Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos dizainerių sąjungos skundą atsakovei Lietuvos kultūros tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja Lietuvos dizainerių sąjunga elektroninių ryšių priemonėmis su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) įpareigoti Lietuvos kultūros tarybą (toliau – Taryba) per 7 dienas nuo šioje byloje priimto sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su Lietuvos dizainerių sąjunga sutartis, kad būtų įgyvendinti šie individualūs administraciniai aktai: Tarybos 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. 1LKT-102(1.2), Tarybos 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. 1LKT-103(1.2) ir Tarybos 2017 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. 1LKT-19(1.2) (toliau – ir Sprendimai); 2) įpareigoti Tarybą per 7 dienas nuo 1 punkte aprašytų sutarčių sudarymo pervesti Lietuvos dizainerių sąjungai Sprendimais skirtas lėšas; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidos.

Nurodo, kad atsakovė Lietuvos dizainerių sąjungai Sprendimais skyrė finansavimą už tam tikrų projektų įgyvendinimą, tačiau šiai dienai Taryba dar nėra pasirašiusi su pareiškėja nė vienos sutarties ir nėra pervedusi pareiškėjai skirto finansavimo. Pasak pareiškėjos, Taryba tokiu būdu vilkina sutarčių su pareiškėja pasirašymą dėl pareiškėjai skirto finansavimo, nors ji privalo sudaryti sutartis su konkursus laimėjusiais pareiškėjais, o to nepadariusi per protingą terminą (konkretus terminas, per kurį Taryba privalo sudaryti sutartis ir pervesti lėšas teisės aktuose nėra nustatytas) ji atlieka neteisėtus veiksmus. Pareiškėja atliko visus veiksmus, kuriuos ji turėjo atlikti tiek pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ĮV-559 patvirtintos Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gaires (toliau – Gairės), tiek pagal Tarybos nurodymus – Sąjungos valdybos pirmininkas T. K. perdavė Tarybai pasirašytas sutartis dėl Sprendimų pagrindu skirto finansavimo ir pateikė visą informaciją, kurios reikalavo Taryba. Pareiškėjos teigimu, tuo atveju, kai pareiškėja išreiškia savo valią sudaryti sutartį dėl jam skirto finansavimo, Taryba nebeturi jokių kitų veikimo būdų, kaip tik sutartį sudaryti. Taip pat pabrėžė, kad Taryba neturi teisės nesudaryti sutarties su pareiškėjais, kuriems jau yra skirtas finansavimas ir kurie kreipėsi dėl atitinkamos sutarties sudarymo.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad ginčo atveju yra susiklosčiusi tokia situacija, kad du pareiškėjos valdymo organai Tarybai yra skirtingai išreiškę savo valią dėl Sprendimais skirto finansavimo gavimo (Taryba 2017 m. balandžio 12 d. yra gavusi pareiškėjos valdybos įgalioto nario J. M. pareiškimą dėl skirto dalinio finansavimo atsisakymo, su kuriuo pareiškėja nesutinka). Kadangi Lietuvos dizainerių sąjungos įstatų 40 punkte nėra nustatyta, kad valdybai yra pavedama atstovauti pareiškėją santykiuose su kitais asmenimis, akivaizdu, jog tai yra būtent valdybos pirmininko kompetencija, todėl būtent valdybos pirmininkas turi teisę veikti pareiškėjos vardu su trečiaisiais asmenimis, taip pat sudaryti sandorius ir atstovauti pareiškėjai teismuose ar kituose teisiniuose procesuose. Tuo metu, kai buvo priimti Sprendimai, pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį, kad ji gaus Kultūros rėmimo fondo lėšas ir toliau vykdys finansuotus projektus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.

