- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-12
- Bylos Nr.
- I3-655-764/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01930-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Valstybinis studijų fondas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Valstybiniam studijų fondui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio studijų fondo Paskolų komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr.K1-9 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. balandžio 29 d. prašymą atleisti pareiškėją nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo iš naujo.
Pareiškėjas paaiškina, jog nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. birželio 20 d. studijavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – VGTU) išlyginamosiose studijose. Studijų metu pareiškėjas teigia pasiėmęs valstybės remiamas paskolas pagal sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenimo išlaidoms ir studijų kainai padengti.
Nurodo, kad 2020 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Komisiją, prašydamas atleisti pareiškėją nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo, motyvuodamas tuo, kad yra neįgalus ir jam nustatytas 70 procentų nedarbingumo lygis. Tačiau Komisija 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu nusprendė neatleisti pareiškėjo nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo pagal minėtas paskolos sutartis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas su ginčijamu sprendimu nesutinka, teigia, kad Aprašo 49 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 25 punktui. Pažymi, jog Komisija savaip interpretuoja Aprašo 49 punkto sąvoką vienai studijų programai ir vienerios studijos, nors tai yra pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą du skirtingi terminai. Anot pareiškėjo, į studijų programos įgyvendinimo visumą gali būti įtraukiamos išlyginamosios studijos, kadangi universitetams yra suteikiama veiklos autonomija. Pareiškėjo nuomone, išlyginamosios studijos yra priedas prie pirmos pakopos studijų programos.
Pareiškėjo vertinimu, kadangi išlyginamosios studijos nėra įstatymiškai aprašytos ir įteisintos, o studijų tvarka nustatoma pagal vidinius universiteto nuostatus, anot pareiškėjo, Fondas naudojasi įstatyminiu neapibrėžtumu priimdamas sprendimus dėl atleidimo nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka, kad pareiškėjo byloje pateikti VGTU ir Ministerijos raštai apie išlyginamąsias studijas niekaip nėra susiję su nagrinėjamu klausimu, kadangi pareiškėjo minimos studijos nebuvo išlyginamosiomis. Dėl atsakovo argumento, jog pasirašytoje sutartyje tarp pareiškėjo ir aukštosios mokyklos nors ir nurodoma, kad tai yra pirmosios pakopos ištęstinės formos studijos, tačiau pareiškėjo teigimu, aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija pačioms nusistatyti kaip bus vykdomos studijos ir kaip jas įformins. Taigi, pareiškėjo teigimu, VGTU pats nusprendė, kaip įformins išlyginamąsias studijas.
Atsakovas Valstybinis studijų fondas (toliau – Fondas) nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog pareiškėjas 2015 m. birželio 15 d. Komisijos sprendimu Nr. K1-13 buvo atleistas nuo valstybės remiamų paskolų Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo. Komisijos sprendimu Nr. K1-13 pareiškėjas taip pat buvo atleistas nuo valstybės remiamos paskolos Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad Komisija ginčijamame sprendime nurodė visas aplinkybes, nustatytas prašymo nagrinėjimo metu, atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą priežastis (motyvus). Nurodo, kad Komisijai buvo pateiktas pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo antrų studijų suteiktų paskolų grąžinimo, kai tuo tarpu, Aprašas numato galimybę asmeniui būti atleistam tik nuo suteiktų paskolų grąžinimo vienai studijų programai. Atsakovas teigia, kad prieš kreipdamasis į teismą pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, Komisija pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Kai LAGK sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas, jis pakartotinai kreipėsi į Komisiją, prašydamas jį atleisti nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo, tačiau Komisija ginčijamu Sprendimu vienbalsiai nutarė nepritarti atleisti pareiškėją nuo nurodomų valstybės remiamų paskolų grąžinimo.
