Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko, kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Marytės Švažienės,

dalyvaujant atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovui Ričardui Bosui,

nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui J. D.

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovams pagal įstatymą V. S. R. ir P. R. R.,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. skundą ir patikslintą skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijos 2012 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. VK-2 „Dėl J. D. atvykimo deklaracijos duomenų panaikinimo“ panaikinimo ir Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM įpareigojimo atstatyti pareiškėjo nepilnamečio sūnaus J. D. 2011-11-02 atvykimo deklaracijos Nr. (2011-12-AD)-4453 duomenis Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenų bazėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyrius 2010-08-19 pareiškėjui išdavė nepilnamečio sūnaus J. D., gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini).

Sūnaus J. D., gyvenamąją vietą 2010-08-24 deklaravo Šiaulių m. savivaldybėje. 2010-08-23 pridavė ir užpildė reikiamus dokumentus dėl sūnaus J. D., nuo 2010-09-04 priėmimo į Šiaulių „Romuvos" pagrindinę mokyklą.

Kauno m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2010-08-13 sprendimu Nr. 19-2-2772 nukreipė pareiškėjo nepilnametį sūnų ir pareiškėją P. D. konsultacijoms į VšĮ „Šeimos santykių institutą“ tėvo ir sūnaus ryšiui atkurti. Dėl bendravimo su sūnumi buvo ginčas Kauno m. apylinkės teisme. Kauno m. apylinkės teismas 2010-08-27 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-20564-375/2010, neteisėtai pritaikęs šeimos teisės pagrindus nutraukiant santuoką, mirus buvusiai sutuoktinei D. D., taikė laikinąją apsaugos priemonę –neribotam laikui pareiškėjui uždraudė matytis su sūnumi J. D.. Kauno apygardos teismas 2010-12-02 nutartimi civ. byloje Nr.2S-2046-324/2010 panaikino Kauno m. apylinkės teismo 2010-08-27 nutartį civilinėje byloje Nr.2-20564-375/2010.

Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius V.Gudėnas 2010-09-02 įsakymu Nr. A-2909 „Dėl J. D. laikinosios globos nustatymo“, vadovaudamasis LR CK 3.262str. l d. ir 3.264str. l d., pareiškėjo nuomone neteisėtai nustatė, kad pareiškėjo nepilnametis sūnus J. D., liko be tėvo, per tris paras raštu išreiškusio norą auginti sūnų po motinos mirties, globos. 2010-09-18 ieškiniu pareiškėjas užginčijo Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus V.Gudėno 2010-09-02 įsakymą Nr. A-2909 Kauno m. apylinkės teisme (civ. byla Nr.2-2208-375/2011). Pareiškėjo ir jo nepilnamečio sūnaus J. D., deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2010-08-24 iki 2010-09-16 buvo Šiauliuose, adresu (duomenys neskelbtini). 2010-09-02 įsakymo Nr. A-2909 priėmimo dieną pareiškėjo tėvo teisėms teisėto suvaržymo nebuvo, sūnaus J. D. ir pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta buvo Šiaulių mieste, teismo sprendimu globa J. D., nuo 2010-07-28 motinos D. D. mirties iki skundo surašymo dienos nepaskirta, Kauno m. savivaldybės skirta laikinoji globa užginčyta teisme, todėl tuo metu pagal įstatymą sūnaus globa priklausė tėvui, tai yra pareiškėjui P. D.. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų, patvirtintų LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-05-28 įsakymu Nr. Al-145, 23.2 punktas reglamentuoja: „tais atvejais, kai vaiko tėvų gyvenamosios vietos yra deklaruotos skirtingose savivaldybėse, vaiko laikinąją globą (rūpybą) nustato savivaldybė, kurioje deklaruota vaiko gyvenamoji vieta, o jos nesant -savivaldybė, kurioje vaikas gyvena su vienu iš tėvų“ (šiuo atveju - vaiko motina mirusi). Kauno m. savivaldybės administracijos Aleksoto seniūnijos 2010-09-28 pažymoje Nr.01-13-204 dėl duomenų pateikimo nurodyta, kad nuo 2010-08-24 iki 2010-09-16, tai yra 2010-09-02 įsakymo Nr. A-2909 priėmimo momentu, pareiškėjo nepilnamečio sūnaus J. D. gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota Kauno m. savivaldybėje. Vertinant faktines aplinkybes, Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus V. Gudėno 2010-09-02 įsakymas Nr. A-2909 dėl J. D., laikinosios globos nustatymo yra akivaizdžiai neteisėtas, nes 2010-09-02 įsakymą Nr. A-2909 priėmė nekompetentingas administravimo subjektas: Šiauliuose deklaruotus gyventojus ėmėsi administruoti Kauno miesto savivaldybė. Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus V. Gudėno 2010-09-02 įsakymas Nr. A-2909 dėl J. D., laikinosios globos nustatymo 2010-09-18 ieškiniu užginčytas Kauno m. apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-22182-375/2010, sprendimas byloje tuo metu nebuvo priimtas, todėl Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus V. Gudėno 2010-09-02 įsakymas Nr. A-2909 dėl J. D. laikinosios globos nustatymo yra niekinis. Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus V. Gudėno 2010-09-02 įsakymas Nr. A-2909 dėl J. D. laikinosios globos nustatymo yra nesavalaikis, neteisėtas ir priimtas ne pagal administracinio paskirstymo principą. Laikinoji vaiko globa nustatoma rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą (CK 3.262 str. l d.). Tokiu būdu, Šiaulių mieste deklaruotam nepilnamečiui sūnui J. D., jeigu būtų iškilęs laikinosios globos būtinumo klausimas, laikinoji globa turėjo būti nustatoma Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pagal Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimą. Vadovaujantis LR CK 3.253 str., vaiko laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į šeimą, o Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus V.Gudėno 2010-09-02 įsakymas Nr. A-2909 dėl J. D. laikinosios globos nustatymo atskyrė pareiškėjo nepilnametį sūnų nuo šeimos, tai yra nuo sesers ir tėvo, mirus motinai. Pareiškėjo nuomone, jo sūnus J. D. nepagrįstai yra laikomas P. R. R. ir V. S. R. namuose bei šie asmenys nepagrįstai gavo pinigines išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pareiškėjo šeima susideda iš keturių asmenų: motinos G. D., tėvo P. D., dukrelės M. D. ir sūnaus J. D..

2011-11-02 savo nepilnamečio sūnaus J. D. gyvenamąją vietą deklaravo Šiaulių mieste adresu (duomenys neskelbtini). 2011-12-22 naujagimės dukters M. D. gyvenamąją vietą deklaravo Šiaulių mieste adresu (duomenys neskelbtini). Šiaulių m. savivaldybės administracijos kanceliarijos 2011-12-22 pažymoje Nr.(2011-12-PD)-7057 apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą nurodyta jo nepilnamečių vaikų, tarp kurių įvardintas sūnus J. D., deklaruota gyvenamoji vieta Šiaulių mieste adresu (duomenys neskelbtini).

Kauno m. savivaldybės Aleksoto seniūnija, nesutikdama su pareiškėjo nepilnamečio sūnaus J. D. 2011-11-02 atvykimo deklaracijos Nr.(2011-12-AD)-4453 duomenimis adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, turėjo teisę kreiptis į administracinį teismą, tačiau Kauno m. savivaldybės Aleksoto seniūnija praleido skundui (prašymui) paduoti terminą, numatytą LR administracinių bylų teisenos įstatymo (33str.) nustatyta tvarka.

Vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, Šiaulių m. savivaldybės administracijos kanceliarija 2012-01-04 sprendime Nr. VK-2 klaidingai nustatė, kad Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius V. Gudėnas 2010-09-02 įsakymu Nr. A-2909 „Dėl J. D. laikinosios globos“ pareiškėjo nepilnamečiui sūnui nustatė nuolatinę globą, nuolatiniais globėjais paskirdamas P. R. R., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune ir V. S. R., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune. LR CK 3.262str. l d. nustato, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma nuo prašymo įregistravimo dienos rajono (miesto) savivaldybėje jos valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą. LR CK 3.263str. nustato, kad vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą. Kadangi Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus V. Gudėno 2010-09-02 įsakymas Nr. A-2909 „Dėl J. D. laikinosios globos“ yra apskųstas teisme, sprendimas byloje nėra priimtas, šiuo metu teismo nutartimi pareiškėjo tėvo teisės nėra atimtos, teismo nutarties dėl jo sūnaus J. D. nuolatinės globos skyrimo ir nuolatinių globėjų skyrimo nėra, tai Šiaulių m. savivaldybės administracijos kanceliarijos 2012-01-04 sprendimas Nr. VK-2 dalyje „dėl nustatymo pareiškėjo nepilnamečiui sūnui J. D. globėjų“ yra neteisėtas, todėl turėtų būti naikintinas.

Šiaulių m. savivaldybės administracijos kanceliarija, priimdama 2012-01-04 sprendimą Nr. VK-2, klaidingai vadovaujasi Kauno m. Senamiesčio progimnazijos direktorės išduota pažyma. Vadovaujantis LR CK 3.165 str. l d., tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Vadovaujantis LR CK 2.14 str. l d., nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta. Tokiu būdu, mirus motinai, nepilnamečio sūnaus vienintelė teisėta gyvenamoji vieta yra tėvo nuolatinė gyvenamoji vieta. LR CK 2.14 str. l d. pagrindu Šiaulių m. savivaldybės administracijos kanceliarija pareiškėjo nepilnamečio sūnaus J. D. gyvenamąją vietą 2010-08-24 deklaravo kartu su tėvu P. D. ir išdavė 2010-08-24 pažymą Nr.(2010-12-PD)-5937 apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Vadovaujantis LR CK 3.168 str. 3 d., tėvai turi teisę reikalauti grąžinti jiems nepilnamečius vaikus iš kiekvieno asmens, laikančio juos pas save ne pagal įstatymą ar teismo sprendimą. Šiuo pagrindu buvo nagrinėta civilinė byla Nr.2-20564-375/2010 Kauno m. apylinkės teisme. LR CK 2.12 str. 3d. nustato, kad fizinio asmens įpareigojimas atlikti laikiną viešą prievolę nepakeičia jo nuolatinės gyvenamosios vietos. Nelaikomi pakeitusiais deklaruotą gyvenamąją vietą moksleiviai mokymosi laikotarpiu. Lietuvos Respublikos gyventojas vienu metu deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, net jei gyventų keliose vietose. Tokiu būdu, pareiškėjo nepilnamečio sūnaus J. D. 2011-11-02 atvykimo deklaracijos Nr.(2011-12-AD)-4453 duomenys adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste yra teisėti ir pagrįsti.

Šiaulių m. savivaldybės administracijos kanceliarijos neteisėtai priimto 2012-01-04 sprendimo Nr. VK-2 pagrindu Gyventojų registro tarnyba prie LR VRM 2012-01-11 išdavė pažymą Nr.(29)4V-A76 apie J. D. deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo nepilnamečio sūnaus J. D. deklaruota gyvenamoji vieta yra Kaune adresu (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnyba prie LR VRM, neišlaukusi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. numatyto termino nuo skundžiamo akto paskelbimo, duomenų bazėje neteisėtai pašalino (pakeitė) duomenis apie pareiškėjo nepilnamečio sūnaus J. D. deklaruotą gyvenamąją vietą Šiaulių mieste adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2011-11-02.

Pareiškėjo nuomone Šiaulių m. savivaldybės administracijos kanceliarijos 2012-01-04 sprendimas Nr. VK-2 „Dėl J. D. atvykimo deklaracijos duomenų panaikinimo“ negalioja, kadangi prieštarauja LR Konstitucijos 22 str. ir 7 str.

