- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-30
- Bylos Nr.
- I-2859-790/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00820-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- UAB ,,Todneta“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,Todneta“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB ,,Todneta“ kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1-7), prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2017 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. S-34(7-237/2017) 2 punktą, kuriuo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 69-142 dalies nurodymas pareiškėjui į biudžetą sumokėti su 101 090 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) suma susijusius delspinigius ir visiškai tenkinti UAB ,,Todneta“ skundą dėl VMI 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 69-142 dalies nurodymo UAB ,,Todneta“ į biudžetą sumokėti su 101 090 Eur PVM suma susijusius delspinigius panaikinimo. Nurodo, kad VMI 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 69-142, išnagrinėjusi UAB ,,Todneta“ skundą, patvirtino Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Panevėžio AVMI) 2009 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. (11.1-24)-SA-26 nurodymus bendrovei į biudžetą sumokėti 349 046 Lt PVM; 194 665 Lt PVM delspinigių; 290 970 Lt pelno mokesčio; 133 609 Lt pelno mokesčių delspinigių sumas. MGK 2017 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. S-34(7-237/2014) panaikino VMI 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 69-142 dalį dėl nurodymų sumokėti į biudžetą 101 090 Eur PVM, o sprendimo nurodymą sumokėti su šia suma susijusius delspinigius patvirtino. Pareiškėjas nurodo, kad MGK sprendimo dalis dėl nurodymų sumokėti 101 090 Eur panaikinimo pagrįsta, tačiau dalis dėl nurodymo sumokėti su PVM susijusius delspinigius nepagrįsta ir naikintina. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba specialisto išvadą Panevėžio AVMI pateikė 2006 m. balandžio 20 d., joje nurodyta, kokios yra UAB „Todneta“ nesumokėto PVM ir pelno mokesčio sumos. UAB „Todneta“ mokestinį patikrinimą už 2003-2004 m. veiklos metus buvo galima atlikti dar 2006 m., tačiau tai buvo atlikta tik 2009 m. Mokesčių administratorius dėl nesuprantamų priežasčių trejus metus delsė ir neatliko mokestinio patikrinimo pagal Mokesčių administravimo įstatymą (toliau – MAĮ), todėl didelė PVM delspinigių suma susidarė ir dėl Panevėžio AVMI pareigūnų neveiklumo, nepagrįsto ir nemotyvuoto vilkinimo, sudarančio prielaidą nepagrįstai padidinti netesybų sumą, tokiu būdu dirbtinai apsunkinant realiai ūkinę komercinę veiklą vykdančios bendrovės ekonominę situaciją. Todėl bendrovei paskaičiuoti delspinigiai neatitinka MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje numatyto reikalavimo, kad mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Pareiškėjui nuolat skaičiuojami delspinigiai, kurie šiuo metu beveik susilygino su papildomai priskaičiuotais mokesčiais, negali būti laikomi teisingais ir proporcingais, jie reiškia nepagrįstą mokesčių administratoriaus praturtėjimą. Pareiškėjo nuomone, delspinigiai apskritai neturėtų būti skaičiuojami, arba jie turi būti skaičiuojami tik iki 2006 m. balandžio mėnesio, kuomet tiriant baudžiamąją bylą buvo nustatyti finansiniai pažeidimai. VMI 2014 m. lapkričio 14 d. sprendime Nr. 69-142 neatsižvelgia, kad priskaityta 349 046 Lt PVM suma jau yra sumokėta į valstybės biudžetą. Neatsižvelgta, kad sumokėti likusių priskaitytų piniginių sumų bendrovė nėra finansiškai pajėgi ir šių sumų išieškojimas prives bendrovę prie jos nemokumo ir bankroto, teks atleisti darbuotojus.