Atsakovė Taryba atsiliepime į skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėja dėl sutarčių sudarymo buvo informuota, jog sutartys bus sudarytos ir lėšos pagal naujai priimtus sprendimus skirti dalinį finansavimą pervestos tik po to, kai pareiškėja tinkamai atsiskaitys už jau gautas ir panaudotas lėšas, nes atsakovei kilo įtarimas, kad lėšos panaudotos netinkamai. Taryba yra įpareigota užtikrinti, kad netinkamai lėšas naudojantiems ir jų piktybiškai negrąžinantiems subjektams būtų pritaikyta prevencinio poveikio priemonė. Šio fakto, kad naujos sutartys su pareiškėja bus sudaromos tik tada, kai pareiškėja atsiskaitys už anksčiau gautą finansavimą, Lietuvos dizainerių sąjunga neskundė. Be to, atsakovė 2017 m. balandžio 12 d. gavo pareiškėjos valdybos įgalioto nario J. M. pareiškimą dėl skirto dalinio finansavimo atsisakymo, kuriame pareiškėja atsisako viso jai skirto finansavimo. Atsakovės manymu, šiuo atveju yra svarbi aplinkybė, kad pačios pareiškėjos viduje yra kilęs konfliktas tarp jos valdymo organų ir susidariusi situacija, jog skirtingi pareiškėjos valdymo organai reikalauja skirtingų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Taryba 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 1LKT-102(1.2) „Dėl Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Meno kūrėjų organizacijų strateginių programų įgyvendinimas“ projektų dalinio finansavimo 2017 metais“ pareiškėjai skyrė 37 000,00 Eur dalinio finansavimo Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Meno kūrėjų organizacijų strateginių programų įgyvendinimas“ (kodas 04-005-01-02-06) projektų įgyvendinimui (toliau – 2016 m. gruodžio 28 d. Sprendimas1). 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 1LKT-103(1.2) „Dėl Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų plėtra“ projektų dalinio finansavimo 2017 metais“ Taryba pareiškėjai skyrė 17 400,00 Eur dalinio finansavimo Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų plėtra“ (kodas 04-005-01-02-20) projektų įgyvendinimui (toliau – 2016 m. gruodžio 28 d. Sprendimas2). 2017 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 1LKT-19(1.2) „Dėl Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos srities „Dizainas“ projektų dalinio finansavimo 2017 metais“ Taryba pareiškėjai skyrė 5 200, 00 Eur dalinio finansavimo Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos srities „Dizainas“ (kodas 04-005-01-00-01) projektų įgyvendinimui (toliau – 2017 m. sausio 5 d. Sprendimas). 2017 m. balandžio 8 d. vykusio Lietuvos dizainerių sąjungos valdybos posėdžio metu nutarta posėdžio pirmininku paskirti V. B., o sekretoriumi M. K.. Taip pat buvo siūloma kreiptis į Tarybą su pareiškimu dėl finansavimo atsisakymo pagal Tarybos priimtus sprendimus – 2016 m. gruodžio 28 d. Sprendimą1, 2016 m. gruodžio 28 d. Sprendimą2 ir 2017 m. sausio 5 d. Sprendimą, nes nėra informacijos, kaip yra vykdomi projektai, o jau praėję beveik trečdalis projektų vykdymui numatyto laiko, taip pat nežinoma, ar projektai pradėti vykdyti, taigi yra didelė rizika, kad projektai nebuvo tinkamai įvykdyti, nes galimi projekto vykdytojai pašalinti iš Lietuvos dizainerių sąjungos narių. Tarybai 2017 m. balandžio 13 d. buvo pateiktas Lietuvos dizainerių sąjungos valdybos įgalioto nario J. M. 2017 m. balandžio 12 d. pareiškimas „Dėl skirto dalinio finansavimo atsisakymo“, kuriuo Lietuvos dizainerių sąjunga atsisako skirto dalinio finansavimo pagal Tarybos priimtus Sprendimus, kuriais nuspręsta dalinai finansuoti atitinkamus projektus: iš viso 60 1000 Eur sumai. 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. S-140 „Dėl dalies projekto „Lietuvos dizaino kūrėjų bendruomenės metinė veikla 2016 m.“ įgyvendinimui skirtų lėšų grąžinimo“ (toliau – Sprendimas) Taryba informavo pareiškėją, kad apdovanojimo konkursas „Lietuvos dizaino apdovanojimai 2015“ iki šiol nėra įvykdytas, tai reiškia, kad nėra įvykdytas ir projektas, kuriam pagal tarp Tarybos ir Lietuvos dizainerių sąjungos 2016 m. birželio 2 d. sudarytą projekto vykdymo dalinio finansavimo sutartį Nr. S/MKO-14(6.32)/2016 (toliau – Sutartis) buvo skirtas finansavimas ir kurį pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti. Šiuo Sprendimu Taryba įpareigojo pareiškėją ne vėliau kaip per 10 d. d. nuo šio Sprendimo gavimo dienos grąžinti Tarybai 1 252,00 Eur. Taip pat nurodoma, kad negrąžinus lėšų per nustatytą terminą, projekto vykdytojas praranda teisę trejus metus teikti paraiškas ir gauti valstybės biudžeto lėšas iš Kultūros ministerijos metiniame veiklos plane nurodytų programų priemonių.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai Taryba nesudaro sutarčių su pareiškėją pagal Tarybos priimtus Sprendimus, kuriais nuspręsta dalinai finansuoti atitinkamus pareiškėjos projektus, ir neperveda pareiškėjai skirtų lėšų. Pareiškėjos teigimu, Taryba vilkina sutarčių su pareiškėja pasirašymą dėl jai skirto finansavimo, nors atsakovei privalu sudaryti sutartis su konkursus laimėjusiais pareiškėjais.

Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatyme nustatyta, kad Taryba yra biudžetinė įstaiga prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, pagal kompetenciją įgyvendinanti valstybės politiką kultūros ministrui pavestose valdymo srityse, vykdanti Lietuvos kultūros tarybos įstatyme ir kituose teisės aktuose jai pavestas viešojo administravimo ir kitas funkcijas. Taryba išlaikoma iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų, lėšos jai skiriamos ir administruojamos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Tarybą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tarybos savininkė yra valstybė. Tarybos savininko teises ir pareigas, išskyrus sprendimus dėl Tarybos reorganizavimo ir likvidavimo, kuriuos priima Vyriausybė, įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys).

Savo veikloje Taryba siekia šių tikslų: 1) vadovaudamasi kultūros politikos prioritetais, sudaryti sąlygas įvairiapusei kultūros ir meno plėtrai ir sklaidai, užtikrinant racionalų ir pagrįstą skirstomų lėšų panaudojimą; 2) pagal kompetenciją įgyvendinti kultūros politiką; 3) analizuoti kultūros ir meno procesus, darančius įtaką kultūros politikai (3 straipsnis). Siekdama jai pavestų tikslų Taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymu, administruoja Kultūros rėmimo fondą (toliau – Fondas) (4 straipsnio 2 punktas).

Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo įstatymas reglamentuoja Fondo, kurio lėšos skiriamos kultūrai ir menui remti, administravimą ir likvidavimą, lėšų šaltinius ir lėšų naudojimą. Kultūros rėmimo įstatymas 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Fondą administruoja Taryba. Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad Fondo lėšos naudojamos kultūros ir meno projektams, programoms ir kitoms priemonėms, atrinktoms viešojo konkurso būdu, finansuoti ir jų vertinimo ekspertų paslaugoms apmokėti. Taryba kultūros ministro nustatyta tvarka priima sprendimus dėl Fondo lėšų skyrimo. Ši tvarka tarp pareiškėjos ir atsakovės susiklosčiusių administracinių teisinių santykių metu buvo reglamentuota Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ĮV-559 „Dėl Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių patvirtinimo“ (toliau – Gairės).