Pareiškėjo nepilnamečio sūnaus J. D. atvykimo deklaracijos duomenų panaikinimas Šiaulių m. savivaldybės administracijos kanceliarijos priimto neteisėto 2012-01-04 sprendimo Nr. VK-2 pagrindu Gyventojų registro tarnyboje prie LR VRM pažeidė pareiškėjo ir jo nepilnamečio sūnaus J. D. teises ir teisėtus interesus laisva valia deklaruoti savo gyvenamąją vietą, todėl minėtas Šiaulių m. savivaldybės administracijos kanceliarijos neteisėtai priimtas 2012-01-04 sprendimas Nr. VK-2 turėtų būti panaikintas, o Gyventojų registro tarnyba prie LR VRM turėtų būti įpareigota atstatyti pareiškėjo nepilnamečio sūnaus J. D. 2011-11-02 atvykimo deklaracijos Nr.(2011-12-AD)-4453 duomenis Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenų bazėje.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad jo reikalavimų patenkinimas šiuo metu jam jokių pasekmių nesukeltų. Tačiau pareiškėjo nuomone skundžiamas aktas buvo neteisėtas ir turėtų būti panaikintas iki 2012 m. spalio 1 d., tai yra kol įsiteisėjo Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje dėl globos nustatymo jo nepilnamečiui sūnui. Iki tol pagal įstatymą pareiškėjas buvo vaiko atstovas ir turėjo pilną teisę deklaruoti ir globoti vaiką bei tvarkyti visus jo reikalus.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde pasisako apie faktines aplinkybes, kurios nėra šios bylos dalykas, atsakovas apibendrintai pateikia savo nuomonę dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kanceliarijos 2012-01-04 sprendimo Nr. VK-2 „Dėl J. D. atvykimo deklaracijos duomenų panaikinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas pateikia gyvenamosios vietos deklaravimo sąvoką - juo laikytinas gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai. „Gyvenamoji vieta - pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs.“ (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 str. 2 d.). Kadangi pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos gyventojas vienu metu deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, net jei gyventų keliose vietose, preziumuojama, jog deklaruojama ta vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis labiausiai yra susijęs. Atsižvelgiant į tai, kad dažnai asmens įregistravimo ir jo faktinio gyvenimo vietos gali nesutapti, registracija teismų praktikoje niekada nebuvo pripažįstama vieninteliu ir pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu, kad asmuo gyvena konkrečioje vietoje, todėl būtina atsižvelgti į visas faktines aplinkybes.

Šiuo atveju, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kanceliarijos skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatomis, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. A-2909 „Dėl J. D. laikinosios globos nustatymo“ ir atsižvelgdami į Kauno miesto savivaldybės administracijos Aleksoto seniūnijos 2012-01-04 raštą Nr. 01-2-5 „Dėl deklaravimo duomenų ištaisymo“ panaikino J. D. atvykimo deklaracijos duomenis adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes ir gautus duomenis, todėl mano, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijos 2012-01-04 sprendimas Nr. VK-2 „Dėl J. D. atvykimo deklaracijos duomenų panaikinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas.

