Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinio ieškovo AB „Lietuvos paštas“ įgalioto atstovo G. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 166 str. 1 d. ir, vadovaujantis BK 46 str. 1 d., 2 d., 3 d., nubaustas viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui. Iš D. N. priteista 138,62 Lt AB „Lietuvos paštas“ turtinei žalai atlyginti. AB „Lietuvos paštas“ 10000 litų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atmestas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. N. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio mėnesį, nenustatytu tiksliu laiku, dirbdamas AB „Lietuvos paštas“ logistikos paslaugų departamento vairuotoju-pašto lydėtoju, būdamas atsakingas už siuntų ir kitų vertybių priėmimą, krovimą, vežimą, apskaitos jomis vykdymą (pasirašymą, kad gavo pašto siuntas, parašų gavimą, kad siuntos įteiktos), pašto siuntų ir kitų materialinių vertybių saugumo užtikrinimą, išmetė jam patikėtas 42 vnt. 2011 m. gruodžio mėnesio pašto siuntų, skirtų įvairiems adresatams, t.y. 2011-12-03 d. AB „Lietuvos paštas“ lakštą K 8 forma, 2011-12-05 d. AB „Lietuvos paštas“ lakštą K 8 forma, 2011-12-15 d. AB „Lietuvos paštas pranešimą K11 forma, adresuotą G. S., adresu (duomenys neskelbtini) , 2011-12-15 d. pašto siuntą, adresuotą (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) , 2011-12-19 d. pašto siuntą, adresuotą (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) , 2011-12-19 d. AB „Lietuvos paštas“ pranešimą K11 forma, adresuotą (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-19 d. AB „Lietuvos paštas“ pranešimą K11 forma, adresuotą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-20 d. pašto siuntą, adresuotą (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) , 2011-12-21 d. pašto siuntą, adresuotą A. M. firmai (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-21 d. pašto siuntą, adresuotą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-21 d. pašto siuntą, adresuotą B. K. A., adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, 2011-12-21 d. pašto siuntą, adresuotą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-22 d. pašto siuntą, adresuotą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-22 d. pašto siuntą, adresuotą V. K., adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-22 d. pašto siuntą, adresuotą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-22 d. pašto siuntą, adresuotą A. M. įmonei (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-22 d. pašto siuntą, adresuotą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-22 d. pašto siuntą, adresuotą (duomenys neskelbtini), S. M., adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-22 d. pašto siuntą, adresuotą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-2 2d. pašto siuntą, adresuotą D. J. firmai (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-22 d. pašto siuntą, adresuotą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-22 d. pašto siuntą, adresuotą J. B., adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-22 d. pašto siuntą, adresuotą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-22 d. pašto siuntą, adresuotą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-22 d. pašto siuntą, adresuotą A. B. firmai (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-22 d. pašto siuntą, adresuotą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-22 d. AB „Lietuvos paštas“ pranešimą K11 forma, adresuotą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-22 d. AB „Lietuvos paštas“ pranešimą K11 forma, adresuotą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-22 d. AB „Lietuvos paštas“ pranešimą K11 forma, adresuotą J. B., adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-23 d. pašto siuntą, adresuotą (duomenys neskelbtini) įmonei, adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-23 d. pašto siuntą, adresuotą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-23 d. pašto siuntą, adresuotą VšĮ „AP Projektai“, adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-23 d. pašto siuntą, adresuotą G. B., adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-23 d. pašto siuntą, adresuotą A. B., adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-23 d. pašto siuntą, adresuotą (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-23 d. pašto siuntą, adresuotą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-23 d. pašto siuntą, adresuotą (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-23 d. pašto siuntą, adresuotą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-23 d. pašto siuntą, adresuotą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-23 d. pašto siuntą , adresuotą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-23 d. pašto siuntą, adresuotą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2011-12-23 d. pašto siuntą, adresuotą A. M. firmai (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 5 vnt. pašto siuntų su nenustatytomis datomis, t.y. pašto siuntą, adresuotą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), AB „Lietuvos paštas pranešimą K11 forma, adresuotą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), AB „Lietuvos paštas“ pranešimą K11 forma, adresuotą D. G., adresu (duomenys neskelbtini), AB „Lietuvos paštas“ pranešimą K11 forma, adresuotą G. G., adresu (duomenys neskelbtini), AB „Lietuvos paštas“ pranešimą K11 forma, adresuotą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 3 vnt. nenustatyto laikotarpio ir nenustatytiems adresatams skirtų pašto siuntų, taip padarydamas jas prieinamomis tretiesiems asmenims ir pažeisdamas asmens susižinojimo neliečiamumą.

