Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-1000-896/2016 pagal ieškovo D. N. ieškinį atsakovei D. V. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovės D. V. priešieškinį ieškovui D. N. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo bei priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. N. ieškinį atsakovei D. V. dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir pagal atsakovės priešieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo.Ieškovas pateikė prašymą nustatyti laikiną ieškovo ir nepilnamečio šalių sūnaus bendravimo tvarką: D. N. paima nepilnametį sūnų M. N. iš jo gyvenamosios vietos pasirinktinai vieną mėnesio savaitgalį, penktadienį 17 val. ir grąžina sekmadienį 19 val. į jo gyvenamąją vietą. Dėl pasirinkto savaitgalio ieškovas praneša atsakovei SMS žinute ne vėliau kaip prieš dvi savaites; Vasaros atostogų metu nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. sūnus praleidžia su tėvu D. N.. Sūnus atostogų pirmą dieną paimamas 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir paskutinę dieną 20 val. grąžinamas į jo gyvenamąją vietą. Nurodė, kad nepavyksta susitarti su atsakove dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Planuojama atostogauti už Lietuvos Respublikos ribų.Atsakovė 2016-07-15 teismo posėdžio metu su pareikštu prašymu nesutiko, kadangi vaiką ketinama išsivežti į užsienį, o tai kelia abejonių ieškovo galimybe tinkamai pasirūpinti vaiko interesais. Be to, pasibaigęs vaiko paso galiojimo laikas bei draudimas. Neprieštaravo dėl ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo Lietuvoje.Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė 2016-07-15 teismo posėdžio metu palaikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išsakytą poziciją, pritarė, kad ieškovas su vaiku bendrautų Lietuvoje, kadangi pasibaigęs vaiko asmens dokumento galiojimas.Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė 2016-07-15 teismo posėdžio metu pritarė atsakovės pozicijai, kad ieškovas bendrautų su vaiku neišsiveždamas jo iš Lietuvos, kadangi pasibaigęs vaiko asmens dokumento galiojimas.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 18 d. nutartimi ieškovo D. N. prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną ieškovo D. N. ir nepilnamečio sūnaus M. N. bendravimo tvarką:

D. N. paima nepilnametį sūnų M. N. iš jo gyvenamosios vietos pasirinktinai vieną mėnesio savaitgalį, penktadienį 17 val. ir grąžina sekmadienį 19 val. į jo gyvenamąją vietą. Dėl pasirinkto savaitgalio D. N. praneša D. V. SMS žinute ne vėliau kaip prieš 14 dienų;Vasaros atostogų metu nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. sūnus M. N. praleidžia su tėvu D. N.. Sūnus atostogų pirmą dieną paimamas 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir paskutinę dieną 20 val. grąžinamas į jo gyvenamąją vietą.D. N. įpareigojamas per 1 (vieną) dieną nuo nutarties gavimo dienos į atsakovės banko sąskaitą, atsižvelgdamas į asmens dokumento pagaminimo įkainius, pervesti lėšas asmens dokumentui pagaminti.D. V. įpareigojama per 2 (dvi) darbo dienas nuo lėšų į savo sąskaitą gavimo kreiptis į Kauno apskrities VPK migracijos skyriaus Pasų poskyrį dėl vaiko M. N. asmens dokumento pagaminimo per maksimaliai trumpą laiką.Institucijai pagaminus dokumentą, D. V. įpareigojama per 1 dieną dokumentą paimti ir nedelsiant apie tai SMS žinute informuoti ieškovą bei dokumentą perduoti.D. N. įpareigojamas vaiko bendravimo su juo metu su vaiku keliauti kartu, t.y. ieškovui uždraudžiama palikti vaiką kitų asmenų globai kelionės (pvz., lėktuvu) metu. Teismas darė išvadą, kad nėra jokių kliūčių nustatyti laikiną maksimalų vaiko ir tėvo bendravimą. Pažymėjo, kad ieškovo laikinųjų apsaugos priemonių prašymas iš esmės atitinka pačios atsakovės priešieškinio reikalavimą, t.y. bendrauja su sūnumi Lietuvoje be apribojimų, informavęs prieš 14 dienų, ir bendrauja su sūnumi vasaros atostogų metu 30 dienų (b. l. 62-63). Teismas darė išvadą, kad atsakovės prieštaravimas, nekeičiant priešieškinio reikalavimo, nelogiškas, jos pozicija nenuosekli, o pats prieštaravimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatitinka jos keliamų priešieškinio reikalavimų. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės atstovės argumentai, jog ieškovas neįrodė, jog turi lėšų bendrauti su sūnumi, jis negalės užtikrinti per atostogas vaiko interesų, ar negalės kas mėnesį atvykti į Lietuvą su vaiku bendrauti savaitgaliui, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovui tinkamai rūpinantis sūnumi, vaikui noriai bendraujant su tėvu, teismui nebuvo pagrindo riboti bendravimo. Teismas pažymėjo, jog nustatyta laikina bendravimo tvarka skiriama siekiant palaikyti ir stiprinti tėvo ir sūnaus emocinį ryšį. Teismo vertinimu ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka šiuo metu yra labiausiai protinga, nepažeidžianti nei nepilnamečio vaiko, nei šalių teisių ir šiuo metu labiausiai atitiktų vaiko interesus.Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių kyla konfliktai, šalys nesusitaria dėl bendravimo tvarkos, yra pasibaigęs vaiko asmens dokumento galiojimo terminas, teismas sprendė, kad tenkintinas ieškovo reikalavimas ir nustatytina vaiko naujo dokumento gavimo tvarka.

Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti 2016-07-18 Kauno apylinkės teismo nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Negalima sutikti su teismo išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos išimtinai vaiko interesų užtikrinimui, kad ieškovui tinkamai rūpinantis vaiku, o vaikui noriai bendraujant su tėvu, nėra pagrindo riboti jų bendravimo. Teismo nustatyta tvarka, jog D. N. paima nepilnametį sūnų M. N. iš jo gyvenamosios vietos pasirinktinai vieną mėnesio savaitgalį, penktadienį 17 val. ir grąžina sekmadienį 19 val. į jo gyvenamąją vietą dėl pasirinkto savaitgalio ieškovas D. N. praneša atsakovei D. V. SMS žinute ne vėliau kaip prieš 14 dienų, yra ydinga ir nekonkreti, tenkinanti tik ieškovo interesus ir suteikianti jam privilegiją bendrauti tik ieškovui palankiu metu, visiškai neatsižvelgiant į vaiko interesus. Nustatydamas tai teismas neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad jo dienotvarkėje reikalingas stabilumas bei konkretumas, į tai, kad vaikas jaustųsi saugus dėl savo buvimo vietos. Manytina, jog taip teismas pažeidė LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą atsižvelgdamas išimtinai tik į ieškovo interesus.Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, jog vasaros atostogų metu nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. sūnus M. N. praleidžia su tėvu D. N.. Sūnus atostogų pirmą dieną paimamas 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir paskutinę dieną 20 val. grąžinamas į jo gyvenamąją vietą. Toks teismo sprendimas rodo neįsigilinimą į byloje esančią medžiagą bei tai, jog teismas nesiaiškino visų aplinkybių. Teismas neapklausė paties šalių nepilnamečio sūnaus ir nesiaiškino, ar jis pats nori visą mėnesį praleisti išimtinai tik su tėvu, tuo labiau, jei tai būtų ne Lietuvoje. Nutartyje nurodoma, jog sūnus yra gyvenęs su tėvu, tačiau nesiaiškinta, prieš kiek laiko tai buvo ir kiek laiko sūnus gyveno su tėvu, kokie jų santykiai yra šiuo metu ir ar nebus pažeisti vaiko interesai, kaip jis jausis, jei berniukas, ilgą laiko tarpą nebendravęs su tėvu, staiga bus 30 dienų atskirtas nuo jam artimos, įprastos ir saugios aplinkos (mamos, sesers ir namų) ir, galimai išvežtas į kitą valstybę, kur net nėra žinomos sąlygos, kokiomis vaikas visą ilgą laikotarpį gyventų. Teismas visiškai neatsižvelgė į byloje esančią medžiagą, jog atsakovė nurodė, kad ieškovas sūnų aplanko itin retai, jų tarpusavio ryšys yra gerokai susilpnėjęs, kad paskutiniu metu ieškovas visiškai nesidomėjo sūnaus gyvenimu, su juo nesusitikdavo ir nebendraudavo telefonu. Paskutinį kartą sūnus su tėvu buvo susitikęs apie savaitę (ar truputį ilgiau) 2014 metais, per Šv. Kalėdas. Daugiau susitikti su vaiku ieškovas iniciatyvos nerodė. Taigi, akivaizdu, jog beveik tris metus negyvenęs su tėvu, vaikas gali būti emociškai traumuotas jį priverstinai paėmus (ir išvežus iš Lietuvos) ilgesniam laikui.Teismas patenkino priešieškinio reikalavimus neišnagrinėjęs bylos, nors, kaip