje duomenų iš Sodros, kad minėtas asmuo dirbo, iš viso nėra, kas rodo, jog antstolis Saulius Ramanauskas nebuvo aktyvus, siekdamas išieškoti paskirtą baudą ir nesiaiškino, ar nuteistasis tikrai dirba ir, jei dirba, kodėl darbdaviai nedaro išskaitų iš jo darbo užmokesčio (pats antstolis teismo posėdžio metu nurodė, kad nepasidomėjo, kodėl nevykdomos išskaitos iš A. L. darbo užmokesčio), neteikė užklausų įvairioms kredito įstaigoms bei bankams, Nekilnojamojo turto registrui, Sodrai, Darbo biržai, o į teismą dėl neišieškotos baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba areštu kreipėsi tik praėjus vienuolikai metų po nuosprendžio priėmimo. Teismo vertinimu, antstolis, nustatęs, kad skolininkas neturi piniginių lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, privalėjo laiku kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad asmens nubaudimas turi vykti per protingą laiko tarpą, o apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties institutu taip pat realizuojami humanizmo, teisingumo principai. Tokios praktikos laikosi Lietuvos apeliacinis teismas (1A-389/2013). Šio instituto taikymas yra teismo pareiga, o ne teisė, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad apkaltinamasis nuosprendis nebegali būti vykdomas, todėl antstolio Sauliaus Ramanausko teikimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 str., 364 str.,

nutaria:

Antstolio Sauliaus Ramanausko teikimą atmesti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.