Civilinio ieškovo AB „Lietuvos paštas“ įgaliotas atstovas G. M. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį dalyje, kurioje atmestas AB „Lietuvos paštas“ civilinis ieškinys dėl 10000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo, pakeisti priteisiant iš D. N. AB „Lietuvos paštas“ 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Skunde tvirtinama, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį šiais motyvais:

Dėl netinkamų teisinių pagrindų, kuriems esant galimas nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiam asmeniui, nustatymo

Civilinis ieškovas civiliniu ieškiniu, pareikštu ikiteisminio tyrimo metu bei pilna apimtimi palaikytu teisminio nagrinėjimo metu, prašė priteisti iš D. N. 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad dėl D. N. padarytos nusikalstamos veikos buvo pažeminta Civilinio ieškovo dalykinė reputacija, jis patyrė neturtinės žalos. Panevėžio miesto apylinkės teismas nuosprendžiu Civilinio ieškovo 10000 Lt civilinio ieškinio reikalavimą neturtinei žalai atlyginti atmetė, grįsdamas tuo, kad juridinio asmens dalykinė reputacija gali būti ginama tik vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.24 str. 1 - 8 d., esant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime nustatytų kriterijų visumai, bei nurodydamas, kad šioje byloje D. N. veiksmai negali būti vertinami kaip juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimas, kadangi D. N. veiksmai neatitinka aukščiau nurodytame nutarime įtvirtintų kriterijų, D. N. neatskleidė jokių neatitinkančių tikrovės ir žeminančių juridinio asmens dalykinę reputaciją žinių apie Civilinį ieškovą.Panevėžio miesto apylinkės teismas nuosprendyje teisingai pripažino, kad pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus juridinis asmuo turi galimybę kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai pažeidžiama jo dalykinė reputacija, tačiau kartu visiškai nepagrįstai tvirtino, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama tik pagal CK 2.24 str. 1 - 8 d., kai nustatoma kelių juridinių faktų visuma, kuriuos įvardijo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 1998 m. gegužės 15 d. nutarime.Juridinio asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Neabejotina, kad gera juridinio asmens dalykinė reputacija yra bendrovės turtas plačiuoju požiūriu, lemiantis pačios bendrovės vertę, jos pajamas ir jos plėtros bei kitas galimybes.CK 1.114 str. 1 d. įtvirtinta, kad civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, t. y. vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą, autoriaus vardą, dalykinę reputaciją, juridinio asmens pavadinimą, prekių ženklus ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų pagal CK 1.138 str. 6 p. yra padarytos turtinės ir neturtinės žalos išieškojimas iš pažeidusio teisę asmens. Baudžiamojoje byloje šis klausimas sprendžiamas numatant nukentėjusiam asmeniui teisę reikalauti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo (BPK 44 str. 10 d.) bei numatant teisę reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pagal BPK 109 str. nuostatas. Pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje laikosi nuomonės, jog juridinio asmens dalykinė reputacija, kaip ir kitos neturtinio pobūdžio vertybės, neabejotinai gali būti pažeidžiamos padarant nusikaltimą ir todėl teismų turi būti ginamos.Vadovaujantis CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kaip matyti, įstatymų leidėjas neturtinę žalą apibrėžia per nebaigtinį neturtinės žalos požymių sąrašą, nurodydamas pavyzdinį sąrašą neturtinio pobūdžio praradimų, darančių poveikį asmeniui.

Nors CK 6.250 str. 1 d. nurodyti neturtinės žalos požymiai daugiausia taikytini fiziniam asmeniui (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija), tačiau tai nepaneigia neturtinės žalos juridiniam asmeniui atsiradimo galimybės, kuri dažniausiai pasireiškia reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu, jo verslo santykių komplikavimu, pasitikėjimo juo sumažėjimu ir pan.Taigi, nusikaltimu neabejotinai gali būti padaroma žala tokioms vertybėms, kaip juridinio asmens dalykinė reputacija, ir priimant nuosprendį, ši nusikaltimu padaryta žala teismo turi būti įvertinta pinigais bei kompensuota.Panevėžio miesto apylinkės teismas nusprendęs, kad dėl D. N. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo pažeista Civilinio ieškovo dalykinė reputacija, nes D. N. veiksmai neatitinka CK 2.24 str. 1 - 8 d. įtvirtintų kriterijų, ir atmetęs Civilinio ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovavosi išimtinai tik CK 2.24 str. 1 - 8 d. įtvirtintomis nuostatomis, visiškai ignoruodamas įstatymų leidėjo sistemišką poziciją, įtvirtinančią visiško žalos atlyginimo doktriną civilinėje teisėje (CK 1.114 str. 1 d. ir CK 1.138 str. 1 d. 6 p.), bei gi numatančią atitinkamas šios įstatymų leidėjo įtvirtintos doktrinos įgyvendinimo priemones tiek civiliniame, tiek ir baudžiamajame procese (BPK 44 str. 10 d.; 109 str. - 115 str.), dėl ko pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl universaliųjų pašto paslaugų teikimo, kaip valstybės įpareigojimo akcinei bendrovei Lietuvos paštui vykdymo, netinkamo vertinimo

Akivaizdu, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį tinkamai neįvertino Civilinio ieškovo statuso bei jo vykdomos veiklos ir šios veiklos svarbos visuomenei, dėl ko tinkamai neįvertino Civiliniam ieškovui padarytos neturtinės žalos ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nuosprendį, kuris turi būti pakeistas. Šias aplinkybes patvirtina žemiau nurodomi teisiniai argumentai:

Lietuvos Respublikos pašto įstatymas, įgyvendinant viešojo intereso apsaugą, nustato, kad „Kiekvienas naudotojas turi teisę į universaliąsias pašto paslaugas, prieinama kaina teikiamas visoje šalies teritorijoje." (8 straipsnis).Akcinė bendrovė Lietuvos paštas yra vienintelis universaliųjų pašto paslaugų teikėjas. Todėl tik akcinei bendrovei Lietuvos paštui galioja imperatyvūs valstybės įpareigojimai, susiję su universaliųjų pašto paslaugų teikimu, nurodyti Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 8 str. 3 d., inter alia, visiems naudotojams vienodomis sąlygomis užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų nenutrūkstamą teikimą šalies teritorijoje kiekvieną darbo dieną ir ne mažiau kaip penkias dienas per savaitę, išskyrus atvejus, priklausančius nuo nenugalimos jėgos (force majeure), taip pat užtikrinti vienkartinį pašto siuntų surinkimą ir vienkartinį pristatymą į pašto paslaugų gavėjo gyvenamąją ar buveinės vietą, išskyrus tam tikras aplinkybes, kurias Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti kaip išskirtines (1 p.) pagal viešojo pašto tinklo charakteristikas įrengti naudotojų poreikius atitinkantį pašto paslaugų teikimo vietų skaičių (3p.).Akcinė bendrovė Lietuvos paštas privalo vykdyti universaliųjų pašto paslaugų teikimo vietų išdėstymo reikalavimus, patvirtintus Susisiekimo ministro 2004 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 3-504 „Dėl Universaliųjų pašto paslaugų teikėjo viešojo pašto tinklo charakteristikų patvirtinimo" (Žin., 2004, Nr. 159-5813; 2009, Nr. 85-3628), pagal kuriuos akcinė bendrovė Lietuvos paštas privalo išlaikyti tam tikrą paštų ir siunčiamųjų pašto dėžučių tinklą.

