- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- A2-22229-1089/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22304-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- S. R.
- Advokatai
- Igoris Manzurovas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) S. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui S. R. dėl rekonstrukcijos pašalinimo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – J. L. ir A. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. R. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-42479-933/2018. Savo prašymą pareiškėjas grindžia tuo, kad paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu, t. y. kad priestatas, kurį jis įpareigotas nugriauti, buvo pastatytas, kai atsakovas (pareiškėjas) dar nebuvo buto nuomininkas. Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. gegužės mėnesį surado dokumentus iš kurių matyti, jog jau 2005 m. sausio 5 d. buvo pastatytas buto, esančio (duomenys neskelbtini), priestatas. Buto nuomos sutartis su pareiškėju buvo sudaryta vėliau, t. y. 2008 m. birželio 26 d. Pažymėjo, kad savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ 2008 m. liepos 1 d. buto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. N- 5.22-0722 negalėjo jam perduoti buto be priestato, nes jis jau 2005 m. sausio 5 d. fiksuotas foto medžiagoje. Pareiškėjo teigimu, negalima reikalauti atsakomybės iš jo už priestato griovimą, nes perdavimo aktu buvo perduotas ir priestatas, už kurio pastatymą pareiškėjas nėra atsakingas, nes priestato atsiradimo momentu, jis nebuvo pagrindinis buto nuomininkas.
Atsiliepimas
2. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir nurodo, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka. Ieškovė pažymi, kad atsakovas (pareiškėjas) nepateikia argumentų ir įrodymų, jog kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikti dokumentai atsakovui nebuvo žinomi ir negalėjo jo būti pateikti nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-284l1-933/2018. Prieš pasirašant 2008 m. birželio 26 d. buto nuomos sutartį, atsakovas nereiškė ieškovei pretenzijų ar pastabų apie tai, kad ginčo būstas jam perduodamas su atlikta rekonstrukcija, todėl atsakovo teiginiai apie tai, jog neteisėta rekonstrukcija egzistavo prieš atsakovui tampant pagrindiniu būsto nuomininku yra nepagrįsti.
3. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsiliepimų į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad naujos aplinkybės, jo manymu, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą, paaiškėjo 2019 m. gegužės mėnesį, kai rado šioje byloje reikšmingus dokumentus. Kaip galima spręsti iš civilinėje byloje Nr. e2-42479-933/2018 2018 m. gruodžio 3 d. priimtos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties motyvuojamosios dalies, pareiškėjui, 2008 m. birželio 26 d. pasirašant Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 139-N08/722 (toliau – Buto nuomos sutartis), buvo žinoma, jog ginčo priestatas yra pastatytas. Šio fakto prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas neginčija. Taigi aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareikštas prašymas dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjui buvo žinomos dar iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo už akių priėmimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas yra praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
6. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą pateikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kai naujai paaiškėja aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
7. Kasacinis teismas, aiškindamas naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoką, yra ne kartą konstatavęs, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011). Tuo atveju, jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš pirmiau nurodytų požymių, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).
8. Sprendžiant, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.
9. Išanalizavus pareiškėjo pareikštą prašymą, darytina išvada, kad pareiškėjas nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios jam ir teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjo teiginiai, kad jis tik 2019 m. gegužės mėnesį rado bylai reikšmingus dokumentus iš kurių matyti, jog jau 2005 m. sausio 5 d. buvo pastatytas buto, esančio (duomenys neskelbtini), priestatas, todėl jam 2008 m. negalėjo būti perduotas butas be priestato, negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusios ir esminę reikšmę bylai turinčios aplinkybės.
10. Byloje Nr. e2-42479-933/2018, sprendžiant, ar yra teisinis ir faktinis pagrindai peržiūrėti 2018 m. rugsėjo 27 d. teismo sprendimą už akių, analizuoti pareiškėjo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai, kad neteisėti rekonstrukcijos darbai atlikti iki buvo pasirašyta Buto nuomos sutartis ir dėl to pareiškėjui negali kilti teisinė prievolė pašalinti statybos padarinius. Nurodyti argumentai buvo atmesti kaip nepagrįsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šioje nutartyje konstatuota, kad pareiškėjas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą yra deklaravęs nuo 1998 m. sausio 13 d., t. y. kad butu naudojosi dar iki Buto nuomos sutarties sudarymo. Teismas taip pat nustatė, kad ginčo statybos darbai buvo atlikti 2003 metais. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad neteisėtos statybos darbus atliko pareiškėjas S. R.. Dėl to jam ir buvo nustatytas įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nurodytu teismo procesiniu sprendimu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, pasirašydamas Buto nuomos sutartį bei 2008 m. liepos 1 d. buto perdavimo ir priėmimo aktą Nr. N-5.22-0722, nereiškė VšĮ „Vilniaus butai“ pretenzijų ar pastabų apie tai, kad būstas jam perduotas su atlikta rekonstrukcija. Be to, svarbu ir tai, kad argumentą, jog jis iki Buto nuomos sutarties sudarymo neatliko rekonstrukcijos darbų, pareiškėjas buvo suformulavęs ir atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties. Pareiškėjo atskirasis skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-262-232/2019.
11. Vadinasi, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-42479-933/2018 buvo įvertinta pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma aplinkybė. Taigi pareiškėjo prašymas nėra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtu pagrindu. Priešingai, pareiškėjo prašymas yra motyvuojamais tais pačiais argumentais, kurie buvo išanalizuoti ir teisiškai kvalifikuoti sprendžiant klausimą, ar turėtų būti panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimas už akių. Šioje vietoje pridurtina ir tai, kad 2018 m. balandžio 30 d. rašte Nr. SR-1, adresuotame ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“, pareiškėjo vardu jo atstovas advokatas Igoris Manzurovas patvirtino, kad pareiškėjas įsipareigoja nugriauti ginčo priestatą iki 2018 m. vasaros pab. (I t., b. l. 33–34).
12. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad nėra būtinųjų teisinių pagrindų atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-42479-933/2018. Dėl šios priežasties pareiškėjo S. R. prašymas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 370 straipsnio 3 dalimi, teisėjas
nutaria:
Pareiškėjo S. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą