- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-19
- Bylos Nr.
- A-97-552/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01930-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Valstybinis studijų fondas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Valstybiniam studijų fondui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio studijų fondo Paskolų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. K1-9 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Komisiją atleisti pareiškėją nuo valstybės remiamų paskolų, išduotų bankuose pagal kreditavimo sutartis, grąžinimo, kadangi pareiškėjas yra neįgalus, jam nustatytas 30 proc. darbingumas.
2. Pareiškėjas 2020 m. birželio 29 d. patikslintu skundu prašė: 1) Komisijos Sprendime konstatuojamą faktą, kad ,,pagal Aprašo 49 punktą, vienerios studijos, – reiškia studijos pagal sudarytą studijų sutartį...“, pripažinti kaip klaidinantį ir neatitinkantį Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 480 „Dėl Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 49 punkto redakcijos; 2) Komisijos Sprendime konstatuojamą faktą, kad ,,paskolos gavėjo pridėtas susirašinėjimas su Vilniaus Gedimino technikos universitetu ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija apie išlyginamąsias studijas niekaip nėra susiję su nagrinėjamu klausimu, kadangi asmens minimos studijos nebuvo išlyginamosios“, pripažinti kaip neatitinkantį tikrovės, nes pateikti VGTU atsakymai į prašymus patvirtina pareiškėjo studijavimą išlyginamosiose studijose ir išlyginamųjų studijų buvimą; 3) įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. balandžio 29 d. prašymą atleisti jį nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo iš naujo, kadangi pareiškėjas neįgalus ir jo darbingumas yra 30 proc. Šie pareiškėjo reikalavimai buvo patikslinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
3. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. birželio 20 d. studijavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – ir VGTU) išlyginamosiose studijose. Studijų metu pareiškėjas paėmė valstybės remiamas paskolas pagal sutartis Nr. 17-070524-PI, Nr. 17-070530-PP, Nr. K-2400-2016-068 ir Nr. K-2400-2016-069 gyvenimo išlaidoms ir studijų kainai padengti. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Komisiją, prašydamas atleisti jį nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo, nes yra neįgalus ir jam nustatytas 70 procentų netektas darbingumas. Komisija Sprendimu pareiškėjo nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo pagal minėtas paskolos sutartis neatleido.
4. Pareiškėjas teigė, kad VGTU studijavo išlyginamosiose studijose, taip tęsdamas studijų programą Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje (toliau- ir VTDK, kolegija) , tai patvirtina ir VGTU atsakymas į pareiškėjo prašymą. Išlyginamųjų studijų turinys yra sudaromas aukštosios mokyklos nuožiūra, šios studijos nėra registruojamos valstybiniame studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, nėra vertinamos ir akredituojamos. Komisija Sprendimą grindė Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 480 (toliau – ir Aprašas) 49 punktu ir tuo, kad pareiškėjas pagal sudarytą studijų sutartį Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje buvo atleistas nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo pagal Aprašo nuostatas. Pareiškėjo nuomone, Aprašo 49 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 25 punktui. Komisija savaip interpretuoja Aprašo 49 punkte įtvirtintas vienos studijų programos ir vienerių studijų sąvokas, nors pagal Mokslo ir studijų įstatymą tai du skirtingi terminai. Į studijų programos įgyvendinimo visumą gali būti įtraukiamos išlyginamosios studijos, kadangi universitetams yra suteikiama veiklos autonomija, o išlyginamosios studijos yra priedas prie pirmos pakopos studijų programos. Pareiškėjas nesutiko, kad jo pateikti VGTU ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ir Ministerija) raštai apie išlyginamąsias studijas nėra susiję su nagrinėjamu klausimu, o pareiškėjo studijos nebuvo išlyginamosiomis. Pareiškėjas dėl atsakovo argumento, jog pasirašytoje sutartyje tarp pareiškėjo ir aukštosios mokyklos nurodoma, kad tai yra pirmosios pakopos ištęstinės formos studijos, teigė, jog aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija pačioms nusistatyti kaip bus vykdomos studijos ir jų įforminimą, todėl VGTU pats nusprendė, kaip įformins išlyginamąsias studijas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Valstybinis studijų fondas (toliau – ir atsakovas, Fondas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 15 d. Komisijos sprendimu Nr. K1-13 buvo atleistas nuo valstybės remiamų paskolų Nr. K-2420-2013-110 bei Nr. K-2420-2014-144 grąžinimo. Komisijos sprendimu Nr. K1-13 pareiškėjas taip pat buvo atleistas nuo valstybės remiamos paskolos Nr. 15-102094-PP grąžinimo. Šios paskolos pareiškėjui buvo suteiktos jo studijoms VTDK. Komisija Sprendime nurodė visas aplinkybes, nustatytas prašymo nagrinėjimo metu, atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą priežastis (motyvus). Komisijai buvo pateiktas pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo antrajai studijų programai suteiktų paskolų grąžinimo, o Aprašas numato galimybę asmeniui būti atleistam nuo suteiktų paskolų grąžinimo tik vienai studijų programai. Prieš kreipdamasis į teismą, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir LAGK). LAGK sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas, pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Komisiją, prašydamas jį atleisti nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo, tačiau Komisija ginčijamu Sprendimu vienbalsiai nutarė nepritarti atleisti pareiškėją nuo nurodomų valstybės remiamų paskolų grąžinimo.