Be to, vadovaujantis 2008 m. balandžio 8 d. Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. (29)4R-18 14.2. punktu nustatyta, kad deklaraciją deklaravimo įstaigai asmeniškai pateikia nepilnamečių tėvai (įtėviai) ar vienas iš jų, o jeigu nepilnamečio tėvai (įtėviai) išsituokę - tas iš tėvų (įtėvių), su kuriuo vaikas gyvena (vaiko gyvenamoji vieta nustatyta tėvų (įtėvių) susitarimu arba teismo), arba globėjas (rūpintojas) ar kitas teisėtas atstovas. Taigi šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio J. D. faktiškai dažniausiai gyvenama vieta su kuria jis labiausiai yra susijęs, remiantis 2012-01-04 Kauno senamiesčio progimnazijos pažyma Nr. 2-37 bei 2010-08-13 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu Nr. 19-2-2772 yra pas globėjus nustatytus Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. A-2909 „Dėl J. D. laikinosios globos nustatymo“.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. D. ir jo atstovai pagal įstatymą V. S. R. ir P. R. R. į teismo posėdį neatvyko, pateiktuose atsiliepimuose (t.1, b.l. 99-101, 194-195) nurodo, kad su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstus. Paaiškina, kad LR ABTĮ 98 straipsnyje nurodyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ginčydamas atsakovo priimtą administracinį aktą, pareiškėjas turi įrodyti, kuo šis aktas yra neteisėtas ir nurodyti, kuo jis pažeidžia pareiškėjo teises. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis dėl teisių pažeidimo viešojo administravimo srityje yra realizuojama remiantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kuria nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šios teisės normos formalus pagrindas kreiptis į teismą siejamas su asmens pažeistos teisės ar intereso gynimu. Todėl vien tik formalus ar abstraktus kreipimasis į teismą, nenurodant teisės pažeidimo ir pažeistos teisės gynimo būdo, neatitinka ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatų ir realiai negali būti apgintas. Asmens skundas gali būti pripažintas pagrįstu tik tuo atveju jei nustatoma, kad viešojo administravimo subjekto aktų priėmimo metu jo teisė ar interesas yra pažeistas, todėl jis turi būti ginamas. Teismas, nustatęs atitinkamą pažeidimą, privalo priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų teisių gynimo sprendimų. Todėl skunde turi būti nurodyta, kokia individuali teisė yra pažeista ir kaip ji turi būti apginta (LVAT 2010 m. balandžio 29 d. nutartis adm. byloje Nr. A-261-126/2010, 2010 05 13 nutartis adm. byloje Nr. A-261-525/2010).

Pareiškėjo sūnus J. D., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo gimimo gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini) ir iš šios nurodytos gyvenamosios vietos niekada nebuvo išvykęs kitur, niekada negyveno su tėvu P. D. nei (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nei kitoje gyvenamojoje vietoje. Nepilnametis J. D. mokosi nuo pirmos klasės Kaune ir šią aplinkybę patvirtina prie atsiliepimo pateikiami rašytiniai įrodymai. Fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą (CK 2.12 str. 3 dalis). Nepilnamečio nuolatine gyvenamąja vieta laikoma to iš tėvų gyvenamoji vieta, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena (CK 2.14str. 2 d.). Nepilnamečio J. D. nuolatine gyvenamąja vieta nuo gimimo buvo jo motinos nuolatinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Kaune. 2010-07-28 mirus berniuko mamai D. D., jo gyvenamoji vieta yra jo globėjo P. R. R. nuolatinė gyvenamoji vieta-(duomenys neskelbtini), Kaune ir tai nurodyta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-09-02 įsakyme Nr. A-2909 „Dėl J. D. laikinosios globos nustatymo“, kuris nėra panaikintas. Pareiškėjas P. D. siekė minėtą įsakymą panaikinti, tačiau jo reikalavimą dėl šio administracinio akto panaikinimo Kauno miesto apylinkės teismas 2012-05-02 sprendimu atmetė (civ. Byla Nr. 2-1399-375/2012). Šiuo teismo sprendimu patenkintas nepilnamečio J. D. globėjų P. R. R. ir V. S. R. ieškinys ir apribota terminuotai - iki 2017-01-27 atsakovo P. D. tėvo valdžia sūnaus J. D. atžvilgiu. Tai patvirtina, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės ginčyti šioje administracinėje byloje atsakovo priimtą administracinį aktą.

Pareiškėjo P. D. skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijos 2012-01-04 sprendimą Nr. VK-2 „Dėl J. D. atvykimo deklaracijos duomenų panaikinimo“. Šiuo ginčijamu administraciniu aktu buvo atstatyta nepilnamečio J. D. gyvenamosios vietos deklaracija pagal tą gyvenamąją vietą, kurioje faktiškai ir nuolatinai gyvena nepilnametis vaikas su savo seneliais, kurie yra paskirti jo globėjais. Visi pareiškėjo skunde nurodyti argumentai administracinėje byloje jau yra išnagrinėti minėtoje civilinėje byloje.