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė priėmė Sprendimus, kuriais buvo nuspręsta dalinai finansuoti pareiškėjos projektų įgyvendinimą, tačiau tarp pareiškėjos ir atsakovės nebuvo sudarytos projektų įgyvendinimo finansavimo Fondo lėšomis sutartys, kurių pagrindu į sutartyse nurodytą pareiškėjos banko sąskaitą turėtų būti pervestos lėšos, skirtos iš dalies finansuoti pareiškėjos projektus. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, vertina kaip nepagrįstą pareiškėjos teiginį, kad atsakovė vilkina procesą dėl sutarčių pasirašymo su pareiškėja. Nustatyta, kad 2017 m. balandžio 27 d. Taryba priėmė Sprendimą, kuriuo informavo pareiškėją, kad apdovanojimo konkursas „Lietuvos dizaino apdovanojimai 2015“ iki šiol nėra įvykdytas, o tuo pačiu nėra įvykdytas ir projektas, kuriam pagal ankstesnę tarp Tarybos ir Lietuvos dizainerių sąjungos 2016 m. birželio 2 d. sudarytą projekto vykdymo dalinio finansavimo sutartį Nr. S/MKO-14(6.32)/2016 buvo skirtas finansavimas ir kurį pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti, todėl atsižvelgdama į tai, Taryba įpareigojo pareiškėją ne vėliau kaip per 10 d. d. nuo šio Sprendimo gavimo dienos grąžinti Tarybai 1 252,00 Eur. Pagal Gairių 63.1 papunktį projekto vykdytojas privalo užtikrinti, kad projekto įgyvendinimui skirtos lėšos būtų panaudotos pagal sutartyje ir jos prieduose nurodytą paskirtį. Nustačius, kad projekto vykdytojas neįvykdė bent vieno Gairių 63 punkte nustatyto įsipareigojimo, Taryba nustato terminą, per kurį Tarybai turi būti grąžinamos visos arba dalis projekto įgyvendinimui skirtų lėšų, kurios nebuvo panaudotos pagal sutartyje ar jos prieduose nurodytą paskirtį <...> (Gairių 64 punktas). Nepanaudotas lėšas projekto vykdytojai privalo grąžinti Tarybai per sutartyje nurodytą terminą (Gairių 96 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, kad Taryba nustatė, jog pareiškėja nėra tinkamai įvykdžiusi projekto pagal ankstesnę tarp Tarybos ir pareiškėjos sudarytą Sutartį ir nėra grąžinusi netinkamai panaudotomis pripažintų lėšų. Vadovaujantis Gairių 97 punktu, negrąžinus lėšų per nustatytą terminą, projekto vykdytojas praranda teisę trejus metus teikti paraiškas ir gauti valstybės biudžeto lėšas iš Kultūros ministerijos metiniame veiklos plane nurodytų programų priemonių. Apie tai pareiškėja buvo taip pat informuota Tarybos Sprendimu, papildomai pareiškėjai Taryba priminė Tarybos 2017 m. birželio 22 d. raštu Nr. S-180(6.1) „Dėl skirto dalinio finansavimo“. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, Taryba priėmė Sprendimą, kuriame aiškiai nurodytas nustatytas pažeidimas, dėl kurio pareiškėja įpareigotina grąžinti dalį lėšų pobūdis (projekto neįvykdymas), nurodyta grąžintina lėšų suma, teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis priimta tokia išvada, konstatuotina, jog pareiškėjai iš šio Sprendimo turinio turėjo būti suprantama, kodėl su ja nesudaromos sutartys pagal Tarybos priimtus Sprendimus, todėl pripažintina, kad Tarybos vilkinimo atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. pasirašyti sutartis, kaip teigia pareiškėja, nagrinėjamoje situacijoje nėra. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, pati pareiškėja nesiėmė priemonių, kad būtų tinkamai įgyvendintas dėl kito projekto atsiskaitymo procesas, t. y. pareiškėja yra praleidusi terminą ne tik pateikti atsiskaitymo dokumentus, bet ir pati vilkina šį procesą, nepateikdama Tarybos prašomų su anksčiau skirtų lėšų panaudojimo susijusių dokumentų (byloje pateiktas 2017 m. vasario 12–13 d. ir 2017 m. vasario 27 d.–kovo 3 d. susirašinėjimas).

Dėl pareiškėjos argumento, kad du pareiškėjos valdymo organai Tarybai yra skirtingai išreiškę savo valią dėl Sprendimais skirto finansavimo gavimo, t. y. kad Taryba 2017 m. balandžio 12 d. yra gavusi pareiškėjos valdybos įgalioto nario J. M. pareiškimą dėl skirto dalinio finansavimo atsisakymo, su kuriuo pareiškėja nesutinka, teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-24384-910/2017, kurioje, be kita ko, bus sprendžiamas Lietuvos dizainerių sąjungos valdybos 2017 m. balandžio 8 d. posėdžio protokole Nr. 4 priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais klausimais, taigi minėtoje civilinėje byloje taip pat bus pasisakyta ir dėl pareiškėjos valdybos įgalioto nario J. M. pareiškimo dėl skirto dalinio finansavimo atsisakymo, todėl teismas plačiau dėl šio argumento šioje byloje nepasisako.

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs proceso šalių išsakytus argumentus, šioje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad Taryba tinkamai naudojosi jai suteiktais įgaliojimais bei suteikta teise sprendžiant klausimą dėl sutarčių sudarymo su pareiškėja, jos veiksmuose vilkinimo nėra, todėl ji nepažeidė jokių pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų, kurie turėtų būti apginti skunde prašomu būdu.

Kadangi pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarybą pervesti Lietuvos dizainerių sąjungai Sprendimais skirtas lėšas yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, jis taip pat netenkinamas.

Netenkinus pareiškėjos skundo, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos Lietuvos dizainerių sąjungos skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.