Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 1 (vienerių) metų terminuota laisvės atėmimo bausme;

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė;

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. R. nuteistas už tai, kad 2024 m. balandžio 24 d. apie 18.32 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „N.“, matant pardavėjai, tyčia atvirai pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – 2 vnt. 1 litro talpos alkoholio „GRANT`S“ butelius po 21,99 Eur, kurių vertė 43,98 Eur, 3 vnt. 1 litro talpos alkoholio ,,SCOTTISH LEADER ORIGINAL“ butelius, po 20,99 Eur, kurių vertė 62,97 Eur, ir 3 vnt. 0.7 litro talpos alkoholio ,,JEGERMEISTER“ butelius, po 18,90 Eur, kurių vertė 56,70 Eur, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „N. M.“ priklausantį 163,65 Eur vertės turtą.

2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad M. R. įvykdyta nusikalstama veika yra visiškai įrodyta paties kaltinamojo duotais parodymais, UAB „N. M.“ pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolu, liudytojos J. M. apklausos protokolu ir kita bylos medžiaga. Apylinkės teismas skirdamas M. R. bausmę įvertino tai, kad jis veikė tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą, baudžiamojoje byloje nebuvo gauta duomenų apie padarytos žalos atlyginimą, ankščiau 13 kartų teistas, iš kurių bent 9 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, padarė daugybę administracinių nusižengimų, nedirba, paskirtų baudų nemoka, anksčiau skirtos bausmės įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalie 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apylinkės teismas skyrė straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, o jos dydį nustatė artimą minimaliai bausmei.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. R. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį ir parinkti jam švelnesnę bausmės rūšį. Nuteistasis prašo apygardos teismo atkreipti dėmesį, jog jis bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais nagrinėjant bylą ikiteisminio tyrimo tvarka ir bylą nagrinėjant teisme, savo kaltę pripažino, žalos dydis yra sąlyginai nedidelis, neteisėti veiksmai įtakos kitų asmenų sveikatai neturėjo. Nuteistojo teigimu, paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, bus pasiekti visi bausmių skyrimo tikslai, bus leista jam visiškai atlyginti padarytą žalą, būti naudingu visuomenei, o taip pat leis pakeisti savo gyvenimą, ko apeliantas negalėtų padaryti bausmę atlikdamas pataisos namuose.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, jame neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl jo kaltės, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirtos bausmės individualizavimu ir prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas M. R. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus.

9. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų įvertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog priešingai nei nurodyta nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, taip pat atsižvelgė į pavogto turto vertę, į tai, kad M. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apylinkės teismas vertino ir tai, kad nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo trylika kartų teistas, kad jam būdingas turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo modelis, kad sistemingai daro turtinio pobūdžio administracinius nusižengimus ir nemoka paskirtų baudų, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau dėl M. R. būdingo išimtinai turtinių nusikaltimų ir administracinių nusižengimų darymo modelio sprendė, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys jau yra susiformavęs, turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos tapo jo pragyvenimo šaltiniu ir švelnesnė bausmė nepasieks BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Apygardos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padaryta nusikalstama veika yra jo netinkamai vedamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jam turi būti skiriama griežčiausia už šią veiką numatyta bausmė.

10. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde ir prašo švelninti jam paskirtą bausmę, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad M. R. anksčiau yra teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jam buvo skiriamos įvairios bausmės, tačiau jos įtakos M. R. elgesiui nepadarė, todėl spręsti, jog M. R. paskirta bausmė būtų aiškiai per griežta – nėra pagrindo.

11. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Dėl procesinių išlaidų.

12. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 4 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad M. R. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 154,17 Eur sumą.

13. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2024 m. lapkričio 22 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (2 t., b. 1. 23). Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Šiuo atveju M. R. nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, nedirba, todėl jo galimybė užsidirbti ir padengti turimus skolinius įsipareigojimus yra apribota. Nors nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas, tačiau skundas buvo faktiškai išnagrinėtas vieno posėdžio metu, apelianto gynėjas trumpai pasisakė baigiamųjų kalbų metu, sudėtingi teisės taikymo klausimai šioje byloje nebuvo keliami, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos dėl nuteistojo gynimo iš M. R. nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš M. R. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.