Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-220-856/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-14
Bylos Nr.: e2A-220-856/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-36-3-00123-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė, Irena Stasiūnienė
Atsakovas: D. I.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Biogrūdai“

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-220-856/2021Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00123-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

šiaulių apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. I. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7743-476/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Biogrūdai“ ieškinį atsakovui D. I. dėl žalos, atsiradusios pardavus netinkamos kokybės produkciją, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Biogrūdai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. I. 9 296,60 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu 2018 m. rugpjūčio 23 d. sudarė Grūdų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovei parduoti 72 tonas sutarties sąlygas atitinkančių ekologiškų kvietrugių, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už parduotas prekes. Sutarties 1.1. punkte šalys numatė, jog atsakovo ieškovei parduodami ekologiški kvietrugiai turi atitikti šiuos reikalavimus: drėgmė - 14 %, šiukšlingumas - 1%, cheminių likučių ir mikrotoksinų kiekis - 0%, šiukšlinių priemaišų, tame tarpe ir grūdų, ne daugiau kaip 5%, DON max 500 ppb, ZEA 50 ppb. Sutartyje šalys taip pat susitarė, jog pardavėjas garantuoja, kad tiekiamos prekės nėra genetiškai modifikuotos, stipriai užterštos ir jose nėra parazitų. Jos taip pat atitinka įstatymų reikalavimus dėl mikrotoksinių ir sunkiųjų metalų. Jei galiojančių ES nuostatų dėl ekologijos buvo nesilaikoma, pardavėjas įsipareigoja atlyginti visus pirkėjo patirtus nuostolius. Sudarydamas sutartį atsakovas patvirtino aiškiai suprantantis, kad jam vėluojant, pažeidžiant šioje sutartyje įtvirtintus terminus bei pristatant lentelėje numatytų reikalavimų neatitinkančius grūdus arba visiškai nevykdant sutarties, pirkėjas negalės tinkamai įvykdyti įsipareigojimų savo klientams, todėl patirs nuostolius, už kuriuos bus atsakingas pardavėjas.

3. Galutinėje grūdų pristatymo vietoje Vokietijos įmonėje Ceravis Produktion and Transporte GmbH atlikus produkcijos kokybės laboratorinį tyrimą, buvo rasta grūdinių kenkėjų, dėl kurių produkcija buvo pripažinta netinkamos kokybės ir atsisakyta ją priimti. Apie nustatytus grūdams pagal sutartį keliamų kokybės reikalavimų trūkumus atsakovas buvo informuotas nedelsiant bei ne vieną kartą tiek telefonu, tiek elektroniniais laiškais. Grūdus reikėjo parsigabenti į Lietuvą ir juos išvalyti bei prieš tai grūdai kurį laiką dar buvo sandėliuojami Vokietijoje. Ieškovė tinkamai ir laiku atsiskaitė su atsakovu, atsakovui sumokėdama pilną sutartyje nurodytą grūdų kainą, bei informavo, jog vėliau bus išrašoma sąskaita ieškovės patirtiems nuostoliams atlyginti. Ieškovės patirtiems 9 296,60 Eur dydžio nuostoliams atlyginti atsakovui buvo išrašyta ir pateikta 2018 m. spalio 26 d. PVM sąskaita faktūra. Patirtus nuostolius sudaro: 1) grūdų valymo nuo vabalų išlaidos - 870,35 Eur su PVM, paskaičiuotos pagal ieškovės įmonėje taikomus įkainius. Šie nuostoliai atsirado dėl atsakovo patiektoje produkcijoje rastų parazitų; 2) grūdų džiovinimo išlaidos – 452,59 Eur su PVM, paskaičiuotos pagal ieškovės įmonėje taikomus įkainius. Šios išlaidos atsirado dėl atsakovo pristatytos produkcijos drėgmės, kuri viršijo 14 %; 3) grūdų transportavimo Lietuva-Vokietija (3 automobiliai) išlaidos – 3 267 Eur su PVM. Šie nuostoliai atsirado dėl to, jog atsakovo parduoti grūdai neatitiko sutartyje jiems numatytų kokybės reikalavimų ir ieškovė, norėdama juos parduoti, grūdus išvalymui parsigabeno atgal į Lietuvą, kadangi Vokietijos įmonė grūdų valymo nuo parazitų paslaugos neteikia; 4) grūdų transportavimo Vokietija-Lietuva (3 automobiliai) išlaidos – 4 381,41 Eur su PVM. Šie nuostoliai atsirado dėl to, jog grūdai neatitiko sutartyje jiems numatytų kokybės reikalavimų ir ieškovė, norėdama juos parduoti, turėjo kurį laiką sandėliuoti Vokietijoje, kur patyrė papildomas krovimo į ir iš sandėlio bei sandėliavimo išlaidas, bei turėjo grūdus parsigabenti atgal į Lietuvą, juos išvalyti; 5) didmaišių įsigijimo išlaidos – 325,25 Eur su PVM. Šie nuostoliai atsirado dėl to, jog išvalius grūdus nuo parazitų, jų supilti į tuos pačius didmaišius nebuvo galimybės, todėl turėjo būti naudojami nauji didmaišiai.

4. Nepaisant pretenzijų dėl pristatytų grūdų kokybės, atsakovas ieškovės išrašytos sąskaitos neapmokėjo ir atsisakė atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Atsakovui nesutinkant su pretenzijomis, buvo pasiūlyta kreiptis į Valstybinę augalininkystės tarnybą, tačiau šiam nepateikus priešingos išvados apie pristatytos produkcijos kokybę, laikytina, jog jis sutiko su nustatytais grūdų kokybės trūkumais, o ieškovės užsakovo, kuriam buvo transportuota produkcija – Vokietijos įmonės Ceravis Produktion und Transporte GmbH – išvada/siuntų kontrolės yra neginčijami ir tinkami įrodymai, patvirtinantys grūdų kokybės neatitikimą sutartyje įtvirtintiems reikalavimams.

Atsiliepimas

5. Atsakovas D. I. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytą sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą, taikomą ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų. Apie nurodomus grūdų trūkumus ieškovė sužinojo dar 2018 m. rugpjūčio 29 d., t. y. kai ieškovės klientas Vokietijos įmonė Ceravis Produktion and Transporte GmbH pateikė ieškovei siuntų kontrolės korteles, kuriose nurodyta, kad prekė apnikta aruodinių straubliukų ir dėl to buvo atsisakyta priimti prekę. Savo reikalavimą atlyginti grūdų trūkumų šalinimo išlaidas ieškovė pateikė atsakovui 2018 m. spalio 28 d. elektroniniu laišku, prie kurio buvo prisegta 2018 m. spalio 26 d. PVM sąskaita-faktūra.

6. Ieškovė nepagrįstai remiasi CK 6.333 straipsnio 3 dalimi ir perkelia atsakovui įrodinėjimo pareigą, kadangi nei sutartyje, iš kurios yra kilęs ginčas, nei įstatyme nėra tiesiogiai numatyta atsakovo kaip pardavėjo pareiga garantuoti ieškovei kaip pirkėjui, kad sutartimi parduoti daiktai (grūdai) atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų. Tuo tarpu ieškovė neįrodė, kad kokybės trūkumai yra nustatyti būtent atsakovo pateiktuose grūduose, taip pat kad šie trūkumai atsirado iki grūdų perdavimo ieškovei arba dėl priežasčių, atsiradusių iki jų perdavimo.

