Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A – 402/2009

2.4.6.4.1., 2.4.7.

2009 m. gruodžio 24 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

civilinių ieškovų atstovams UAB „(duomenys neskelbtini)“ – S. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ – E. R.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūtos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 09 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. P., kaltintas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d., padarymu, išteisintas nenustačius jo veikoje šio nusikaltimo požymių.

D. P., kaltintas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 209 str. padarymu, išteisintas nenustačius jo veikoje šio nusikaltimo požymių

D. P. pripažintas kaltas, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. ir nubaustas 25 MGL, t.y. 3125 Lt (trys tūkstančiai vienas šimtas dvidešimt penki litai) bauda.

Išteisinus kaltinamąjį pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d., civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti (LR BPK 115 str. 3 d.).

D. P. nuteistas už tai, kad aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, t.y. nuo 2003-10-01 iki 2006-06-30, būdamas UAB “(duomenys neskelbtini)”, kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str., 2d., 21 str., pagrindu, būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą, už apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr.13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatus, numatančius, kad uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, kitus apskaitos dokumentus, apskaitos registrus“, aplaidžiai tvarkydamas teisės aktų reikalaujamą 2005-10-01 - 2006-05-31 laikotarpio UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą - įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų: 2004 m. 2005 m., pelno mokesčio deklaracijų, 2005-10-01 - 2006-05-31 laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentų ir apskaitos registrų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)” laikotarpio nuo 2005-10-01 iki 2006-05-31 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Taip pat D. P. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule vengė atsiskaityti už gautas prekes ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, t.y. nuo 2003-10-01 iki 2006-06-30, būdamas UAB “(duomenys neskelbtini)”, i.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule išvengti atsiskaitymų, pagal 2005-10-19 UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu su UAB “(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr.A-05/10/19, už joje numatytomis sąlygomis ir tvarka laikotarpiu nuo 2005-10-18 iki 2005-11-30 UAB “(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), gautas: 2005-10-18 pagal PVM sąskaitą faktūrą serijos ALM Nr. 0001675 -1.451,40 Lt sumai, 2005-10-18 pagal PVM sąskaitą-faktūrą serijos ALM Nr. 0001680 -8.496,00 Lt sumai; 2005-10-20 serijos ALM Nr. 0001700 - 5.097,60 Lt sumai, 2005-10-25 pagal PVM sąskaitą-faktūrą serijos Nr. 0001728 - 19.116,00 Lt sumai; 2005-11-04 pagal PVM sąskaitą-faktūrą serijos ALM Nr. 0001768 -9.770,40 Lt sumai; 2005-11-07 pagal PVM sąskaitą-faktūrą serijos ALM Nr. 0001777 -21.417,00 Lt sumai; 2005-11-08 pagal PVM sąskaitą-faktūrą serijos ALM 0001788 - 21.240,00Lt sumai; 2005-11-10 pagal PVM sąskaitą-faktūrą serijos ALM Nr. 0001805 - 1.510,40Lt sumai; 2005-11-14 pagal PVM sąskaitą-faktūrą serijos ALM Nr. 0001820 -20.355,00Lt sumai; 2005-11-15 pagal PVM sąskaitą-faktūrą serijos ALM Nr. 0001833 - 20.355,00Lt sumai; 2005-11-24 pagal PVM sąskaitą-faktūrą serijos ALM Nr. 0001885 - 678,50Lt sumai, 2005-11-24 pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0001887 - 151,04 Lt sumai; 2005-11-28 serijos ALM Nr. 0001898 - 8.142,00Lt sumai; 2005-11-30 pagal PVM sąskaitą-faktūrą serijos ALM Nr. 0001926 - 2.714,00 Lt sumai, iš viso 140.494 Lt sumai. Šias prekes laikotarpiu nuo 2005-10-29 iki 2005-11-03 panaudojo savo vadovaujamos UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu pagal 2005-10-29 subrangos sutartį Nr. S53-15 su UAB “(duomenys neskelbtini)” 107.365,84 Lt vertės darbų atlikimui, pagal 2005-11-03 subrangos sutartį Nr. H-051103/1 su UAB “(duomenys neskelbtini)” 69.3854,00 Lt vertės darbų atlikimui, sąmoningais veiksmais išvengdamas mokėjimų UAB “(duomenys neskelbtini)“ pagal 2005-10-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.A-05/10/19, veikdamas vieninga tyčia, laikotarpiu nuo 2005-12-09 iki 2006-04-03 UAB ”(duomenys neskelbtini)” vardu su UAB “(duomenys neskelbtini)”, atstovaujamos direktorės ir vienintelės akcininkės, D. P. sutuoktinės, K. P., sudarytų reikalavimų perleidimo sutarčių pagrindu UAB “(duomenys neskelbtini)” perleido visas UAB ”(duomenys neskelbtini)” teises reikalauti ir gauti: pagal 2005-12-09 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.051209/1 iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 49.877,01 Lt, pagal 2005-12-09 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.051209/02 iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 35.560,00 Lt, pagal 2005-12-22 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.051222/4 iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 82.505,42 Lt, pagal 2006-01-10 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.060110/1 iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 186.520,06 Lt, pagal 2006-03-24 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.060324/1 iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 11.191,47 Lt, pagal 2006-03-27 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.060327/1 iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 27.706,40 Lt, pagal 2006-04-03 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.060403/1 iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 107.365,84 Lt, bei visas susikaupusias palūkanas ir delspinigius, ko pasėkoje UAB “(duomenys neskelbtini)“, UAB “(duomenys neskelbtini)”, UAB “(duomenys neskelbtini)” už atliktus metalinių konstrukcijų objektuose priešgaisrinio dažymo darbus visiškai atsiskaitė, atlikdami pavedimus per AB banką “Hansabankas” ne į UAB ”(duomenys neskelbtini)” sąskaitą, bet į UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu D. P., sąmoningai suklaidindamas prekių tiekėją UAB “(duomenys neskelbtini)” dėl UAB “(duomenys neskelbtini)” nemokumo, apgaule vengė atsiskaityti už UAB ”(duomenys neskelbtini)” vardu gautas prekes, tokiais savo veiksmais UAB “(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 140.494 Lt vertės turtinę žalą.

Taip pat D. P. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule vengė atsiskaityti už gautas prekes ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, t.y. nuo 2003-10-01 iki 2006-06-30, būdamas UAB “(duomenys neskelbtini)”, kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule išvengti atsiskaitymų su UAB “(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), už laikotarpiu nuo 2004-11-18 iki 2005-01-14 UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu UAB “(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), gautas: 2004-11-18 pagal PVM sąskaitą faktūrą serijos VAD Nr. 000053 -814,20 Lt sumai; 2004-11-25 pagal PVM sąskaitą faktūrą serijos VAD Nr.000076 - 4098,14 Lt sumai; 2004-11-26 pagal PVM sąskaitą faktūrą serijos VAD Nr.000085 - 705,64 Lt sumai; 2004-11-30 pagal PVM sąskaitą faktūrą serijos VAD Nr.000095 - 767,59 Lt sumai; 2004-12-02 pagal PVM sąskaitą faktūrą serijos DAK Nr.000001 - 424,80 Lt sumai; 2004-12-10 pagal PVM sąskaitą faktūrą serijos DAK Nr.000038 - 1781,80 Lt sumai; 2004-12-13 pagal PVM sąskaitą faktūrą serijos DAK Nr.000042 - 106,20 Lt sumai; 2004-12-22 pagal PVM sąskaitą faktūrą serijos DAK Nr.000069 - 896,80 Lt sumai, pagal PVM sąskaitą faktūrą serijos DAK Nr.000070 - 212,40 Lt sumai; 2004-12-27 pagal PVM sąskaitą faktūrą serijos DAK Nr.000079 - 2312,80 Lt sumai; 2004-12-18 pagal PVM sąskaitą faktūrą serijos DAK Nr.000085 -342,20 Lt sumai; 2004-12-30 pagal PVM sąskaitą faktūrą serijos DAK Nr.000098 - 395,30 Lt sumai; 2005-01-03 pagal PVM sąskaitą faktūrą serijos DAK Nr.000102 - 378,78 Lt sumai; 2005-01-05 pagal PVM sąskaitą faktūrą serijos DAK Nr.000106 - 1473,82 Lt sumai; 2005-01-10 pagal PVM sąskaitą faktūrą serijos DAK Nr.000117 - 448,40 Lt sumai; 2005-01-14 pagal PVM sąskaitą faktūrą serijos DAK Nr.000138 - 60,18 Lt sumai, iš viso 15.219,05 Lt sumai prekes, kurias panaudojo savo vadovaujamos UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu veiklos vykdymui, sąmoningais veiksmais išvengdamas mokėjimų UAB “(duomenys neskelbtini)“, veikdamas vieninga tyčia, laikotarpiu nuo 2005-12-09 iki 2006-04-03 UAB ”(duomenys neskelbtini)” vardu su UAB “(duomenys neskelbtini)”, atstovaujamos direktorės ir vienintelės akcininkės, D. P. sutuoktinės, K. P., sudarytų reikalavimų perleidimo sutarčių pagrindu UAB “(duomenys neskelbtini)” perleido visas UAB ”(duomenys neskelbtini)” teises reikalauti ir gauti: pagal 2005-12-09 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.051209/1 iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 49.877,01 Lt, pagal 2005-12-09 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.051209/02 iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 35.560,00 Lt, pagal 2005-12-22 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.051222/4 iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 82.505,42 Lt, pagal 2006-01-10 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.060110/1 iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 186.520,06 Lt, pagal 2006-03-24 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.060324/1 iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 11.191,47 Lt, pagal 2006-03-27 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.060327/1 iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 27.706,40 Lt, pagal 2006-04-03 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.060403/1 iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 107.365,84 Lt, bei visas susikaupusias palūkanas ir delspinigius, ko pasekoje UAB “(duomenys neskelbtini)“, UAB “(duomenys neskelbtini)”, UAB “(duomenys neskelbtini)” už atliktus metalinių konstrukcijų objektuose priešgaisrinio dažymo darbus visiškai atsiskaitė, atlikdami pavedimus per AB banką “Hansabankas” ne į UAB ”(duomenys neskelbtini)” sąskaitą, bet į UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu D. P., sąmoningai suklaidindamas prekių tiekėją UAB “(duomenys neskelbtini)” dėl UAB “(duomenys neskelbtini)” nemokumo, apgaule vengė atsiskaityti už UAB ”(duomenys neskelbtini)” vardu gautas prekes tokiais savo veiksmais padarydamas UAB “(duomenys neskelbtini)“ 15.219,05 Lt turtinę žalą.