Atsakovas akcentuoja, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. pasirašytoje pareiškėjo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto studijų sutartyje nurodoma, kad tai yra pirmosios pakopos ištęstinės formos Mechatronikos ir robotikos studijos, kurias pabaigus asmeniui suteikiamas bakalauro universitetinis išsilavinimas. Tai reiškia, kad pareiškėjas ir aukštoji mokykla sudarė antrą studijų sutartį mechatronikos ir robotikos bakalauro studijoms. Taigi, pagal Aprašą nenumatyta galimybė pareiškėjui būti atleistam nuo suteiktų paskolų grąžinimo antrai studijų programai.
Atsiliepimas
Pareiškėjas, atsikirsdamas į atsakovo atsiliepimą, nurodo, kad atsakovas atsiliepimą grindžia išimtinai tik Komisijos priimto sprendimo argumentais, nepasisakydamas dėl pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo reikalavimų. Teigia, jog atsakovas neįvertino byloje pateiktų objektyvių rašytinių įrodymų (VGTU ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atsakymų) dėl pareiškėjo išlyginamųjų studijų.
Pažymi, jog atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas nesutikdamas su 2019 m. birželio 19 d. Komisijos sprendimu, skundu bei patikslintu skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją prašydamas panaikinti šiuos sprendimus, tačiau anot pareiškėjo, atsakovas neakcentuoja to, kad skundų nagrinėjimo metu nebuvo pateikti VGTU ir Ministerijos raštai. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo bandymai konstatuoti, kad skundai dėl paskolų grąžinimo jau lyg ir yra išspręsti yra neteisingi, nes Lietuvos administracinių ginčų komisija negalėjo visapusiškai įvertinti susiklosčiusios situacijos, kadangi nebuvo pateikti reikšmingi įrodymai, kurie gauti jau po Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio studijų fondo Paskolų komisijos 2020 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. K1-9 teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas 70 procentų nedarbingumo lygis. Pareiškėjas 2015 m. birželio 15 d. Valstybinio studijų fondo Paskolų komisijos (toliau – Komisija) sprendimu Nr. K1-13 buvo atleistas nuo valstybės remiamų paskolų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo. 2016 m. liepos 13 d. Komisijos sprendimu Nr. K1-13 pareiškėjas buvo atleistas nuo valstybės remiamos paskolos Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo.
Pareiškėjas 2019 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Komisiją, prašydamas atleisti jį nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Komisija 2019 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. K1-13 nusprendė neatleisti pareiškėjo nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo pagal paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nesutikdamas su Komisijos sprendimu pareiškėjas 2019 m. liepos 22 d. skundu ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. patikslintu skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – LAGK), prašydamas panaikinti sprendimą ir įpareigoti atlikti veiksmus. LAGK 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 21R-581 (AG-496/02-2019) pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas 2020 m. balandžio 29 d. pakartotinai kreipėsi į Komisiją su 2020 m. balandžio 27 d. prašymu, prašydamas atleisti jį nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo pagal paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Komisija 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. K1-9 nusprendė neatleisti pareiškėjo nuo minėtų valstybės remiamų paskolų grąžinimo.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti minėtą sprendimą ir įpareigoti atlikti veiksmus.
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) 81 straipsnyje nustatyta, kad studentai gali gauti valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas: 1) studijų kainai sumokėti; 2) gyvenimo išlaidoms; 3) dalinėms studijoms pagal tarptautines arba tarpžinybines sutartis. Valstybės paskoloms arba valstybės remiamoms paskoloms teikti ir jų administravimo išlaidoms padengti gali būti naudojami Valstybiniam studijų fondui šiam tikslui skirti valstybės biudžeto asignavimai, lėšos, sukauptos iš grąžinamų paskolų, palūkanų ir delspinigių, paramos, taip pat privačių ūkio subjektų ir kitos lėšos. Valstybės paskolų arba valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė.
Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 480 (toliau – Aprašas) reglamentuoja valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų (toliau kartu vadinama – paskolos) leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą turinčių Lietuvoje veikiančių aukštųjų mokyklų ir užsienio aukštųjų mokyklų filialų (toliau vadinama – aukštosios mokyklos) studentams suteikimą, administravimą ir grąžinimą. Pagal Aprašo 3 punktą valstybės paskolas ir valstybės remiamas paskolas administruoja Valstybinis studijų fondas.