7. Ieškovė grūdų neatitikimą sutarties sąlygoms, jų kokybės trūkumus grindžia vien tik savo kliento Vokietijos įmonės Ceravis Produktion and Transporte GmbH išduotomis siuntų kontrolės kortelėmis, kuriose nepateikiamos jokios pastabos dėl produkcijos neatitikimo drėgmės reikalavimams. Tuo tarpu ieškovės reikalaujamų atlyginti grūdų trūkumų šalinimo išlaidų dalį sudaro būtent džiovinimo išlaidos (452,59 Eur). Visi grūdų kokybės parametrai turi būti patvirtinti kompetentingos (atestuotos) laboratorijos atliktų tyrimų rezultatais, kuriuose, be kita ko, turi būti tiksliai nurodomi grūdų nuokrypiai nuo taikomų sutartinių kokybės parametrų. Tuo tarpu ieškovė nepateikia jokių laboratorinių tyrimų rezultatų. Ieškovės pateiktose siuntų kontrolės kortelėse nurodomi kur kas didesni produkcijos kiekiai nei tie, kuriuos atsakovas pateikė ieškovei pagal sutartį, todėl visiškai tikėtina, kad ieškovės nurodyti trūkumai galėjo būti nustatyti ne atsakovo pateiktuose grūduose. Pagal sutartį visą grūdų kiekį iš atsakovo turėjo pasiimti ir faktiškai pasiėmė pati ieškovė savo transportu, kuriuo grūdai toliau buvo transportuojami ieškovės klientui į Vokietiją. Vadovaujantis Sutarties 3.4 punktu, grūdų sugedimo ar žuvimo rizika pereina ieškovei nuo to momento, kai pardavėjas faktiškai perduoda grūdus ieškovei, t.y. kai grūdai pakraunami į ieškovės transportą. Atsižvelgiant į tai visiškai tikėtina, kad grūdai galėjo būti užteršti ir/arba sumaišyti su kita produkcija transportavimo metu. Ieškovė nepateikė tai paneigiančių įrodymų. 2018 m. rugpjūčio 11 d., t. y. beveik tuo pačiu metu, kai atsakovo grūdai buvo parduoti ieškovei, kurių kokybė ginčijama, atsakovo sūnus H. I. taip pat pardavė ieškovei 30 tonų 2018 metų kūlimo ekologiškų kvietrugių iš to paties (duomenys neskelbtini) esančio sandėlio. Be to, tiek pats atsakovas, tiek ir jo sūnus H. I. 2018 m. spalio 1 d. kitam pirkėjui UAB „Scandagra“ iš to paties sandėlio ir netgi iš tų pačių aruodų pardavė virš 23 tonų tų pačių metų kūlimo kvietrugių. Nė vieno iš nurodytų pardavimų atveju nebuvo nustatyti jokie parduotų kvietrugių kokybės trūkumai. Jeigu ieškovei parduoti grūdai būtų tikrai apnikti aruodinių straubliukų, tokiu atveju minėti parazitai turėjo būti rasti ir kitose iš to paties sandėlio parduotose tų pačių metų kūlimo kvietrugių partijose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškovės UAB „Biogrūdai“ ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo D. I. 8 844,01 Eur skolos, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 613,17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė.

9. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad ieškiniu yra keliamas reikalavimas dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės prekių, t. y. dėl grūdų įsigijimo. Teismas nurodė, kad faktiškai ieškovė reiškia reikalavimą dėl netinkamos kokybės grūdų trūkumų ištaisymo išlaidų atlyginimo. Sprendžiant ieškinio senaties klausimą, turi būti taikoma CK 1.125 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos, taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė dėl patirtų nuostolių 2018 m. spalio 26 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą 9 296,60 Eur sumai, kurios apmokėjimo terminas iki 2018 m. lapkričio 9 d. Minėtą PVM sąskaitą faktūrą atsakovas gavo 2018 m. spalio 28 d., šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovo atstovas, tačiau nurodytu terminu atsakovas sąskaitos neapmokėjo. Ieškovė į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi 2020 m. gegužės 19 d., todėl laikytina, kad ieškovė kreipėsi į teismą nepraleidusi sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino, taikomo ieškiniams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos.

10. Teismas atmetė atsakovo argumentus kaip nepagrįstus, jog siuntų kontrolės kortelės, kuriose nurodyta, kad prekės nepriimtos, nes prekės apniktos aruodinių straubliukų, nėra pakankamas įrodymas, jog parduotų grūdų kokybė neatitiko sutarties reikalavimų. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė į bylą Vokietijos įmonės Ceravis AG 2020 m. lapkričio 23 d. raštą, kuriame nurodyta, jog įmonė vykdo veiklą pagal jų supirkimo sąlygas ir pagal Vokietijos Bendrąsias grūdų prekybos sąlygas, kurių 31 paragrafe aprašyta, kad pirkėjas privalo paimti grūdų mėginius (sutarties) vykdymo vietoje. Mėginius turi paimti kvalifikuotas specialistas. Vadinasi ši įmonė yra akredituota atlikti tokius tyrimus. Šalių sudarytos grūdų pirkimo – pardavimo sutarties 2.4. punkte numatyta, jog galutinis prekės kiekis ir kokybė bus nustatomi iškrovimo vietoje. Sutarties 2.5. punkte numatyta, kad produkcijos kokybę nustato produkcijos punkto priėmimo laboratorija (t. y. pirkėjo užsakovas, kuriam transportuojama produkcija). Jeigu gavėjas per 14 dienų nuo ekologinių produktų kokybės nustatymo iškrovimo vietoje nesikreips į Valstybinę augalininkystės tarnybą, bus laikoma, jog pateikta iškrovimo vietos išvada dėl grūdų kokybės rodiklių yra galutinė ir pardavėjas su ja sutinka. Atsakovas 2018 m. rugsėjo 8 d. elektroniniu laišku buvo informuotas, jog produkcijoje buvo rasta vabalų, tačiau sužinojęs apie grūdų kokybės tyrimo rezultatus iškrovimo vietoje, jis per sutartyje nustatytą 14 dienų terminą nesikreipė į Valstybinę augalininkystės tarnybą ir turėdamas krovinio ėminius iš kiekvienos pakrautos transporto priemonės, neatliko pakartotinio grūdų kokybės tyrimo, kaip buvo numatyta tarp šalių sudarytoje sutartyje. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas į bylą pateikė Valstybinės augalininkystės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. kokybės tyrimų protokolą, kuriuo įrodinėjo ieškovei parduotų grūdų kokybės atitikimą sutartyje nustatytiems reikalavimams, tačiau, kaip teisingai nurodė ieškovė, po tokio ilgo laiko tarpo produkto savybės galėjo keistis, galimai nebeliko parazitų, kurie toje produkcijoje buvo. Atsižvelgdamas į tai bei esant nepakankamam tyrimui pateikto ėminio kiekiui, teismas sprendė, jog tokie tyrimų rezultatai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas, patvirtinantis atsakovo ieškovei parduotų grūdų kokybę.

11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad galimai jo grūdai buvo sumaišyti su kitų ūkininkų grūdais arba užkrėsti kenkėjais jų pervežimo į Vokietiją metu, nes iš byloje esančių krovinių važtaraščių matyti, jog visi grūdai iš atsakovo ūkio sandėlių buvo pakrauti į tris transporto priemones, kurios, kaip nurodyta važtaraščiuose, buvo išvalytos, krovinys buvo užplombuotas ir išvažiavo į pristatymo vietą Vokietijoje. Teismas pažymėjo, kad kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovės atstovas R. B., krovinys paimtas iš atsakovo sandėlio buvo atidaromas tik atvažiavus į pristatymo vietą Vokietijoje, kur ir buvo nustatyta, kad atsakovo grūdai apnikti aruodinių straubliukų. Byloje nėra jokių duomenų, kad plombos vežimo metu būtų pažeistos, todėl teismui nėra jokio pagrindo spręsti dėl krovinio sugadinimo pervežimo metu. Siuntų kontrolės kortelėse nurodyti krovinį gabenusių transporto priemonių ir priekabų valstybiniai numeriai, taip pat plombų numeriai sutampa su krovinio važtaraščiuose nurodytais numeriais, ir nors atsakovas teigia, kad nesutampa važtaraščiuose bei siuntų kontrolės kortelėse nurodomi krovinio kiekiai, tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog krovinys, priešingai nei jį kraunant Lietuvoje, pristatymo vietoje, Vokietijoje, buvo sveriamas kartu su transporto priemone bei priekaba, todėl galimai ir atsirado šis svorio neatitikimas. Šalys sutarties 2.5. punkte susitarė dėl kokybės nustatymo krovinio pristatymo vietoje. Taigi, teismas konstatavo, jog byloje nustatyta, kad krovinys galutinį gavėją pasiekė nekokybiškas, duomenų, jog jis buvo sugadintas transportavimo metu, byloje nėra.

