Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-02-17 · Administracinė byla Nr. AS-858-110-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Iv-3792-171/2011Nutartis · 2012-02-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-02-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Iv-2350-624/2012Sprendimas · 2012-04-10Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-17
Bylos Nr.
AS-858-110-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01955-2011-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
  • 72.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS858-110/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01955-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 72.4. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 5-6), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės atlyginti 50 000 litų žalą dėl neteisėtų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) veiksmų – vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2011 m. kovo 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl Vidaus reikalų ministerijos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Teismas 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2465-437/2011 iš dalies patenkino skundą ir įpareigojo atsakovą pagal kompetenciją išnagrinėti skundo dalį ir priimti sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. birželio 21 d. raštu Nr. ID-4351(12) Vidaus reikalų ministerija minėtą administracinio teismo sprendimą persiuntė į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą, motyvuodama tuo, kad neišnagrinėta skundo dalis, dėl kurios yra priimtas 2011 m. gegužės 13 d. sprendimas, yra susijusi su ikiteisminio tyrimo priežiūra ir kontrole Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pagrindu. Pareiškėjas manė, kad tokiais veiksmais Vidaus reikalų ministerija nevykdė įsiteisėjusio administracinio teismo sprendimo bei neteisėtai persiuntė vykdyti administracinio teismo sprendimą ne pagal kompetenciją kitai institucijai ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnį ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ).

Neteisėtus Vidaus reikalų ministerijos veiksmus, pareiškėjo manymu, patvirtina 2011 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskr. VPK) raštas Nr. 20-S-2934, kuris įrodo, kad Vidaus reikalų ministerija ne tik nevykdė ir atsisakė vykdyti administracinio teismo sprendimą, bet ir vilkino 2011 m. sausio 18 d. skundo išnagrinėjimą, kol 2011 m. rugpjūčio 7 d. mirė jo mama, kuri buvo viena iš nukentėjusių nuo policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Paaiškino, kad padarytą 50 000 litų žalą pagrindžia neteisėti Vidaus reikalų ministerijos veiksmai: vilkinimas atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus įstatymo nustatytais terminais, jo ir jo artimųjų diskriminacija bei dvigubų teisingumo standartų taikymas, kai buvo suvaržyta ir trukdoma realizuoti teisė į gynybą Kauno rajono apylinkės teismo baudžiamoje byloje Nr. I-37-540/2011 ir Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamoje byloje Nr. I-10-768/2011. Padarytą žalą patvirtina pareiškėjo mamos mirties liudijimas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2011 m. gegužės 5 d. teismui pateikė pareiškimą (b. l. 50), kuriame pateikė paaiškinimą dėl šios administracinės bylos ir bylos Nr. I-3323-244/2011 tapatumo. Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad skiriasi šios bylos ginčo šalys, pagrindas ir dalykas nuo administracinės bylos Nr. I-3323-244/2011, kadangi šioje administracinėje byloje įrodinėjamos aplinkybės dėl Vidaus reikalų ministerijos vilkinimo pagal kompetenciją išnagrinėti jo 2011 m. sausio 18 d. skundą iki tol, kol 2011 m. rugpjūčio 7 d. mirė jo mama ir dėl to atsirado žala, o byloje Nr. I-3323-244/2011 įrodinėjamos aplinkybės dėl Vidaus reikalų ministerijos įsiteisėjusio 2011 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2465 nevykdymo ir prašoma priteisti žalą bei 1 000 litų baudą už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17-20). Atsakovas pabrėžė, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-3323-244/2011 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo, kurioje pareiškėjo išdėstyti argumentai ir aplinkybės dėl žalos atlyginimo yra iš esmės tapatūs šioje administracinėje byloje nurodytiems, todėl pareiškėjo skundas turi būti paliktas nenagrinėtas.

