- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- I1-193-422/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01488-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) 2019 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 67-1839, 2019 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 7-5435, Kalėjimų departamento prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. S-4371 ir priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovės atstovas), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Prašė atnaujinti terminą sprendimams apskųsti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi buvo netenkintas pareiškėjo V. K. prašymas atnaujinti praleistą terminą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimui Nr. 2S-4871, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2019 m. spalio 14 d. nutarimui Nr. 67-1839 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2019 m. spalio 17 d. sprendimui Nr. 7-5435 apskųsti. Šia nutartimi priimta pareiškėjo V. K. skundo dalis dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi 2020 m. birželio 30 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (b. l. 1, 2) nurodė, kad jis 2019 m. rugsėjo 24 d. Pravieniškių PN-AK administracijai pateikė prašymą Nr. 70(2)-1125, kuriuo prašė laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, kurie asmeninėmis savybėmis daro jam neigiamą įtaką. Priešingu atveju jam tenka pažeidinėti pataisos namų režimą ir būti baudžiamam dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Teigė, kad Pravieniškių PN-AK administracija 2019 m. spalio 14 d. nutarimu eilinį kartą jį nubaudė ir perkėlė į kamerų tipo patalpas 30 parų. Nurodė, kad 2019 m. spalio 17 d. rašte Nr. 7-5435 nurodytų straipsnių taikymas yra neteisingai interpretuojamas. Tvirtino, kad pataisos įstaigos administracija jį skiria į tokius būrius, kuriuose jis negali gyventi ir yra diskriminuojamas, prieš jį naudojamas psichinis ir fizinis smurtas. Skunde nurodė nuosprendžius į kuriuos teismas turėtų atsižvelgti. Tvirtino, kad Kalėjimų departamentas jo skundą išnagrinėjo formaliai ir dėl jo argumentų iš esmės nepasisakė. Dėl sistemingo orumo pažeminimo, patirtų nepatogumų ir kankinimo Pravieniškių PN-AK, jis patyrė neturtinę žalą. Tvirtino, kad ne kartą dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų teko lankytis pas psichiatrą, vartoti stiprius psichiką veikiančius vaistus. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 44–47) nurodė, jog pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 2019 m. spalio 17 d. raštu buvo informuotas, kad kriminalinės žvalgybos skyrius apie turimus ar galimus pareiškėjo priešus duomenų neturi. Pareiškėjas skunde abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė, kad negalėjo eiti į jam paskirtą būrį dėl svarbių priežasčių, tačiau šių priežasčių pareigūnams neįvardijo. Vien tai, kad pareiškėjas nenori gyventi su kitais nuteistaisiais ir kiti nuteistieji neva daro jam neigiamą įtaką, nėra pakankamas pagrindas jam taikyti izoliavimą nuo kitų nuteistųjų. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų (neveikimo).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš, jo nuomone, neteisėtų ir nepagrįstų Pravieniškių PN-AK administracijos ir Kalėjimų departamento veiksmų, t. y. pataisos įstaigos vadovo priimto nutarimo skirti nuteistajam nuobaudą, atsisakymo jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų teisėtumo ir šiais galimai neteisėtais sprendimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 24 d. parašė prašymą Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriui, kuriuo prašė jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 1 dalimi, 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu. Nurodė, kad jis yra sistemingai diskriminuojamas kitų nuteistųjų ir prieš jį naudojamas smurtas (b. l. 49). Pravieniškių PN-AK administracija 2017 m. spalio 17 raštu Nr. 7-5434 atsisakė tenkinti jo prašymą, nurodydamas, jog Kriminalinės žvalgybos skyrius apie pareiškėjo turimus ir galimus priešus duomenų neturi (b. l. 15).
Byloje taip pat nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 67-1839 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų, dėl to, kad jis 2019 m. spalio 11 d., apie 12.20 val. kategoriškai atsisakė eiti gyventi į jam administracijos paskirtą 2 būrį ir taip padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimą, numatytą Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 punkte ir pažeidė 2019 m. kovo 14 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymą „Dėl nuteistųjų skyrimo į būrius ir brigadas r. 2-2235 (b. l. 17).
Pareiškėjas, nesutikdamas su 2019 m. spalio 17 d. Pravieniškių PN-AK atsakymu Nr. 7-5435 ir 2019 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 67-1839 paskirta drausmine nuobauda skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą.
Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 2S-4871 „Dėl V. K. skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundo netenkino, nustatęs, kad pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių ar gresiančio pavojaus, dėl kurių būtina jį laikyti izoliuotą nuo kitų nuteistųjų (b. l. 12, 13), nurodė, kad nuobauda pareiškėjui skirta teisėtai ir pagrįstai.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 21 straipsnis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdo pataisos įstaigos. Pagal BVK 1 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, o šio kodekso 6 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių.
BVK 70 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais; laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius.