Pagal Aprašo 49 punktą, kai paskolos gavėjas, kuriam nustatytas 45 procentų ar mažesnis darbingumo lygis, baigia, nutraukia studijas ar pašalinamas iš aukštosios mokyklos, jis ar jo atstovas turi teisę kreiptis į Fondo direktoriaus įsakymu sudarytą komisiją dėl vienai studijų programai ar doktorantūrai gautos valstybės remiamos paskolos ar jos dalies grąžinimo. Fondo direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, įvertinusi tokio paskolos gavėjo ar jo atstovo pateiktą prašymą, atleidimo nuo valstybės remiamos paskolos grąžinimo faktinį pagrindą ir paskolos gavėjo turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus, priima motyvuotą sprendimą atleisti tokį paskolos gavėją arba jo neatleisti nuo paskolos ar jos dalies (atsižvelgiant į tai, ar paskolos gavėjas prašo būti atleistas nuo paskolos, ar nuo jos dalies) grąžinimo. Šiais atvejais valstybės remiama paskola kredito įstaigai grąžinama iš valstybės lėšų, kuriomis disponuoja Fondas. Šio Aprašo 88 straipsnyje taip pat numatyta, kad nuo valstybės paskolos ar jos dalies grąžinimo Fondo direktoriaus sudarytos komisijos sprendimu gali būti atleidžiami paskolos gavėjai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas 45 procentų ar mažesnis darbingumo lygis. Prašymą ir atleidimo nuo valstybės paskolos grąžinimo faktinį pagrindą patvirtinančius dokumentus Fondui pateikia paskolos gavėjas arba jo atstovas.
Pareiškėjas nesutikimą su Komisijos sprendimu grindžia tuo, kad Aprašo 49 punktas prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 25 punktui. Pažymi, jog Komisija sprendime savaip interpretavo Aprašo 49 punkto sąvokas „vienai studijų programai“ ir „vienerios studijos“, nors tai, pareiškėjo nuomone, yra skirtingi terminai. Pareiškėjo teigimu, į studijų programos įgyvendinimo visumą gali būti įtrauktos išlyginamosios studijos, nes jos yra kaip priedas prie pirmos pakopos studijų programos.
Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 22 punkte numatyta, kad studijos – asmens įsigijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba disertacijos rengimas. To paties straipsnio 25 punkte nustatyta, kad studijų programa – krypties (krypčių) studijų aukštojoje mokykloje įgyvendinimo visuma ir jos aprašas, kuriame numatyti studijų rezultatai ir jiems pasiekti reikalingas studijų turinys, mokymosi veiklos, metodai, priemonės, žmogiškieji ir kiti ištekliai.
Teisėjų kolegija iš byloje pateiktos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotos Darbingumo lygio pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad pareiškėjui nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas 70 procentų nedarbingumo lygis. Iš 2013 m. liepos 30 d. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos ir studento studijų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. birželio 23 d. studijavo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje pagal studijų kryptį – mechanikos inžinerija, mechaninių technologijų inžinerija, technologijos įrenginių mechatroninės sistemos, baigus kurią jam suteiktas mechanikos inžinerijos profesinio bakalauro laipsnis. Atkreiptinas dėmesys, jog Komisijos 2015 m. birželio 15 d. ir 2016 m. liepos 13 d. sprendimais Nr. K1-13 pareiškėjas buvo atleistas nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo. Taigi, kaip matyti, pareiškėjas Komisijos sprendimais buvo atleistas nuo valstybės remiamų paskolų, suteiktų studijų Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje kainai apmokėti, grąžinimo.
Iš byloje pateiktos 2016 m. rugpjūčio 16 d. studijų sutarties, sudarytos tarp VGTU ir pareiškėjo nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. studijavo VGTU Mechatronikos ir robotikos bakalauro studijų programoje (pirmosios pakopos ištęstinės studijos), baigus kurią jam suteiktas bakalauro laipsnis.
Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad aukštasis koleginis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus koleginių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas. Tuo tarpu aukštasis universitetinis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas.
Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, universitete yra atliekami tarptautinio lygio fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir (arba) plėtojamas profesionalusis menas, vykdomos šia veikla grindžiamos universitetinės studijos, teikiamas aukštasis universitetinis išsilavinimas, užtikrinamos sąlygos asmenims mokytis visą gyvenimą. Tuo tarpu pagal minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, kolegijoje vykdomos koleginės studijos, grindžiamos profesionalia praktika ir taikomaisiais moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir (arba) profesionaliuoju menu, teikiamas aukštasis koleginis išsilavinimas, sudaromos sąlygos asmenims mokytis visą gyvenimą. Iš paminėtų nuostatų matyti, jog esminis skirtumas tarp kolegijinių ir universitetinių studijų yra tas, kad suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija bei išduodamas diplomas suteikiantis profesinio bakalauro (kolegijinės studijos) arba bakalauro (universitetinės studijos) laipsnį. Taigi iš pateikto teisinio reguliavimo akivaizdu, jog kolegijinės ir universitetinės studijos negali būti laikomos lygiavertėmis studijomis, jos yra viena kita papildančios (parengiamosios studijos) siekiant studijuoti magistrantūroje. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kolegijoje ir universitete pareiškėjas studijavo skirtingose programose bei pareiškėjui suteikti skirtingi kvalifikaciniai laipsniai (profesinio bakalauro ir bakalauro).
Pareiškėjas, prašydamas atleisti jį nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo vadovaujasi byloje pateiktais VGTU ir Ministerijos raštais.
Atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje pateiktos 2016 m. rugpjūčio 16 d. studijų sutarties teisėjų kolegija nustatė, kad tarp pareiškėjo ir VGTU buvo sudaryta sutartis, pagal kurią pareiškėjas buvo priimtas į pirmosios pakopos ištęstinės formos Mechatronikos ir robotikos studijas, kurias pabaigus asmeniui suteikiamas bakalauro universitetinis išsilavinimas. Kaip matyti iš VGTU pateikto rašto, jame taip pat teigiama, jog tai yra pirmosios pakopos studijos, kurias baigus yra suteikiamas universitetinis bakalauro laipsnis. Ministerijos rašte iš esmės laikomasi analogiškos pozicijos išdėstytai VGTU rašte, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilęs ne dėl pareiškėjo studijų formos, o konkrečiai dėl to, ar yra pagrindas vadovaujantis Aprašo 49 punktu pareiškėją atleisti nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo, kai prieš VGTU pareiškėjas studijavo VTDK.
Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas studijavo tiek VTDK, tiek VGTU, t.y. skirtingose programose bei jam suteikti skirtingi kvalifikaciniai laipsniai. Taip pat nustatė, kad pareiškėjas studijuodamas VTDK Komisijos sprendimais buvo atleistas nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo pagal Aprašo nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtos studijos nebuvo pripažintos ir laikomos kolegijos ir universiteto vykdoma jungtine studijų programa, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateikė prašymą Komisijai pakartotinai jį atleisti nuo antroms studijoms VGTU suteiktų paskolų grąžinimo, kai tuo tarpu Aprašas numato galimybę asmeniui būti atleistam tik nuo suteiktų paskolų grąžinimo vienai studijų programai, Komisija pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas jau buvo atleistas nuo vienos studijų programos, studijuodamas VTDK, todėl atleisti jo nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo studijuojant VGTU nėra teisinio pagrindo.
Remiantis rašytinių įrodymų visuma, teisės normų sistemine analize, darytina išvada, kad ginčijamas Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais argumentais ar kitais motyvais nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo. Netenkinus pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo dėl sprendimo panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.