12. Teismas nurodė, kad atsakovas, siekdamas paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, be kita ko, į bylą pateikė duomenis apie jo sūnaus ūkininko H. I. tiek pačiai ieškovei, tiek ir UAB „Scandagra“ parduotus ekologiškus kvietrugius, teigdamas, kad 2018 m. rugpjūčio 11 d., t. y. beveik tuo pačiu metu kaip ir jo grūdai buvo parduoti ieškovei, H. I. taip pat pardavė ieškovei 30 tonų 2018 metų kūlimo ekologiškų kvietrugių iš to paties (duomenys neskelbtini) esančio sandėlio. Be to, tiek pats atsakovas, tiek ir jo sūnus H. I. 2018 m. spalio 1 d. kitam pirkėjui UAB „Scandagra“ iš to paties sandėlio, ir netgi iš tų pačių aruodų, pardavė tų pačių metų (t. y. 2018 m.) kūlimo kvietrugius ir juose nebuvo rasta jokių kenkėjų. Tačiau tokius atsakovo argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad nei H. I., nei paties atsakovo kitu laikotarpiu parduoti kvietrugiai niekaip negali būti lyginami su atsakovo ieškovei parduotais ginčo grūdais, nes byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog visi jie buvo užauginti viename lauke, nukulti vienu metu bei laikomi tame pačiame sandėlyje. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad minėtiems veiksniams esant skirtingiems, grūdų kokybė taip pat gali skirtis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš atsakovo į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros matyti, jog H. I. ieškovei 23,843 t ekologiškų kvietrugių pardavė 2018 m. rugpjūčio 11 d., tai yra net 16 dienų anksčiau nei atsakovas, kuris ginčo kvietrugius ieškovei pardavė 2018 m. rugpjūčio 27 d., o įmonei UAB „Scandagra“ kvietrugius pardavė ženkliai vėliau, tai yra 2018 m. spalio 1 d. Iš to teismas darė išvadą, kad skiriasi ne tik grūdų nuėmimo laikas, bet ir jų sandėliavimo sąlygos. Teismas taip pat pažymėjo, kad tiek atsakovas, tiek jo sūnus H. I. yra ūkininkai, todėl neabejotinai skiriasi ir jų laukai, kuriuose jie augina savo produkciją, nes kiekvienas ūkininkas kasmet deklaruoja savo plotus bei juose auginamus pasėlius, todėl atsakovo ir jo sūnaus produkcija niekaip negalėjo būti užauginta viename lauke.

13. Teismas darė išvadą, kad ieškovė įrodė įsigytų iš atsakovo grūdų trūkumus (grūdai buvo apnikti aruodinių straubliukų) bei byloje esančiais įrodymais pagrindė, jog šie trūkumai atsirado iki grūdų perdavimo ieškovei momento, tačiau ieškovė neįrodė aplinkybės, kad iš atsakovo įsigytų grūdų drėgmė viršijo sutartyje nustatytą 14 % drėgmės kiekį. Atitinkamai atsakovas, kaip pardavėjas, siekdamas paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, neįrodė, kad pardavė ieškovei sutartyje nustatytus reikalavimus atitinkančius grūdus bei nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad jo grūdai buvo apnikti aruodinių straubliukų.

14. Teismas nurodė, kad ginčo šalys 2018 m. rugpjūčio 23 d. sudarė grūdų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei ekologiškus kvietrugius. Minėtoje sutartyje buvo nustatyti reikalavimai prekei: produkcijos kokybė turi atitikti galiojančias ES nuostatas dėl ekologinės gamybos taip pat TS (techninių sąlygų) reikalavimus, keliamus tokiai produkcijai (sutarties 2.3. punktas). Taip pats sutarties 1.1. punkte šalys numatė, jog atsakovo ieškovei parduodami ekologiški kvietrugiai turi atitikti šiuos reikalavimus: drėgmė – 14 %, šiukšlingumas – 1 %, cheminių likučių ir mikrotoksinų kiekis – 0 %, šiukšlinių priemaišų, tame tarpe ir grūdų, ne daugiau kaip 5 %, DON max 500 ppb, ZEA 50 ppb. Kadangi atsakovas pardavė ieškovei sutarties sąlygas neatitinkančią produkciją ir dėl to ieškovė patyrė nuostolių, teismas konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus. Teismas nurodė, jog atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad jis neužtikrino grūdų kokybės atitikties pasirašytos sutarties pagrindu, todėl teismas sprendė, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamos kokybės produkcijos pardavimo, ir ieškovės patirtų nuostolių, produkcijos sandėliavimo Vokietijoje, transportavimo, išvalymo bei naujų didmaišių pirkimo.

15. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog iš atsakovo nupirko netinkamos kokybės produkciją, kuri buvo apnikta grūdinių kenkėjų, todėl ieškovei įrodžius parduotų grūdų trūkumus, pardavėjui (atsakovui) tenka atsakomybė dėl pirkėjui (ieškovei) atsiradusių su tuo susijusių nuostolių. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių pasirašyta sutartimi atsakovas įsipareigojo, kad jei nebus laikomasi Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų dėl ekologijos, jis įsipareigoja atlyginti visus patirtus nuostolius (Sutarties 5.2. punktas). Šios sutarties nuostatos atsakovas neginčijo, ji yra galiojanti, todėl atsakovui savo veiksmais pažeidus sutartį atsirado prievolė mokėti nuostolių atlyginimą ir pagal sutartį, ir pagal įstatymą.

16. Teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovės į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros būtų faktiškai apmokėtos. Ieškovės į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina atsiradusių nuostolių dydį, be to, ieškovė pateikė į bylą įrodymus, iš kurių matyti, kad sąskaita už naujų didmaišių įsigijimą apmokėta 2018 m. lapkričio 19 d., o sąskaitos už papildomas transportavimo paslaugas apmokėtos 2018 m. lapkričio 28 d., 2018 m. gruodžio 13 d. bei 2019 m. kovo 5 d., todėl teismas sprendė, jog ieškovė byloje įrodė ne tik žalos faktą, bet ir atsiradusių nuostolių dydį. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 8 844,01 Eur nuostolių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Apeliaciniu skundu atsakovas D. I. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas priteisė iš atsakovo 8 844,01 Eur skolos, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 613,17 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Biogrūdai“, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

17.1. Teismas neteisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, todėl netinkamai pritaikė materialinės teisės normas dėl ieškinio senaties taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas tarp šalių kilo dėl pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo ir būtent dėl sutartimi parduotų grūdų trūkumų, sprendžiant ieškinio senaties klausimą turėjo būti taikomas CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytas 6 mėnesių senaties terminas ieškiniams dėl daiktų trūkumų, o ne CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas 3 metų senaties terminas. Atsakovas neapmokėjo 2018 m. spalio 26 d. ieškovės PVM sąskaitos faktūros per joje nustatytą terminą. Atitinkamai CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytas 6 mėnesių senaties terminas yra skaičiuotinas nuo 2018 m. lapkričio 10 d., t. y. kitos dienos, kai pasibaigė ieškovės 2018 m. spalio 26 d. PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimo terminas, todėl ieškinys turėjo būti pateiktas vėliausiai iki 2019 m. gegužės 9 d.

17.2. Konstatuodamas, kad grūdai neatitiko sutartyje numatytos kokybės, teismas rėmėsi vien tik ieškovės pateiktomis jo kliento Vokietijos įmonės Ceravis Produktion und Transporte GmbH išduotomis siuntų kontrolės kortelėmis. Šios kortelės nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas konstatuoti, kad grūduose rasta aruodinių straubliukų. Remiantis tarp šalių sudarytos sutarties 2.5 punktu, grūdų kokybę nustato produkcijos priėmimo punkto laboratorija. Ieškovė, teigdama, kad grūdai neatitinka sutartinės kokybės reikalavimų, privalėjo pateikti kompetentingos laboratorijos atliktų grūdų tyrimų rezultatus, kuriuose, be kita ko, turėjo būti nurodytas tyrimo metodas bei pateikti tikslūs tyrimo duomenys, t. y. faktiniai tirtų grūdų kokybiniai parametrai, parodantys nuokrypius nuo taikytinų sutartinių kokybės parametrų, tačiau tokių tyrimų rezultatų ieškovė nepateikė.

17.3. Teismas savo išvadą, kad minėta Vokietijos įmonė yra akredituota atlikti grūdų tyrimus, grindžia vien tik byloje pateiktu Ceravis AG 2020 m. lapkričio 23 d. raštu, kuriame nurodyta, jog ši įmonė vykdo veiklą pagal savo supirkimo sąlygas ir pagal Vokietijos Bendrąsias grūdų prekybos sąlygas. Atsakovas nesutinka, kad toks raštas yra tinkamas akredituotos laboratorijos tyrimo įrodymas. Tai, kad grūdų mėginius turi paimti kvalifikuotas personalas, visiškai nereiškia, kad tie mėginiai buvo paimti, o sąvoka „kvalifikuotas personalas“ savaime nesuteikia minėtai įmonei akredituotos laboratorijos statuso ir šios įmonės siuntų kontrolės kortelių nedaro kvalifikuoto laboratorinio tyrimo rezultatais.

17.4. Tinkamu laboratorinio tyrimo rezultatu turi būti laikomas atsakovo byloje pateiktas Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. kokybės tyrimų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Jame pateikiami atsakovo ieškovei parduotų grūdų bandinio tyrimo rezultatai, kurie patvirtina, kad atsakovo ieškovei parduotoje produkcijoje jokių aruodinių kenkėjų nebuvo. Teismas atsakovo pateiktų Valstybinės augalininkystės tarnybos tyrimo rezultatų nepagrįstai nevertino kaip pakankamo pagrindo, patvirtinančio grūdų kokybę. Tyrimams pateiktas mėginys buvo paimtas grūdų perdavimo ieškovei metu į sandarų mėginiams skirtą maišelį, kuris buvo užplombuotas. Tyrimo protokole nurodytas bandinio plombos numeris; nėra konstatuota, kad tyrimams pateiktas bandinio maišelis ir/ar jo plomba būtų pažeisti; jei bandinyje būtų buvę parazitų (aruodinių straubliukų), jie niekur negalėjo dingti, kadangi bandinys buvo sandarus. Todėl teismo išvada, kad „galimai nebeliko parazitų“, visiškai nepagrįsta. Parazitams žuvus, būtų išlikusios jų liekanos; tyrimo protokole konstatuota tik tiek, kad tyrimas atliktas be pakartojimo, nes neužteko mėginio kiekio, tačiau tai nedaro tyrimo rezultatų neteisingais; remiantis Sutarties 6.1 punktu, šalys privalo mažiausiai 1,5 metų pasilikti ir išsaugoti prekių mėginį (bandinį), tuo tarpu nuo Valstybinės augalininkystės tarnybos ištirto mėginio paėmimo iki jo ištyrimo praėjo tik nepilni 2 metai.

17.5. Vien faktas, kad atsakovas nesikreipė į minėtą tarnybą ir neatliko tyrimų, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti grūdų trūkumo. Tam, kad atsakovui būtų pagrindas atlikti papildomus tyrimus, ieškovė privalėjo pateikti atsakovui grūdų priėmimo vietos laboratorijos tyrimus, pagrindžiančius grūdų neatitikimą sutartiniams reikalavimas. Ieškovė tokių tyrimų atsakovui nepateikė.

17.6. 2018 m. rugpjūčio 11 d., t. y. beveik tuo pačiu metu, kai atsakovas pardavė ginčo grūdus ieškovei, atsakovo sūnus H. I. pardavė ieškovei 30 tonų 2018 metų kūlimo ekologiškų kvietrugių iš to paties (duomenys neskelbtini) esančio sandėlio, iš kurio grūdus ieškovei pardavė ir pats atsakovas. Be to, tiek pats atsakovas, tiek ir jo sūnus H. I. 2018 m. spalio 1 d. kitam pirkėjui UAB „Scandagra“ iš to paties sandėlio ir netgi iš tų pačių aruodų pardavė virš 23 tonų tų pačių metų kūlimo kvietrugių. Nė vieno iš aukščiau nurodytų pardavimų atveju nebuvo nustatyti jokie parduotų kvietrugių kokybės trūkumai. Jeigu ieškovei pagal sutartį parduoti grūdai būtų tikrai apnikti aruodinių straubliukų, tokiu atveju minėti parazitai turėjo būti rasti ir kitose iš to paties atsakovo sandėlio parduotose tų pačių metų kūlimo kvietrugių partijose (siuntose).

17.7. Aruodinis straubliukas (lot. Sitophilus granarius) – vabalai, kurių kūno ilgis - 3,2-3,8 mm. + straubliuko ilgis – 1,25-2,0 mm., gyvena 7-8 mėnesius tik sandėliuose (sienų plyšiuose ir grūduose) (https://pelias.lt/kenkejai/grudu/#aruodinis-straubliukas), todėl teismo motyvas, jog nėra pateikti įrodymai, kad grūdai buvo užauginti viename lauke ar nukulti vienu metu, yra nepagrįstas, nes minėti kenkėjai gyvena tik sandėliuose. Faktą, kad visi minėti grūdai buvo laikomi tame pačiame sandėlyje, kaip ir ieškovei pagal sutartį parduoti grūdai, patvirtina kartu su pardavimo dokumentais byloje pateikti krovinio vežimo važtaraščiai, kuriuose nurodyta grūdų pakrovimo vieta ((duomenys neskelbtini), Rokiškio r.) sutampa su ieškovei parduotų grūdų pakrovimo vieta.

17.8. Byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių 8 844,01 Eur dydžio ieškovės išlaidas. Byloje nėra pateikta nei sąskaita už grūdų valymo paslaugas, nei juolab tokios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančių įrodymų. Byloje yra pateiktos tik PVM sąskaitos faktūros (su krovinio vežimo važtaraščiais) už transportavimo paslaugas iš Lietuvos į Vokietiją, tačiau nėra pateiktas joks įrodymas, patvirtinantis, kad tokias sąskaitas ieškovė būtų apmokėjusi ir faktiškai patyrusi šias išlaidas. Byloje yra pateiktos trys PVM sąskaitos faktūros už transporto paslaugas kartu su važtaraščiais ir šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančių banko operacijų įrašai, tačiau: ŽŪB „VG Ausieniškės“ 2018-10-11 d. PVM sąskaitoje faktūroje ir su ja pateiktame važtaraštyje net nenurodoma, koks krovinys buvo vežamas; kartu su IĮ „Transmylia“ 2018-10-26 d. PVM sąskaita-faktūra ir UAB „Sanosa“ 2018-12-31 sąskaita faktūra pateiktuose važtaraščiuose nurodyti kiekiai (svoriai) neatitinka atsakovo ieškovei parduotų grūdų kiekių. Dėl grūdų iškrovimo ir pakrovimo Vokietijoje išlaidų ieškovė yra pateikusi tik tokias paslaugas pagrindžiančias sąskaitas, tačiau nėra pateiktas joks įrodymas, patvirtinantis, kad tokias sąskaitas ieškovė būtų apmokėjusi. Byloje nėra pateikta nei sąskaita už grūdų iškrovimo Lietuvoje paslaugas, nei sąskaitos apmokėjimą patvirtinančių įrodymų.