Pareiškėjo sūnaus J. D., globėjais Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. A-2909 „Dėl J. D. laikinosios globos nustatymo“ yra paskirti V. S. R. ir P. R. R.. Globos vieta administraciniu aktu nustatyta (duomenys neskelbtini), Kaunas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, trečiojo suinteresuoto asmens J. D. atstovais turi būti V.S. R. ir P.R. R., o ne pareiškėjas P. D..

Pareiškėjo teiginiai dėl veiksnumo apribojimo nepagrįsti. Nei V.S. R., nei P.R. R. veiksnumas nėra apribotas ir minėti teiginiai nesusiję su J. D. gyvenamosios vietos deklaravimu. J. D. niekada negyveno su tėvu P. D. ir jis niekada nebuvo jo šeimos nariu.

Teismo prašo pareiškėjo P. D. skundą ir patikslintą skundą atmesti. Priteisti iš P. D. V.S. R. ir P.R. R. turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje administracinėje byloje. Administracinę bylą prašo nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Trečiojo suinteresuoto asmens Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pateiktame atsiliepime (t. 1, b.l. 124) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Mano, kad pareiškėjo P. D. pateiktas skundas yra nepagrįstas.

Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų teikimas Lietuvos Respublikos gyventojų registrui, šių duomenų taisymas, keitimas, naikinimas vykdomas remiantis Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (29)4R-18 (Žin. 2008 Nr. 44-1673). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis J. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos deklaraciją Šiaulių miesto savivaldybės administracijai 2011 m. lapkričio 2 d. buvo pateikęs jo tėvas P. D., nurodydamas, kad J. D. gyvena adresu: Šiauliai, (duomenys neskelbtini). Tačiau Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kanceliarijos 2012 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. VK-2 J. D. 2011 m. lapkričio 2 d. atvykimo deklaracijos duomenys adresu: Šiauliai, (duomenys neskelbtini), buvo panaikinti atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės Aleksoto seniūnijos pateiktus dokumentus - Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. A-2909, kuriuo J. D. gyvenamoji vieta nustatyta su globėjais adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini) bei Kauno Senamiesčio progimnazijos 2012 m. sausio 4 d. pažymą Nr. 2-37, kuria pažymima, kad pil. J. D. šioje įstaigoje mokosi nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. ir niekur nebuvo išvykęs.

Gyventojų registro tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo teismo remtis teisės aktų nuostatomis ir protingumo, teisingumo principais ir bylą išspręsti savo nuožiūra. Į teismo posėdį neatvyks.