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI atsiliepimu į skundą (b. l. 37-39) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad vadovaujantis protingumo bei teisingumo principus, yra pagrindas atleisti jį nuo delspinigių, nes mokestinį patikrinimą už 2003-2004 m. buvo galima užbaigti 2006 m., o ne 2009 m. Atsakovas nurodo, kad teisės aktai numato rekomenduojamą terminą, per kurį galima atlikti kompleksinį patikrinimą, tačiau šis terminas gali keistis įvertinus įvairius veiksnius, kurie daro įtaką kontrolės veiksmų atlikimui, įskaitant duomenų rinkimą iš įvairių šaltinių. Mokesčių administratorius privalo operatyviai, tinkamai, netrikdant mokesčių mokėtojo veiklos, atlikti patikrinimo veiksmus. Pareiškėjo mokestinis patikrinimas buvo pradėtas 2008 m. gruodžio 17 d., pratęstas nuo 2009 m. sausio 23 d. iki 2009 m. vasario 13 d. dėl papildomų dokumentų gavimo, jie gauti 2009 m. sausio 28 d. ir patikrinimo aktas surašytas 2009 m. vasario 11 d. Mokestinis patikrinimas truko apie 2 mėnesius, rekomenduojamas terminas buvo nežymiai viršytas dėl informacijos iš FNTT Vilniaus apskrities skyriaus gavimo, todėl patikrinimas objektyviai vyko minėtą terminą, t. y. Panevėžio AVMI pakankamai operatyviai atliko kontrolės veiksmus, ir konstatuotina, jog nėra atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių (jų dalies) pagrindo. Be to, atsakovas atleido pareiškėją nuo dalies delspinigių už mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymo laikotarpį. Vien santykinai didelės apskaičiuotų delspinigių sumos savaime nesudaro pagrindo sumažinti delspinigius ar atleisti nuo jų mokėjimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio AVMI atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjo užduotį ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00082-04 medžiagoje Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Vilniaus apskrities VMI ir Panevėžio AVMI specialistai atliko kompleksinį UAB „Andrius ir kompanija“ bei UAB „Todneta“ ūkinės finansinės veiklos nuo 2003 m. vasario 20 d. iki 2004 m. lapkričio 3 d. tyrimą ir surašė 2006 m. balandžio 20 d. specialisto išvadą Nr. 5-1/74, kurioje nustatė, kad UAB „Todneta“ pagal UAB „Andrius ir kompanija“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras medienos nepirko ir neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti buhalterinėje apskaitoje panaudojo tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus, todėl neteisėtai sumažino į biudžetą mokėtiną PVM 349 045,72 Lt, atitinkamai, neteisėtai padidino sąnaudas ir tuo sumažino pelno mokestį (MGK byla, t. 1, b. l. 85-93).
Panevėžio AVMI, vykdydama 2008 m. gruodžio 17 d. pavedimą tikrinti, atliko UAB „Todneta“ mokestinį patikrinimą pagal 2006 m. balandžio 20 d. specialisto išvadą Nr. 5-1/74, kurio metu buvo tikrinamas PVM ir pelno mokesčio sumokėjimas 2003-2004 m. laikotarpiu bei 2009 m. vasario 11 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PAR-23 (MGK byla, t. 1, b. l. 69-77), kuriame konstatavo, kad 2003-2004 m. PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose UAB „Andrius ir kompanija“ vardu išskirtą 349 046 Lt PVM UAB „Todneta“ į PVM atskaitą įtraukė neteisėtai, nes PVM sąskaitose faktūrose atvaizduotos ūkinės operacijos tarp nurodytų ūkio subjektų neįvyko. Patikrinimo metu pareiškėjui buvo priskaičiuota 349 046 Lt PVM, 194 665 Lt PVM delspinigių, 290 970 Lt pelno mokesčio ir 133 609 Lt pelno mokesčio delspinigių. Panevėžio AVMI 2009 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. (11.1-24)-SA-26 (MGK byla, b. l. 52-61) patvirtino patikrinimo akte papildomai apskaičiuotus mokesčius ir delspinigius.
Dėl MGK 2015 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. S-11(7-237/2014) dalies, kuria patvirtinti nurodymai sumokėti pelno mokestį ir šio mokesčio delspinigius pareiškėjas padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-400-602/2017 pareiškėjo UAB „Todneta“ apeliacinis skundas buvo atmestas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
MGK, vykdydama minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo skundo dalį dėl nurodymų sumokėti PVM ir su juo susijusius delspinigius ir priėmė šioje byloje skundžiamą 2017 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. S-34(7-237/2014), kuriuo panaikino VMI 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 69-142 dalies nurodymą pareiškėjui į biudžetą sumokėti 101 090 Eur PVM ir patvirtino nurodymą pareiškėjui į biudžetą sumokėti su 101 090 Eur PVM suma susijusius delspinigius. Tokį sprendimą MGK motyvavo tuo, kad baudžiamojoje byloje buvo patenkintas mokesčių administratoriaus civilinis ieškinys ir iš pareiškėjo buvo priteista 101 090 Eur PVM suma, todėl mokesčių administratorius skundžiamu sprendimu neturėjo teisės patvirtinti nurodymo sumokėti į biudžetą tą pačią PVM sumą, tačiau pagrindo panaikinti nurodymus sumokėti PVM delspinigius MGK nenustatė, nes baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys PVM delspinigių neapėmė.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundžia MGK sprendimo dalį, kuria patvirtinti VMI 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 69-142 dalies nurodymai pareiškėjui į biudžetą sumokėti su 101 090 Eur PVM suma susijusius delspinigius, nurodydamas, kad mokesčių administratorius galėjo mokestinį patikrinimą atlikti gerokai anksčiau, kad delspinigiai neteisingi ir proporcingi, nes šiuo metu beveik susilygino su papildomai priskaičiuotais mokesčiais, kad pareiškėjas sumokėti delspinigių nėra finansiškai pajėgus.
Asmens pareiga mokėti mokesčius – konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas, kad mokesčiai būtų mokami laiku. Tam, paisant Konstitucijos reikalavimų, gali būti pasirinktos įvairios priemonės, kaip antai: baudos, delspinigiai, palūkanos ir kt. (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutarimas). Delspinigius kaip vieną iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų numato MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Kaip pažymima administracinių teismų praktikoje, delspinigių, kaip mokestinės prievolės (į) vykdymo užtikrinimo priemonės, esmė yra ta, kad jų taikymas arba galimybė juos taikyti skatina mokestinės prievolės savanorišką ir tinkamą vykdymą, o nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju – užtikrina įsiskolinimo biudžetui bei turtinių valstybės praradimų (pvz., dėl naudojimosi valstybei nesumokėtomis mokesčių sumomis) padengimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-2619/2011). Delspinigių skaičiavimo prielaidos yra išvardintos MAĮ 96 straipsnio 1 dalyje ir iš esmės yra siejamos su atvejais, kai mokesčių mokėtojas (laiku) nesumoka į biudžetą privalomų sumokėti mokesčių ir su jais susijusių sumų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiama MGK sprendimo dalimi buvo patvirtinti VMI 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 69-142 nurodymai pareiškėjui į biudžetą sumokėti su PVM suma susijusius delspinigius, tuo tarpu VMI 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 69-142 buvo patvirtinti Panevėžio AVMI 2009 m. balandžio 17 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodymai pareiškėjui sumokėti į biudžetą 194 665 Lt PVM delspinigių.
Iš Panevėžio AVMI 2009 m. vasario 11 d. patikrinimo akto turinio matyti, kad ginčo objektu esantys delspinigiai buvo apskaičiuoti taikant MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 97 straipsnio 2 dalį. Šiose nuostatose numatyta, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą mokestį nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos. Iš patikrinimo medžiagoje esančio delspinigių apskaičiavimo (MGK byla, t. 1, b. l. 74-77) matyti, kad minėta 194 665,42 Lt delspinigių suma buvo apskaičiuota pradedant 2003 m. gruodžio 29 d., baigiant 2009 m. vasario 11 d., t. y. patikrinimo akto surašymo diena.