Be to, D. P. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule vengė atsiskaityti už gautas prekes ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, t.y. nuo 2003-10-01 iki 2006-06-30, būdamas UAB “(duomenys neskelbtini)”, kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule išvengti atsiskaitymų su UAB “(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), pagal 2005-10-11 UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu su UAB “(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2005/31, už joje numatytomis sąlygomis ir tvarka laikotarpiu nuo 2005-12-01 iki 2006-04-10 UAB“ (duomenys neskelbtini)“ Vilniaus filialo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), gautas: 2005-12-01 pagal PVM sąskaitą faktūrą serijos AKO Nr. 0009051 – 7.119,53 Lt sumai, 2005-12-01 pagal PVM sąskaitą-faktūrą serijos AKO Nr.0009052 -6.729,30 Lt sumai, 2005-12-08 pagal PVM sąskaitą faktūrą serijos AKO Nr. 0009110 – 30,00 Lt, 2006-04-10 pagal PVM sąskaitą faktūrą - 657,80 Lt sumai, iš viso 13.535,83 Lt sumai prekes, kurias panaudojo savo vadovaujamos UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu veiklos vykdymui, UAB “(duomenys neskelbtini)” su UAB “(duomenys neskelbtini)“ atsiskaičius tik 1.999,20 Lt sumai, sąmoningais veiksmais išvengdamas mokėjimų UAB “(duomenys neskelbtini)“, veikdamas vieninga tyčia, laikotarpiu nuo 2005-12-09 iki 2006-04-03 UAB ”(duomenys neskelbtini)” vardu su UAB “(duomenys neskelbtini)”, atstovaujamos direktorės ir vienintelės akcininkės, D. P. sutuoktinės, K. P., sudarytų reikalavimų perleidimo sutarčių pagrindu UAB “(duomenys neskelbtini)” perleido visas UAB ”(duomenys neskelbtini)” teises reikalauti ir gauti: pagal 2005-12-09 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.051209/1 iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 49.877,01 Lt, pagal 2005-12-09 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.051209/02 iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 35.560,00 Lt, pagal 2005-12-22 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.051222/4 iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 82.505,42 Lt, pagal 2006-01-10 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.060110/1 iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 186.520,06 Lt, pagal 2006-03-24 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.060324/1 iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 11.191,47 Lt, pagal 2006-03-27 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.060327/1 iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 27.706,40 Lt, pagal 2006-04-03 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.060403/1 iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 107.365,84 Lt, bei visas susikaupusias palūkanas ir delspinigius, ko pasėkoje UAB “(duomenys neskelbtini)“, UAB “(duomenys neskelbtini)”, UAB “(duomenys neskelbtini)” už atliktus metalinių konstrukcijų objektuose priešgaisrinio dažymo darbus visiškai atsiskaitė, atlikdami pavedimus per AB banką “Hansabankas” ne į UAB ”(duomenys neskelbtini)” sąskaitą, bet į UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitą Nr. Lt 9773000100092868244. Tokiu būdu D. P., sąmoningai suklaidindamas prekių tiekėją UAB “(duomenys neskelbtini)” dėl UAB “(duomenys neskelbtini)” nemokumo, apgaule vengė atsiskaityti už UAB ”(duomenys neskelbtini)” vardu gautas prekes tokiais savo veiksmais padarydamas UAB “(duomenys neskelbtini)“ 11.536,63 Lt turtinę žalą.