Pareiškėjo P. D. skundas ir jo patikslinimas atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas P. D. prašo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijos 2012 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. VK-2 „Dėl J. D. atvykimo deklaracijos duomenų panaikinimo“ (toliau ir skundžiamas aktas) (t. 1, b.l. 10, 70), kuriuo panaikinti J. D. 2011-11-02 atvykimo deklaracijos Nr. (2011-12-AD)-4453 duomenys adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste. Taip pat prašo įpareigoti Gyventojų registro tarnybą prie LR VRM atstatyti pareiškėjo nepilnamečio sūnaus J. D. 2011-11-02 atvykimo deklaracijos Nr. (2011-12-AD)-4453 duomenis Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenų bazėje.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas P. D. 2011 m. lapkričio 2 d. deklaravo savo sūnaus J. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. (t. 1, b.l. 14-15). 2012 m. sausio 4 d. raštu Nr. 01-2-5 Kauno miesto savivaldybės administracijos Aleksoto seniūnija pateikė prašymą Šiaulių miesto savivaldybės kanceliarijai „Dėl deklaravimo duomenų ištaisymo“, kuriame nurodė, jog Kauno Aleksoto seniūnija 2012-01-04 gavo prašymą, Nr. 01-3-2, iš piliečių P. R. R. ir V. S. R., kuriame prašoma atitaisyti deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis J. D., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune ir mokosi Kauno Senamiesčio progimnazijoje (t. 1, b.l. 71). Prie rašto pridėti P. R. R. ir V. S. R. prašymas (t. 1, b.l. 72), Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymas Nr. A-2909 „Dėl J. D. laikinosios globos nustatymo“ (t. 1, b.l. 73), Kauno senamiesčio progimnazijos 2012-01-04 pažyma Nr. 2-37 „Apie J. D. mokymąsi“ (t. 1, b.l. 75). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. A-2909 „Dėl J. D. laikinosios globos nustatymo“, nustatyta likusiam be tėvų globos vaikui J. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), laikinoji globa nuo 2010 m. rugpjūčio 30 d., paskirti J. D. globėjais P. R. R. ir V. S. R., nustatyta J. D. globos vieta – (duomenys neskelbtini). Kauno senamiesčio progimnazijos 2012-01-04 pažymoje Nr. 2-37 „Apie J. D. mokymąsi“, nurodyta, kad J. D. nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. mokosi Kauno Senamiesčio progimnazijoje ir niekada niekur nebuvo išvykęs.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarija išnagrinėjusi Kauno miesto savivaldybės administracijos Aleksoto seniūnijos prašymą dėl J. D. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų atitaisymo, atsižvelgė į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. A-2909, kuriuo nustatyta J. D. gyvenamoji vieta su globėjais adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, į Kauno miesto Senamiesčio progimnazijos direktorės išduotą pažymą apie J. D. mokymąsi, ir konstatavo, kad priežasčių, kliudančių panaikinti J. D. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, nėra, skundžiamu aktu panaikino J. D. 2011-11-02 atvykimo deklaracijos Nr. (2011-12-AD)-4453 duomenis adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste.

Gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygas ir tvarką, deklaravimo duomenų pateikimą, apskaitą, tvarkymą ir naudojimą reglamentuoja Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas (Valstybės Žinios, 1998, Nr. 66-1910), kurio 4 str. 2 d. numatyta, kad nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai arba kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo jais rūpintis, jiems atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus <...>.

Gyvenamosios vietos deklaravimo, gyvenamosios vietos deklaracijų pildymo, pateikimo ir priėmimo, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų teikimo, taisymo, keitimo ir naikinimo tvarką reglamentuoja LR vidaus reikalų ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (29)4R-18 „Dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos „Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklės“ (Valstybės Žinios, 2008, Nr. 44-1673) (toliau ir Taisyklės). Taisyklių 14.2. p. numatyta, kad deklaraciją deklaravimo įstaigai asmeniškai pateikia nepilnamečių tėvai (įtėviai) ar vienas iš jų, o jeigu nepilnamečio tėvai (įtėviai) išsituokę – tas iš tėvų (įtėvių), su kuriuo vaikas gyvena (vaiko gyvenamoji vieta nustatyta tėvų (įtėvių) susitarimu arba teismo), arba globėjas (rūpintojas) ar kitas teisėtas atstovas;