Pažymėjo, kad, gavusi įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. gegužės 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2465-437/2011, išnagrinėjo pareiškėjo 2011 m. sausio 18 d. skundo neišnagrinėtą dalį ir, nustačiusi, kad neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, t. y. Vidaus reikalų ministerija nekompetentinga spręsti klausimų, susijusių su ikiteisminio tyrimo organizavimu ir kontrole, o neišnagrinėta pareiškėjo skundo dalis yra išimtinai susijusi su ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (dėl sulaikant pareiškėją išsuktos buto durų akutės, dėl to, pareiškėjo teigimu, jo senyvo amžiaus tėvai buvo gąsdinami) teisėtumo ir/ar pagrįstumo baudžiamajame procese vertinimu, VAĮ 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka 2011 m. birželio 21 d. raštu Nr. 1D-4351 (12) persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti neišnagrinėtą pareiškėjo skundo dalį Kauno miesto apylinkės prokuratūrai ir apie tai informavo pareiškėją. Nurodė, kad pagal Vidaus reikalų ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 291, ji nekompetentinga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jį kontroliuoti, neįgaliota vertinti ikiteisminio tyrimo pareigūno atliekamų procesinių veiksmų, nes tai yra prokuroro kompetencija (BPK 62 str., 170 str. 2 d.), išskyrus tarnybinę etiką, kuri nelaikytina ikiteisminio tyrimo veiksmu. Teigė, kad visais atvejais gavus skundą ir nustačius, jog yra skundžiami ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmai atliekant ikiteisminį tyrimą, privalu vadovaujantis VAĮ 23 straipsnio 4 dalimi ir persiųsti tokį skundą prokuratūrai, kad ši pagal kompetenciją priimtų sprendimą. Tik prokuroras turi teisę tirti pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus ir, jei nustatytų BPK 11 straipsnyje nurodytą pažeidimą, galėtų iškelti drausmės bylą, o tai šiuo atveju būtų teisinis pagrindas Vidaus reikalų ministerijai pradėti tarnybinį patikrinimą.

Pažymėjo, kad Kauno apskr. VPK Nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams tyrimo grupės tyrėja, išnagrinėjusi 2011 m. sausio 25 d. pareiškėjo skundą dėl neteisėto sulaikymo, padarė išvadą, jog skunde nurodyti duomenys apie pareigūnų padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi, pareigūnai tinkamai pritaikė BPK nustatytas normas, policijos pareigūnų veiksmuose nenustatyta drausminio nusižengimo, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atkreipė dėmesį, kad skunde minimas Kauno apskr. VPK 2011 m. rugpjūčio 10 d. raštas Nr. 20-S-2934 patvirtina pareiškėjo argumentų nepagrįstumą bei tai, jog jį sulaikant jokios neturtinės žalos, sietinos su durų akutės išsukimu ir dėl to pareiškėjui galėjusiais kilti išgyvenimais, nebuvo. Nurodytas raštas taip pat patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kurio, pareiškėjo nuomone, Vidaus reikalų ministerija neteisėtai neįvykdė, buvo įvykdytas teisės aktų nustatyta tvarka kompetentingos institucijos. Nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija teisėtai ir pagrįstai VAĮ nustatyta tvarka pagal kompetenciją perdavė nagrinėti neišnagrinėtą pareiškėjo skundo dalį kompetentingai institucijai bei tinkamai įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą, nepažeidė pareiškėjo teisių, jo teisėtų interesų. Pažymėjo, kad pareiškėjas reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą neįrodo, jog Vidaus reikalų ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskr. VPK su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi (b. l. 79-83) pareiškėjo A. B. skundą paliko nenagrinėtą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog remiantis byloje esančiais įrodymais iš administracinės bylos Nr. I-3323-244/2011, nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-2465-437/2011 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu įpareigojo Vidaus reikalų ministeriją išnagrinėti A. B. 2011 m. sausio 18 d. skundo neišnagrinėtą dalį, pagal kompetenciją priimti sprendimą ir atsakyti pareiškėjui. Minėtoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. sausio 18 d. su