Taip pat D. P. buvo kaltinamas tuo, kad sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, t.y. nuo 2003-10-01 iki 2006-06-30, būdamas UAB “(duomenys neskelbtini)”, kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2004-10-06 iki 2005-12-22 Juridinių asmenų registre įregistruotas šios įmonės vieninteliu akcininku, UAB “(duomenys neskelbtini)” įstatų, įregistruotų 2004-10-20 Juridinių asmenų registre 5 skirsnio „Bendrovės valdymas“ nuostatų pagrindu vienasmeniškai valdydamas ir būdamas atsakingas už įmonės komercinę – ūkinę veiklą, pažeisdamas UAB “(duomenys neskelbtini)” įstatų 5 skirsnio 5.3 p. nuostatas, numatančias, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis šiais įstatais, Lietuvos Respublikos 1994-07-05 Akcinių bendrovių įstatymo Nr. I-528 18 straipsnio 6 dalies ir Lietuvos Respublikos 2000-07-13 Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 22 straipsnio 8 dalies nuostatas, numatančias, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę - ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių, paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi, Lietuvos Respublikos 1994-07-05 Akcinių bendrovių įstatymo Nr. I-528 13 straipsnio 5 dalies nuostatas, numatančias, kad bendrovei, neatsiskaičiusiai su kreditoriais per nustatytus terminus, jeigu įsiskolinimas didesnis kaip 5 procentai bendrovės įstatinio kapitalo, draudžiama investuoti turtą į kitą įmonę be raštiško šių kreditorių sutikimo, sąmoningai blogai valdydamas UAB “(duomenys neskelbtini)”, t.y. negavęs kreditorių sutikimų, laikotarpiu nuo 2005-12-09 iki 2006-04-03, veikdamas vieninga tyčia, UAB ”(duomenys neskelbtini)” vardu sudarė akivaizdžiai įmonei nuostolingus sandorius - reikalavimų perleidimo sutartis su UAB “(duomenys neskelbtini)”, atstovaujamos direktorės ir vienintelės akcininkės, D. P. sutuoktinės, K. P., kurių pagrindu UAB “(duomenys neskelbtini)” perleido visas UAB ”(duomenys neskelbtini)” teises reikalauti ir gauti: pagal 2005-12-09 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.051209/1 iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 49.877,01 Lt, pagal 2005-12-09 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.051209/02 iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 35.560,00 Lt, pagal 2005-12-22 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.051222/4 iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 82.505,42 Lt, pagal 2006-01-10 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.060110/1 iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 186.520,06 Lt, pagal 2006-03-24 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.060324/1 iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 11.191,47 Lt, pagal 2006-03-27 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.060327/1 iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 27.706,40 Lt, pagal 2006-04-03 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.060403/1 iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ 107.365,84 Lt, bei visas susikaupusias palūkanas ir delspinigius, ko pasekoje UAB “(duomenys neskelbtini)“, UAB “(duomenys neskelbtini)”, UAB “(duomenys neskelbtini)“, visiškai atsiskaitydama už atliktus metalinių konstrukcijų priešgaisrinio dažymo darbus atliko mokėjimus per AB banką “Hansabankas” ne į UAB ”(duomenys neskelbtini)” sąskaitą, bet į UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, D. P., savo tęstiniais veiksmais tyčia sąmoningai blogai valdydamas įmonę, t.y. sudaręs akivaizdžiai įmonei nuostolingus sandorius, nulėmė 2006-12-01 Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškeltą bankrotą, dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams: AB SEB „Vilniaus bankas“ - 894.016,45 Lt; AB bankas „Hansabankas“ - 140.136,03 Lt; VSDFV Vilniaus skyrius- 75 Lt; Vilniaus apskrities VMI 85.549,58 Lt; UAB “(duomenys neskelbtini)“ - 61.070,87 Lt; UAB “(duomenys neskelbtini)“-140.494,34 Lt; AB Lietuvos paštas - 1.329,34 Lt; AB Lietuvos Rytas - 683 Lt; UAB “(duomenys neskelbtini)“ - 3.355,44 Lt; UAB “(duomenys neskelbtini)“- 1000 Lt, UAB “(duomenys neskelbtini)“ - 29.696,35 Lt; UAB “(duomenys neskelbtini)“ - 9.974,50 Lt, viso 1.326.919,48 Lt sumai.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)”, bei tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurių buvimo neneigia nei nukentėjusieji, nei pats kaltinamasis. Prekių, iš kaltinime nurodytų bendrovių, pirkimo metu D. P. priklausanti bendrovė vykdė veiklą, turėjo objektus, kuriuose buvo atliekami dažymo priešgaisriniais dažais darbai ir pan. Be to, kaip matyti iš liudytojų R. A. ir A. N. parodymų, atsiskaitymai iš pradžių buvo vykdomi, kadangi dalis sumos minėtiems kreditoriams buvo sumokėta. Atsakydami į klausimą, kokiu būdu pasireiškė jų atžvilgiu kaltinamojo panaudota apgaulė, liudytojai nurodė, kad D. P. su jais laiku neatsiskaitė ir tokiu būdu juos apgavo. Iš tiesų, kaltinamasis neįvykdė savo prievolės visiškai atsiskaityti su kreditoriais ir to neneigia, tačiau, kaip buvo nurodyta aukščiau, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės jo atžvilgiu taikymo pagrįstumą, yra svarbiausia nustatyti kiek kaltinamasis savo sąmoningais veiksmais – nemokumo sukėlimu, kreditorių suklaidinimu ir pan., sumenkino jų galimybes atkurti pažeistas teises civilinio proceso tvarka. Teismas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu nesurinkta įrodymų, pagrindžiančių kad kaltinamasis savo veiksmais sumenkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybes atgauti skolas civilinio proceso tvarka. Priešingai, byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusieji, negaudami savo reikalavimų patenkinimo pagal tarpusavio sutartis, net nebandė ginti savo pažeistų teisių ieškininės teisenos arba neginčo tvarka. Teismas pažymi, kad byloje esantys priešgaisrinių dažų sertifikatai, naudojimo instrukcijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM pateikti dokumentai, patvirtina ginčo dėl įsigytų prekių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)” ir civilinių ieškovų buvimą, bet ne kaltinamojo siekimą sąmoningai sumenkinti jo kreditorių galimybes apginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka. Civilinių ginčų egzistavimą tarp aukščiau nurodytų bendrovių, teisme patvirtino ir liudytojai D. S., V. G., M. L. (b. t. 14, b. l. 150, 157), tačiau ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, nagrinėjimas yra civilinio proceso dalykas ir nepagrindžia baudžiamosios atsakomybės kaltinamojo atžvilgiu taikymo. Be to, tą aplinkybę, kad D. P. sąmoningais veiksmais nesiekė sumenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybių atgauti skolas civilinio proceso tvarka, netiesiogiai patvirtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ikiteisminio tyrimo stadijoje taip pat buvo pripažinta civiliniu ieškovu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įtraukti ją į kreditorių sąrašus ir atgavo jos reikalaujamą pinigų sumą, t. y. apgynė savo teises civilinio proceso tvarka. Ta pačia tvarka buvo išspręstas ir ginčas, kilęs tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. t. 3, b. l. 126-138). Taigi, konstatuotina, kad kaltinamojo veika neperžengė civilinių teisinių santykių ribų ir taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę nėra pagrindo, todėl D. P. išteisintinas, nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto LR BK 186 str., sudėties.

Taip pat apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad jie nepatvirtina nusikalstamo bankroto sudėties požymių kaltinamojo veiksmuose buvimo. Byloje yra nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 9 d. iki 2006 m. kovo 27 d., t. y. iki 2006-12-01, kai Vilniaus apygardos teismas nutarė iškelti įmonei bankroto bylą, sudarė 7 sandorius – reikalavimų perleidimo sutartis. Šių sutarčių pagrindu UAB “(duomenys neskelbtini)” perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ teises reikalauti ir gauti: pagal 2005-12-09 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.051209/1 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 49.877,01 Lt; pagal 2005-12-09 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.051209/2 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 35.560,00 Lt; pagal 2005-12-22 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.051222/4 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 82.505,42 Lt; pagal 2006-01-10 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.060110/1 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 186.520,06 Lt; pagal 2006-03-24 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.060324/1 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 11.191,47 Lt; pagal 2006-03-27 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.060327/1 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 27.706,40 Lt; pagal 2006-04-03 reikalavimų perleidimo sutartį Nr.060403/1 iš UAB„(duomenys neskelbtini)“ 107.365,84 Lt, bei visas susikaupusias palūkanas ir delspinigius. Iš viso 500.726,20 Lt sumai. Kaip matyti iš 2007-05-31 specialisto išvados Nr. 5-1/71 UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos įplaukos buvo panaudotos taip: 241 924,64 Lt sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už UAB „(duomenys neskelbtini)”, 17 878,25 Lt buvo panaudota darbo užmokesčių UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojams mokėjimui, 1 008,83 Lt buvo sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už UAB „(duomenys neskelbtini)”, buvo atliekami įvairūs kiti mokėjimus už UAB „(duomenys neskelbtini)”, taip pat buvo mokėta už nuomą, dažus ir kt. (b. t. 6, b. l. 137-145). Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas A. N. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 000 Lt sumą, kuri buvo sumokėta už UAB „(duomenys neskelbtini)” (b. t. 14, b. l. 151-152). Tokiu būdu, darytina išvada, kad, atliekant aukščiau išvardintus mokėjimus už UAB „(duomenys neskelbtini)”, buvo stengiamasi atsiskaityti bent su dalimi pastarosios bendrovės kreditorių ir tokiu būdu išvengti šios bendrovės nemokumo, t. y. bankroto, o ne atvirkščiai. Be to, kaip matyti iš liudytojo D. S. parodymų UAB „(duomenys neskelbtini)“ tęsė UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklą, t. y. vykdė dažymo priešgaisriniai dažais darbus, kuriuos pastaroji bendrovė buvo įsipareigojusi atlikti pagal anksčiau sudarytas sutartis. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tęsė UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklą patvirtina ir liudytojo V. K. bei civilinio ieškovo atstovo E. L. teisme duoti parodymai (b. t. 14, b. l. 150-151, 187-188). Tuo tarpu specialistas V. Kliauba, duodamas paaiškinimus teisme, parodė, jog atsakydamas į 1-ą klausimą 2008-02-27 specialisto išvadoje Nr. 5-1/40 nurodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)” sąskaitos bankomatuose gauti grynais 105,5 tūkstančiai litų ir čekių pagrindu gauti 259,2 tūkstančiai litų turėjo įtakos minėtos bendrovės finansinei veiklai ir bankroto bylos iškėlimui, todėl, jog mano, kad 350 tūkstančių litų suma yra pakankamai didelė. Tačiau tai yra tik prielaida, kadangi, nesant buhalterinės apskaitos dokumentų ir nežinant kam tie pinigai buvo panaudoti, atsakymo į klausimą ar tai nulėmė įmonės bankrotą, jis duoti negali (b. t. 15, b. l. 23). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad aukščiau nurodyti kaltinamojo veiksmai negali būti vertinami kaip sąmoningas blogas ūkininkavimas ir įmonės valdymas, siekiant bei norint sukelti įmonės bankrotą.

Nustatydamas LR BK 209 str. numatytos nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymio - didelės žalos buvimą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bankroto procedūrų metu visiems UAB „(duomenys neskelbtini)” kreditoriams, kurie kreipėsi su reikalavimais į Vilniaus apygardos teismą, žala buvo atlyginta visiškai. Tačiau šioje byloje kaltinamajam civilinius ieškinius pareiškusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybe ginti savo teises civilinio proceso tvarka nepasinaudojo. Pasak pastarosios bendrovės atstovo E. L., apie UAB „(duomenys neskelbtini)” bankroto galimybę jiems tapo žinoma 2006 metais. 2007 metais jie sužinojo apie pradėtą šios bendrovės bankroto procesą, bet į Vilniaus apygardos teismą dėl jų įtraukimo į kreditorių sąrašus neiskreipė, o kreipėsi į Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybą.

Taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjusiam UAB „(duomenys neskelbtini)” bankroto bylą, nekilo įtarimu dėl minėtos bendrovės tyčinio bankroto galimybės. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kaltinamojo veiksmuose nėra jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių, todėl pagal LR BK 209 str. jis yra išteisintinas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nuosprendį pakeisti ir jį išteisinti dalyje, kurioje jis yra nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., padarymą, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

D. P. skunde teigia, jog nesuprantama, už kokių konkrečiai UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą jis buvo nuteistas. Pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje sąvokos „mokesčio deklaracija“, „finansinės atskaitomybės dokumentai“ ar (ir) „apskaitos registrai”, turinčios skirtingą teisinę reikšmę ir apibūdinančios atskirą nusikalstamos veikos dalyką, yra vartojamos apibendrintai.

Anot apelianto, iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. Nuosprendyje bei kituose procesiniuose dokumentuose, kuriuose formuluojamas jam pareikštas kaltinimas Lietuvos Respublikos BK 223 str. numatytos nusikalstamos veiukos padarymu, matyti, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta, kokį konkretų tariamai neigiamą teisinį padarinį esą sukūrė tariamai neteisėtas jo elgesys tariamai neišsaugant tam tikrų jo vadovaujamos bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų.

Nuteistasis D. P. teigia nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., nepadaręs. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis iki tol, kol UAB „(duomenys neskelbtini)” patalpose buvo atlikta krata, t.y. iki 2005-11-21, jis nebuvo parengęs ir pateikęs mokesčių administratoriui pelno mokesčio deklaracijos už 2004 metus. Po kratos jis nebeturėjo galimybės (buvo paimti visi buhalterinės apskaitos dokumentai) šios deklaracijos mokesčių administratoriui pateikti vėliau. Tokia pati situacija ir su pelno mokesčio deklaracija už 2005 metus. Atsižvelgiant į tai, jis nepagrįstai buvo kaltinamas ir nuteistas už pelno mokesčio deklaracijų už 2004 bei 2005 metus neišsaugojimą (šie dokumentai apskritai parengti nebuvo).

Anot D. P., specialisto V. Kliaubos tvirtinimas, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnas jam nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)” finansinės atskaitomybės dokumentų ar apskaitos registrų, nereiškia, jog šių dokumentų nebuvo ar jis (D. P.) jų neišsaugojo. Nuteistojo įsitikinimu, toks specialisto V. Kliaubos tvirtinimas reiškia tai, kad V. Kliauba šių dokumentų nematė ir netyrė.

Specialistas V. Kliauba netinkamai vykdė savo pareigas, nes jam tirti pateiktus dokumentus priėmė nesusiūtus, nesunumeruotus ir ne pagal aprašą, o savo išvadoje nenurodė „dokumentų, pagal kuriuos atliekamas tyrimas“. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad V. Kliauba teisme parodė, kad dėžės su dokumentais buvo atidarytos, o patys dokumentai naudojami atliekant tyrimo veiksmus, o baudžiamojoje byloje nėra dokumeto, patvirtinančio, kas buvo po atliktų kratų išnešama dėžėse.

Nuteistasis D. P. pažymi, kad kratų metu paimti buhalterinės apskaitos dokumentai galėjo būti nuslėpti ir nepateikti specialistui.

1. Nuosprendžio dalį, kuria D. P. išteisintas pagal LR BK 186 str. l d. panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo D. P. pripažinti kaltu:

- padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 186 str. l d. (epizode dėl turtinės žalos padarymo apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir paskirti jam 55 MGL, t.y. 6875 (šešių tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių) Lt baudą;

- padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 186 str. l d. (epizode dėl turtinės žalos padarymo apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir paskirtą jam 30 MGL, t.y. 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) Lt baudą;

- padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 186 str. l d. (epizode dėl turtinės žalos padarymo apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir nubausti jį 25 MGL, t.y. 3125 (trijų tūkstančių vieno šimto dvidešimt penkių) Lt baudą.

2. Nuosprendžio dalį, kuria D. P. nuteistas pagal LR BK 223 str. l d. pakeisti ir paskirti jam 50 MGL, t.y. 6250 (šešių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties) Lt baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. l d. ir 4 d. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir subendrinus paskirti galutinę bausmę - 90 MGL, t.y. 11250 (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties) litų dydžio baudą.

1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes gavo ir jas panaudojo savo veikloje. To neneigia ir pats kaltinamasis D. P., tai patvirtina ir liudytojai G. J., R. S., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro laboratorinio patikrinimo išvados Nr. 33.2006.74, 33.2006.45, 33.2006.4A, 33.2006.9, 2006-03-17, 2006-03-17 Metalinių konstrukcijų padengimo ugniai atspariomis dangomis patikrinimo išvada. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2003-10-01 iki 2006-06-30 bei vieninteliu šios bendrovės akcininku iki 2006-01-20 buvo būtent kaltinamasis D. P.. Tačiau, kaip nustatyta byloje pirkėjas, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjui, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių pretenzijų dėl prekių kiekio ar kokybės trūkumų nei prekių priėmimo dieną, nei vėliau, nei raštu, nei žodžiu nepareiškė. Priešingai, suėjus mokėjimo terminui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėmė reikalauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaityti už pirktas prekes, buvo skambinta telefonu, tačiau po keleto pokalbių vėliau į skambučius niekas neatsiliepė. Paminėtina, kad pradžioje D. P. aiškino, jog skolą padengs, vėliau, kad atsiskaitys, kai su juo atsiskaitys užsakovai, tačiau dar vėliau nutraukė bendravimą. Tai patvirtina liudytojo G. J. parodymai.

2. 2005-12-09, t.y. dar nesuėjus atsiskaitymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ terminui, kaltinamojo D. P. sutuoktinė K. P. de jure įsteigė naują UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdžiusią ta pačią, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dažymo veiklą. Tačiau pastarajai bendrovei, kaip nustatyta byloje, realiai - de facto vadovavo pats D. P. Byloje nustatyta, kad tą pačią UAB „(duomenys neskelbtini)‘ įsteigimo dieną, t.y. 2005-12-09ir laikotarpiu iki 2006-03-27 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos D. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos K. P., buvo pasirašytos 7 reikalavimo perleidimo sutartys, kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ teises reikalauti ir gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ viso 500.726,00 Lt sumą. Šių sutarčių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, pagal tyrimui pateiktus dokumentus, bankiniais pavedimaispervedė 434.424,47 Lt ne į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą.

3. Laikotarpiu nuo 2005-10-01 iki 2006-05-31 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banke esančių sąskaitų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banke esančias sąskaitas

pervesta viso 96.979,53 Lt. Be to, minėtu laikotarpiu į UAB „(duomenys neskelbtini)“

sąskaitą buvo gauta viso 1.659.055,37 Lt pajamų ir padaryta 1.663.919,86 Lt išlaidų, t.y. už 175,2

tūkst. Lt nupirkta valiutos (eurų), viso 364,7 tūkst. Lt išimti grynais pinigais, 45,2 tūkst. apmokėti

Hansą lizingui, 68,3 tūkst. - VMI, 232,4 tūkst. sumokėti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, o laikotarpiu

nuo 2005-10-04 iki 2005-11-15 viso 49.819,86 EUR, kas sudaro apie 171.879 Lt pervesta į ofšorinę

kompaniją (užsienyje) „(duomenys neskelbtini)“.

4. Tyrimo metu patvirtinta, kad šiomis sutartimis perleisti reikalavimai turėjo įtakos UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinei veiklai, šios bendrovės nemokumui, t.y. bankroto bylos iškėlimui. Tai patvirtina 2007-08-21 specialisto išvada Nr. 5-1/114, papildoma specialisto išvada Nr.5-1/410, specialisto V. Kliaubos paaiškinimas.

5. D. P., sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartis turėjo tikslą išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Jei šis kaltinamasis būtų turėjęs kitokį tikslą ir nebūtų vengęs atsiskaitymo su kreditoriais, tokiu būdu jis pasirašydamas reikalavimo perleidimo sutartis tuo pačiu privalėjo pasirašyti skolos perkėlimo sutartis, kuriomis skolininkas - UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pakeistas kitu skolininku, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau D. P. tokių veiksmų neatliko, kadangi pagal reikalavimo perleidimo sutartis pervestos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos turėtų būti skirtos atsiskaitymams pagal skolos perkėlimo sutartis ir tokiu būdu skolos perkėlimo sutartys užkirstų kelią išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

6. D. P. nusikalstamą sumanymą apgaule išvengti atsiskaitymo už gautas prekes, tuo

padarant turtinę žalą, rodo ir tas faktas, kad iš karto po naujos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo į ją tomis pačiomis pareigomis bei dirbti tą patį darbą, nekeičiant nei darbo

vietos, nei darbo užmokesčio, nei darbo sąlygų, perėjo dirbti anksčiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbę darbuotojai, o 2006-12-01 teismo nutartimi nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, negali vykdyti savo įsipareigojimų, iškelta bankroto

byla. Pažymėtina ir tai, kad atsiliepimo į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė, o minėtos teismo nutarties neskundė. Tai patvirtina liudytojų,

dirbusių pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)

saugos paslaugos“ - D. S., G. D., G. D., V. G. parodymai, 2006-12-01

teismo nutartis.