Teismas, spręsdamas dėl nurodymų sumokėti šią delspinigių sumą pagrįstumo ir teisėtumo, pažymi, kad mokesčių administratorius aptartų MAĮ nuostatų, reglamentuojančių delspinigių skaičiavimą, nepažeidė. Patikrinimo akto išvada, kad pareiškėjas 2003-2004 m. nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė UAB „Andrius ir kompanija“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose išskirtą 349 046 Lt PVM ir neteisėtai šia suma sumažino mokestinę prievolę bei tuo padarė žalą valstybės biudžetui, nes PVM sąskaitose faktūrose atvaizduotos ūkinės operacijos tarp nurodytų ūkio subjektų neįvyko, buvo patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363/2014, kuri yra privaloma teismui, nagrinėjančiam bylą dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, aplinkybė, kad 2003-2004 m. pareiškėjas deklaravo ne visą mokėtiną PVM sumą ir tuo padarė žalą valstybės biudžetui, yra nustatyta ir įrodyta, ir ji suponuoja delspinigių skaičiavimą nuo laiku nesumokėtų mokesčių, pradedant kita diena, kai mokesčiai turėjo būti sumokėti, baigiant patikrinimo akto surašymu, tuo siekiant įsiskolinimo biudžetui bei turtinių valstybės praradimų dėl naudojimosi valstybei nesumokėtomis mokesčių sumomis padengimą.
Pareiškėjas nesutinka su apskaičiuotais delspinigiais teigdamas, kad mokesčių administratorius galėjo mokestinį patikrinimą atlikti gerokai anksčiau, kadangi specialisto išvada ikiteisminiame tyrime surašyta dar 2006 m. balandžio 20 d., o mokestinis patikrinimas atliktas tik 2009 m. Tačiau teismas nesutinka su tokiais pareiškėjo argumentais. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad mokesčių administratorius vilkino patikrinimą bei sprendimų priėmimą. Iš mokestinio ginčo medžiagos akivaizdu, kad pareiškėjo mokestinių įstatymų pažeidimas buvo pradėtas tirti ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 06-1-00082-04, pradėtoje 2004 m., šioje byloje buvo suformuluota užduotis specialistams, kurių tyrimo išvada surašyta 2006 m. balandžio 20 d., ir tik remiantis šia išvada atliktas mokestinis patikrinimas, kuris pradėtas 2008 m. gruodžio 17 d. ir baigtas 2009 m. vasario 11 d. Iš MGK byloje esančių baudžiamosios bylos duomenų seka, kad pranešimai apie įtarimą pareikšti tik 2008 m. pabaigoje. Mokestinis patikrinimas pradėtas už laikotarpį, kuris neviršija 5 metų, t. y. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Mokestinio patikrinimo trukmė buvo pakankamai trumpa (mokestinis patikrinimas buvo pradėtas 2008 m. gruodžio 17 d., pratęstas nuo 2009 m. sausio 23 d. iki 2009 m. vasario 13 d. dėl papildomų dokumentų gavimo, ir patikrinimo aktas surašytas 2009 m. vasario 11 d.). Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog dėl pareiškėjo pareigų tinkamo neatlikimo yra kaltas mokesčių administratorius, ar, kad kas nors kitas sutrukdė tinkamai mokėti mokestį. Pažymėtina, kad būtent mokesčių mokėtojas turi įstatyminę pareigą laiku ir tiksliai vykdyti mokestinę prievolę (MAĮ 40 straipsnis). Mokesčių mokėtojas mokestinę prievolę privalo vykdyti pats ir savarankiškai. Laiku nemokėdamas privalomų mokesčių, mokesčių mokėtojas savo veiksmais sukelia žalą valstybei, o tai lemia delspinigių apskaičiavimą. Administracinių teismų praktikoje sprendžiant dėl patikrinimo akto surašymo momento įtakos delspinigių apskaičiavimui pažymima, kad mokesčių mokėtojui nėra jokios pareigos laukti, kol mokesčių administratorius atliks jo patikrinimą ir priskaičiuos jam mokėtinas į biudžetą sumas. Priešingai, mokesčių mokėtojas turi pareigą pats deklaruoti ir sumokėti mokesčius dar iki mokestinio patikrinimo. Jeigu mokesčių mokėtojas laiku būtų sumokėjęs mokesčius, dėl jo nebūtų reikėję atlikti mokestinį patikrinimą ir jam nebūtų buvę priskaičiuoti jokie delspinigiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-877/2009). Taigi, pareiškėjo akcentuojamas tariamas mokesčių administratoriaus veiksmų nesavalaikis vykdymas nesudaro pagrindo vertinti, kad delspinigiai pareiškėjui buvo apskaičiuoti nepagrįstai ir neteisėtai.