BVK 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius (BVK 70 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotas nuoseklus aiškinimas, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato nuteistųjų galimybės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje lokalinį sektorių ir kitus paskirstymo įstaigos viduje segmentus (brigadą, būrį, gyvenamąją patalpą), nes tai prieštarautų BVK įtvirtintiems nuteistųjų izoliuoto laikymo ir režimo užtikrinimo tikslams (žr., pvz., 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-910-858/2016; 2018 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2395-662/2018 ir kt.); turi būti nustatytas svarus pagrindas, kuriuo remiantis, nuteistąjį būtų galima izoliuotai ar atskirai laikyti nuo kitų nuteistųjų tam, kad būtų įgyvendintas bent vienas iš BVK 70 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-910-858/2016; 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-520/2018 ir kt.).
Vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu ir suformuotu jo taikymo aiškinimu, daroma išvada, jog sprendžiant klausimą, ar pareiškėją laikyti izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, turi būti įvertinta, ar tam yra teisėtas pagrindas, t. y. ar yra svarbių priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs BVK nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad už kalinimo vykdymo režimo laikymąsi yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, t. y. pataisos įstaiga, kuri turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai, ir tokius asmenis kalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas galėjo ir gali būti priskirtas kuriai nors nuteistųjų asmenų grupei, kuri BVK nustatyta tvarka turėtų būti izoliuojama nuo kitų asmenų.
Išanalizavus Pravieniškių PN-AK administracijai pateiktame 2019 m. rugsėjo 24 d. prašyme nurodytas priežastis, spręstina, jog V. K. nenurodė konkrečių motyvų, faktinėmis laiko, vietos ir būdo aplinkybėmis apibūdintų priežasčių, pagrindžiančių jo izoliavimo nuo kitų nuteistųjų būtinumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais, apibendrintai suformuluotais teiginiais, formaliu teisės normų nurodymu. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas teismui paduotame skunde ir teismo posėdžio metu irgi nenurodė konkrečių motyvų ar priežasčių, pagrindžiančių jo izoliavimo būtinumą, todėl Pravieniškių PN-AK pagrįstai 2019 m. spalio 17 d. sprendime Nr. 7-5435 nustatė, kad V. K. nėra pagrindo izoliuoti jo 2019 m. rugsėjo 24 d. prašyme nurodytu BVK 70 straipsnio 1 dalies, 1, 2, 3 punktų pagrindu.
Pataisos įstaigų režimo reikalavimai įtvirtinti Bausmių vykdymo kodekse, kurio 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, pareigos – 12 straipsnyje, specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių vykdymo kodekso skyriai.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse imperatyviai nustatyta bendroji nuteistųjų pareiga – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnyje nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (110 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, sprendžiama, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas yra motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją; įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Taigi, įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka.
Byloje nustatyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad V. K. 2019 m. spalio 11 d. atsisakė eiti gyventi į 2 būrio 22 brigadą. Ginčo, jog pareiškėjas Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu buvo paskirtas gyventi į 2 būrio 22 brigadą byloje nėra. Teismo posėdyje V. K. pripažino, kad jis atsisakė eiti gyventi į 2 būrio 22 brigadą. Nurodytą aplinkybę patvirtina pareiškėjo raštu pateiktas paaiškinimas (b. l. 76), Pravieniškių PN-AK vyriausiojo specialisto ir jaunesniojo specialisto 2019 m. spalio 11 d. tarnybiniai pranešimai Nr. 44-2277 (1) ir Nr. 44-2277 (2), Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2019 m. spalio 14 d. pažyma Nr. LV (1) 39 (b. l. 77).
Pareiškėjas, skunde ir teismo posėdžių metu nurodė, kad jis pataisos namų vadovo įsakymų nevykdė dėl svarbios priežasties, nes Pravieniškių PN-AK 2-ojo būrio nuteistieji yra asmeniškai prieš jį nusistatę, jam nebūtų buvę saugu, kadangi ten atliekantys bausmę kiti nuteistieji jį diskriminuoja ir grasina smurtu, skunde nurodė baudžiamąsias bylas, kuriose jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Paaiškinime, pateiktame 2019 m. spalio 11 d., pareiškėjas nurodė, kad jis kategoriškai atsisako eiti į jam paskirtą būrį dėl priežasčių, kurias jis yra nurodęs prašyme (b. l. 49, 76).
Išanalizavus pareiškėjo pateiktą pasiaiškinimą, skunde nurodytas aplinkybes ir teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad V. K. konkrečiai nenurodė, kokie asmenys, atliekantys bausmę 2-ame būryje gali panaudoti ar panaudojo prieš jį fizinį smurtą ir diskriminacinio pobūdžio veiksmus.
Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistas 2019 m. spalio 14 d. pažymoje Nr. LV(1) 39 nurodė, kad 2019 m. spalio 14 d. buvo pravestas pokalbis su nuteistuoju V. K. apie jo atsisakymą gyventi pataisos namų administracijos paskirtame 2 būryje. Pokalbio metu pareiškėjas atsisakymo vykdyti nurodymą konkrečių priežasčių nenurodė (b. l. 77). Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistas minimoje pažymoje nurodė, kad Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyrius neturi duomenų, jog nuteistajam grėstų pavojus gyvybei ar sveikatai, taip pat nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų, kuriuose V. K. pripažintas nukentėjusiuoju ar įtariamuoju.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu tvirtino, kad jokio pokalbio su juo nebuvo, Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistas pažymą surašė formaliai, nes apie pokalbį nėra jokio įrašo.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 22 d.), 187-191 punktuose yra įtvirtinta nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais tvarka. Nurodytų taisyklių 188 punkte nustatyta, kad asmeniniais klausimais nuteistuosius priimantys pataisos įstaigų vadovybė ir tarnybų vadovai pagal savo kompetenciją įrašus apie nuteistųjų priėmimą daro nustatytos formos Nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale, o pagal 190 punktą, nuteistųjų priėmimas asmeniniais klausimais organizuojamas pagal pataisos įstaigos direktorius įsakymu patvirtintą grafiką.
Teismas, įvertinęs Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto parengtą 2019 m. spalio 14 d. pažymą, daro išvadą, kad pokalbis su V. K. vyko ne Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatyta nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais tvarka. Dėl šios priežasties pareiškėjo teiginiai, jog apie pokalbį nėra įrašo, atmetami kaip nepagrįsti.
Teismas susipažinęs su skunde nurodytų baudžiamųjų bylų faktinėmis aplinkybėmis, daro išvadą, kad teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, galinčių neabejotinai patvirtinti, jog nuosprendžiais nuteisti asmenys, pripažinti kaltais atlikę fizinio smurto veiksmus prieš pareiškėją ginčo laikotarpiu bausmę atliko būtent Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 2-ame būryje, į kurį pareiškėjas atsisakė eiti ir prašė būti izoliuotas būtent nuo šių asmenų. Pareiškėjas teikdamas skundą pataisos namams konkrečiai aplinkybių, siejamų su baudžiamosiomis bylomis, asmenimis, kurie kelia grėsmę jo saugumui, nenurodė.
Pažymėtina, jog V. K. 2019 m. rugsėjo 24 d. prašyme, raštiškame paaiškinime ir pokalbio su Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnu metu taip pat nepateikė konkrečios informacijos apie asmenis, kurių neteisėti veiksmai pareiškėjo saugumui ir sveikatai kelia realią grėsmę.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog pataisos namų administracijai buvo svarbios priežastys pareiškėją izoliuoti nuo kitų nuteistųjų ir kad V. K. 2 būryje gali kilti reali grėsmė jo sveikatai ir saugumui. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas pagrįstai atsisakė vykdyti Pravieniškių PN-AK administracijos reikalavimus bausmę atlikti 2 būryje. Pagal bylos duomenis akivaizdu, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, todėl nutarimas skirti pareiškėjui nuobaudą yra teisėtas.
Bendrosios taisyklės, kurių privaloma laikytis skiriant nuobaudas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, išdėstytos Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje, be to, nuobaudų skyrimą reglamentuojančios normos įtvirtintos ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 203-207 punktuose. Šių taisyklių 205 punktas numato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Pareiškėjas buvo svarstytas drausmės komisijoje (b.l.13). Byloje esantis V. K. paaiškinimas ir Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažyma, kiti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas buvo supažindintas su pareigūnų tarnybiniais pranešimais, jam buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, nuobauda paskirta, laikantis Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 4 dalyje nustatytų terminų.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad priimant nutarimą, procedūrinės nuobaudų skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos. Darytina išvada, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 67-1839 skirti nuobaudą pareiškėjui už nurodytus pažeidimus yra teisėtas ir pagrįstas.
Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus bei atsižvelgus į taikomą teisinį reguliavimą ir suformuotą jo aiškinimą, konstatuojama, kad Pravieniškių PN-AK 2019 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. 7-5332, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 67-1839 teisėti ir pagrįsti.
Teismo vertinimu, Kalėjimų departamento 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. 2S-4871 yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktais, jame išsamiai išanalizuota dokumentinė medžiaga ir pareiškėjo skundo argumentai. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, jog Kalėjimų departamentas jo skundą išnagrinėjo formaliai, atmetami kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, jog minėti administraciniai aktai teisės aktų tvarka nepakeisti, nepanaikinti, nepakeisti. Administraciniuose ginčuose galioja administracinių sprendimų teisėtumo principas, t. y., kol administraciniai aktai nenuginčyti, yra laikomi teisėtais.
Pareiškėjas prašė priteisti 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad serga sunkia (duomenys neskelbtini), vartoja stiprius vaistus, liga jam pasireiškia dėl patiriamos diskriminacijos, smurto.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) (CK 6.246 straipsnis), žalos pareiškėjui padarymo faktą (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir neveikimo (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus Pravieniškių PN-AK ir (arba) Kalėjimų departamento veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai (neveikimas), kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Byloje konstatuota, kad Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentas, priimdami sprendimus, iš kurių pareiškėjas kildina neturtinę žalą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teismas nenustatė Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų (neveikimo). Be to, teismas pažymi, jog pagal į bylą pateiktus pareiškėjo medicininius dokumentus nustatyta, jog pareiškėjo nurodyti sveikatos negalavimai pasireiškė daug anksčiau nei ginčo laikotarpis (b. l. 81), todėl nėra pagrindo jų sieti su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis. Dėl šios priežasties pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra ir jis atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.