- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-23
- Bylos Nr.
- e2-25640-819/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19605-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“
- Atsakovas
- T. Č.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei T. Č. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo, priimdama sprendimą už akių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 390,99 Eur negrąžintos paskolos, 487,83 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 1-4). Ieškinys buvo priimtas 2018 m. birželio 28 d. Ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 str. 1 d.).
Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas 2018 m. liepos 20 d. nutarties pagrindu įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (e.b.l. 50-51). Pagal CPK 130 straipsnio nuostatas laikoma, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų laikotarpį atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. vasario 26 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9829945001 (toliau – Sutartis, e.b.l. 34-35), pagal kurią pradinis kreditorius atsakovei 3 mėnesių terminui suteikė 350,00 litų (101,37 Eur) kreditą. Be to, 2014 m. kovo 5 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ pagal Sutartį atsakovei 6 mėnesių terminui suteikė papildomą kredito sumą – 1 000,00 litų (289,62 Eur), bei sulygo, kad viso atsakovei pagal Sutartį suteikto 1 350,00 litų (390,99 Eur) kredito grąžinimo termino pabaigos data – 2014 m. spalio 26 d., o kredito kaina – 400,80 litų (116,08 Eur) (e.b.l. 40-41). Suteiktą kreditą ir jo kainą atsakovė Sutartimi įsipareigojo grąžinti UAB „4finance“ dalimis, atlikdama Sutartyje nustatytais terminais nustatyto dydžio įmokas. Atsakovė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinis kreditorius UAB „4finance“ 2014 m. liepos 17 d. vienašališkai nutraukė Sutartį (e.b.l. 1). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi UAB „4finance“ (CPK 178 str., 185 str.). 2015 m. gruodžio 21 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą International Risk Management OÜ, kuri 2016 m. kovo 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido šią reikalavimo teisę ieškovei (e.b.l. 19-28, 39, 44). Ieškovė 2016 m. gegužės 4 d. pranešė atsakovei apie reikalavimo teisių į jos įsiskolinimą perleidimo faktus ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovė nepadengto įsiskolinimo nesumokėjo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 str. 1 d., 6.109 str. 1 d., e.b.l. 32-33). Atsakovė liko skolinga ieškovei 390,99 Eur negrąžinto kredito ir 80,44 Eur palūkanų iki Sutarties nutraukimo (e.b.l. 1-2). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 str., 185 str.).
Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 str. 2 d.). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistini 390,99 Eur negrąžinto kredito ir 80,44 Eur palūkanų.
Tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei vartojimo kreditą paskolos forma (CK 6.886 str. 1 d.). Paskolos teisiniuose santykiuose palūkanos atlieka dvejopo pobūdžio funkcijas – atlyginimo už naudojimąsi paskolintais pinigais funkciją (mokėjimo, pelno palūkanos) bei paskolos davėjo nuostolių, kuriuos jis patiria dėl laiku negrąžintos paskolos, kompensavimo funkciją (kompensuojamosios palūkanos). Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-392/2012), nes tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Nagrinėjamos bylos atveju Sutarties bendrosios dalies 7.1. punktu šalys susitarė dėl palūkanų, kurios atlieka kompensavimo funkciją – kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, sutarties bendrosios dalies 4.1 punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką (e.b.l. 7-17). Tačiau pažymėtina, kad Sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje (2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. XI-1684 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d.) nustatyta, kad netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo mokumą ir vartojimo kredito davėjo neįvertintos arba netinkamai įvertintos aplinkybės iš esmės lėmė pavėluotą įmokų mokėjimą. Atsižvelgdamas į šias imperatyviąsias įstatymo nuostatas, įvertinęs tai, kad atsakovė daugiau kaip 6 metų laikotarpiu iki sutarties sudarymo ir kredito suteikimo metu nebuvo susijusi darbo santykiais su jokiu Lietuvos Respublikoje veikiančiu (-iais) ūkio subjektu (-ais), taip pat šiais laikotarpiais atsakovė nesivertė individualia veikla (CPK 179 straipsnio 3 dalis), 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi teismas ieškovei pasiūlė per 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pateikti teismui papildomus įrodymus byloje dėl ieškovės teisės į aptariamas netesybas ir mokesčius (e.b.l. 54-55). 2018 m. rugpjūčio 8 d. teismo nutartis ieškovei įteikta 2018 m. rugpjūčio 10 d. (CPK 175¹ str. 10 d.). Ieškovė per nustatytą terminą papildomų įrodymų nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra įrodymų, kurių turiniui pasitvirtinus būtų pagrindas konstatuoti, jog ieškovė, suteikdama kreditą, tinkamai įvertino atsakovės mokumą, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 407,39 Eur palūkanų, kurios paskaičiuotos už tolesnį naudojimąsi pinigais po Sutarties nutraukimo, priteisimo atmestinas kaip neįrodytas (Vartojimo kredito įstatymo 8 str. 6 d.).
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 471,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškovė byloje patyrė 20,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų (e.b.l. 5). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 53,64 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 10,73 Eur žyminio mokesčio (20 Eur x 53,64 proc.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Finansų administravimas“, į. k. 304179870, iš atsakovės T. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 390,99 Eur (trys šimtai devyniasdešimt eurų 99 ct) negrąžintos paskolos, 80,44 Eur (aštuoniasdešimt eurų 44 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 471,43 Eur (keturi šimtai septyniasdešimt vienas euras 43 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 10,73 Eur (dešimt eurų 73 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 (dvidešimt) dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.