Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-21 · Administracinė byla Nr. I-5332-281/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-21
Bylos Nr.
I-5332-281/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04889-2014-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5332-281/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04889-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74.
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2014-11-06 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K) 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-2).

Paaiškino, jog į Lukiškių TI-K buvo patalpintas 2013-03-21 ir kalinamas įvairiose kamerose iki 2013-05-31 ir nuo 2013-07-11 iki 2014-05-08. Teigia, jog nurodytais laikotarpiais jis buvo kalinamas kamerose, kurių plotas neatitiko Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatyto minimalaus 3,6 kv. m. vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimų. Kalint perpildytose kamerose pareiškėjui gyvenamojo ploto tekdavo tik 1,7 kv. m., todėl kamerose beveik nebūdavo laisvos vietos pajudėti, o mažas fizinis aktyvumas, suteikiant tik 1 val. trukmės per parą pasivaikščiojimą gryname ore, neigiamai veikė jo savijautą. Kamerose nuolat trūkdavo gryno oro, kurio trūkumo negalėdavo pašalinti mechaninė ventiliacija (langų atidarymas), dėl kurios žiemą kamerose temperatūra nukrisdavo iki neigiamos, o vasaros metu kildavo skersvėjai. Dėl netinkamos ventiliacijos pareiškėjas negalėdavo normaliai miegoti, nuolat peršaldavo ir jam būdavo skiriamas gydymas. Kameros pritaikytos pavalgyti tik dviem asmenims, jose pastatytas mažas stalas (50x50 cm) ir dvi kėdės, dėl to esant kameroje daugiau asmenų, nesėdintys prie stalo asmenys turėdavo valgyti sėdėdami ant grindų arba ant lovų. Dėl kamerų perpildymo tarp jose kalinčių asmenų nuolat kildavo konfliktai. Kamerose įrengtuose sanitariniuose mazguose nebūdavo veidrodžio, higienos reikmenų lentynėlės, kaip tai numatyta Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6, 21 punktuose. Paminėtas teisės aktų reikalavimų pažeidimas apsunkino pareiškėjo galimybę palaikyti asmeninę higieną. Neaukšta sienelė (150 cm aukščio), kuria nuo kameros atskiriamas sanitarinis mazgas, tinkamai neužtikrino pareiškėjo privatumo, be to, sanitarinis mazgas yra tiesiai prieš kameros duris, kuriose įrengtas stebėjimo langelis. Dėl nurodytų aplinkybių sanitariniame mazge esantis asmuo buvo matomas tiek kameroje esantiems asmenims, tiek ir pataisos įstaigos darbuotojams, tarp jų – ir moterims prižiūrėtojoms, kas ypač žemindavo pareiškėjo orumą. Dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis sutriko pareiškėjo visavertis gyvenimas, atsirado fobija uždaroms patalpoms, sumažėjo pasitikėjimas savimi, dėl nuolatinio streso jis pasidarė irzlus ir sunkiai valdantis savo emocijas, sutriko miegas, prasidėjo depresija, nuo kurios jam ne kartą buvo skirtas gydymas. Kalinimas netinkamomis sąlygomis ir jų metu pareiškėjo patirti neigiami dvasiniai išgyvenimai prilygintini kankinimui, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2, 3 dalis, Suėmimo vykdymo įstatymo 3 str., 5 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 6-14).