7. Atsakovas pažymėjo, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. pasirašytoje pareiškėjo ir VGTU studijų sutartyje nurodoma, kad tai yra pirmosios pakopos ištęstinės formos Mechatronikos ir robotikos studijos, kurias pabaigus asmeniui suteikiamas bakalauro universitetinis išsilavinimas. Tai reiškia, kad pareiškėjas ir Lietuvos aukštoji mokykla sudarė antrą studijų sutartį. Pagal Aprašą nenumatyta galimybė pareiškėjui būti atleistam nuo suteiktų paskolų grąžinimo antrai studijų programai.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2035 m. gruodžio 6 d. nustatytas 70 procentų nedarbingumo lygis. Pareiškėjas 2015 m. birželio 15 d. Valstybinio studijų fondo Paskolų komisijos sprendimu Nr. K1-13 buvo atleistas nuo valstybės remiamų paskolų Nr. K-2420-2013-110 ir Nr. K-2420-2014-144 grąžinimo. 2016 m. liepos 13 d. Komisijos sprendimu Nr. K1-13 pareiškėjas buvo atleistas nuo valstybės remiamos paskolos Nr. 15-102094-PP grąžinimo. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Komisiją, prašydamas atleisti jį nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo Nr. 17-070524-PI, Nr. 17-070530-PP, Nr. K-2400-2016-068 ir Nr. K-2400-2016-069. Komisija 2019 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. K1-13 nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo. Nesutikdamas su Komisijos sprendimu pareiškėjas 2019 m. liepos 22 d. skundu ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. patikslintu skundu kreipėsi į LAGK, prašydamas panaikinti sprendimą ir įpareigoti atlikti veiksmus. LAGK 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 21R-581 (AG-496/02-2019) pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 29 d. pakartotinai kreipėsi į Komisiją su 2020 m. balandžio 27 d. prašymu, prašydamas atleisti jį nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo pagal paskolos sutartis Nr. 17-070524-PI, Nr. 17-070530-PP, Nr. K-2400-2016-068 ir Nr. K-2400-2016-069. Komisija 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. K1-9 nusprendė neatleisti pareiškėjo nuo minėtų valstybės remiamų paskolų grąžinimo.
10. Teismas aptarė Mokslo ir studijų įstatymo 81 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias valstybės paskolų arba valstybės remiamų paskolų studentams išdavimą. Pagal Aprašo 49 punktą, kai paskolos gavėjas, kuriam nustatytas 45 procentų ar mažesnis darbingumo lygis, baigia, nutraukia studijas ar pašalinamas iš aukštosios mokyklos, jis ar jo atstovas turi teisę kreiptis į Fondo direktoriaus įsakymu sudarytą komisiją dėl vienai studijų programai ar doktorantūrai gautos valstybės remiamos paskolos ar jos dalies grąžinimo. Fondo direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, įvertinusi tokio paskolos gavėjo ar jo atstovo pateiktą prašymą, atleidimo nuo valstybės remiamos paskolos grąžinimo faktinį pagrindą ir paskolos gavėjo turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus, priima motyvuotą sprendimą atleisti tokį paskolos gavėją arba jo neatleisti nuo paskolos ar jos dalies (atsižvelgiant į tai, ar paskolos gavėjas prašo būti atleistas nuo paskolos, ar nuo jos dalies) grąžinimo.
