- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- e2S-810-826/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00890-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Rivjeros baldai“
- Skolininkas
- mažajai bendrijai „Sindina“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Rivjeros baldai“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-810-826/2023 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Rivjeros baldai“ pareiškimą skolininkei mažajai bendrijai „Sindina“ dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir 2 940,30 Eur skolos, 39,63 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų iš skolininkės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Sindina“ priteisimo.
2. Kreditorė teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės banko sąskaitas neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų. Nurodė, kad skolininkė vengia atsiskaityti su kreditore, nereaguoja į raginimus, elgiasi nesąžiningai. Pažymėjo, kad pati skolininkė pripažįsta, kad turi finansinių sunkumų ir negalės vykdyti įsipareigojimų, todėl yra rizika, kad teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi netenkino kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rivjeros baldai“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kreditorė, prašydama išduoti teismo įsakymą, pateikė įrodymus, tikėtinai pagrindžiančius jos reikalavimą, tačiau jos pateiktų duomenų pagrindu priimtas teismo įsakymas nėra savarankišku pagrindu taikyti laikinąją apsaugos priemonę.
5. Kreditorė, prašydama areštuoti skolininkės banko sąskaitas, grėsmę teismo įsakymo įvykdymui sieja su aplinkybėmis, kad skolininkė ignoruoja raginimus ir vengia įvykdyti prievolę, be to, turi finansinių sunkumų ir negalės vykdyti finansinių įsipareigojimų. Jokių kitų aplinkybių, nusakančių galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kreditorė nenurodė. Kreditorė duomenų, pagrindžiančių skolininkės nesąžiningą elgesį siekiant išvengti teismo įsakymo vykdymo, nepateikė, todėl šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė teismo įsakymo įvykdymui, taigi nėra ir teisėto pagrindo skolininkės turto areštui taikyti.
6. Teismas mano, kad kreditorė nepateikė įrodymų, patvirtinančių skolininkės labiau tikėtiną nesąžiningumą, t. y. jos ketinimus imtis priemonių, kurios sunkintų teismo įsakymo įvykdymą, t. y. neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo įsakymo įvykdymui (CPK 185 straipsnis). Remiantis išdėstytais argumentais, kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde kreditorė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino akivaizdaus skolininkės nesąžiningumo – gavusi paslaugas, ilgą laiką vengė už jas atsiskaityti, ignoravo ieškovės priminimus, neatsakinėjo į įspėjimus, neatsiliepdavo telefonu, taip pat vengė atsiskaityti ir su kitomis bendrovėmis.
7.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog kreditorės pareikšto reikalavimo suma skolininkei, kaip mažajai bendrijai, yra didelė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
10. Kreditorė su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus, kuriais kreditorė įrodinėja skolininkės nesąžiningumą – priminimus skolininkei apie įsiskolinimą. Kadangi šiais įrodymais grindžiami atskirojo skundo pagrindu nurodyti argumentai, įrodymai pridėtini prie bylos.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir 2 940,30 Eur skolos, 39,63 Eur palūkanų, 6 procentų metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų iš skolininkės MB „Sindina“ priteisimo. Plungės apylinkės teismas 2023 m. birželio 29 d. išdavė teismo įsakymą, teismo įsakymas įsiteisėjo 2023 m. liepos 28 d.
12. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – skolininkės turto areštą.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
13. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatymų numatytam reglamentavimui skirta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas ir yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
14. Dėl pirmosios sąlygos – tikėtino reikalavimo pagrįstumo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ginčo nėra, todėl dėl jos egzistavimo nepasisakytina.
15. Kitas būtinas elementas taikant laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; kt.).
16. Atskirajame skunde kreditorė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino akivaizdaus skolininkės nesąžiningumo – gavusi paslaugas, ilgą laiką vengė už jas atsiskaityti, ignoravo ieškovės priminimus, neatsakinėjo į įspėjimus, neatsiliepdavo telefonu, taip pat vengė atsiskaityti ir su kitomis bendrovėmis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu.
17. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog kreditorė šešis kartus siuntė pranešimus, įspėjimus skolininkei apie skolos sumokėjimą. Tačiau, teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės patvirtina tik tai, jog skolininkė galbūt turi finansinių sunkumų, dėl kurių jai nepavyksta patenkinti kreditorės reikalavimų. Tačiau finansinis neišgalėjimas įvykdyti turimų finansinių įsipareigojimų ir nenorėjimas jų įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tačiau įrodymų, kurie pagrįstų, jog skolininkė piktybiškai vengia atsiskaityti su kreditore ar kitais kreditoriais, jog skolininkė siektų nuslėpti turtą, jį perleisti ar kitaip jį suvaržyti, kreditorė nepateikė, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti skolininkės nesąžiningumą. Kitų įrodymų, pagrindžiančių skolininkės nesąžiningumą, kreditorė nepateikė (CPK 178 straipsnis).
18. Kreditorės atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pareikšto reikalavimo suma skolininkei, kaip mažajai bendrijai, yra didelė, vadovaujantis anksčiau paminėta teismų praktika, neturi reikšmės taikant laikinąją apsaugos priemonę. Kaip paminėta anksčiau, vien didelė reikalavimo suma nei palengvina, nei apsunkina teismo įsakymo įvykdymo.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog kreditorė nepateikė jokių konkrečių skolininkės nesąžiningumą galinčių tikėtinai pagrįsti įrodymų, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra, todėl kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstai netenkintas.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį nepakeistą.