skundu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją ir nurodė, jog 2011 m. sausio 12 d. buvo sulaikytas trijų Kauno apskrities VPK trijų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir nuo 11 valandos laikinai sulaikytas 48 valandoms pagal vieno iš minėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų surašytą laikino sulaikymo aktą. Jis 2011 m. sausio 13 d. buvo nuvežtas į Panevėžio miesto VPK areštinę, iš ten – į Panevėžio miesto apylinkės teismą, iš kurio paleistas 16 valandą 30 minučių. Pareiškėjas vertino, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas viršijo savo įgaliojimus, nes jam suvaržė ir atėmė laisvę penkioms valandoms ir 30 minučių. Pareiškėjas skunde Vidaus reikalų ministerijai taip pat rašė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas jį sulaikydamas išsuko jo sunkios sveikatos būklės motinos buto, esančio Baltų pr. 35-35, Kaune, durų akutę, taip gąsdino jo senyvo amžiaus sulaukusius ir sergančius tėvus. Pareiškėjas skundėsi ne tik dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų vykdyto laisvės suvaržymo, bet ir prašė atsakovo atlikti tarnybinį patikrinimą bei rekomenduoti iškelti drausmės bylą ikiteisminio tyrimo pareigūnui. 2011 m. gegužės 13 d. teismo sprendime administracinėje byloje Nr. I-2465-437/2011 taip pat konstatuota, kad Vidaus reikalų ministerija 2011 m. vasario 22 d. sprendime Nr. 1D-1384 minėtos pareiškėjo skundo dalies nenagrinėjo, išsamiai skundo neišnagrinėjo, todėl teismas įpareigojo ją tai padaryti.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Vidaus reikalų ministerija 2011 m. birželio 21 d. raštu Nr. 1D4351(12) pagal kompetenciją persiuntė Kauno miesto apylinkės prokuratūrai nagrinėti pareiškėjo 2011 m. sausio 18 d. skundo dalį, kurią Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2465-437/2011 įpareigojo išnagrinėti Vidaus reikalų ministeriją. Kauno apskr. VPK 2011 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 20-S-2934 informavo pareiškėją, kad išnagrinėjus jo skundą dėl Kauno apskr. VPK pareigūnų veiksmų ir atlikus tarnybinį patikrinimą, faktinių duomenų, kad Kauno apskr. VPK pareigūnai būtų mėginę išimti buto durų akutę, nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, darė išvadą, kad jis prašo priteisti žalą, patirtą dėl to, kad Vidaus reikalų ministerija, jo manymu, vilkino jo 2011 m. sausio 18 d. skundo išnagrinėjimą ir neteisėtai atsisakė tirti bei įvertinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus ir iškelti jiems drausmės bylą, ir persiuntė pagal kompetenciją neišnagrinėtą pareiškėjo skundo dalį Kauno miesto apylinkės prokuratūrai. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėta administracinė byla Nr. I-3323-244/2011, kurioje pareiškėjas A. B. kėlė reikalavimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, priteisti 503,45 litų žalai atlyginti ir 1 000 litų baudą už 2011 m. birželio 21 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą administracinėje byloje Nr. 2465-437/2011. Teismas darė išvadą, kad administracinis ginčas tiek administracinėje byloje Nr. I-3323-244/2011, tiek šioje administracinėje byloje yra tapatus – pareiškėjas kelia reikalavimą priteisti žalą dėl to, kad Vidaus reikalų ministerija visapusiškai neatsakė į jo 2011 m. sausio 18 d. skundą, o teismo įpareigota tai padaryti, neteisėtai atsisakė tirti bei įvertinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus ir iškelti jiems drausmės bylą, ir persiuntė pagal kompetenciją neišnagrinėtą pareiškėjo skundo dalį Kauno miesto apylinkės prokuratūrai. Abiejose administracinėse bylose administracinės bylos proceso šalys yra tos pačios: pareiškėjas A. B., atsakovas – Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos. Reikalavimai abiejose bylose kildinami iš tų pačių veiksmų. Nurodė, jog administracinėje byloje Nr. I-3323-244/2011 pareiškėjas prašo priteisti mažesnę sumą žalos nei nagrinėjamoje byloje. Pažymėjo, kad skundo reikalavimo, t. y. skundo dalyko sumažinimas ar padidinimas, skundo pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikomas skundo dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška procesinė teisė. Šiuo atveju pradiniai skundo elementai nesikeičia, o tik padidėja arba sumažėja jų apimtis. Pažymėjo, jog iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjo motina A. B. mirė 2011 m. rugpjūčio 8 d., o sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3323-244/2011 priimtas 2011 m. spalio 18 d. Taigi pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti procesine teise ir padidinti reikalaujamą priteisti atlyginti žalos sumą bei pateikti motinos mirties liudijimą minėtoje byloje. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas administracinėje byloje Nr. I-3323-244/2011 pateiktame apeliaciniame skunde dėsto argumentus dėl Vidaus reikalų ministerijos vilkinimo nagrinėti jo skundą ir mamos mirties, prideda prie apeliacinio skundo mamos mirties liudijimą. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad nagrinėjama byla ir administracinė byla Nr. I-3323-244/2011 yra tapačios. Nurodė, jog sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3323-244/2011 yra apskųstas apeliacine tvarka ir byla 2011 m. lapkričio 7 d. išsiųsta į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundas administracinėje byloje Nr. I-3792-171/2011 paliktinas nenagrinėtas, kadangi teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko (administracinė byla Nr. I-3323-244/2011).

III.

Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu (b. l. 92) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kadangi pažeidė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ginčas yra tuo pačiu pagrindu tiek administracinėje byloje Nr. I-3323-244/2011, tiek šioje administracinėje byloje. Jeigu ginčas abiejose administracinėse bylose būtų tas pats dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tai pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti skundą jau skundo priėmimo stadijoje, tačiau to nepadarė, kadangi pripažino, jog skiriasi administracinių bylų pateiktų skundų dalykai ir pagrindai. Nutartyje ignoruojama, kad 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2465-437/2011 atsakovas Vidaus reikalų ministerija buvo pripažinta pažeidęs ne BPK ar ikiteisminio tyrimo eigą ir tvarką, bet VAĮ 23 straipsnio l dalį, 34 straipsnį bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą (toliau – ir Statutas) ir įpareigotas išnagrinėti pareiškėjo 2011 m. sausio 18 d. skundo neišnagrinėtą dalį pagal kompetenciją ir pareiškėjui atsakyti, kadangi nustatyta, jog Kauno apskrities VPK 2011 m. vasario 2 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareigūnų procesinių veiksmų dėl pareiškėjo laisvės suvaržymo, o dėl kitų administracinės bylos sprendime nustatytų neteisėtų pareigūnų veiksmų į Kauno apskrities VPK nebuvo kreiptasi ir negalėjo būti sprendžiama nutarime, kadangi buvo skundžiami ne procesiniai pareigūnų veiksmai BPK nustatyta tvarka, bet tarnybinis nusižengimas tarnybinės etikos pažeidimo pagrindu. Todėl skundu administracinėje byloje Nr. I-3323-244/2011 į teismą teisminės gynybos buvo kreipiamasi dėl to, kad atsakovas Vidaus reikalų ministerija atsisakė įvykdyti įsiteisėjusį 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2465-437/2011 pagal kompetenciją VAĮ ir Statuto pagrindu ir nuspręsti, ar atlikti tarnybinį patikrinimą ar atsisakyti atlikti tarnybinį patikrinimą ir pareiškėją apie tai informuoti, kadangi ginčas tarnybinio patikrinimo atlikimo ar neatlikimo dar nebuvo kilęs, bet atsakovas neteisėtai persiuntė pareiškėjo 2011 m. sausio 18 d. skundą tirti į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą, kuri pagal kompetenciją neturėjo teisės BPK nustatyta tvarka tirti pareiškėjo skundo dėl neprocesinių pareigūnų veiksmų ir etikos pažeidimo ir dėl to persiuntė skundą atgal tirti į Kauno apskrities VPK, ką privalėjo padaryti, vykdydama 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą. Administracinėje byloje Nr. I-3323-244/2011 skundu buvo prašoma skirti atsakovui Vidaus reikalų ministerijai l 000 litų baudą už įsiteisėjusio 2011 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2465-737/2011 nevykdymą ir atlyginti pareiškėjui patirtą turtinę ir neturtinę žalą dėl atsisakymo vykdyti sprendimą.