11. Teismas nurodė, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 22 punktą studijos – asmens įsigijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba disertacijos rengimas. To paties straipsnio 25 punkte nustatyta, kad studijų programa – krypties (krypčių) studijų aukštojoje mokykloje įgyvendinimo visuma ir jos aprašas, kuriame numatyti studijų rezultatai ir jiems pasiekti reikalingas studijų turinys, mokymosi veiklos, metodai, priemonės, žmogiškieji ir kiti ištekliai.
12. Teismas iš 2013 m. liepos 30 d. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos ir studento studijų sutarties Nr. 29Y-158 nustatė, kad pareiškėjas nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. birželio 23 d. studijavo VTDK pagal studijų kryptį – mechanikos inžinerija, mechaninių technologijų inžinerija, technologijos įrenginių mechatroninės sistemos, baigus kurią jam suteiktas mechanikos inžinerijos profesinio bakalauro laipsnis. Komisijos 2015 m. birželio 15 d. ir 2016 m. liepos 13 d. sprendimais Nr. K1-13 pareiškėjas buvo atleistas nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo. Taigi, pareiškėjas Komisijos sprendimais buvo atleistas nuo valstybės remiamų paskolų, suteiktų studijų kolegijoje kainai apmokėti, grąžinimo.
13. Teismas iš 2016 m. rugpjūčio 16 d. studijų sutarties, sudarytos tarp VGTU ir pareiškėjo nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. studijavo VGTU Mechatronikos ir robotikos bakalauro studijų programoje (pirmosios pakopos ištęstinės studijos), baigus kurią jam suteiktas bakalauro laipsnis.
14. Teismas, įvertinęs Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalių, 10 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendė, jog esminis skirtumas tarp kolegijinių ir universitetinių studijų yra tas, kad suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija bei išduodamas diplomas, suteikiantis profesinio bakalauro (kolegijinės studijos) arba bakalauro (universitetinės studijos) laipsnį. Todėl kolegijinės ir universitetinės studijos negali būti laikomos lygiavertėmis studijomis, jos yra viena kita papildančios (parengiamosios studijos) siekiant studijuoti magistrantūroje. Taip pat kolegijoje ir universitete pareiškėjas studijavo skirtingose programose bei pareiškėjui suteikti skirtingi kvalifikaciniai laipsniai (profesinio bakalauro ir bakalauro).
15. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateiktos 2016 m. rugpjūčio 16 d. studijų sutarties nustatyta, jog tarp pareiškėjo ir VGTU buvo sudaryta sutartis, pagal kurią pareiškėjas buvo priimtas į pirmosios pakopos ištęstinės formos Mechatronikos ir robotikos studijas, kurias pabaigus asmeniui suteikiamas bakalauro universitetinis išsilavinimas. VGTU rašte taip pat teigiama, jog tai yra pirmosios pakopos studijos, kurias baigus yra suteikiamas universitetinis bakalauro laipsnis. Ministerijos rašte iš esmės laikomasi analogiškos pozicijos, tačiau nagrinėjamu atveju ginčas kilęs ne dėl pareiškėjo studijų formos, o dėl to, ar yra pagrindas pagal Aprašo 49 punktą pareiškėją atleisti nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo, kai prieš VGTU pareiškėjas studijavo kolegijoje.
16. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas studijavo tiek kolegijoje, tiek VGTU, t. y. skirtingose programose bei jam suteikti skirtingi kvalifikaciniai laipsniai, taip pat, pareiškėjas, studijuodamas VTDK Komisijos sprendimais buvo atleistas nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo pagal Aprašo nuostatas. Minėtos studijos nebuvo pripažintos ir laikomos kolegijos ir universiteto vykdoma jungtine studijų programa. Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas pateikė prašymą Komisijai pakartotinai jį atleisti nuo antrai studijų programai VGTU suteiktų paskolų grąžinimo, kai Aprašas numato galimybę asmeniui būti atleistam nuo suteiktų paskolų grąžinimo tik vienai studijų programai, vertino, kad Komisija pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas jau buvo atleistas nuo vienos studijų programos, studijuodamas VTDK, todėl atleisti jo nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo studijuojant VGTU nėra teisinio pagrindo.