9.4. Akcentuotina, jog aukščiau nurodomo teisinio reglamentavimo pagrindas - Europos Sąjungos teisė:

Europos Parlamento 1999 m. sausio 14 d. ir 2000 m. vasario 18 d. rezoliucijos dėl Europos pašto paslaugų pabrėžia jų socialinę ir ekonominę svarbą bei poreikį išlaikyti aukštą universaliųjų paslaugų kokybės lygį.

1997 m. gruodžio 15 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo, kuri suformavo pagrindinius vieningus pašto paslaugų rinkos funkcionavimo principus Europos Sąjungos mastu.

2002 m. birželio 10 d. priimta Europos Parlamento ir tarybos Direktyva 2002/39/EB iš dalies keičianti Direktyvą 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų rinkos tolesnio atvėrimo konkurencijai nustatė, inter alia, „Pagrindinis tikslas - užtikrinti universaliųjų paslaugų, atitinkančių kokybės standartą, nustatytą valstybių nariu remiantis Direktyvos 97/67/EB 3 straipsniu, patikimą ir nenutrūkstamą teikimą visoje Bendrijoje, gali būti pasiektas, jei šioje srityje išlaikoma galimybė rezervuoti paslaugas ir kartu pakankama paslaugų teikimo laisvė užtikrina jų didelį efektyvumą." (Preambulės 11 p.).

Taigi, Civiliniam ieškovui, kaip vieninteliam universaliųjų pašto paslaugų teikėjui Lietuvoje, įgyvendinančiam valstybės įstatymu nustatytą įpareigojimą teikti nustatytos kokybės universaliąsias pašto paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra ypatingai svarbi dalykinė reputacija, kadangi Civilinio ieškovo dalykinės reputacijos pažeminimas ar pažeidimas pakerta pasitikėjimą Civiliniu ieškovu, kaip visuomenei reikšmingų paslaugų (kurių reikšmingumas pripažintas tiek Europos, tiek ir nacionaliniu mastu) teikėju bei netiesiogiai pakerta pasitikėjimą valstybe, nes suponuoja išvadą, jog valstybė nepakankamai rūpinasi visuotinai svarbių paslaugų teikimo kokybės užtikrinimu.

Dėl įstatyme numatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, vertinimo skundžiamame nuosprendyje

Panevėžio miesto apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis patvirtina, kad D. N. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 166 str. 1 d. D. N. prisipažino padaręs minėtą nusikalstamą veiką, bylos medžiagoje esančiu 2012 m. sausio 26 d. pasiaiškinimu prisipažino ne tik išmetęs siuntas, bet ir tokiais savo veiksmais pažeminęs Civilinio ieškovo gerą vardą. Kaip matyti, D. N. vienareikšmiškai pripažino, kad dėl jo paties nusikalstamo veikimo buvo pažeista, pažeminta, pablogėjo Civilinio ieškovo dalykinė reputacija, Civilinis ieškovas patyrė neturtinės žalos.Tai, kad Civilinis ieškovas patyrė neturtinės žalos, kad buvo pažeista teisės saugoma ir ginama Civilinio ieškovo dalykinė reputacija, jo verslo interesai neabejotinai patvirtina tai, kad Civilinis ieškovas gavo daug neigiamų skundų iš savo klientų, pašto siuntų siuntėjų, taip pat ir tai, kad Panevėžio miesto bene didžiausio dienraščio „Sekundė" (tiražas 13 100 vnt.) pirmajame puslapyje, taip pat ir šio dienraščio interneto svetainėje, kuri pasiekiama tiek šalies, tiek ir užsienio šalių skaitytojams, buvo paskelbta publikacija apie D. N. nusikalstamą veiką, kurioje neigiamai atsiliepiama apie Civilinio ieškovo veikla, nurodoma, kad Civilinis ieškovas „suteršė savo įvaizdį", pateikiami neigiami dingusių pašto siuntų siuntėjų atsiliepimai, Civilinis ieškovas kaltinamas šiukšlinimu neleistinoje viešoje vietoje.