Pabrėžia, jog šioje administracinėje byloje su skundu į teismą teisminės gynybos buvo kreiptasi į dėl to, kad Vidaus reikalų ministerija vilkino pareiškėjo 2011 m. sausio 18 d. skundo išnagrinėjimą iki pareiškėjo mamos mirties ir tokiais veiksmais pareiškėjui padarė žalą dėl negalimumo atlikti tarnybinį patikrinimą objektyviai ir visapusiškai, mirus vienam iš būtinų apklausti liudytojų, kadangi atsakovas Vidaus reikalų ministerija privalėjo gavęs 2011 m. sausio 18 d. skundą nevilkinti ir jį spręsti pagal kompetenciją, ar atlikti tarnybinį patikrinimą, ar neatlikti, ar perduoti į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą, jeigu jo manymu tai turėjo padaryti. Pabrėžia, jog 2011 m. sausio 18 d. skundo išnagrinėjimo vilkinimas buvo pradėtas gavus skundą dar iki 2011 m. gegužės 13 d. sprendimo priėmimo ir baigtas 2011 m rugpjūčio 10 d., kai rašte Nr. 20-S-2934 Kauno apskrities VPK atliko tarnybinį patikrinimą ir neva nenustatė neteisėtų pareigūnų veiksmų dėl tarnybinės etikos pažeidimo. Todėl akivaizdžiai yra skirtingi abiejų administracinių bylų ginčai, jų pagrindai bei dalykai. Pareiškėjas nurodo, jog buvo pažeisti ABTĮ 3-7 straipsniai, jo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos bei vykdoma diskriminacija teismuose.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė procesines teisės normas, padarė motyvuotas išvadas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atsakovas pažymi, jog abiejose bylose proceso šalys yra tos pačios: pareiškėjas, atsakovas – Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos. Reikalavimai abiejose administracinėse bylose kildinami iš tų pačių veiksmų. Teismas pagrįstai konstatavo, jog abiejose bylose yra siekiama įrodyti tą pačią atsakomybės sąlygą – neteisėtus Vidaus reikalų ministerijos veiksmus. Vien prašomos priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, žalos šioje administracinėje byloje sumos padidinimas ar papildomų aplinkybių nurodymas nedaro nurodytų bylų skirtingomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, kuria teismas pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo skundas administracinėje byloje Nr. I-3792-171/2011 paliktinas nenagrinėtas, kadangi šiuo atveju nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu kaip ir administracinėje byloje Nr. I-3323-244/2011. Taigi teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pareiškėjas su skundu į pirmosios instancijos teismą kreipėsi dėl tapataus ginčo kaip ir administracinėje byloje Nr. I-3323-244/2011.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte numatyta, kad teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo. Taigi skundas paliekamas nenagrinėtu išsiaiškinus, jog yra nagrinėjamas administracinis ginčas pagal tapatų (identišką) pareiškėjo skundą. Tapačiais skundai gali būti pripažinti, tik kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir faktinis skundo pagrindas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3323-244/2011 pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas skundu prašė priteisti iš atsakovų žalą: 3,45 litus skundo siuntimo išlaidų, 500 litų neturtinę žalą dėl skundo dalies neišnagrinėjimo ir 1 000 litų už įsiteisėjusio 2011 m. birželio 21 d. teismo sprendimo nevykdymą administracinėje byloje Nr. I-2465-437-2011 (pareiškėjo pavadinta bauda). A. B. savo skundo reikalavimus grindė aplinkybe, jog jis 2011 m. kovo 24 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl Vidaus reikalų ministerijos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2465-437/2011 jo skundas buvo patenkintas iš dalies ir atsakovas įpareigotas VAĮ 23 straipsnio 1 dalies ir Statuto pagrindu pagal kompetenciją išnagrinėti pareiškėjo skundo dalį ir priimti sprendimą bei pateikti atsakymą dėl tyrimo atlikimo ar neatlikimo ir drausmės bylos iškėlimo policijos pareigūnams, padariusiems tarnybinį nusižengimą. 2011 m. birželio 21 d. raštu Vidaus reikalų ministerija atsisakė vykdyti minėtą teismo sprendimą ir persiuntė pareiškėjo 2011 m. sausio 18 d. skundo, registruoto 2011 m. sausio 24 d., neišnagrinėtą dalį Kauno miesto apylinkės prokuratūrai motyvuodama tuo, kad neišnagrinėta pareiškėjo skundo dalis, susijusi su ikiteisminio tyrimo priežiūra ir kontrole. Pareiškėjo nuomone, tokiais neteisėtais veiksmais Vidaus reikalų ministerija pažeidė ABTĮ 14 straipsnį ir atsisakė vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir todėl pareiškėjas patyrė žalą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas 2011 m. spalio 18 d. šį teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3323-244/2011 apskundė apeliaciniu skundu (b. l. 73-74), kuriame nurodė, kad atsakovas tyčia vilkino ir neišnagrinėjo jo 2011 m. sausio 18 d. skundo iki tol, kol mirė jo mama. Teigė, kad dėl nevisapusiško jo skundo išnagrinėjimo ir perdavimo Kauno miesto apylinkės prokuratūrai tirti buvo žalojama jo mamos sveikata, sukelti išgyvenimai lėmė jos mirtį.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nors tiek nagrinėjamoje administracinėje byloje, tiek administracinėje byloje Nr. I-3323-244/2011 pareiškėjas yra tas pats, tačiau administracinėje byloje Nr. I-3323-244/2011 įrodinėjamos aplinkybės dėl 2011 m. birželio 21 d. teismo sprendimo nevykdymo administracinėje byloje Nr. I-2465-437-2011 ir prašoma priteisti žalą bei 1 000 litų už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą. Pareiškėjas kelia reikalavimą priteisti žalą dėl to, kad Vidaus reikalų ministerija visapusiškai neatsakė į jo 2011 m. sausio 18 d. skundą, o teismo įpareigota tai padaryti, neteisėtai atsisakė tirti bei įvertinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus ir iškelti jiems drausmės bylą, ir persiuntė pagal kompetenciją neišnagrinėtą pareiškėjo skundo dalį Kauno miesto apylinkės prokuratūrai. Šiuo atveju nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas reikalavimą priteisti žalą grindžia neteisėtais Vidaus reikalų ministerijos veiksmais: vilkinimu atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus įstatymo nustatytais terminais, jo ir jo artimųjų diskriminacija bei dvigubų teisingumo standartų taikymu, kai buvo suvaržyta ir trukdoma realizuoti teisė į gynybą Kauno rajono apylinkės teismo baudžiamoje byloje Nr. I-37-540/2011 ir Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamoje byloje Nr. I-10-768/2011. Nagrinėjamoje administracinėje byloje įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su Vidaus reikalų ministerijos vilkinimu atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2011 m. rugpjūčio 7 d. (b. l. 1), o administracinėje byloje Nr. I-3323-244/2011 buvo vertinamos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo skundo dalies neišnagrinėjimu, 2011 m. birželio 21 d. teismo sprendimo nevykdymu administracinėje byloje Nr. I-2465-437-2011. Be to, pareiškėjas žalą sieja su tuo, kad dėl pareiškėjo skundo neišnagrinėjimo laiku mirė pareiškėjo motina ir todėl yra negalimas visapusiškas ir objektyvus tarnybinis patikrinimas. Taigi atsižvelgus į faktinius skundo pagrindus darytina išvada, kad nagrinėjama administracinė byla ir administracinė byla Nr. I-3323-244/2011 negali būti laikomos tapačiomis.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi iš esmės nepagrįstai pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėIrmantas JarukaitisRičardas Piličiauskas