17. Teismas, netenkinęs pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo dėl sprendimo panaikinimo, netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo Komisijai atlikti veiksmus.
III.
11. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimą ir tenkinti jo 2020 m. birželio 29 d. pateikto patikslinto skundo dėl Sprendimo panaikinimo prašymus.
12. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė ginčo esmę. Pareiškėjas teigia, kad ginčas kilęs dėl jo išlyginamųjų studijų 2016 – 2018 m. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimo išvada, kad jo pateikti VGTU ir Ministerijos dokumentai nesusiję su nagrinėjamu klausimu, kadangi jo studijos nebuvo išlyginamosios.
13. Pareiškėjas pažymi, kad 2020 m. patikslinto skundo 2 punkte prašė teismo pripažinti Komisijos Sprendime konstatuojamą faktą, kad ,,paskolos gavėjo pridėtas susirašinėjimas su Vilniaus Gedimino technikos universitetu ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija apie išlyginamąsias studijas niekaip nėra susiję su nagrinėjamu klausimu, kadangi asmens minimos studijos nebuvo išlyginamosios“ pripažinti neatitinkančiu tikrovės, nes jo pateikti dokumentai patvirtina jo studijavimą išlyginamosiose studijose ir išlyginamųjų studijų buvimą 2016 – 2018 m. Pareiškėjo vertinimu, teismas neįsigilino į jo pateiktus faktus, o rėmėsi atsakovo pateikta sutartimi, sudaryta tarp pareiškėjo ir VGTU.
14. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad aukštosioms mokykloms Mokslo ir studijų įstatymas suteikia autonomiją nustatyti studijų vykdymui ir įforminimui. Pareiškėjas remiasi Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 4 punktu, 59 straipsnio 7 dalimi bei VGTU studijų nuostatais, nustatančiais, kad kolegijų absolventai turi baigti išlyginamąsias studijas. Studijuoti papildomą studijų programą buvo ne pareiškėjo pageidavimas, o universiteto nustatyta tvarka, kuri nėra įstatymiškai aprašyta, bet vykdoma pagal universiteto vidinius nuostatus ir atitinka jo veiklos autonomiją. Tai patvirtina Ministerijos 2019 m. rugsėjo 17 d. raštas Nr. SR-3764.
Šalies argumentai
15. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo prašė, remiantis objektyviais faktais patvirtinti, kad pareiškėjas 2016 – 2018 m. studijavo VGTU išlyginamosiose studijose.
16. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kolegijinės ir universitetinės studijos negali būti laikomos lygiavertėmis studijomis, nes jos yra viena kitą papildančios (parengiamosios) siekiant studijuoti magistrantūroje. Pareiškėjo vertinimu, koleginės ir universitetinės studijos yra lygiavertės, nes po kiekvienų baigties suteikiama lygiavertė teisė tęsti studijas magistrantūroje. Kadangi magistrantūros studijas gali vykdyti tik universitetai, išlyginamosios studijos yra tik universiteto veiklos vidinė prerogatyva.
17. Pareiškėjas nurodo, kad nors kolegijoje studijavo pagal mechanikos inžinerijos, mechaninių technologijų inžinerijos, technologijos įrenginių mechatroninių sistemų studijų kryptį, o VGTU studijavo mechatronikos ir robotikos studijų programą, šių studijų profiliai panašūs. Į išlyginamąsias studijas priimami tik kolegijų absolventai, baigę panašaus profilio studijų programas prieš stojant į magistratūrą. Todėl pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad kolegijoje ir universitete pareiškėjas studijavo skirtingose programose ir jam suteikti skirtingi kvalifikaciniai laipsniai (profesinio bakalauro ir bakalauro).