minėta, spręsti, ar teisiniai reikalavimai yra pagrįsti, teismas turėjo tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.Pateikiant teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nebuvo pateikti jokie įrodymai, galintys patvirtinti prašyme nurodomas aplinkybes. Be to, teismas, priėmęs ieškinį, kuris taip pat pateiktas nesivadovaujant CPK reikalavimais (nepridedami jokie ieškinyje nurodomas aplinkybes patvirtinantys įrodymai), po pirmo parengiamojo posėdžio paskyrė bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į 2016 m. sausio 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą Nr. 19-6-14 bei teismo posėdžio metu vaiko teisių apsaugos atstovės išsakytą poziciją. Be to, teismas paskyrė minėtas laikinąsias apsaugos priemones negavęs jokio atsakymo iš (duomenys neskelbtini) kompetentingų institucijų dėl ieškovo gyvenamosios vietos, jo gyvenimo sąlygų, aplinkos. Taip pat iš žodinių ieškovo paaiškinimų seka, kad 30 dienų vasaros metu (nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d.) jis nuolatos būti su sūnumi negalėtų. Be to, teismas neįpareigojo Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateikti išvadą apie ieškovo gyvenamosios vietos sąlygas Lietuvoje.Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo jokių duomenų ne tik apie ieškovo gyvenimo sąlygas, bet ir apie ieškovo finansinę padėtį. Iš esančių byloje duomenų matyti, kad ieškovas negali tinkamai pasirūpinti vaiku, kadangi turi neįvykdęs 700 Eur išlaikymo sūnui įsiskolinimą. Be to, ieškovas nurodęs, kad jo gaunamos pajamos yra 1200 svarų. 650 svarų jis turi sumokėti už būsto nuomą, be to, turi teikti 100 svarų išlaikymą kitam vaikui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovui kas mėnesį pragyvenimui lieka 450 svarų iš kurių kelionė į Lietuvą kas antrą savaitgalį jam kainuotų apie 250 svarų. Kyla pagrįstos abejonės, dėl ieškovo finansinių galimybių tinkamai pasirūpinti vaiku, ypač jį pasiėmus ilgesniam laikui gyventi į (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat įpareigojo atsakovę per dvi dienas nuo lėšų iš ieškovo gavimo, kreiptis į Kauno apskrities VPK migracijos skyriaus pasų poskyrį dėl sūnaus asmens dokumento pagaminimo, o pagaminus šį dokumentą, atsakovė įpareigota per vieną dieną jį paimti. Tokiu įpareigojimu teismas vėl išimtinai tenkina tik ieškovo interesus visiškai neatsižvelgdamas į tai, jog atsakovė yra dirbanti, o nustatyti terminai yra neprotingai per trumpi, kadangi dirbančiai motinai be galo sunku prisitaikyti prie tokių terminų, pritaikyti laiką, kad darbo metu galėtų nuvykti užsakyti dokumentus bei paskui juos atsiimti. Be to, kai atsakovė atostogavo, klausimas dėl sūnaus dokumentų pagaminimo, kuomet tai nebūtų atsakovei sukėlę ypatingų nepatogumų, kuomet ji turėjo pakankamai laisvo laiko, nebuvo sprendžiamas.Ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįrodė, o teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė, ir nepagrindė, kokia grėsmė būtų galimai teigiamam teismo sprendimo įvykdymui, nepaskyrus laikinųjų apsaugos priemonių, arba kokia žala būtų padaryta įstatymų saugomiems interesams. Teismas turėjo nurodyti, kokios aplinkybės buvo nustatytos, kokiais įrodymais grindžiamos teismo išvados ir kuo argumentuodamas jis atmetė atsakovės bei jos atstovės nurodomus argumentus. Šiuo atveju buvo vadovaujamasi išskirtinai ieškovo interesais, neatsižvelgiant nei į jokias byloje esančias objektyvias aplinkybes, nei į atsakovės (jos atstovės) ar Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovių paaiškinimus ir, turėjusius būti prioritetinius, vaiko interesus.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirojo skundo netenkinti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016-07-18 nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai: Atsakovei ir toliau neleidžiant ieškovui bendrauti su vaiku, buvo prašoma teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: leisti su vaiku bendrauti nors vieną savaitgalį per mėnesį bei vasaros metu praleisti ieškovui su vaiku vieną mėnesį. Atsakovei nedavus savo sąskaitos, pinigai už vaiko asmens dokumento padarymą buvo nusiųsti pašto perlaida. Tačiau nei vaiko, nei jo asmens dokumento ieškovas negavo (iki šiol neaišku ar sūnui yra padarytas asmens pasas ar asmens tapatybės kortelė). Atsakovei neleidžiant susitikti su vaiku, teko kreiptis į antstolius pagalbos. Tačiau kartu su antstole G. A. nuvykus į atsakovės gyvenamąją vietą, D. V. vaiko nedavė. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - vaikui praleisti vieną mėnesį vasaros atostogų su ieškovu, dėl atsakovės veiksmų nebuvo įgyvendintos. Tuo buvo pažeistos vaiko teisės turėti abu tėvus, jausti jų globą, bendrauti su abiem tėvais. Atsakovė elgesiais labai savanaudiškai, visai negalvoja kaip savo veiksmais kenkia vaikui ir vilkina teismo procesą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina ieškovo D. N. ir nepilnamečio sūnaus M. N. bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.Laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad teismo nustatyta tvarka, jog D. N. paima nepilnametį sūnų M. N. iš jo gyvenamosios vietos pasirinktinai vieną mėnesio savaitgalį, penktadienį 17 val. ir grąžina sekmadienį 19 val. į jo gyvenamąją vietą dėl pasirinkto savaitgalio ieškovas D. N. praneša atsakovei D. V. SMS žinute ne vėliau kaip prieš 14 dienų, yra ydinga ir nekonkreti, tenkinanti tik ieškovo interesus ir suteikianti jam privilegiją bendrauti tik ieškovui palankiu metu, visiškai neatsižvelgiant į vaiko interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė pateiktame priešieškinyje (b. l. 24 – 32) prašydama pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-04-01 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-6467-192/2008 nustatytą ieškovo ir šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką 2.8 punkte prašė nustatyti, kad D. N. turi teisę laisvai bendrauti su sūnumi M. N. ir kitu tėvo grįžimo į Lietuvą metu, prieš tai iš anksto suderinęs su vaiko motina D. V. prieš 14 kalendorinių dienų. Kaip matyti ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka savaitgaliais neprieštarauja atsakovės priešieškinyje nurodytai ir prašomai patvirtinti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkai. Be to, 2016-08-15 teismo posėdžio metu nei atsakovė, nei jos atstovė pasisakydamos dėl šios bendravimo tvarkos jokių prieštaravimų ar nesutikimo motyvų nenurodė. Atskirajame skunde taip pat nėra nurodoma kokie būtent vaiko interesai nukentės ar bus pažeisti esant skundžiama teismo nutarties rezoliucinės dalies 1 punkte nustatytai laikinai ieškovo ir šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad nėra jokių kliūčių nustatyti laikiną maksimalų vaiko ir tėvo bendravimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo laikinųjų apsaugos priemonių prašymas iš esmės atitinka pačios atsakovės priešieškinio reikalavimą, t.y. bendrauja su sūnumi Lietuvoje be apribojimų, informavęs prieš 14 dienų, ir bendrauja su sūnumi vasaros atostogų metu 30 dienų (b.l. 62-63). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo konstatuoti, kad 2016-07-15 teismo nutarties rezoliucinės dalies 1 punkte nustatyta laikina ieškovo ir šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka yra ydinga ir nekonkreti, tenkinanti tik ieškovo interesus ir suteikianti jam privilegiją bendrauti tik ieškovui palankiu metu, visiškai neatsižvelgiant į vaiko interesus.Apeliantė taip pat nesutinka su 2016-07-18 nutarties dalimi, kuria nustatyta, kad vasaros atostogų metu nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. sūnus M. N., praleidžia su tėvu D. N., sūnus atostogų pirmą dieną paimamas 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir paskutinę dieną 20 val. grąžinamas į jo gyvenamąją vietą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šios nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos dalies bei su šia dalimi susijusių atskirojo skundo argumentų nepasisako, kadangi nustatytas vasaros atostogų laikotarpis yra praėjęs ir atskirojo skundo nagrinėjimo metu (2016-11-03) nebegali sukelti jokių pasekmių vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą šioje dalyje.Apeliantės teigimu, teismo nustatyti įpareigojimai susiję su vaiko asmens dokumento pagaminimu išimtinai tenkina tik ieškovo interesus visiškai neatsižvelgiant į tai, jog atsakovė yra dirbanti, o nustatyti terminai yra neprotingai per trumpi. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo. Nagrinėjamu atveju 2016-07-18 nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. V. įpareigojama per 2 (dvi) darbo dienas nuo lėšų į savo sąskaitą gavimo kreiptis į Kauno apskrities VPK migracijos skyriaus Pasų poskyrį dėl vaiko M. N. asmens dokumento pagaminimo per maksimaliai trumpą laiką. Institucijai pagaminus dokumentą, D. V. įpareigojama per 1 dieną dokumentą paimti ir nedelsiant apie tai SMS žinute informuoti ieškovą bei dokumentą perduoti. Apeliantė teigdama, kad teismo nustatyti terminai neprotingi, kad ji yra dirbanti, nepateikė jokių įrodymų dėl savo darbo užimtumo. Apeliantė taip pat nenurodė jokių argumentų, kad dėl savo darbo pobūdžio negali pasiimti laisvadienio teismo įpareigojimams įvykdyti. 2016-07-18 teismo posėdžio metu ieškovo atstovei nurodžius, kad ieškovas sutinka apmokėti paso pagaminimo išlaidas, tačiau kartu turėtų dalyvauti atsakovė, nes su ja nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (2016-07-18 teismo posėdžio garso įrašo 2 min. 15 s.). Tačiau nei atsakovė, nei jos atstovė dėl šio prašymo jokių prieštaravimų nepareiškė. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos internetinės svetainėje yra pateiktas Kauno apskrities VPK migracijos skyriaus (dokumentų priėmimo/išdavimo) darbo laikas iš kurio matyti, kad dokumentų priėmimas/išdavimas vyksta pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 8.00 val. iki 17.00 val., antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 8.00 val. iki 18.00 val., o penktadieniais nuo 8.00 val. iki 15.45 val.. Todėl byloje nesant jokių duomenų, kad dėl atsakovės užimtumo darbe nėra galimybės įvykdyti teismo nustatytą įpareigojimą dėl vaiko asmens dokumento pagaminimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimo negalima spręsti, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog atsakovė yra dirbantis asmuo.Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į 2016-01-14 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą Nr. 19-6-14 bei teismo posėdžio metu vaiko teisių apsaugos atstovės išsakytą poziciją. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais argumentais. 2016-01-14 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada Nr. 19-6-14 yra dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o ne dėl prašymo nustatyti laikiną ieškovo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarką. Be to, teismas visus rašytinius įrodymus vertintis ir dėl jų pasisakys nagrinėdamas bylą iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo stadijoje. Vykusiame 2016-07-18 teismo posėdyje Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės taip pat nenurodė jokių esminių argumentų dėl ko negalėtų būti nustatyta ieškovo prašoma laikina bendravimo su sūnumi tvarka išskyrus aplinkybę, kad yra pasibaigęs nepilnamečio vaiko asmens dokumento galiojimo laikas (2016-07-18 teismo posėdžio garso įrašo nuo 00 val. 00 min. 20 s).Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Šalims išaiškintina, kad pasikeitus šiuo metu egzistuojančioms faktinėms aplinkybėms, laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos pagal vienos ar abiejų šalių prašymą.Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantė atskirajame skunde prašo priteisti iš R. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atmetus atskirąjį skundą šios išlaidos apeliantei nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau šiam prašymui pagrįsti nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, t. y. patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiantys dokumentai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme nesvarstytinas.LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteisiamos 3,98 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovės D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,98 Eur (tris Eur ir 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.