Patikimos bendrovės įvaizdis, gera dalykinė reputacija, kaip kiekvienai konkurencingoje rinkoje veikiančiai bendrovei, Civiliniam ieškovui yra ypatingai svarbi, reiškianti ne tik pajamų gavimą, bet užtikrinanti galimybes išlikti konkurencingoje rinkoje bei plėsti veiklą. Be to, Civilinio ieškovo reputacija siejama ne tik su bendrovės, kaip pašto paslaugų teikėjos, įvaizdžiu, bet ir su valstybės valdomų bendrovių įvaizdžiu apskritai.Dėl D. N. padarytos nusikalstamos veikos buvo akivaizdžiai sumenkintas Civilinio ieškovo įvaizdis klientų ir verslo partnerių akyse, santykiai su gana didele dalimi klientų paaštrėjo, sukelta psichologinių nepatogumų Civilinio ieškovo darbuotojams, kurie dėl D. N. nusikalstamos veikos buvo privesti išklausyti ir nagrinėti daugelio Civilinio ieškovo itin nepatenkintų klientų skundus, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiami Civilinio ieškovo darbuotojai, kurie taip pat patyrė psichologinių suvaržymų bei diskomfortą, taip pablogėjo ir Civilinio ieškovo, kaip saugaus ir patikimo darbdavio, reputacija. Taip pat sumažėjo Civilinio ieškovo esamų ir potencialių klientų pasitikėjimas juo, teigiamas vertinimas, apie Civilinį ieškovą sukurtas įvaizdis, kaip nepatikimo, ne laiku arba apskritai nepristatančio pašto siuntų pašto paslaugų teikėjo, sumažėjo galimybių užmegzti naujus verslo santykius su partneriais. Dėl Civilinio ieškovo dalykinės reputacijos pažeidimo, pasireiškusio aukščiau nurodytais būdais, Civilinis ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 10000 Lt. Deja, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą bei priimdamas skundžiamą nuosprendį visų šių aplinkybių nevertino, nepasisakė dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos, dėl ko skundžiamas nuosprendis dalyje kurioje atmestas Civilinio ieškovo reikalavimas atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, yra nepagrįstas ir neteisėtas ir turi būti pakeistas.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Kaip jau išsamiai aptarta ankstesnėse apeliacinio skundo dalyse, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį dalyje dėl Civilinio ieškovo reikalavimo atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą. Tačiau papildomai akcentuotina, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą vienas iš esminių reikalavimų teismui yra Civilinio ieškovo neturtinio pobūdžio praradimus įvertinti pinigais. Analogiškos nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, jog „Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas" (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Pažymėtina, jog „Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas — kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas" (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga. Teismų praktika Nr. 29, 2008 m.).Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką veiklai. Šio apeliacinio skundo 10 - 14 paragrafuose detaliai nurodoma, kokie neabejotini ir Civiliniam ieškovui itin neigiami praradimai patirti ir kokia jų įtaka Civiliniam ieškovui, jo veiklai.Kaip minėta aukščiau, D. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 166 str. 1 d., bei pažeminęs Civilinio ieškovo gerą vardą. Be to, D. N. yra darbingo amžiaus, pagal bylos medžiagą šiuo metu dirba ir gauna pastovias pajamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis nėra pajėgus Civiliniam ieškovui atlyginti dėl nusikalstamos veikos padarytą neturtinę žalą. Taip pat, sprendžiant neturtinės žalos dydžio atlyginimo klausimą, turi būti vertinama ir tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, D. N., Civilinio ieškovo darbuotojo dėl nepristatytų pašto siuntų apklausiamas pirmąjį kartą, neigė išmetęs pašto siuntas, be to, charakterizuojamas tik patenkinamai, baustas administracine tvarka.

18. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, Civilinio ieškinio reikalavimas iš D. N. Civilinio ieškovo naudai priteisti 10000 Lt neturtinę žalą yra pagrįstas ir protingas.