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pareiškėjo atleidimo nuo delspinigių mokėjimo pagrindų. Pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktą, mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių, jeigu yra MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas. MAĮ 141 straipsnio 1 dalis numato tokius atleidimo nuo delspinigių pagrindus – 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363/2014 patvirtina, kad pareiškėjo vadovas veikė nusikalstamai, siekdamas suklastotais dokumentais panaikinti didelės vertės prievolę sumokėti į biudžetą PVM, taigi, PVM įstatymas buvo pažeistas dėl aplinkybių, kurios priklausė nuo mokesčių mokėtojo valios, o pažeidžiantys įstatymą mokesčių mokėtojo veiksmai buvo kalti. Tokiais veiksmais buvo padaryta žala biudžetui, kadangi ilgą laiką nebuvo mokamas PVM. Mokesčio įstatymas buvo pažeistas dėl sąmoningų, kaltų mokesčio mokėtojo veiksmų, o ne dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo.
Ta aplinkybė, kad skundžiamais mokesčių administratoriaus sprendimais apskaičiuota delspinigių suma yra pakankamai didelė, savaime nesudaro pagrindo jų sumažinti. Santykinai didelę delspinigių sumą lemia mokestinės prievolės neįvykdymo laikotarpis, nes ginčo objektu esantys delspinigiai buvo skaičiuojami visą mokestinės prievolės neįvykdymo laikotarpį nuo 2003 m. gruodžio 29 d. iki 2009 m. vasario 11 d. Taigi, apskaičiuota delspinigių suma yra adekvati valstybės turtiniams praradimams negalint naudotis nesumokėtomis mokesčių sumomis. Atsižvelgtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien santykinai didelės apskaičiuotų delspinigių sumos savaime nesudaro pagrindo jų sumažinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1470/2013).
Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis finansiškai nėra pajėgus sumokėti apskaičiuotų delspinigių pažymėtina, kad MAĮ nuostatos bei jų pagrindu priimti Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymai sudaro galimybę pasirašyti susitarimus dėl mokestinių nepriemokų sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo (MAĮ 88 straipsnis). Būtent teikiant tokius prašymus ir turi būti teikiami įrodymai, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodomas aplinkybes.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-400-602/2017, spręsdamas dėl mokesčių administratoriaus nurodymų sumokėti pelno mokestį ir šio mokesčio delspinigius, atmetė kaip nepagrįstus ir esmės panašaus pobūdžio, kaip ir nagrinėjamoje byloje, pareiškėjo argumentus, kuriais jis ginčijo nurodymus sumokėti pelno mokesčio delspinigius ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo patvirtinti mokesčių administratoriaus nurodymai mokėti pelno mokesčio delspinigius. Todėl yra pagrindas dėl PVM delspinigių spręsti analogiškai.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad MGK skundžiama sprendimo dalimi tinkamai aiškino ir taikė MAĮ nuostatas, reglamentuojančias delspinigių apskaičiavimą, ir pagrįstai bei teisėtai patvirtino mokesčių administratoriaus nurodymus dėl PVM delspinigių. Pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo UAB ,,Todneta“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.