17.9. Teismas neįvertino ir neatsižvelgė į sutartyje šalių sulygtas sąlygas dėl pasekmių, taikytinų nustačius netinkamą parduotų grūdų kokybę. Sutarties 5.5 punktu šalys susitarė, kad neatitinkantys nustatytos kokybės reikalavimų ar techninių sąlygų grūdai pirkėjo pasirinkimu: grąžinami atgal pardavėjui arba priimami pirkėjui atitinkamai sumažinant mokėtiną kainą, pirkėjui pateikus ir pardavėjui pasirašius naują PVM sąskaitą-faktūrą. Atitinkamai ieškovė neturėjo teisės vienašališkai nuspręsti kitaip, t. y. be atsakovo sutikimo pati šalinti neva jos nustatytus grūdų trūkumus ir reikalauti atlyginti jų šalinimo išlaidas, kurios sudaro kiek daugiau nei 41 procentą bendros visų atsakovo ieškovei parduotų grūdų kainos. Kadangi sutarties kainos mažinimui turėjo būti gautas atsakovo sutikimas (atsakovas turėjo pasirašyti naują sumažintai kainai ieškovės išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą), tinkamai įrodžiusi grūdų kokybės trūkumus ir negavusi atsakovo sutikimo dėl kainos mažinimo, ieškovė turėjo teisę tik grąžinti grūdus atsakovui, reikalaudama kompensuoti jos faktiškai patirtas grūdų transportavimo išlaidas.

Atsiliepimas

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Biogrūdai“ prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

18.1. Byloje ieškovės reikalavimas yra reiškiamas dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės prekių, dėl ko šiuo atveju yra taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, nepraleido ieškinio senaties termino. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-916/2020).

18.2. Vadovaujantis sutarties nuostatomis, grūdų kokybė šiuo atveju kaip tik turėjo būti nustatoma būtent produkcijos (grūdų) priėmimo punkto laboratorijoje, šiuo atveju Vokietijos įmonėje Ceravis Produktion und Transporte GmbH. Būtent ši įmonė ir atliko grūdų kokybės tyrimą, nustatė, jog grūdai yra apnikti kenkėjų – aruodinių straubliukų, ir išdavė tai patvirtinančias pažymas. Atitinkamai, visas grūdų trūkumų nustatymo procedūras ieškovė atliko tinkamai, laikydamasi sutartyje numatytų sąlygų, todėl Vokietijos įmonės Ceravis Produktion und Transporte GmbH išduotos siuntų kontrolės kortelės yra tinkamas ir pakankamas įrodymas konstatuoti, kad atsakovo pateiktuose grūduose buvo aruodinių straubliukų.

18.3. Tyrimai grūdų iškrovimo vietoje buvo atlikti 2018-08-29, o atsakovas apie tyrimo rezultatus buvo informuotas 2018 m. rugsėjo 6 d. elektroniniu laišku, tačiau atsakovas per sutartyje nustatytą 14 dienų terminą į Valstybinę augalininkystės tarnybą nesikreipė. Kadangi atsakovo pateiktas protokolas yra 2020-08-25, t. y. pateiktas du metus praleidus sutartyje įtvirtintą terminą, yra pripažintina, kad atsakovas sutiko su tyrimo grūdų iškrovimo vietoje rezultatais.

18.4. Atsakovo pateiktas protokolas patvirtinta, kad grūdų kokybės tyrimas buvo atliktas nesilaikant grūdų tyrimams taikomų taisyklių. Oficialiame Valstybinės augalininkystės tarnybos puslapyje pateikiamoje atmintinėje grūdų supirkėjams ir pardavėjams nurodyta, kad laboratoriniam grūdų kokybės nustatymui atlikti reikalingas mažiausiai 2 kg ėminys. Tuo tarpu apelianto pateikiamame protokole nurodyta, kad Valstybinei augalininkystės tarnybai buvo pateiktas tik 0,84 kg mėginys. Pačiame tyrimo protokole nurodyta, kad tyrimas atliktas be pakartojimo, nes nepakako ėminio kiekio, kas tik patvirtina aplinkybę, jog tyrimui pateiktas per mažas grūdų kiekis, dėl ko tyrimo rezultatai negali būti laikomi patikimais. Iš protokolo matyti, kad nėra aiškūs pateikto mėginio derliaus metai, todėl šiuo atveju atsakovo pateikti duomenys net nepatvirtina, kad tyrimui buvo pateikti tais pačiais metais nuimti grūdai. Akivaizdu, jog protokole pateikti duomenys yra nepatikimi, pateikti praėjus dviem metams nuo derliaus nuėmimo, pačiame protokole nurodoma, kad tyrimas padarytas iš nepakankamo ėminio kiekio ir be pakartojimo, protokole net nėra aiškus derliaus nuėmimo laikotarpis.

18.5. Kaip pagrįstai nurodė teismas, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo ir jo sūnaus grūdai buvo auginami tuose pačiuose laukuose, kad jų derlius buvo nuimtas tuo pačiu metu, taip pat kad jie laikomi tame pačiame sandėlyje tuo pačiu metu. Kaip teisingai buvo nustatyta sprendime, apelianto sūnus savo produkciją ieškovei pardavė 16 dienų anksčiau nei atsakovas, o įmonei UAB „Scandagra“ – tik 2018-10-01. Dėl šių priežasčių galėjo skirtis tiek grūdų nuėmimo laikas, tiek jų sandėliavimo laikotarpiai ir sandėliavimo sąlygos. Galiausiai, grūdų kokybės neatitikimas sutarties sąlygoms buvo nustatytas sutartyje nustatyta tvarka, ieškovei pateikiant reikalingus įrodymus, o atsakovas turėjo visas galimybes ginčyti tyrimų rezultatus, tačiau to nepadarė.

18.6. Ieškovė grūdus valė pati pagal UAB „Biogrūdai“ nustatytą grūdų valymo bei džiovinimo kainą. Atitinkamai, ieškovė negali pateikti nei sąskaitų, nei jų apmokėjimo dokumentų, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė šių išlaidų nepatyrė. Atitinkamai ieškovė nepateiks ir 451 Eur dydžio grūdų krovimo Lietuvoje išlaidų, kadangi grūdai buvo iškraunami ieškovės įmonėje ir šios išlaidos buvo apskaičiuotos pagal UAB „Biogrūdai“ taikomis įkainius.

18.7. Ieškovė į bylą yra pateikusi grūdų transportavimo Vokietija-Lietuva išlaidas, papildomai teikia grūdų transportavimo Lietuva-Vokietija išlaidas pagrindžiančius dokumentus (mokėjimo nurodymus) bei grūdų krovimo Vokietijoje išlaidas. Šiuos papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teisme ieškovė teikia dėl naujai atsiradusio poreikio ir tai nesudaro pagrindo teismui nepriimti šių įrodymų, juo labiau, kad klausimą dėl nepateiktų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų kelia pats apeliantas.

18.8. Vien PVM sąskaitų faktūrų išrašymo faktas yra pakankamas įrodymas, kad ieškovė yra patyrusi realių nuostolių dėl grūdų transportavimo, iškrovimo, sandėliavimo, taip pat didmaišių įsigijimo. Net ir tokiu atveju, jeigu šios sąskaitos nebūtų apmokėtos, tai vis tiek nesudarytų jokio pagrindo teigti, kad ieškovė nėra patyrusi tokių išlaidų, nes sąskaitos patvirtina paslaugų suteikimo ieškovei faktą ir jos ieškovei yra privalomos.

Šalies argumentai

18.9. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ŽŪB „VG Ausieniškės“ važtaraštyje nėra nurodoma, koks krovinys buvo vežamas. Priešingai nei teigia apeliantas, važtaraštyje buvo nurodyta, jog yra vežami kvietrugiai, supakuoti į didmaišius.

18.10. Apeliantas pakartotinai teikia argumentus dėl važtaraščiuose esančių svorių neatitikimų. Kaip buvo nurodyta dar bylos narinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kroviniai pristatymo vietoje (Vokietijoje) buvo sveriami kartu su transporto priemone, ir svorio skirtumai atsirado dėl šių priežasčių.

18.11. Apeliaciniame skunde pateikiamas naujas, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenagrinėtas, argumentas, kad ieškovė neva turėjo teisę tik grąžinti grūdus atsakovui, reikalaudama kompensuoti jos faktiškai patirtas grūdų transportavimo išlaidas. Taigi, apeliantas bando įrodyti, kad, vadovaujantis sutartimi, ieškovė galėjo arba grąžinti grūdus atgal atsakovui, arba priimti, pirkėjui sumažinant mokėtiną kainą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

20. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Biogrūdai“ pateikė naujus įrodymus – transportavimo Lietuva-Vokietija bei grūdų krovimo Vokietijoje išlaidas pagrindžiančius dokumentus (mokėjimo nurodymus). Ieškovė nurodė, kad šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teisme ieškovė teikia dėl naujai atsiradusio poreikio ir tai nesudaro pagrindo teismui nepriimti šių įrodymų, juo labiau, kad klausimą dėl nepateiktų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų kelia pats apeliantas.

21. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi ieškovės pateikti įrodymai gali turėti reikšmės pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su grūdų transportavimo ir krovimo išlaidomis, apeliacinės instancijos teismas priima ieškovės teikiamus įrodymus.

Dėl ieškinio senaties

23. Atsakovas prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų. Tuo tarpu CK 1.125 straipsnio 8 dalis, kurią taikė pirmosios instancijos teismas, nustato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos.

24. Ieškiniu ieškovė reiškė reikalavimą dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės prekių, t. y. dėl grūdų, įsigijimo. Ieškovė prašė priteisti nuostolių, kilusių dėl atsakovo parduotų netinkamos kokybės grūdų, atlyginimą.

25. Priešingai nei teigia apeliantas, ieškovės reikalavimas nebuvo nukreiptas į nekokybiškus grūdus kaip parduotas prekes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra nuostolių atlyginimas, ir dėl to taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Dėl grūdų trūkumų

26. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas grūdų neatitikimą sutartyje numatytiems kokybės reikalavimams, nepagrįstai rėmėsi Vokietijos įmonės Ceravis Produktion und Transporte GmbH išduotomis siuntų kontrolės kortelėmis. Ieškovė, teigdama grūdų neatitikimą kokybės reikalavimams, turėjo pateikti kompetentingos laboratorijos atliktų grūdų tyrimų rezultatus.

27. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalių sudarytoje grūdų pirkimo – pardavimo sutartyje buvo numatyta, jog galutinis prekės kiekis ir kokybė bus nustatomi iškrovimo vietoje, o produkcijos kokybę nustato produkcijos punkto priėmimo laboratorija (t. y. pirkėjo užsakovas, kuriam transportuojama produkcija) (sutarties 2.4., 2.5 punktai). Taigi, atsižvelgiant į tai, jog galutinė grūdų pristatymo (iškrovimo) vieta buvo Vokietijos įmonėje Ceravis Produktion und Transporte GmbH, būtent šioje įmonėje (jos priėmimo punkto laboratorijoje) turėjo būti nustatomas galutinis prekės (grūdų) kiekis ir kokybė.

28. Apeliantas nurodo, kad ieškovė privalėjo pateikti kompetentingos laboratorijos atliktų grūdų tyrimų rezultatus, kuriuose, be kita ko, turėjo būti nurodytas tyrimo metodas bei pateikti tikslūs tyrimo duomenys, t. y. faktiniai tirtų grūdų kokybiniai parametrai, parodantys nuokrypius nuo taikytinų sutartinių kokybės parametrų, Vokietijos įmonės Ceravis Produktion und Transporte GmbH 2020 m. lapkričio 23 d. raštas nėra tinkamas akredituotos laboratorijos tyrimo įrodymas. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad sutarties 2.6. punktu šalys susitarė, jog produkcijos priėmimo punkto laboratorijos tyrimas yra laikytinas tinkamu ir neginčijamu įrodymu, kurio pagrindu yra atliekamas mokėjimas pardavėjui (šiuo atveju atsakovui) už produkciją. Taigi, atsakovas, pasirašydamas sutartį, sutiko su tuo, kad produkcijos priėmimo punkto laboratorijos tyrimas bus laikomas tinkamu įrodymu dėl grūdų kokybės atitikimo sutarties sąlygoms. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėta Vokietijos įmonė yra akredituota atlikti grūdų kokybės tyrimus. Apeliantas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, pateikia tik deklaratyvaus pobūdžio argumentus, tačiau įrodymų, paneigiančių Vokietijos įmonės Ceravis Produktion und Transporte GmbH kompetenciją atlikti grūdų kokybės tyrimus, nepateikė. Teisėjų kolegija kartu pažymi, jog šalių sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta, kad ieškovė turi pareigą pateikti atsakovui kompetentingos laboratorijos atliktų grūdų tyrimų rezultatus, taip pat nebuvo numatyti turinio reikalavimai kompetentingos laboratorijos gautiems rezultatams.

29. Apelianto įsitikinimu, tinkamu laboratorinio tyrimo rezultatu turi būti laikomas byloje pateiktas Valstybinės augalininkystės tarnybos 2020 m. rugpjūčio 25 d. kokybės tyrimų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikiami atsakovo ieškovei parduotų grūdų bandinio tyrimo rezultatai, ir kuris patvirtina, kad atsakovo ieškovei parduotoje produkcijoje jokių aruodinių kenkėjų nebuvo, teismas atsakovo pateiktų šio tyrimo rezultatų nepagrįstai nevertino kaip pakankamo pagrindo, patvirtinančio grūdų kokybę. Teisėjų kolegija atmeta šiuo apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepaisant to, jog atsakovas 2018 m. rugsėjo 8 d. elektroniniu laišku buvo informuotas apie laboratorijos tyrimų rezultatus, tačiau jis per 14 dienų terminą nesikreipė į Valstybinę augalininkystės tarnybą ir, turėdamas krovinio ėminius iš kiekvienos pakrautos transporto priemonės, neatliko pakartotinio grūdų kokybės tyrimo, kaip tai buvo numatyta šalių sudarytos sutarties 2.5. punkte. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateiktas 2020 m. rugpjūčio 25 d. protokolas yra pateiktas du metus praleidus terminą, nustatytą sutarties 2.5. punkte, todėl, vadovaujantis protingumo bei sąžiningumo principais, minėtas protokolas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu grūdų kokybę. Juolab, kad kaip pagrįstai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, iš atsakovo pateikto tyrimo protokolo matyti, jog tyrimas atliktas be pakartojimo, nes nepakako ėminio kiekio, nėra aiškūs pateikto mėginio derliaus metai, kas tik patvirtina aplinkybę, jog tyrimo rezultatai negali būti laikomi patikimais.