Pareiškėjas nurodo, jog deklaruojant nepilnamečio sūnaus J. D. gyvenamąją vietą, jis buvo vienintelis teisėtas vaiko atstovas, kadangi buvo apskundęs Kauno miesto apylinkės teismui Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. A-2909 „Dėl J. D. laikinosios globos nustatymo“, todėl šis įsakymas nebuvo įsigaliojęs, kol įsiteisėjo Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje 2012 m. spalio 1 d. Pareiškėjo nuomone, laikytina, kad šiuo laikotarpiu J. D. globa nebuvo paskirta. Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjo argumentais. Viešojo administravimo įstatyme bei kituose teisės aktuose nėra numatyta, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas neįsigalioja jį apskundus teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnyje numatyta galimybė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių yra ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.). Tokia galimybė numatyta ir Civilio proceso kodekso 145 str. 1 d. 13 p. pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal šį teisinį reglamentavimą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. A-2909 galiojimas galėjo būti sustabdytas nagrinėtoje civilinėje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Tokios laikinosios apsaugos priemonės Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėtoje byloje pritaikytos nebuvo, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymas Nr. A-2909 „Dėl J. D. laikinosios globos nustatymo“ galiojo nuo jo priėmimo dienos, pagal kurį nuo 2010 m. rugpjūčio 30 d. J. D. buvo paskirta laikinoji globa. 2012 m. gegužės 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-01399-375/2012 P. D. priešieškinis, kuriuo buvo ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. A-2909 teisėtumas ir pagrįstumas, atmestas, teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. spalio 1 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes matyti, kad 2011 m. lapkričio 2 d., t.y. deklaruojant J. D. gyvenamąją vietą Šiaulių mieste, jam buvo nustatyta laikinoji globa su globėjais P. R. R. ir V. S. R. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Tuo metu J. D. atstovai pagal įstatymą buvo P. R. R. ir V. S. R. (LR CK 3.240 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes pareiškėjas nebuvo nepilnamečio vaiko J. D. atstovas, J. D. globa buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), Kaune, šiuo adresu buvo ir jo faktinė gyvenamoji vieta, todėl pareiškėjas neturėjo teisės deklaruoti savo vaiko J. D. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. Atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovas pagrįstai panaikino J. D. 2011 m. lapkričio 2 d. atvykimo deklaracijos Nr. (2011-12-AD)-4453 duomenis adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį teismas konstatuoja, kad jis atitinka viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto reikalavimus, jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiami motyvai, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijos 2012 m. sausio 4 d. sprendimas Nr. VK-2 „Dėl J. D. atvykimo deklaracijos duomenų panaikinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra teisinio pagrindo.

Taip pat pažymėtina, kad netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, nėra pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą ir įpareigoti Gyventojų registro tarnybą prie LR VRM atstatyti pareiškėjo nepilnamečio sūnaus J. D. 2011-11-02 atvykimo deklaracijos Nr. (2011-12-AD)-4453 duomenis Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenų bazėje.

Nagrinėjant administracinę bylą proceso šalies patirtų išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) šeštasis skirsnis. Šio skirsnio 44 str. nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o to paties straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą, t. y. turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Be to, ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad tokios išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Kadangi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjo prašomų bylinėjimosi išlaidų.

Trečiojo suinteresuoto asmens J. D. atstovai pagal įstatymą P. R. R. ir V. S. R. prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas. P. R. R. pateikė atsiliepimą (t.1, b.l. 99-101) į pradinį pareiškėjo skundą ir šiame atsiliepime prašo priteisti savo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Prie atsiliepimo pridėti dėl šio atsiliepimo surašymo patirtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai (b.l. 102-104). P. R. R. ir V. S. R. pateikė atsiliepimą (t. 1, b.l. 194-195) į patikslintą pareiškėjo skundą, kuriame prašo priteisti savo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šiame atsiliepime nėra nurodyta išlaidų suma, nėra pridėti patirtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai. ABTĮ 45 str. 1 d. numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas trečiojo suinteresuoto asmens J. D. atstovų pagal įstatymą P. R. R. ir V. S. R. prašymų dėl teismo išlaidų priteisimo nenagrinės, palikdamas jiems teisę prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. D. skundą ir patikslintą skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijos 2012 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. VK-2 „Dėl J. D. atvykimo deklaracijos duomenų panaikinimo“ panaikinimo ir Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM įpareigojimo atstatyti pareiškėjo nepilnamečio sūnaus J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 2011-11-02 atvykimo deklaracijos Nr. (2011-12-AD)-4453 duomenis Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenų bazėje, priteisti bylinėjimosi išlaidas, atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens J. D. atstovų pagal įstatymą P. R. R. ir V. S. R. prašymus dėl teismo išlaidų atlyginimo, palikti nenagrinėtus.

Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.