Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir institucija) vyresniosios specialistės K. K. 2021 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-2774-2021 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 21127579031 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2021 m. vasario 22 d. nutarimu A. G. nubaustas 500 Eur dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį. Nutarime nurodyta, jog A. G. buvo nubaustas už tai, kad 2021 m. sausio 12 d. 18.15 val. Ateities pl. – Verslo g., Kaune karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – nutarimas) laikotarpiu, būdamas transporto priemonėje „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 3 asmenų grupėje, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė nutarimo 2.1.5.1. papunkčio reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.), dėl to neabejotina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016). Administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Pagal ANK 591 straipsnį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Administracinio nusižengimo bylos Nr. 20-ANR_N-2774-2021 (ROIK: 21127579031) medžiaga nustatyta, kad A. G. 2021 m. vasario 22 d. surašytas administracinio nusižengimo nutarimas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, už tai, kad jis 2021 m. sausio 12 d. 18.15 val. Ateities pl. – Verslo g., Kaune karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – nutarimas) laikotarpiu, būdamas transporto priemonėje „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 3 asmenų grupėje, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nutarimo 2.1.5.1. papunkčio reikalavimų ir tuo pažeidė ANK 45 straipsnio 4 dalį.

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimo, sukėlusio pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padaryto karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas A. G. surašytas po to, kai patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo trys asmenys: A. G., G. U. ir P. R.. Protokole nurodyta, kad minėti asmenys, važiuodami kartu, viena transporto priemone, sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė nutarimo 2.1.5.1 papunkčio reikalavimų ir tokiu būdu padarė ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Tačiau tiriant administracinio nusižengimo bylą nebuvo nustatinėjama, ar automobiliu vykę asmenys priklauso vienam namų ūkiui.

Sutiktina su pareiškėjo A. G. teiginiu, kad jis, G. U. ir P. R. priklauso vienam namų ūkiui. Šį teiginį pareiškėjas patvirtino teismo posėdyje paaiškindamas, jog jis gyvena tame pačiame bute su G. U., jie nuomojasi skirtingus kambarius, tačiau dalinasi bendra virtuve, vonios kambariu bei koridoriumi, kartu rūpinasi buto gerbūviu. Aplinkybę, jog jie gyveno kartu patvirtina ir VĮ „Registrų centro“ pažyma, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. name, adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą yra deklaravę A. G. ir G. U. (b. l. 24). Pareiškėjas savo skunde ir teismo posėdyje taip pat nurodė, jog P. R. yra minėto namo savininkas, jame dažnai lankosi, kadangi reikia ką nors tvarkyti, todėl nuolat kontaktuoja su kambarius nuomojančiais asmenimis, rūpinasi bendru ūkiu. P. R. nuosavybę į minėtą namą patvirtina VĮ „Registrų centro“ išrašas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame stovi minėtas namas, priklauso P. R., o pats pastatas šiuo metu yra formuojamas (b. l. 17). Aplinkybę, kad A. G., P. R. ir G. U. yra vienas namų ūkis taip pat patvirtina ir tai, jog su automobiliu jie vyko, nes norėjo pasiimti šildymo katilą iš P. R. priklausančios sodybos, kurį vėliau ketino įsidėti bute, kuriame jie ir gyvena. Taigi minėti asmenys kartu rūpinasi bendra buitimi ir bendru gerbūviu, nuolat kontaktuoja vienas su kitu. Teismo vertinimu, važiuodami vienu automobiliu jie neišplėtė savo kontaktų rato ir nesukėlė rizikos išplisti COVID-19 ligai.

Tai, jog P. R. sumokėjo jam administraciniu nurodymu paskirtą nuobaudą, savaime nereiškia, kad A. G. iš tiesų padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

ANK 1 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą. Be to, sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, nagrinėjamu atveju procesinis sprendimas nubausti A. G. buvo priimtas neišsiaiškinus visų administracinio nusižengimo aplinkybių, kurios turėjo tiesioginę įtaką administracinės atsakomybės taikymui.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vertindamas faktinius duomenis, teismas daro išvadą, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. K. 2021 m. vasario 22 d. priimtas nutarimas yra nepagrįstas bei neteisingas, A. G. automobilyje sėdėjo kartu su tam pačiam namų ūkiui priklausančiais asmenimis, jis nepažeidė nutarimo 2.1.5.1 papunktyje numatytų reikalavimų ir nepadarė ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo, todėl A. G. skundas jame nurodytais motyvais tenkinamas, o nutarimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

A. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. K. 2021 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-2774-2021 (ROIK: 21127579031) ir administracinio nusižengimo teiseną A. G. atžvilgiu nutraukti.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: 21127579031 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.