30. Apeliantas nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog jis laiku nesikreipė į Valstybinė augalininkystės tarnybą ir neatliko tyrimų, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti grūdų trūkumo, tam, kad atsakovui būtų pagrindas atlikti papildomus tyrimus, ieškovė privalėjo pateikti atsakovui grūdų priėmimo vietos laboratorijos tyrimus, pagrindžiančius grūdų neatitikimą sutartiniams reikalavimas. Kaip jau minėta, šalių sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta, kad ieškovė turi pareigą pateikti atsakovui kompetentingos laboratorijos atliktų grūdų tyrimų rezultatus, taip pat nebuvo numatyti turinio reikalavimai kompetentingos laboratorijos gautiems tyrimams bei jų rezultatams. Sutarties 2.5. punktu šalys susitarė, kad jeigu pardavėjas šiame punkte nustatyta tvarka per 14 dienų nuo ekologinių produktų kokybės nustatymo iškrovimo vietoje nesikreips į Valstybinę augalininkystės tarnybą, bus laikoma, jog pateikta iškrovimo vietos išvada dėl grūdų kokybės rodiklių yra galutinė ir pardavėjas su ja sutinka. Atsižvelgiant į tai, jog sužinojęs apie grūdų kokybės tyrimo rezultatus atsakovas į Valstybinę augalininkystės tarnybą per 14 dienų nesikreipė, konstatuotina, kad atsakovas sutiko su nustatytais grūdų trūkumais. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šalys sutarties 2.5 punktu susitarė, jog prieštaravimus, reikalavimus ar pretenzijas dėl produkcijos kokybės tyrimo ir jo rezultatų pardavėjas (šiuo atveju atsakovas) reiškia išimtinai produkcijos priėmimo punkto laboratorijai. Pirkėjas (šiuo atveju ieškovė) už kokybės tyrimų rezultatus neatsako. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pateikęs prieštaravimus, pretenzijas ar kitus reikalavimus produkcijos priėmimo punkto laboratorijai – Vokietijos įmonei Ceravis Produktion und Transporte GmbH.

31. Apeliantas nurodo, kad ieškovei panašiu metu buvo pateikti atsakovo sūnaus H. I. grūdai, kurie buvo laikomi tame pačiame sandėlyje, be to, tiek pats atsakovas, tiek ir jo sūnus H. I. panašiu metu kitam pirkėjui UAB „Scandagra“ iš to paties sandėlio ir tų pačių aruodų pardavė tų pačių metų kūlimo grūdų kaip ir ieškovei. Nė vieno iš nurodytų pardavimų atveju nebuvo nustatyti jokie parduotų grūdų kokybės trūkumai. Apeliantas pateikia internetinės svetainės nuorodą (https://pelias.lt/kenkejai/grudu/#aruodinis-straubliukas), kurioje nurodyta, kad aruodinis straubliukas – vabalai, kurie gyvena tik sandėliuose (sienų plyšiuose ir grūduose), todėl, apelianto įsitikinimu, teismo motyvas, jog nėra pateikti įrodymai, kad grūdai buvo užauginti viename lauke ar nukulti vienu metu, yra nepagrįstas, nes minėti kenkėjai gyvena tik sandėliuose. Apeliantas taip pat nurodo, jog faktą, kad visi minėti grūdai buvo laikomi tame pačiame sandėlyje kaip ir ieškovei pagal sutartį parduoti grūdai, patvirtina kartu su pardavimo dokumentais byloje pateikti krovinio vežimo važtaraščiai, kuriuose nurodyta grūdų pakrovimo vieta sutampa su ieškovei parduotų grūdų pakrovimo vieta.

32. Teisėjų kolegija minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip neturinčius pakankamos įrodomosios galios ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties pagrindu įsigytų grūdų trūkumų fakto nustatymui, kadangi grūdų kokybės neatitikimas galėjo būti nustatomas tik šalių sudarytoje sutartyje nustatyta tvarka, o ne remiantis su trečiais asmenimis bei trečiųjų asmenų sudarytomis sutartimis bei jų pagrindu parduotų grūdų kokybe. Kita vertus, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog apelianto sūnus H. I. savo produkciją ieškovei pardavė tik 2018 m. rugpjūčio 11 d., t. y. 16 dienų anksčiau nei atsakovas (2018 m. rugpjūčio 27 d.), o įmonei UAB „Scandagra“ ženkliai vėliau (tik 2018 m. spalio 1 d.), galėjo skirtis tiek grūdų nuėmimo laikas, tiek jų sandėliavimo laikotarpiai ir sandėliavimo sąlygos.

Dėl nuostolių vertinimo

33. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės patirtus nuostolius, kadangi ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kurie pagrįstų grūdų valymo, transportavimo, iškrovimo ir pakrovimo išlaidas.

34. Byloje nustatyta, kad už transporto paslaugas maršrutu Lietuva – Vokietija UAB „Ivabaltė“ ieškovei 2018 m. rugpjūčio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1 089 Eur sumai su PVM. 2018 m. rugpjūčio 27 d. išrašytas tarptautinis krovinio važtaraštis (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas siuntėjas UAB „Biogrūdai“, o gavėjas - Ceravis Produktion & Transport GmbH Industrie Gelande 3, krovinio iškrovimo vieta - Vokietija. Už transporto paslaugas maršrutu: Rokiškio r., Lietuva – Vokietija, „Ivabaltė“ ieškovei 2018 m. rugpjūčio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma su PVM 1 089 Eur. 2018 m. rugpjūčio 27 d. išrašytas tarptautinis krovinio važtaraštis (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas siuntėjas UAB „Biogrūdai“, o gavėjas - Ceravis Produktion & Transport GmbH Industrie Gelande 3, krovinio iškrovimo vieta - Vokietija. Už transporto paslaugas maršrutu Lietuva – Malchin (DE) UAB „Eivora“ ieškovei 2018 m. rugsėjo 13 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma su PVM 1 089 Eur. 2018 m. rugpjūčio 27 d. išrašytas tarptautinis krovinio važtaraštis (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas siuntėjas UAB „Biogrūdai“, o gavėjas - Ceravis Produktion & Transport GmbH Industrie Gelande 3, krovinio iškrovimo vieta - Vokietija. 2018 m. spalio 26 d. IĮ „Transmylia“ už transporto paslaugas Malchin (DE) – Ramonai (LT) ieškovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurios suma 1 028,50 Eur. 2018 m. spalio 18 d. išrašytas tarptautinis krovinio važtaraštis (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas siuntos gavėjas UAB „Biogrūdai“, krovinio iškrovimo vieta: Raseiniai, Lietuva, krovinio svoris 23,960 t. 2018 m. spalio 11 d. ŽŪB „VG Ausieniškės“ už transporto paslaugas ieškovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurios suma 1 028,50 Eur. Taip pat 2018 m. spalio 11 d. buvo išrašytas tarptautinis krovinio važtaraštis (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas siuntos gavėjas UAB „Biogrūdai“, krovinio iškrovimo vieta: Ramonų kaimas, Lietuva, krovinio svoris 23,960 t. 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „Sanosta“ už transporto paslaugas ieškovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurios suma 1 052,70 Eur. 2018 m. spalio 10 d. išrašytas tarptautinis krovinio važtaraštis (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas siuntos gavėjas UAB „Biogrūdai“, krovinio iškrovimo vieta: (duomenys neskelbtini) kaimas, Lietuva, krovinio svoris 23,720 t. Ieškovei 2018 m. rugsėjo 27 d. buvo išrašyta sąskaita faktūra už grūdų sandėlio nuomą laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. ir grūdų priėmimą į sandėlį, kurios bendra suma 1 987,30 Eur, o 2018 m. spalio 18 d. išrašyta sąskaitą faktūra už grūdų sandėlio nuomą laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 18 d. ir grūdų išdavimą iš sandėlio, kurios bendra suma 1 392,30 Eur.

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovei iš atsakovo priteisė šias išlaidas: grūdų valymo nuo vabalų išlaidas - 870,35 Eur su PVM, paskaičiuotas pagal ieškovo įmonėje taikomus įkainius; grūdų transportavimo Lietuva-Vokietija (3 automobiliai) išlaidas – 3 267 Eur su PVM, kurios susidarė dėl to, kad ieškovė, norėdama parduoti ginčo grūdus, išvalymui juos parsigabeno atgal į Lietuvą, kadangi Vokietijos įmonė grūdų valymo nuo parazitų paslaugos neteikia; grūdų transportavimo Vokietija-Lietuva (3 automobiliai) išlaidas – 4 381,41 Eur su PVM, kurios atsirado dėl to, jog ieškovė ginčo grūdus turėjo kurį laiką sandėliuoti Vokietijoje, kur patyrė papildomas krovimo į/iš sandėlio ir sandėliavimo išlaidas, bei turėjo grūdus parsigabenti atgal į Lietuvą juos išvalyti; didmaišių išlaidas – 325,25 Eur su PVM, kurios atsirado dėl to, jog parsigabenus grūdus į Lietuvą ir juos išvalius, jų supilti į tuos pačius didmaišius nebuvo galimybės, nes turėjo būti naudojami nauji didmaišiai.

36. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad grūdus valė pati pagal UAB „Biogrūdai“ nustatytą grūdų valymo bei džiovinimo kainą, todėl ji negali pateikti nei sąskaitų, nei jų apmokėjimo dokumentų, tačiau ieškovė į bylą buvo pateikusi patirtų nuostolių nustatymo aktą bei UAB „Biogrūdai“ direktoriaus įsakymą dėl grūdų valymo bei džiovinimo įkainių. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė įrodymų dėl 451 Eur dydžio grūdų krovimo Lietuvoje išlaidų, kadangi grūdai buvo iškraunami pačioje ieškovės įmonėje ir šios išlaidos buvo apskaičiuotos pagal UAB „Biogrūdai“ taikomis įkainius.

37. Šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina atsiradusių nuostolių dydį, be to, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad sąskaita (325,25 Eur sumos) už naujų didmaišių įsigijimą apmokėta 2018 m. lapkričio 19 d., o sąskaitos už papildomas transportavimo paslaugas apmokėtos 2018 m. lapkričio 28 d., 2018 m. gruodžio 13 d. bei 2019 m. kovo 5 d. Iš bylos duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šiais mokėjimo nurodymais ŽŪB „VG Ausieniškės, IĮ „Transmylia“ ir UAB „Sanosta“ atliktos įmokos sudaro 4 162,40 Eur sumą.

38. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė grūdų transportavimo Lietuva-Vokietija išlaidas pagrindžiančius dokumentus (mokėjimo nurodymus) bei grūdų krovimo Vokietijoje išlaidas. Iš šių įrodymų nustatyta, kad ieškovė tretiesiems asmenims (UAB „Eivora“, UAB „Ivabaltė“, „Landwirtschaftsbetrieb Reimers“) atliko įmokas, kurios sudaro 7 614,60 Eur sumą.

39. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė įrodė 8 844,01 Eur dydžio nuostolius, atsiradusius dėl parduotų netinkamos kokybės grūdų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, jog ieškovė nepateikė visų sąskaitų ir jų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, tai nepaneigia fakto, jog ieškovė dėl grūdų valymo, transportavimo ir krovimo patyrė realius nuostolius. Tai, kad ieškovė pati atliko grūdų valymo ir krovimo Lietuvoje darbus, dėl ko negalėjo pateikti šias išlaidas patvirtinančių sąskaitų bei įrodymų dėl jų apmokėjimo, nepaneigia apelianto pareigos atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Apeliantas nepateikė duomenų, kad šios išlaidos galimai neatitinka tokių paslaugų rinkos kainų, t. y. kita įmonė, teikianti analogiškas paslaugas, būtų galėjusi šiuos darbus atlikti pigiau.

40. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje pateiktoje ŽŪB „VG Ausieniškės“ 2018 m. spalio 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje ir su ja pateiktame važtaraštyje nenurodoma, koks krovinys buvo vežamas. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, minėtame ŽŪB „VG Ausieniškės“ važtaraštyje buvo nurodyta, jog yra vežami kvietrugiai, supakuoti į didmaišius („EKO kvietrugiai 21 Big – Bags“).

41. Apeliantas nurodo, kad kartu su IĮ „Transmylia“ 2018 m. spalio 26 d. PVM sąskaita-faktūra ir UAB „Sanosa“ 2018-12-31 sąskaita faktūra pateiktuose važtaraščiuose nurodyti kiekiai (svoriai) neatitinka atsakovo ieškovei parduotų grūdų kiekių. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad krovinys, priešingai nei jį kraunant Lietuvoje, pristatymo vietoje, Vokietijoje, buvo sveriamas kartu su transporto priemone bei priekaba, todėl labiausia tikėtina ir atsirado šis svorio neatitikimas.

42. Pažymėtina, kad įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi, bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovė turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniais dokumentais, teiktais paaiškinimais, t. y. rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei kad siekė apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai.

Dėl sutartyje numatytų pasekmių, taikytinų nustačius netinkamą parduotų grūdų kokybę

43. Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino ir neatsižvelgė į sutartyje šalių sulygtas sąlygas dėl pasekmių, taikytinų nustačius netinkamą parduotų grūdų kokybę. Sutarties 5.5 punktu šalys susitarė, kad neatitinkantys nustatytos kokybės reikalavimų ar techninių sąlygų grūdai pirkėjo pasirinkimu: grąžinami atgal pardavėjui; arba priimami, pirkėjui atitinkamai sumažinant mokėtiną kainą, pirkėjui pateiktus ir pardavėjui pasirašius naują PVM sąskaitą-faktūrą. Atitinkamai ieškovė neturėjo teisės be atsakovo sutikimo pati šalinti neva jos nustatytus grūdų trūkumus ir reikalauti atlyginti jų šalinimo išlaidas. Kadangi sutarties kainos mažinimui turėjo būti gautas atsakovo sutikimas, tinkamai įrodžiusi grūdų kokybės trūkumus ir negavusi atsakovo sutikimo dėl kainos mažinimo, ieškovė turėjo teisę tik grąžinti grūdus atsakovui, reikalaudama kompensuoti jos faktiškai patirtas grūdų transportavimo išlaidas.

44. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Esminis bylos nagrinėjimo procesas vyksta būtent pirmosios instancijos teisme, ir būtent šiam teismui pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apelianto apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl sutartyje šalių sulygtų sąlygų, dėl pasekmių, taikytinų nustačius netinkamą parduotų grūdų kokybę (sutarties 5.5. punktas), nei atsiliepime į ieškinį, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigoje nebuvo nurodytos, dėl tokių aplinkybių nebuvo pasisakoma ir jos nebuvo įrodinėjamos bei vertinamos. Todėl minėti argumentai šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje teisiškai neaktualūs ir apeliacinės instancijos teismo nenagrinėtini, kadangi pirmosios instancijos teisme tokiomis aplinkybėmis, kaip faktiniu atsikirtimų į ieškinį pagrindu, nebuvo remiamasi (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nesant viešojo intereso, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo peržengti atsakovo atsikirtimų į ieškinį ribų.

Dėl bylos procesinės baigties

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ir kasacinio teismo praktikoje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

46. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Biogrūdai“, juridinio asmens kodas 302447412, 1 524,60 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimt keturių eurų ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėIrena Stasiūnienė