Atsiliepimas
18. Atsakovas Valstybinis studijų fondas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
19. Atsakovas pakartoja su ginču susijusias faktines aplinkybes bei nurodo, kad A. M., nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. birželio 23 d. studijavo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, mechaninių technologijų inžinerijos studijų programoje. Pagal Aprašo 49 punktą vienerios studijos reiškia studijas pagal sudarytą studijų sutartį, studijuojant A. M. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, ir pagal kurią paskolos gavėjas buvo atleistas nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo pagal Aprašo nuostatas. Komisijai pateiktas pareiškėjo 2020 m. balandžio 29 d. pakartotinis prašymas Nr. R1-406, kuriame pareiškėjas teigė, kad jo studijos VGTU yra išlyginamosios studijos ir tai nėra studijos pagal antrą studijų programą, todėl prašė Komisijos atleisti jį nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo. 2016 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjo ir VGTU pasirašytoje studijų sutartyje nurodoma, jog tai yra pirmosios pakopos ištęstinės formos Mechatronikos ir robotikos studijos pagal valstybinį kodą 612H73002, kurias baigus asmeniui suteikiamas bakalauro universitetinis išsilavinimas. Tai yra, studentas ir aukštoji mokykla sudarė antrą studijų sutartį mechatronikos ir robotikos bakalauro studijoms. Aprašas nenumato galimybės asmeniui būti atleistam nuo suteiktų paskolų grąžinimo antrai studijų programai. Atsakovo nuomone, pareiškėjo pridėtas susirašinėjimas su VGTU ir Ministerija nėra susiję su nagrinėjamu klausimu, kadangi asmens minimos studijos nebuvo išlyginamosios.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
11. Byloje kilo ginčas dėl Valstybinio studijų fondo Paskolų komisijos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta atleisti pareiškėją nuo valstybės remiamų paskolų, išduotų bankuose pagal kreditavimo sutartis, grąžinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
12. Pareiškėjas, manydamas, kad Vilniaus Gedimino technikos universitete jis studijavo išlyginamosiose studijose, kurios papildė jo anksčiau baigtas studijas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje bei parengė jį studijoms VGTU magistrantūroje, prašė jį taip pat atleisti nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo, kaip tai buvo anksčiau padaryta dėl paskolų, skirtų studijoms VTDK. Komisijai atsisakius tai padaryti, jis kreipėsi į pirmosios instancijos teismą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs pareiškėjo studijas VGTU antrąja studijų programa ir įvertinęs Mokslo ir studijų įstatymo bei Aprašo nuostatas, jog asmuo gali būti atleistas nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo tik už vieną studijų programą.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą neįsigilinimo į bylos esmę ir neteisingo teisės normų taikymo aspektais.
15. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė sąlygų ar pagrindų peržengti pareiškėjo apeliacinio skundo ribas.
16. Visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Administraciniai teismai taip pat nenustatinėja, ar ginčo šalių išsakyti konstatuojamojo pobūdžio teiginiai atitinka tikrovę, ar nėra klaidinantys ir pan. Tokie reikalavimai nėra priskirtini prie ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas, vykdydamas savo pareigą būti aktyviam administraciniame procese, tinkamai suformulavo pareiškėjo keliamo ginčo esmę – Komisijos atsisakymą atleisti pareiškėją nuo valstybės remiamų paskolų grąžinimo - ir pasisakė dėl jos. Atskirų Komisijos Sprendime išdėstytų teiginių pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas gali būti tik teismo sprendimo motyvų dalis. Dėl šios priežasties nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas turėjo patvirtinti, kad pareiškėjas 2016 – 2018 m. studijavo VGTU išlyginamosiose studijose ar pripažinti neatitinkančiu tikrovės kokį nors Komisijos sprendime nurodytą faktą.
17. Ginčo santykius reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymo 81 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, jog valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė, bei šią teisės normą įgyvendinantis Aprašas, kurio 49 punktas ( aktuali ginčo metu galiojusi redakcija) numatė, jog kai paskolos gavėjas, kuriam nustatytas 45 procentų ar mažesnis darbingumo lygis, baigia, nutraukia studijas ar pašalinamas iš aukštosios mokyklos, jis ar jo atstovas turi teisę kreiptis į Fondo direktoriaus įsakymu sudarytą komisiją dėl vienai studijų programai ar doktorantūrai gautos valstybės remiamos paskolos ar jos dalies grąžinimo. Fondo direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, įvertinusi tokio paskolos gavėjo ar jo atstovo pateiktą prašymą, atleidimo nuo valstybės remiamos paskolos grąžinimo faktinį pagrindą ir paskolos gavėjo turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus, priima motyvuotą sprendimą atleisti tokį paskolos gavėją arba jo neatleisti nuo paskolos ar jos dalies (atsižvelgiant į tai, ar paskolos gavėjas prašo būti atleistas nuo paskolos, ar nuo jos dalies) grąžinimo.