Paaiškino, kad pareiškėjo keliami reikalavimai yra nepagrįsti. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo dėl Lukiškių TI-K veiksmų fakto, todėl nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą, o jo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" (toliau – ir HN 76:2010) ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatomos, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis, kaip 3,6 kv. m. Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Pagal teisinį reglamentavimą maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius yra nuolat viršijamas, o atsakovės atstovė negali jo reguliuoti. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi LR Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 str. numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų ir LR Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Esant tokiai situacijai, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas, tačiau, atsiradus galimybei, stengiamasi asmenis perkelti į laisvesnes kameras, kiekvienam asmeniui skiriama lova, švarios patalynės komplektas, kitas inventorius. Už kamerų tvarką ir švarą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, priemonės kriauklių ir unitazų valymui. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, o 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pagal HN 76:2010 24 punktą, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui, vėdinama natūraliu būdu, todėl tai atitinka higienos normos reikalavimus. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai lentynos padarytos didesnės arba mažesnės, tačiau, kai kamerų plotas yra pakankamai mažas, ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ir kitų baldų. HN 76:2010 taikoma tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nenurodyta, kad kamerose turi būti veidrodis ar tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Kamerose tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio, todėl toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė Lukiškių TI-K nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimą Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2013-03-21 iki 2013-05-31 ir nuo 2013-07-11 iki 2014-05-08 sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildina iš to, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo kalinamas nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, kurios prilygintinos kankinimui ir teigia, kad atsakovės neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala jo sveikatai ir sutriko visavertis gyvenimas. Taigi, šioje byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - ir EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė jį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95). Kaip ne kartą pažymėjo EŽTT savo praktikoje, ypač mažas kameros plotas yra labai svarbi aplinkybė, kurią būtina įvertinti sprendžiant, ar kalinimo sąlygos buvo žeminančios Konvencijos 3 str. prasme. Ypač mažas kamerų plotas yra savaiminis pagrindas pripažinti, kad kalinimo sąlygos yra žeminančios (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje Karalevičius prieš Lietuvą, 53254/98).

Dėl minimalaus gyvenamojo ploto

Pareiškėjas teigia, kad jis kamerose buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį minimalųjį gyvenamąjį plotą.