Šiais argumentais apeliantas tvirtina, kad dėl D. N. padarytos nusikalstamos veikos Civiliniam ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, kurią pilnai jam privalo atlyginti D. N.. Jo manymu, Panevėžio miesto apylinkės teismas nuosprendžio dalyje, kurioje atmetė Civilinio ieškovo civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, neteisėtai ir nepagrįstai susiaurino Civilinio ieškovo galimybes ginti savo dalykinę reputaciją, eliminavo Civilinio ieškovo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, esant dalykinės reputacijos pažeidimui, pažeminimui dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas bei prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą apeliacinio skundo ribose, pritaria skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimą reglamentuojančias teisės normas. Panevėžio miesto apylinkės teismas nuosprendyje teisingai pripažino, kad pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus juridinis asmuo turi galimybę kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai pažeidžiama jo dalykinė reputacija, tačiau kartu visiškai nepagrįstai tvirtino, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama tik pagal CK 2.24 str. 1 - 8 d., kai nustatoma kelių juridinių faktų visuma, kuriuos įvardijo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 1998 m. gegužės 15 d. nutarime. Beje, minėtame Senato nutarime formuota teismų praktika dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo, nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas. Minėtos Civilinio kodekso normose bei Senato nutarime kalbama apie neturtinės žalos atlyginimą, kuri atsiranda tik dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių asmens garbę ir orumą, paskleidimo. Neturtinės žalos, kai ji padaroma dėl nusikaltimo, atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.250 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintame neturtinės žalos apibrėžime nurodyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nors įstatyme nurodyti neturtinės žalos požymiai daugiausia taikytini fiziniam asmeniui (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija), tačiau tai nepaneigia neturtinės žalos juridiniam asmeniui atsiradimo galimybės, kuri dažniausiai pasireiškia reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-169/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. lapkričio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004 apibrėžė juridinio asmens dalykinės reputacijos sampratą ir kriterijus, būtinus sprendžiant klausimą dėl jos pažeidimo. Nutartyje pažymėta, kad juridinio asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Kitaip tariant, sprendžiant neturtinės žalos klausimą, būtina atsižvelgti į realumo kriterijų, t.y. ar tikrai tokia žala buvo padaryta, kokios negatyvios pasekmės atsirado

Kaip žinia, nuteistasis padarė BK 166 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, dirbdamas AB Lietuvos paštas pagal darbo sutartį, tačiau jo tyčia nebuvo nukreipta pažeminti bendrovės dalykinę reputaciją, jo žodžiais tariant, laiškus paslėpė dėl laiko trūkumo nepajėgdamas susitvarkyti su darbu ir siekdamas išvengti administracijos priekaištų. Be abejo, nusikalstama veika jos iškėlimo aikštėn metu galėjo turėti įtakos ieškovo dalykinei reputacijai, nes apie adresatus nepasiekusias siuntas sužinojo nemažas skaičius miesto gyventojų. Tačiau tolesniais savo veiksmais – kreipimusi į teisėsaugos institucijas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl asmens susižinojimo neliečiamumo pažeidimo, kaltininkui taikyta griežčiausia drausmine nuobauda - atleidimu iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis) – bendrovė įrodė nepakantumą netinkamai pareigas atliekantiems asmenims, o taip pat pademonstravo gerbianti savo klientus, siekianti kuo geriau atlikti paslaugas ir branginanti savo dalykinę reputaciją. Bendrovė nei pirmosios instancijos teismui, nei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nepateikė jokių įrodymų, kad dėl D. N. neteisėtų veiksmų sumažėjo jos konkurencingumas, užsakymų apimtys, sumažėjo galimybes išlikti konkurencingoje rinkoje bei plėsti veiklą ar atsirado kitokios neigiamos pasekmės. Taigi, kolegija daro išvadą, kad esamų ir potencialių klientų pasitikėjimas bendrove ir teigiamas vertinimas nenukentėjo, o kaltam asmeniui taikyta ir drausminė, ir baudžiamoji atsakomybė bei priteista turtinė žala yra pakankama, protingumo ir proporcingumo principus atitinkanti moralinė satisfakcija bendrovei.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Civilinio ieškovo AB Lietuvos paštas įgalioto atstovo G. M. apeliacinį skundą atmesti.