18. Tarp šalių nėra ginčo, jog pareiškėjas yra studijų programoms gautų valstybės remiamų paskolų gavėjas, kuriam nustatytas mažesnis nei 45 procentai darbingumo lygis; jog pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su prašymu atleisti jį nuo paskolų, išduotų 2016-2018 metų studijoms VGTU, grąžinimo. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas tuo pačiu pagrindu 2015 -2016 metais jau buvo atleistas nuo paskolų, išduotų 2013-2016 m. studijoms VTDK, grąžinimo.
19. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas ir Komisija skirtingai interpretuoja Aprašo 49 punkte minimą sąvoką „vienai studijų programai“. Pareiškėjas mano, kad jo studijų programa VGTU buvo išlyginamosios studijos, skirtos pasirengti studijoms magistrantūroje, todėl laikytinos tos pačios VTDK studijos programos tęsiniu. Su tokia minėtos sąvokos interpretacija teisėjų kolegija nesutinka, nes pagal Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 22 punktą studijos yra asmens, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba disertacijos rengimas. To paties straipsnio 25 punktas apibrėžia studijų programą kaip krypties (krypčių) studijų aukštojoje mokykloje įgyvendinimo visumą ir jos aprašą, kuriame numatyti studijų rezultatai ir jiems pasiekti reikalingas studijų turinys, mokymosi veiklos, metodai, priemonės, žmogiškieji ir kiti ištekliai. Studijų rezultatas yra tam tikros mokslinės kvalifikacijos laipsnio įgijimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2013 - 2016 metais studijavo aukštojoje mokykloje – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, mechaninių technologijų inžinerijos studijų programoje ir ją baigęs įgijo mechanikos inžinieriaus profesinio bakalauro laipsnį. Šios kvalifikacijos įgijimu VTDK pirmosios pakopos koleginių studijų programa baigėsi.
20. Po to pareiškėjas įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universiteto pirmosios pakopos universitetinę mechatronikos ir robotikos studijų programą, kurią baigęs įgijo universitetinį bakalauro laipsnį. Ši studijų programa ir VTDK koleginių studijų programa nėra jungtinės ar tęstinės, nėra neatsiejamai susijusios, todėl negali būti laikomos viena studijų programa. Tai, kad VGTU pareiškėjo vykdytas studijas laiko išlyginamosiomis, neturi teisinės reikšmės valstybės paskolų ar valstybės remiamų paskolų aspektu. Išlyginamosios studijos nuo kitokių universitetinių bakalauro studijų skiriasi tik tuo, jog sudaro palankesnes sąlygas to paties profilio kolegijų absolventams įgyti universitetinį pirmosios pakopos išsilavinimą. Apeliantas neteisingai vertina koleginių studijų ir universitetinių studijų lygiavertiškumą, nes vien profesinio bakalauro laipsnis nesuteikia teisės tęsti studijas magistrantūroje.
21. Atskirai pažymėtinas ir tas faktas, jog iki 2015 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.956 priėmimo galiojusioje Aprašo redakcijoje buvo numatyta galimybė atleisti asmenis, kuriems buvo suteiktos valstybės remiamos paskolos nuo visų jiems suteiktų valstybės remiamų paskolų ar jų dalies grąžinimo. Tuo tarpu po LRV nutarimo Nr.956 įsigaliojimo suteiktų paskolų gavėjai galėjo tikėtis tik atleidimo nuo valstybės remiamų paskolų vienai studijų programai grąžinimo. Taigi Mokslo ir studijų įstatymo 81 straipsnio 2 dalimi įgaliotas subjektas nustatė būtent tokį teisinį reguliavimą, koks ir buvo pritaikytas nagrinėjamu atveju.
22. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.