1996 m. sausio 18 d. Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 3 str. nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal šio įstatymo 44 str. 1 d., suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – Taisyklės), 104 p. nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p., vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, 6 p. numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos norma minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2013-03-21 iki 2013-05-31 ir nuo 2013-07-11 iki 2014-05-08 buvo patalpintas šiose kamerose: 2013-03-21 kameroje Nr. 118, plotas - 7,38 m², (vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-03-22 kameroje Nr. 197, plotas - 7,94 m² (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-03-23 – 2013-03-26 kamera Nr. 197 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-03-27 kameroje Nr. 160, plotas - 7,94 m² (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-03-28 – 2013-04-10 kameroje Nr. 160 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-04-11 kameroje Nr. 166, plotas - 7,94 m² (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-04-12 - 2013-04-18 kameroje Nr. 166 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-04-19 kameroje Nr. 166 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-04-20 - 2013-05-13 kameroje Nr. 166 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-05-14 kameroje Nr. 166 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-05-15 - 2013-05-30 kameroje Nr. 166 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-05-31 paleistas į laisvę; 2013-07-11 antrą kartą atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, plotas - 7,38 m² (2 asmenys kameroje); 2013-07-12 kameroje Nr. 127, plotas - 7,94 m² (3 asmenys kameroje); 2013-07-13 - 2013-07-15 kameroje Nr. 127 (3 asmenys kameroje); 2013-07-16 kameroje Nr. 179, plotas - 7,94 m² (3 asmenys kameroje); 2013-07-17 - 2013-07-29 kameroje Nr. 179 (4 asmenys kameroje); 2013-07-30 kameroje Nr. 325, plotas - 7,64 m² (3 asmenys kameroje); 2013-07-31 - 2013-08-06 kameroje Nr. 325 (4 asmenys kameroje); 2013-08-07 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2013-08-28 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 124, plotas - 7,31 m (1 asmuo kameroje); 2013-08-29 kameroje Nr. 335, plotas - 7,71 m² (2 asmenys kameroje); 2013-08-30 - 2013-09-01 kameroje Nr. 335 (4 asmenys kameroje); 2013-09-02 kameroje Nr. 120, plotas - 7,38 m² (1 asmuo kameroje); 2013-09-03 kameroje Nr. 279, plotas - 7,77 m² (3 asmenys kameroje); 2013-09-04 kameroje Nr. 279 (3 asmenys kameroje); 2013-09-05 - 2013-09-13 kameroje Nr. 279 (4 asmenys kameroje); 2013-09-14 - 2013-09-15 kameroje Nr. 279 (3 asmenys kameroje); 2013-09-16 - 2013-09-17 kameroje Nr. 279 (2 asmenys kameroje); 2013-09-18 - 2013-09-19 kameroje Nr. 279 (3 asmenys kameroje); 2013-09-20 - 2013-09-24 kameroje Nr. 279 (4 asmenys kameroje); 2013-09-25 - 2013-09-26 kameroje Nr. 279 (3 asmenys kameroje); 2013-09-27 kameroje Nr. 279 (2 asmenys kameroje); 2013-09-28 - 2013-09-30 kameroje Nr. 279 (3 asmenys kameroje); 2013-10-01 - 2013-10-03 kameroje Nr. 279 (4 asmenys kameroje); 2013-10-04 kameroje Nr. 279 (3 asmenys kameroje); 2013-10-05 - 2013-10-08 kameroje Nr. 279 (2 asmenys kameroje); 2013-10-09 - 2013-10-10 kameroje Nr. 279 (3 asmenys kameroje); 2013-10-11 - 2013-10-15 kameroje Nr. 279 (4 asmenys kameroje); 2013-10-16 kamera Nr. 279 (3 asmenys kameroje); 2013-10-17 kameroje Nr. 279 (4 asmenys kameroje); 2013-10-18 kameroje Nr. 279 (3 asmenys kameroje); 2013-10-19 - 2013-10-23 kameroje Nr. 279 (4 asmenys kameroje); 2013-10-24 kameroje Nr. 279 (3 asmenys kameroje); 2013-10-25 - 2013-10-27 kameroje Nr. 279 (4 asmenys kameroje); 2013-10-28 - 2013-10-29 kameroje Nr. 279 (3 asmenys kameroje); 