7. Pagal laikotarpiu nuo 2004-11-18 iki 2005-01-14 išrašytas PVM sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)" pateikė UAB "(duomenys neskelbtini)" prekių, viso už 15.219,05 Lt, o remiantis 2005-10-11 sudaryta pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 2005/31, pagal laikotarpiu nuo 2005-12-01 iki 2006-04-10 išrašytas PVM sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių, viso už 11.536,63 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)‘ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams pradėjus reikalauti atsiskaityti už gautas prekes, pradžioje D. P. žadėjo tai padaryti, vėliau pareiškė, kad buvo pateiktos nekokybiškos prekės, dar vėliau aiškino, kad su juo nėra atsiskaitę užsakovai ir galiausiai pareiškė, kad skolos negrąžins bei pradėjo vengti bendrauti. Tai patvirtina liudytojų A. N., D. Š., V. K., R. A., T. Ž., civilinių ieškovų atstovų E. L., S. J. parodymai.

8. Liudytojas R. A., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius paaiškino, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės buvo imamos ne dideliais kiekiais, laiku atsiskaitinėjo, vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakinėjo didesnius dažų kiekius, pradelsdama atsiskaitymo terminus, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenutraukė bendradarbiavimo, nes ši įmonė buvo įgijusi pasitikėjimą tuo, kad anksčiau tvarkingai atsiskaitinėjo. Liudytojas A. N., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, paaiškino, jog už paimtas prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė dalinai ir liko skolinga 11.536 Lt. Apklaustas UAB “(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimą atlikęs specialistas V. Kliauba taip pat paaiškino, jog tyrimo metu buvo nustatyta, kad dar iki sutarties pasirašymo, t.y. 2005-10-19, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyti finansiniai ryšiai ir tai, taip pat patvirtina įgytą pasitikėjimą. Taigi, pradžioje už perkamas prekes buvo sumokama tik ne didelė dalis jų vertės, įgytas nukentėjusiųjų pasitikėjimas, tačiau suėjus atsiskaitymo terminui, skola nebuvo sumokėta ir atsikaitymo užtikrinimas, dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, civilinėmis teisinėmis priemonėmis bendrovėms buvo apsunkintas.

9. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog byloje esantys priešgaisrinių dažų sertifikatai, naudojimo instrukcijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM pateikti dokumentai, patvirtina ginčo dėl įsigytų prekių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir civilinių ieškovų buvimą, bet ne kaltinamojo siekimą sąmoningai sumenkinti jo kreditorių galimybes apginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka, remdamasis kaltinamojo D. P. išsakyta gynybine versija, kad su bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atsiskaityta dėl neva pateiktų nekokybiškų prekių. Akcentuotina tai, kad ši kaltinamojo gynybinė versija buvo išsakyta tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir iki tos dienos, kaip nustatyta byloje, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių pretenzijų nėra ir nebuvo gavę. Šiuose kaltinimo epizoduose atkreiptinas teismo dėmesys į kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo neatsiskaityta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo G. Š. neteisėtų veiksmų. Tačiau nėra jokių duomenų, pagrįstų dokumentais, apie tai, kad būtųvertintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo G. Š. veiksmų teisėtumas. Bendrovės darbuotojo veiksmai yra griežtai atskirti nuo bendrovės įsipareigojimų atsiskaityti už gautasprekes. Be to, tokių darbuotojo veiksmų neteisėtumo klausimas neeliminuotų kaltinamojo tyčios neatsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina ir tai, kad, kaip paaiškino kaltinamasis, nustačius G. Š. neva neteisėtus veiksmus, jis buvo atleistas iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau byloje esančiais VSDFV pateiktais duomenimis, G. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)" dirbo laikotarpiu nuo 2005-10-07 iki 2005-12-08, o laikotarpiu nuo 2005-12-09 iki 2006-06-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo pats D. P.,t odėl ši aplinkybė dar kartą patvirtina kaltinamojo versijos nelogiškumą ir nenuoseklumą. Tokiu būdu, pats kaltinamasis taip pat netiesiogiai pripažino, jog jo tikslas buvo apgaule išvengti atsiskaitymo.

10. Tuoj pat po 2005-12-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikino nuosavybės teisių apribojimo, de facto D. P. 2005-12-09 įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimas bei jos sandoriai su de jure D. P. vadovauta įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriais visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios pajamos nuo 2005-12-09 buvo nukreiptos į naujai įkurtą įmonę, darbuotojų perkėlimas dirbti į naujai įsteigtą bendrovę tomis pačiomis sąlygomis ir tą patį darbą, tik patvirtina faktinę aplinkybę, kad šiais veiksmais buvo siekiama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusios lėšos nepatektų į areštuotas banko sąskaitas, tuo apgaule išvengiant finansinių įsipareigojimų, atsiskaitymo su kreditoriais už gautas prekes ar suteiktas paslaugas, nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Prokuroras atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nukentėjusiųjų piniginių reikalavimų ekonominis padengimas turtu buvo užtikrintas tik dėka pradėto ikiteisminio tyrimo ir jo metu naudotų procesinių prievartos priemonių, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui skyrus laikiną nuosavybės teisių apribojimą (LR BPK 151 str.), nes visi aukščiau išvardinti kaltinamojo D. P. veiksmai buvo nukreipti apgaule išvengti atsiskaitymų su nukentėjusiaisiais. Ši procesinė prievartos priemonė buvo taikoma iki visų su laikinu nuosavybės teisės apribojimu susijusių dokumentų perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, todėl teigti, kad ši faktinė aplinkybė šalina baudžiamąją atsakomybę, nėra pagrindo.

Anot apelianto, nagrinėjamu atveju turtinės žalos padarymo objektyvusis požymis buvo realizuotas pasitelkiant pirkimo-pardavimo sutartis, PVM sąskaitas-faktūras, kurių įvykdymas užtikrintas bendrovės turėtu turtu. Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių kaltinamojo D. P. psichinį santykį su padaryta veika. Tai patvirtinta kaltinamojo D. P., nukentėjusiųjų G. J., R. A., A. N., liudytojų E. L., S. J. parodymais, pirkimo-pardavimo sutartimis, PVM sąskaitomis faktūromis. Faktiniais duomenimis nustatyta, kad skolininko D. P. valingus veiksmus nulėmė konkretus tikslas išvengti skolos grąžinimo, bendrovei priklausantį turtą - gautas pajamas neatlygintinai perleidžiant kitam asmeniui - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sąmoningai tampant nemokiu - 2006-12-01 iškėlus bankroto bylą. Nusikalstamo tikslo siekimas ir atspindi turtinės žalos padarymo subjektyvųjį požymį - tyčios elementą. D. P. suvokė savo veikos pavojingumą, numatė veikos pavojingas pasekmes ir to siekė.

Prokuroras skunde teigia, jog apylinkės teismas įrodymus įvertino pažeisdamas LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, todėl vertinant įrodymus padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Šioje byloje įrodymai įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, kuris neturi objektyvaus pagrindo, kadangi įrodymai nebuvo kruopščiai analizuojami ir lyginami su kitais byloje esančiais įrodymais. Todėl sprendimą byloje užtikrino nepatikima ir abejotina informacija, paremta spėjimais bei prielaidomis.

Tokiu būdu pirmos instancijos teismas pažeidė LR BPK 305 str, 3 d. 3, 4 punktų reikalavimus, kadangi nuosprendyje išdėstė ne motyvus, o tik prielaidas ir spėjimus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus, turinčius reikšmės teisingam bylos išsprendimui įrodymus. Be to, teismas neatliko išsamios įrodymų analizės, atskleidžiant turtinės žalos padarymo apgaule sudėties subjektyviosios ir objektyviosios pusės turinį bei nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų.

Minėti pažeidimai sąlygojo nepagrįsto sprendimo priėmimą, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nuosprendis dėl D. P. išteisinimo pagal LR BK 186 str. l d. turi būti panaikintas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto LR BK 223 str. l d. padarymą, nepagrįstai parinko per mažą bausmės dydį ir todėl toks sprendimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Anot apelianto, teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam baudą, jos dydį, vadovaujantis LR BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo LR BK 47 str. 2 d, nurodyto šios bausmės vidurkio įvertinant bylos duomenis, neigiamai charakterizuojančius nuteistąjį yra nepagrįsta, nes ji paskirta neišsamiai įvertinus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 2 dalyje, o kartu neatitinka bausmės paskirties, nes tokia bausmė neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo, kadangi yra aiškiai per švelni. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad: D. P. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), kaltinamasis apibūdinamas neigiamai, kaip linkęs nusikalsti asmuo: teistas 2006-12-04 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 227 str. l d. (5 epizodai) (t.13, b.l. 10-11, 13-34), 2002-06-26 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-1664-01 kaltinamojo D. P. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 275 str. l d. (1961 m. redakcija) padarymo nutrauktas, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius (t. 13, b.l. 44-45); baustas administracine tvarka 11 kartų (t.13, b.l. 46-48); šioje byloje kaltinamasis taip pat nekritiškai vertina savo veiksmus ir pasekmes; D. P. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, pirmosios instancijos teismas, už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą D. P. paskirdamas 25 MGL (3125 Lt) bausmę, taip pat neatsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, nesilaikė BK 54 straipsnio l, 2 dalių reikalavimų.

Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. P. parodė, kad 2005-11-21 atlikus kratas jo namuose bei darbovietėje buvo paimti visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai dokumentai, o STT pareigūnai, atlikę kratas, nuteistajam įteikė tik kratos protokolų kopijas, daugiau jokių dokumentų nedavė.

Papildomai apklausiamas apeliacinėje instancijoje specialistas Vidmantas Kliauba paaiškino, jog tyrimui atlikti šioje byloje iš pradžių jam pagal apyrašą bendrovės finansinius dokumentus pateikė policijos pareigūnas Skupas, tačiau šiuo atveju V.Kliaubai buvo pateikta tik nedidelė dokumentų dalis. Vėliau maždaug po keturių mėnesių jam buvo pasiūlyta asmeniškai nuvykti į policijos komisariatą ir jo patalpose susipažinti su kita UAB „(duomenys neskelbtini)“ turima finansine medžiaga, ką V.Kliauba ir padarė. Policijos komisariate finansiniais dokumentais disponavo pareigūnas Gulbickis, o bendrovės dokumentai buvo sudėti į atidarytas 4-5 dėžes, tačiau jie nebuvo sunumeruoti, susegti ir susiųti. Pareigūnas Gulbickij nurodė specialistui, jog šiose dėžėse yra visi bendrovės paimti finansiniai dokumentai, su kuriais V.Kliauba ir susipažino policijos komisariate. Tačiau jis nerado apskaitos registrų, kurie suvedami iš pirminių finansinių dokumentų bei turi būti pildomi atlikus finansinę operaciją, o nesant registrų – reiškia nėra ir finansinės atskaitomybės. Dėl šios priežasties negalima buvo nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to siekiant patikrinti nuteistojo D. P. apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas apklausė LR STT pareigūnus R.Meškauską ir D.Tamošiūną, atlikusius kratas nuteistojo namuose ir darbovietėje. Šie pareigūnai posėdyje negalėjo tiksliai prisiminti kratų aplinkybių, tačiau nurodė, jog tuomet, kai kratų metu jie paima didelį kiekį dokumentų, tai STT pareigūnas, atliekantis kratą, pats nusprendžia, ar turi būti sudarytas paimtų dokumentų apyrašas. Be to, šie pareigūnai pažymėjo, kad po kratų atlikimo jie užantspauduoja paimtus dokumentus lipdukais su juose esančiais antspaudais.

Dėl D. P. apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-02-09 nuosprendžiu apeliantas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 str. 1 d. Apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad jo veiksmai pagal šį straipsnį kvalifikuoti teisingai, nes nustatyta, kad D. P. aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o apelianto kaltė įrodyta byloje esančiais specialisto V.Kliaubos paaiškinimais ir jo išvadomis. Nuosprendyje pripažinta, jog būtent minėti įrodymai tvirtina apie tai, kad D. P., būdamas nurodytos bendrovės direktoriumi, įstatymų nustatyta laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko iš dalies negalima buvo nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nuosprendyje teismas pabrėžė, kad kaltinimą šioje dalyje patvirtina specialisto V.Kliaubos paaiškinimai, kadangi specialistas nurodė apie tai, jog jam atliekant tyrimą nebuvo pateikti būtini buhalterinės apskaitos dokumentai – apskaitos registrai bei finansinės atskaitomybės dokumentai. Todėl skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatyta, kad dėl aukščiau nurodytų nuteistojo veiksmų atsirado Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, kurie nuosprendyje nekonkretizuoti.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. atkreipia dėmesį į tai, kad jam reikštas kaltinimas visuose kaltinimo dokumentuose, tai yra pateikiant įtarimą, kaltinamajame akte, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą teisme bei nuosprendyje buvo formuluojamas ydingai, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo konkrečiai apibrėžta, vis dėlto kokį tariamai neigiamą teisinį padarinį sukūrė tariamai neteisėtas jo elgesys tariamai neišsaugant tam tikrų jo vadovaujamos bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bei kituose jau minėtuose procesiniuose dokumentuose kaltinimo formuluotėje jo, kaip bendrovės vadovo, skirtingai nurodomi teisinių pareigų pažeidimai ir dėl šios priežasties neaišku, kokioje konkrečioje teisės normoje šie pažeidimai yra įtvirtinti. Apeliantas nurodo, kad jis iki tol, kol jo vadovaujamos bendrovės patalpose buvo atlikta krata, t.y. iki 2005-11-21, dėl didelės darbų apimties nebuvo parengęs ir pateikęs mokesčių administratoriui pelno mokesčio deklaracijos už 2004 metus. Po kratos D. P. jau nebeturėjo galimybės šios deklaracijos pateikti mokesčių administratoriui vėliau, nes buvo paimti visi buhalterinės apskaitos dokumentai. Analogiška situacija susidarė ir su pelno mokesčio deklaracija. Apeliantas tvirtina, jog nepagrįstai jis buvo kaltinamas ir nuteistas už pelno mokesčio deklaracijų už 2004-2005 metus neišsaugojimą, kadangi šie dokumentai apskritai nebuvo parengti, todėl ir negalėjo būti saugomos. Dėl aukščiau nurodytų prižasčių, teigia D. P., iš jo buvo atimta teisė žinoti ir suprasti reiškiamą kaltinimą bei nuo jo gintis.

Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga kolegija daro išvadą, kad kaltinimas D. P. dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo suformuluotas nekonkrečiai. BK 223 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis, baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį gali būti taikoma tik dėl nusikalstamos veikos kilus padariniams. BK 223 str. 1 d. nurodomi alternatyvūs padariniai, kurie gali kilti kaltininkui atlikus vieną iš dispozicijoje nurodytų veikų. Reiškiant įtarimą, kaltinimą bei nuosprendžiu pripažįstant kaltinamąjį padarius BK 223 str.numatytą nusikaltimą, turi būti konkrečiai nurodoma, kokius padarinius sukėlė kaltinamojo padaryta veika. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-25 Nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-329/2006 ). Nagrinėjamojoje byloje kaltinamajame akte bei prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą teisme nurodyta, kad D. P. neišsaugojo 2004-2005 metų pelno mokesčio deklaracijų ir 2005-10-01 – 2006-05-31 laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentų bei apskaitos registrų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyto laikotarpio veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros ( tvirtina t. 13., b.l. 166-200, t.14., b.l. 177-181 ). Pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje taip pat nurodomi visi galimi bei numatyti BK 223 str. 1 d. padariniai, kurie galimai galėjo kilti dėl apelianto neteisėtų veiksmų. Konstatuotina, jog ir nuosprendyje šie padariniai faktiškai tik perrašyti iš paminėtos teisės normos dispozicijos, jų nekonkretizuojant būtent šioje byloje. Pažymėtina ir tai, jog BK 223 str. norma yra blanketinio pobūdžio, todėl būtina nurodyti konkrečiai kokį teisės aktą bei jo reikalavimą pažeidė kaltininkas. Tačiau apylinkės teismo nuosprendyje tai nepadaryta, todėl neaišku kokį norminį aktą pažeidė D. P. savo veiksmais. Iš aukščiau minėtų kaltinimo formuluočių, kurioms pritarė ir pirmosios instancijos teismas, matyti, kad prokuroras kaltinamąjį aktą surašė konkrečiai neišsiaiškinęs, kokius padarinius sukėlė dokumentų neišsaugojimas šioje byloje. Nesukonkretinus atsiradusių padarinių, nebuvo pagrindo teigti, jog D. P. padarė BK 223 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Minėta, kad kaltinimo formuluotei pritarė ir apylinkės teismas, perrašydamas kaltinamojo akto formuluotę. Pripažintina, kad nekonkretus kaltinimų formulavimas pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkte, BPK 22 straipsnio 3 dalyje ir 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis kaltinamas.

Be to, kolegija mano, kad buhalterinių dokumentų neišsaugojimo faktas nagrinėjamojoje byloje buvo įrodinėjamas netinkamai. Apeliaciniame skunde D. P. nurodo, jog specialisto V.Kliaubos tvirtinimas apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nepateikė jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų ir kai kurių kitų finansinės atskaitomybės dokumentų, nereiškia, jog šių dokumentų nebuvo ar apeliantas jų neišsaugojo. Nuteistojo įsitikinimu, toks specialisto V.Kliaubos teiginys reiškia tai, kad V.Kliauba šių dokumentų nematė ir netyrė. Šis skundo argumentas atitinka specialisto V.Kliaubos parodymus, duotus apylinkės teismo posėdyje, nes apklaustas V.Kliauba nurodė, jog ištyrė jam policijos pareigūnų pateiktus finansinius dokumentus bei būtent iš tyrėjų perduotų dokumentų padarė išvadą, kad bendrovėje buhalterinės apskaitos nėra ( t. 15., b.l. 18-23 ). Be to, V.Kliauba paaiškino, jog bendrovės apskaitos dokumentus jis matė, tačiau jam nebuvo pateikti apskaitos registrai, suvestinės ( t. 15., b.l. 27 ). Analogiškus parodymus šis specialistas davė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Apeliantas skunde teigia, jog visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai buvo paimti STT pareigūnų kratų metu 2005-11-21. Todėl nuo to laiko jis jau neturėjo galimybės disponuoti bendrovės finansiniais dokumentais. Apklausiamas apylinkės teisme nuteistasis tvirtino, jog po atliktų kratų neliko jokių bendrovės dokumentų. Be to, jis parodė, kad bendrovė nepateikė finansinės atskaitomybės už 2004 metus iki 2005-10-01, nes tuo metu buvo didelės darbų apimtys, dėl ko vėlavo pateikti atskaitomybę. Taip pat posėdyje D. P. pažymėjo, jog kratos metu buvo paimti ir esantys segtuvuose apskaitos registrai ( t.15., b.l. 24-27 ), tai yra ir tie dokumentai, kurių neišsaugojimu jis buvo įtariamas bei yra kaltinamas. Skunde nuteistasis tvirtina, kad atliekant kratas buvo pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso 149 straipsnio 6, 7 ir 9 dalių nuostatos, nes jam nebuvo parodyti paimti dokumentai, jie nebuvo aprašyti, konkrečiai įvardinti, nebuvo sudarytas šių dokumentų apyrašas. D. P. pažymi, kad specialistas V.Kliauba netinkamai vykdė savo pareigas, nes jam tirti pateiktus dokumentus priėmė nesusiūtus, nesunumeruotus ir ne pagal aprašą. Apeliantas atkreipia dėmėsį į tai, kad kratų metu paimti buhalterinės apskaitos dokumentai galėjo būti nuslėpti ir nepateikti specialisto tyrimui.

Kolegija konstatuoja, jog tokie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti. Policijos pareigūnai, atlikę kratas byloje, nesilaikė BPK 149 str. 7 ir 9 dalyse numatytos kratos tvarkos reikalavimų, nes kratos protokoluose neišvardijo visų paimtų kratų metu dokumentų, nesudarė paimtų dokumentų apyrašo, paimtų daiktų neužantspaudavo, nenurodė paimtų dokumentų pagrindinių požymių. Šias aplinkybes patvirtina surašyti kratos protokolai ( t. 15., b.l. 62-64, 69-71 ). Galima teigti, jog minėti kratos protokolai yra visiškai neinformatyvūs, nes iš jų turinio neaišku kokie konkrečiai bendrovės buhalteriniai dokumentai buvo paimti kratų metu. Kratos protokolai neužantspauduoti, o paimti dokumentai nurodomi apibendrintai segtuvais. Apylinkės teismo posėdyje bei nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje specialistas V.Kliauba parodė, kad tik nedidelę bendrovės buhalterinių dokumentų dalį policijos pareigūnas Skupas pateikė jam pagal apyrašą ir tik po keturių mėnesių specialistui policijos komisariate buvo sudaryta galimybė susipažinti su kitais iš bendrovės paimtais finansiniais dokumentais. V.Kliauba pažymėjo, jog policijos komisariate policijos pareigūnas Gulbickis pateikė jam kitus turimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, esančius 4-5 atidarytose dėžėse, kurie buvo nesunumeruoti, nesusegti ir nesusiųti. Tai leidžia daryti išvadą, kad dokumentai buvo naudojami atliekant tyrimo veiksmus. Apylinkės teismo posėdyje specialistas V.Kliauba taip pat nurodė, kad pateikiant nagrinėjamos bendrovės dokumentus tyrimui detalių bylos dokumentų apyrašų nebuvo ( t. 15., b.l. 22-23 ). Be to, minėti kratos protokolai tvirtina, jog paimti dokumentai buvo supakuoti į paketus, o iš specialisto V.Kliaubos parodymų seka, kad jam policijos pareigūnas Gulbickis pateikė finansinius dokumentus, esančius dėžėse. Reiškia, dokumentai buvo išimami iš supakuotų paketų nesudarius jų detalaus apyrašo ir nesant bendrovės direktoriui – kaltinamajam D. P., todėl negalima tiksliai nustatyti ar visi paimti finansiniai dokumentai buvo pateikti specialistui tyrimui atlikti. Atlikusieji kratas STT pareigūnai R.Meškauskas ir D.Tamošiūnas apeliacinės instancijos posėdyje nurodė, kad kai paimamas didelis kiekis dokumentų, pats pareigūnas nusprendžia, ar turi būti sudarytas paimtų dokumentų apyrašas. Kolegijos manymu tokia praktika yra ydinga ir neatitinka BPK 149 str. numatytos kratos tvarkos reikalavimų, nes kelia abejonių Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio prasme dėl tokiu būdu gautų duomenų pripažinimo tinkamais įrodymais.

Jau minėta, kad nuosprendžio išvada, jog tam tikri dokumentai neišsaugoti, byloje padaryta remiantis specialisto V.Kliauba išvada ir paaiškinimais, tačiau nustatyta, kad specialistas šiuo atveju tyrė tik tuos dokumentus, kuriuos gavo ir jam pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Kadangi iš aukščiau nurodytų bylos duomenų nėra visiškai aišku, kokie finansiniai dokumentai konkrečiai buvo paimti iš apelianto kratų metu, negali būti paneigiama tikimybė, kad specialistui galėjo būti perduoti ne visi reikšmingi dokumentai. Pareiga konstatuoti, kad dokumentai neišsaugoti, tenka ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorui ir teismui, t.y. subjektams, baudžiamajame procese turintiems įrodinėjimo pareigą. Specialistas į procesą yra įtraukiamas, kai sprendžiant tam tikrus klausimus būtina naudoti specialias žinias, tačiau daryti preliminarias ar galutines išvadas, kad įtariamojo ar kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai, privalo ikiteisminį tyrimą atliekantys ar bylą nagrinėjantys proceso subjektai.

Nurodytų pažeidimų šioje proceso stadijoje jau negalima ištaisyti, todėl D. P. pagal BK 223 str. 1 d. numatytos veikos padarymo turi būti išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą. Be to pažymėtina, kad bylos ikiteisminis tyrimas bei nagrinėjimas teismuose jau vyksta apie keturis metus ir jos tolimesnis tyrimas akivaizdžiai pažeis D. P. BPK 22 str. 3 d. ir 44 str. 5 d. garantuojamos teisės į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką užtikrinimą.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinio skundo.

Pirmosios instancijos teismas D. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. išteisino, nenustačius jo veikoje šio nusikaltimo požymių. Apylinkės teismas pripažino, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurių buvimo neneigė nei nukentėjusieji, nei pats kaltinamasis. Nuosprendyje nurodoma, kad prekių iš aukščiau paminėtų bendrovių, pirkimo metu D. P. vadovaujama bendrovė vykdė veiklą, turėjo objektus, kuriuose buvo atliekami dažymo darbai ir pan. Iš liudytojų R. A. ir A. N. parodymų seka, kad atsiskaitymai iš pradžių buvo vykdomi, dalis pinigų sumos šiems kreditoriams buvo sumokėta. Nuosprendyje pažymėta, jog liudytojų nuomone D. P. su bendrovėmis laiku neatsiskaitė ir tuo būdu juos apgavo. Apylinkės teismas nustatė, kad kaltinamasis iš tiesų nevykdė savo prievolės visiškai atsiskaityti su kreditoriais ir to neneigia, tačiau sprendžiant baudžiamosios atsakomybės jo atžvilgiu taikymo pagrįstumą, svarbiausia yra nustatyti kiek jis savo sąmoningais veiksmais – nemokumo sukėlimu, kreditorių suklaidinimu bei kitais neteisėtais veiksmais sumenkino jų galimybes atkurti pažeistas teises civilinio proceso tvarka. Nuosprendžiu pripažinta, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų, pagrindžiančių, jog kaltinamasis savo veiksmais sumenkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ galimybes atgauti skolas civilinio proceso tvarka. Pažymima, jog neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusieji, negaudami savo reikalavimų patenkinimo pagal sutartis, net nebandė ginti savo pažeistų teisių ieškininės teisenos arba neginčo tvarka. Nuosprendyje nurodomi konkretūs rašytiniai dokumentai, patvirtinantys ginčo dėl įsigytų prekių buvimą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ bei D. P. bendrovės. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir liudytojai D. S., V. G., M. L.. Tačiau apylinkės teismo nuomone šie įrodymai nepatvirtina kaltinamojo siekimo sąmoningai sumenkinti jo kreditorių galimybės apginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka, o ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, nagrinėjimas yra civilinio proceso dalykas ir nepagrindžia baudžiamosios atsakomybės kaltinamojo atžvilgiu taikymo. Nuosprendyje teismas atkreipė dėmesį į tai, jog D. P. sąmoningais veiksmais nesiekė sumenkinti bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ galimybių atgauti skolas civilinio proceso tvarka patvirtina tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ikiteisminio tyrimo stadijoje taip pat buvo pripažinta civiliniu ieškovu nagrinėjamoje byloje, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įtraukti ją į kreditorių sąrašą ir atgavo jos reikalaujamą pinigų sumą bei tuo būdu apgynė savo teises civilinio proceso tvarka. Ta pačia tvarka buvo išspręstas ir ginčas, kilęs tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. P. veika neperžengė civilinių teisinių santykių ribų ir todėl taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę nėra pagrindo. Remiantis šiais motyvais apylinkės teismas kaltinamąjį išteisino iš kaltinimo pagal BK 186 str. 1 d., nenustačius jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių.

Susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms šioje kaltinimo dalyje bei sprendžia, jog su prokuratūros apeliacinio skundo argumentu dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „ (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės teisės atstatymas civiline tvarka buvo apsunkintas, negalima sutikti. Iš tikrųjų, byloje yra faktinių duomenų, patvirtinančių D. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vengimą atsiskaityti už įsigytas prekes. Tai yra liudytojų G. J., R. A., A. N. parodymai ( t. 14., b.l. 105-109, 151-152 ), civilinių ieškovų atstovų S. J. ir E. R. parodymai apylinkės teisme ir apeliacinėje instancijoje ( t. 14., b.l. 186-188 ), pateikti byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „ (duomenys neskelbtini)“ raštai. Apie kaltinamojo bendrovės vengimą atsiskaityti už gautas prekes tvirtina specialisto V.Kliaubos išvados ( t. 6., b.l. 49-61, t. 7., b.l. 169-177 ) bei jo apklausos ikiteisminio tyrimo stadijoje, apylinkės teisme bei apeliacinėje instancijoje ( t. 6, b.l. 114, t. 7., b.l. 178, t. 15., b.l. 18-24 ). Pagrįstai skunde teigiama, kad D. P., iš pradžių iš dalies atsiskaitydamas su kreditoriais, teisingai suprato prisiimtą įsipareigojimą atsiskaityti už nupirktas prekes, tačiau vėliau pradėjo vengti skolų grąžinimo. Apeliacinio skundo motyvams pagrįsti prokuratūra remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-01 ir 2007-10-11 Nutartyse duotais išaiškinimais, atribojant baudžiamąją ir civilinę atsakomybę už turtinių prievolių neįvykdymą ( baudž. bylos Nr.Nr. 2K-214/2008, 2K-7-388/2007 ). Minėtose nutartyse pažymėta, jog sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. 2008-07-01 Nutartyje pasakyta, jog civilinės sutarties nevykdymas pats savaime nėra nusikalstama veika ir paprastai užtraukia civilinės atsakomybės priemones. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina sąlyga yra civilinės sutarties įvykdymo, tai yra pažeistų vienos iš sutarties šalių teisių atstatymo negalimumas, dėl kaltininko nusikalstamų veiksmų, o būtent, apgaulės panaudojimo.

Prokuratūros apeliaciniame skunde teigiama, jog šioje byloje apgaulės faktas konstatuotinas, kadangi aukščiau nurodytų trijų bendrovių turtinės teisės atstatymas civiline tvarka buvo apsunkintas. Kolegija jau minėjo, jog su tokiu teiginiu negalima sutikti. Darytina išvada, kad nagrinėjamojoje byloje D. P. bendrovė, vengdama atsiskaityti už nupirktas prekes, tuo pažeidė nukentėjusiųjų bendrovių turtines teises. Tačiau skundą nagrinėjančio teismo nuomone šiuo atveju yra pagrindas tvirtinti, kad vienos iš sutarties šalių pažeistos teisės atstatymas buvo galimas civilinio proceso tvarka pareiškiant Vilniaus apygardos teismui ieškinį arba pareiškimą supaprastinta tvarka. Tačiau šia galimybe UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ dėl nežinomų priežasčių nepasinaudojo, o iš karto kreipėsi baudžiamąja tvarka, prašydamos pradėti ikiteisminį tyrimą. Apylinkės teismo nuosprendyje teisingai pastėbėta, kad kitos bendrovės-kreditorės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, nagrinėjantį kaltinamojo bendrovės bankroto bylą ir atgavo skolas, nes ši bendrovė turėjo pakankamai nekilnojamojo turto, į kurį ir buvo nukreiptas skolų padengimas. Apeliacinė instancija atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje esančiose sutartyse dėl prekių įsigyjimo, sudarytose tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra numatyta, kad nesutarimai tarp šalių sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ( tvirtina t., 6., b.l. 79-80, t., 8., b.l. 29 ). Todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju kalbama apie pirkimo-pardavimo santykius, tai yra civilinius santykius, darytina išvada, jog ir kilę ginčai dėl sutarties sąlygų nevykdymo visų pirma turėjo būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Prekių pirkimas-pardavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju buvo vykdomas PVM-sąskaitų faktūrų pagrindu, kas taip pat atitinka pirkimo-pardavimo sutarites sąvoką. Taigi nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ net nebandė ginti savo pažeistų turtinių teisių civiline tvarka, nors ir turėjo tokią galimybę. Apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad D. P. savo veiksmais sutrukdė arba sąmoningai sudarė kliūtis šioms bendrovėms-kreditorėms kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir tuo būdu atgauti skolas. Be to, kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų ir apie tai, jog kaltinamasis, vengdamas atsiskaitymų pagal sutartis ir bendravimo telefonu, būtų pasislėpęs nuo kreditorių. Aukščiau paminėtose pirkimo-pardavimo sutartyse yra nurodytas kaltinamojo bendrovės buveinės adresas, apie kurio pasikeitimą atsiradus skoloms duomenų nėra. Todėl visos nurodytos aplinkybės tvirtina, jog bendrovės-kreditorės turėjo realią galimybę kreiptis į teismą civiline tvarka bei atgauti skolas, kaip padarė jau aukščiau minėtos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, tačiau to nepadarė. Kolegijos manymu, esant tokioms aplinkybėms, nenustačius D. P. sąmoningų nusikalstamų veiksmų siekiant sumenkinti UAB“(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ galimybes atstatyti jų pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis, pripažintina, jog jo veika neperžengė civilinių teisinių santykių ribų ir todėl šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę. Dėl nurodytos priežasties D. P. pagal BK 186 str. 1 d. išteisintas pagrįstai.

Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo pažeistas Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimas, reglamentuojantis baigiamųjų kalbų nuostatas ( BPK 293 str. ), nes teisiamojo posėdžio protokolas tvirtina, kad prokuroras ir gynėjas faktiškai nepasakė savo baigiamųjų kalbų, o tik pridėjo jas prie bylos ( t. 15., b.l. 72-73 ). Tačiau kolegijos nuomone atsižvelgiant į tai, kad proceso dalyviai nesiskundžia dėl jų procesinių teisių suvaržymų, nėra pagrindo išvadai daryti, jog šis proceso įstatymo pažeidimas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 324 str.10 d., 326 str. 4 d., 329 str. 1 p. kolegija

NUSPRENDĖ:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.

D. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nuosprendį iš dalies panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

D. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nuosprendį palikti nepakeistą.