2013-10-30 kameroje Nr. 279 (4 asmenys kameroje); 2013-10-31 kameroje Nr. 279 (3 asmenys kameroje); 2013-11-01 - 2013-11-05 kameroje Nr. 279 (4 asmenys kameroje); 2013-11-06 kameroje Nr. 279 (3 asmenys kameroje); 2013-11-07 - 2013-11-10 kameroje Nr. 279 (4 asmenys kameroje);2013-11-11 kameroje Nr. 279 (3 asmenys kameroje); 2013-11-12 kameroje Nr. 279 (4 asmenys kameroje); 2013-11-13 kameroje Nr. 347, plotas - 7,49 m² (2 asmenys kameroje); 2013-11-14 - 2013-11-18 kameroje Nr. 347 (3 asmenys kameroje); 2013-11-19 - 2013-11-26 kameroje Nr. 347 (4 asmenys kameroje); 2013-11-27 kameroje Nr. 347 (3 asmenys kameroje); 2013-11-28 kameroje Nr. 347 (4 asmenys kameroje); 2013-11-29 kameroje Nr. 347 (3 asmenys kameroje); 2013-11-30 kameroje Nr. 106, plotas - 7,38 m² (2 asmenys kameroje); 2013-12-01 kameroje Nr. 106 (4 asmenys kameroje); 2013-12-02 kameroje Nr. 191, plotas - 7,94 m² (3 asmenys kameroje); 2013-12-03 kameroje Nr. 191 (4 asmenys kameroje); 2013-12-04 - 2013-12-05 kameroje Nr. 191 (3 asmenys kameroje); 2013-12-06 - 2013-12-13 kameroje Nr. 191 (4 asmenys kameroje); 2013-12-14 - 2013-12-16 kameroje Nr. 191 (3 asmenys kameroje); 2013-12-17 kameroje Nr. 191 (4 asmenys kameroje); 2013-12-18 kameroje Nr. 191 (2 asmenys kameroje); 2013-12-19 kameroje Nr. 191 (4 asmenys kameroje); 2013-12-20 kameroje Nr. 191 (3 asmenys kameroje); 2013-12-21 - 2014-01-02 kameroje Nr. 191 (4 asmenys kameroje); 2014-01-03 kameroje Nr. 191 (3 asmenys kameroje); 2014-01-04 - 2014-01-07 kameroje Nr. 191 (4 asmenys kameroje); 2014-01-08 kameroje Nr. 191 (2 asmenys kameroje); 2014-01-09 - 2014-01-14 kameroje Nr. 191 (4 asmenys kameroje); 2014-01-15 kameroje Nr. 191 (3 asmenys kameroje); 2014-01-16 - 2014-01-21 kameroje Nr. 191 (4 asmenys kameroje); 2014-01-22 kameroje Nr. 191 (3 asmenys kameroje); 2014-01-23 - 2014-01-27 kameroje Nr. 191 (4 asmenys kameroje); 2014-01-28 kameroje Nr. 191 (3 asmenys kameroje); 2014-01-29 - 2014-02-02 kameroje Nr. 191 (4 asmenys kameroje); 2014-02-03 kameroje Nr. 191 (2 asmenys kameroje); 2014-02-04 - 2014-02-11 kameroje Nr. 191 (4 asmenys kameroje); 2014-02-12 - 2014-02-14 kameroje Nr. 191 (3 asmenys kameroje); 2014-02-15 - 2014-02-19 kameroje Nr. 191 (4 asmenys kameroje); 2014-02-20 kameroje Nr. 191 (3 asmenys kamaroje); 2014-02-2l – 2014-02-24 kameroje Nr. 191 (4 asmenys kameroje); 2014-02-25 kameroje Nr. 129, plotas - 7,94 m² (3 asmenys kameroje); 2014-02-26 - 2014-02-27 kameroje Nr. 129 (3 asmenys kameroje); 2014-02-28 - 2014-03-16 kameroje Nr. 129 (4 asmenys kameroje); 2014-03-17 kameroje Nr. 129 (3 asmenys kameroje); 2014-03-18 - 2014-03-19 kameroje Nr. 129 (4 asmenys kameroje); 2014-03-20 kameroje Nr. 129 (3 asmenys kameroje); 2014-03-21 - 2014-03-24 kameroje Nr. 129 (4 asmenys kameroje); 2014-03-25 kameroje Nr. 129 (3 asmenys kameroje); 2014-03-26 - 2014-03-27 kameroje Nr. 129 (4 asmenys kameroje); 2014-03-28 kameroje Nr. 129 (3 asmenys kameroje); 2014-03-29 - 2014-03-30 kameroje Nr. 129 (4 asmenys kameroje); 2014-03-31 kameroje Nr. 129 (3 asmenys kameroje); 2014-04-01 - 2014-04-22 kameroje Nr. 129 (4 asmenys kameroje); 2014-04-22 perkeltas į kamerą Nr. 314, plotas - 7,58 m² (4 asmenys kameroje); 2014-04-23 kameroje Nr. 314 (4 asmenys kameroje); 2014-04-24 kameroje Nr. 314 (2 asmenys kameroje); 2014-04-25 - 2014-04-29 kameroje Nr. 314 (4 asmenys kameroje); 2014-04-29 kameroje Nr. 314 (2 asmenys kameroje); 2014-04-30 kameroje Nr. 314 (4 asmenys kameroje); 2014-05-01 kameroje Nr. 314 (3 asmenys kameroje); 2014-05-02 kameroje Nr. 314 (2 asmenys kameroje); 2014-05-03 – 2014-05-04 kameroje Nr. 314 (4 asmenys kameroje); 2014-05-05 kameroje Nr. 314 (3 asmenys kameroje); 2014-05-06 - 2014-05-07 kameroje Nr. 314 (2 asmenys kameroje); 2014-05-08 išvyko į Marijampolės pataisos namus (b. l. 6-14).

Bylos medžiaga patvirtina ir iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2013-03-21 iki 2013-05-31 ir nuo 2013-07-11 iki 2014-05-08 nebuvo visą laiką tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į suimto (nuteisto) asmens laikymą nustatyto dydžio kameroje. Per šį laikotarpį pareiškėjas, nepažeidžiant teisės aktais nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto buvo laikomas 2013-07-11, 2013-08-28 – 2013-08-29, 2013-09-02, 2013-09-16 - 2013-09-17, 2013-09-27, 2013-10-05 - 2013-10-08, 2013-11-13, 2013-11-30, 2013-12-18, 2014-01-08, 2014-02-03, 2014-04-24, 2014-04-29, 2014-05-02, 2014-05-06 - 2014-05-07, 2014-05-08 (b. l. 6-14). Laikotarpiais nuo 2013-05-31 iki 2013-07-11 ir nuo 2013-08-07 iki 2013-08-28 pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, nes jis buvo išvykęs iš įstaigos (b. l. ten pat). Taigi, iš viso minėtais laikotarpiais pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, 338 paras.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir išdėstytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija, 338 paras laikydama pareiškėją kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas buvo mažesnis, nei teisės aktuose numatytas minimalus, pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau, nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010).

Dėl kitų kalinimo sąlygų

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas skundėsi tuo, kad dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto ir netinkamos ventiliacijos kamerose nuolat trūkdavo gryno oro; kamerose esantis inventorius nepritaikytas pavalgyti daugiau, nei dviem asmenims, todėl pareiškėjui tekdavo valgyti sėdint ant grindų arba ant lovos; kamerose įrengtuose sanitariniuose mazguose nebūdavo veidrodžio ir higienos reikmenų lentynėlės, kas suvaržė pareiškėjo galimybes palaikyti asmeninę higieną; neaukšta sienelė (150 cm aukščio), kuria nuo kameros atskiriamas sanitarinis mazgas, neužtikrino pareiškėjo privatumo ir žemino jo orumą.

Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas - materialiojo teisinio pobūdžio faktas - neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2217-13 ir kt.).

Reikalavimus laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimui, jų valymui ir priežiūrai nustato HN 76:2010, kurioje nustatyta, kad: laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 p.); pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą (21 p.); gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.). HN 76:2010 2 punkte nurodoma, jog ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Nustatyta, kad kamerose, kuriose Lukiškių TI-K buvo kalinamas pareiškėjas, sanitarinis mazgas nuo bendros patalpos atskirtas 1,5 m aukščio sienele, kiekvienoje kameroje buvo stalas (1 vnt.), lovos (4 vnt.), kėdės (2 vnt.), lentyna maisto produktams laikyti (1 vnt.), viršutinių drabužių pakabos (4 vnt.), visos kameros vėdinamos natūraliai per langus (b. l. 20).

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5. punkte nurodoma, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos (...). Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Analogiškos sanitarinio mazgo įrengimo nuostatos numatytos ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 35.5 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K pastatas yra pastatytas ir įrengtas iki Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių ir HN 76:2010 įsigaliojimo, šiuo atveju taikytini tik tie teisės aktų reikalavimai, kurie nesusiję su šių pastatų patalpų rekonstrukcijos darbais. Todėl šiuo atveju atsakovės atstovės patalpoms netaikytinas reikalavimas pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Tačiau teismas pažymi, kad byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo bendros kameros patalpos atitvertas tik 1,5 m aukščio sienele, akivaizdžiai nėra pakankama užtikrinti sanitariniame mazge esančio asmens privatumą, todėl pareiškėjas aukščiau aptartoje dalyje įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punkte nurodyta, jog tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir pareiškėjas to neginčija, kad visose kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo stalas ir taburetės ( b. l. 6-12). Privalomi stalo matmenys nei minėtame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakyme, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nenustatyti. Aplinkybė, kad tam tikrais atvejais dėl per mažų stalo matmenų kameroje esantys asmenys turėjo valgyti sėdėdami ant grindų arba ant lovų nesudaro pagrindo teigti, kad kameros buvo įrengtos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo Lukiškių TI-K metu pareiškėjas su prašymais ar skundais dėl laikymo sąlygų į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė (b. l. 19). Taigi, aptartoje dalyje pareiškėjas neįrodė, kad šiuo aspektu CK 6.271 straipsnio prasme valstybė (jos institucija) neveikė taip, kaip privalėjo pagal įstatymus veikti, todėl jai civilinė atsakomybė nekyla.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Lukiškių TI-K mechaninės patalpų vėdinimo sistemos nėra, todėl kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus (b. l. 6-12, 20, 21-22, 34-35, 38-39, 44-45, 59-61, 55-56, 62-63). Teismo vertinimu, natūrali kamerų vėdinimo sistema (per langus) atitinka HN 76:2010 24 p. keliamus reikalavimus, todėl atsakovės atstovės veiksmų neteisėtumas šiuo atveju nenustatytas.

Dėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad kamerose įrengtuose sanitariniuose mazguose nebuvo veidrodžio ir higienos reikmenų lentynėlės atsakovės atstovė pasisakė, kad veidrodžiai įklijuojami virš praustuvės tose kamerose, kuriose daromas einamasis remontas (b. l. 20). Taip pat atsakovė pažymėjo, kad minėto inventoriaus įrengimą numatančios HN 76:2010 21 punkto nuostatos taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams, o Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose nėra nurodyta, kad kameroje turi būti veidrodėlis ar tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė) (b. l. 6-12). Taigi, atsakovės atstovė iš esmės neginčija pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniuose mazguose nebuvo veidrodžio ir higienos reikmenų lentynėlės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju HN 76:2010 21 reikalavimai dėl veidrodžio ir higienos reikmenų lentynėlės įrengimo buvo pažeisti. Lukiškių TI-K teiginiai, kad įrengiant aukščiau nurodytą inventorių minėta higienos norma, atsižvelgiant į jos 2 p., netaikytina, atmestini, kadangi veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi HN76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Teismo vertinimu, veidrodžių ir higienos reikmenų lentynėlių įrengimas/pakabinimas nepriskirtinas pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Be to, nors Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose nėra nurodyta, kad kameroje turi būti veidrodėlis ar tualeto reikmenų spintelė, tačiau HN 76:2010 21 p. veidrodžių ir higienos reikmenų lentynėlių įrengimą numato. Nagrinėjamu atveju tokia teisės aktų kolizija išsprendžiama taikant subordinacijos lex posterior derogat legi priori (taikomas vėliau priimtas įstatymas) taisykles, pagal kurias šiuo atveju taikytina HN 76:2010. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aptartoje dalyje.

Teismo nustatytos aplinkybės, kad tam tikrą laikotarpį pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2013-03-21 iki 2013-05-31 ir nuo 2013-07-11 iki 2014-05-08 pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, ko nebūtų atsitikę, jei jis Lukiškių TI-K būtų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Taigi, nagrinėjamu atveju CK 6.271 straipsnio prasme valstybė neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai ir dėl to yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjui kilo tam tikros pasekmės, kurios sudaro pagrindą priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Kita vertus, nors pareiškėjas teigia, kad laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu pablogėjo jo sveikata, tačiau byloje tokių faktinių aplinkybių nenustatyta, todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju kalinimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus. Kitų konkrečių pasekmių pareiškėjas skunde teismui tiesiogiai neįvardijo ir nepateikė jokių argumentų dėl kilusios žalos dydžio. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų buvęs laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų (gyvenamojo ploto normos pažeidimo, nepakankamo sanitariniame mazge esančio asmens privatumo užtikrinimo bei sanitarinio mazgo inventoriaus (veidrodžio ir higienos reikmenų lentynėlės) trūkumo), įvertinęs pažeidimo trukmę (338 paros pažeidžiant minimalaus gyvenamojo ploto normą ir 361 paros pažeidžiant sanitariniame mazge esančio asmens privatumą ir esant sanitarinio mazgo inventoriaus trūkumui), mąstą (minimalaus gyvenamojo ploto norma buvo pažeista žymiai), sukeltas pasekmes, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, numatančią, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2791-12), teismas pripažįsta, kad 1 500 € dydžio atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 5 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą patenkinti iš dalies.

Pareiškėjui A. S. (A. S.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, priteisti 1 500, 00 € (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė