- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-25
- Bylos Nr.
- eA-499-629/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00597-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- Aplinkos projektų valdymo agentūros, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra
- Atsakovas
- "Mano būstas Baltija"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Aplinkos projektų valdymo agentūros (iki likvidavimo – viešoji įstaiga „Būsto energijos taupymo agentūra“) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Aplinkos projektų valdymo agentūros (iki likvidavimo – viešoji įstaiga „Būsto energijos taupymo agentūra“) skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Baltija dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Aplinkos projektų valdymo agentūra (iki likvidavimo – viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Būsto energijos taupymo agentūra“) (toliau – ir Agentūra, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Mano Būstas Baltija (toliau – ir Bendrovė, atsakovas) 2 751,52 Eur įsiskolinimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas 2015 m. rugsėjo 15 d. pateikė prašymą Nr. U0112597 (toliau – ir Prašymas), kuriuo buvo prašoma suteikti valstybės paramą įgyvendinimo administravimo išlaidoms apmokėti – 2 751,52 Eur. Agentūros direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. B3-1-5149 daugiabučio namo Naikupės g. 10, Klaipėda (toliau – ir daugiabutis namas) butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą Nr. KLJSO134, buvo suteikta valstybės parama projekto įgyvendinimo administravimui apmokėti – 2 751,52 Eur suma. Minėtu įsakymu į atsakovo banko sąskaitą buvo pravesta jo prašoma suma.
3. Atsakovas 2017 m. sausio 31 d. raštu Nr. JRB-RS-17-0029 informavo, kad daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo procesas nuo 2016 m. sausio 11 d. yra nutrauktas. Agentūra, atsižvelgdama į minėtą aplinkybę, 2020 m. rugsėjo 29 d. priėmė įsakymą Nr. B3.1-2294 „Dėl valstybės paramos lėšų grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo nustatyta, kad suteikta 2 751,52 Eur valstybės parama atnaujinimo (modernizavimo) projekte Nr. KLJSO134 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų įgalioto atsakovo privalo būti per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos grąžinta į valstybės biudžetą. Pareiškėjas atsakovui išsiuntė 2020 m. spalio 1 d. pranešimą Nr. (4)-B2-7394 „Dėl valstybės paramos grąžinimo“, prie kurio buvo pridėtas Įsakymas. Tačiau atsakovas per 3 mėnesius suteiktos 2 751,52 Eur valstybės paramos ir iki šiol negrąžino.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 patvirtintų Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktu, projekto įgyvendinimo terminas – 24 mėnesiai nuo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo įgyvendinti projektą priėmimo dienos iki statybos užbaigimo akto surašymo dienos.
5. Atsakovas, kaip projekto administratorius, neįgyvendino daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto per Taisyklių 6 punkte nustatytą terminą. Pareiškėjo skirta valstybės parama buvo skirta projekto įgyvendinimo administravimui. Pagal Taisyklių 38 punktą, šios lėšos skirtos projekto administratoriui už projekto administravimą iki statybos užbaigimo akto surašymo dienos. Šiuo atveju projektas nebuvo įgyvendintas ir nebuvo užbaigtas surašant statybos užbaigimo aktą, kadangi projekto administratorius pranešė, jog projektas nuo 2016 m. sausio 11 d. yra nutrauktas. Šioje konkrečioje situacijoje, projekto administratorius, neįgyvendinęs projekto, savo iniciatyva prisiima visus sutartinius įsipareigojimus taip pat visus įsipareigojimus numatytus Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme (toliau – ir Įstatymas), Taisyklėse ir kituose teisės aktuose reglamentuojančiuose daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą).
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra valstybės paramą teikia per butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotą projekto administratorių, tačiau jos nesieja jokie tiesioginiai santykiai su minėtais savininkais, todėl pareiškėjas laikosi pozicijos, jog projekto administratorius turi grąžinti išmokėtą valstybės paramą Agentūrai, o projekto administratorius turi kreiptis į gyventojus dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Atkreipė dėmesį, kad į Agentūrą dėl valstybės paramos projekto ar jo dalies apmokėjimo/kompensavimo kreipiasi būtent projekto administratorius, o ne atskirai kiekvienas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkas. Būtent tokius valstybės paramos prašymų teikimo principus numato atnaujinimą (modernizavimą) reglamentuojantys teisės aktai.
7. Teigė, kad teisės aktai nenumatė ir nenumato galimybės valstybės lėšomis kompensuoti neįgyvendinto projekto išlaidas. Daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą) reglamentuojantys teisės aktai aiškiai nurodo, kada Agentūra priima sprendimą dėl valstybės paramos grąžinimo, tačiau teisės aktai, neįgyvendinus projekto, nenumato galimybės Agentūrai priimti sprendimus dėl dalies valstybės paramos grąžinimo atsižvelgiant į projekto administratoriaus atliktus veiksmus iki projekto sustabdymo ar nutraukimo. Įstatymas bei Taisyklės aiškiai apibrėžia, kad valstybės parama teikiama tik pasiekus numatytus tikslus, t. y. įgyvendinus projektą ir pasiekus nustatytus rodiklius.
8. Pareiškėjas akcentavo, kad teismų formuojamoje praktikoje nustatyta, jog projekto administratoriaus paskyrimas yra viena iš sąlygų, be kurios projektas negali būti įgyvendinamas ir valstybės parama tokiu atveju neteikiama, o projekto administratorius, nutraukęs projekto vykdymą, bet gavęs valstybės paramą, pareiškėjas valstybės lėšomis disponuoja nepagrįstai ir būtent pareiškėjui, kaip šias lėšas administruojančiam daugiabučio namo savininkų atstovui, kyla teisės aktų nuostatuose nustatyta pareiga šias lėšas grąžinti atsakovui. Pati valstybės parama gali būti teikiama tik įgyvendinantiems projektą ir įgyvendinus projektą, t. y. parama yra tikslinė ir neatsiejamai susieta su projekto įgyvendinimu. Jei projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir neįvykdytos Taisyklių nustatytos sąlygos, Agentūros sprendimas įpareigoti projekto administratorių gražinti valstybės parama yra pagristas ir teisėtas.
Atsiliepimas
9. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog jis administraciniais teisiniais santykiais buvo susietas būtent su atsakovu. Toks teiginys yra nepagrįstas, kadangi Agentūrą ir daugiabučio namo bendraturčius taip pat sieja administravimo teisiniai santykiai. Teisės aktuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą įgyvendina bendraturčiai, o projekto administratorius tik organizuoja jo įgyvendinimą, vykdo bendraturčių teisėtus sprendimus. Atsakovas sutiko, kad į Agentūrą dėl valstybės paramos projekto ar jo dalies apmokėjimo kreipėsi jis, o ne atskirai kiekvienas daugiabučio namo savininkas, tačiau atsakovas dėl paramos suteikimo į pareiškėją kreipėsi kaip bendraturčių atstovas, kadangi tokia yra teisės aktuose nustatyta tvarka.
11. Teigė, kad pareiškėjo argumentai, kad valstybės paramą privalo grąžinti Bendrovė, nes ji kreipėsi į Agentūrą dėl tokios paramos suteikimo, į jos sąskaitą buvo pervėstos lėšos – yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi, kadangi į atsakovo sąskaitą buvo pervestos lėšos tik už projekto administravimą, tuo tarpu už parengtą projektą Agentūra lėšas pervedė tiesiogiai projekto rengėjui. Kadangi pareiškėjas nurodė atsakovo pareigą grąžinti lėšas, nes į jo sąskaitą buvo pervesti pinigai, kyla pagrįstas klausimas, kodėl toks analogiškas reikalavimas nebuvo nukreiptas į techninio darbo projekto rengėją, kuriam taip pat Agentūra tiesiogiai pervedė lėšas.
12. Atsakovas akcentavo, kad jeigu pareiškėjas yra įsitikinęs, jog prievolė grąžinti permokėtas lėšas tenka būtent atsakovui, toks sprendimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų normomis, įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl toks reikalavimas akivaizdžiai yra nepagrįstas. Teisės aktai aiškiai nustato, kad rengiant ir įgyvendinant investicijų projektą, butų ir kitų patalpų savininkams atstovauja projekto administratorius, kuris organizuoja ir įgyvendina projektavimo ir rangos darbų pirkimus, statybos techninę priežiūrą, investicijų projektui įgyvendinti surinktų ir skolintų lėšų apskaitą ir tvarkymą bei kitus klausimus. Taigi, kalbant apie projekto administratoriaus atsakomybę už netinkamai vykdomas pareigas, mintyje turima aukščiau nurodyto asmens atsakomybė.
13. Atsakovo nuomone, jis teisės aktų nustatyta tvarka organizavo gyventojų susirinkimus, kad būtų priimti sprendimai įgyvendinti parengtus investicijų planus, tinkamai bendravo ir bendradarbiavo su atnaujinamo pastato butų ir kitų patalpų savininkais ir kitomis institucijomis, Agentūra, t. y., vykdė visus jo kompetencijai pavestus uždavinius. Akivaizdu, jog pareiškėjas neturėdamas jokio teisinio pagrindo priimti sprendimą dėl permokėtų lėšų susigrąžinimo, tokį reikalavimą nukreipė ne į tinkamą asmenį, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
II.
14. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 751,52 Eur valstybės paramos lėšas bei 22,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį. Prašymo priteisti kitas bylinėjimosi išlaidas netenkino.
Šalies argumentai
15. Teismas nustatė, kad atsakovas 2015 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjui pateikė prašymą apmokėti projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas Nr. U0112597, prašė suteikti 2 751,52 Eur valstybės paramą. Agentūra, išnagrinėjusi Prašymą, 2015 m. gruodžio 22 d. priėmė įsakymą Nr. B3-1-5149 „Dėl valstybės paramos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui Nr. KLJSO134 įgyvendinti suteikimo“, kuriuo nusprendė suteikti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą valstybės paramą, projekto įgyvendinimo administravimui apmokant 2 751,52 Eur. Banko išrašas patvirtina, kad Agentūra 2016 m. vasario 1 d. į atsakovo banko sąskaitą pervedė 2 751,52 Eur dydžio valstybės paramą.
16. Atsakovas 2017 m. sausio 31 d. raštu Nr. JRB-RS-17-0029 „Dėl daugiabučio namo, Naikupės g. 10, Klaipėda, atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo“ informavo Agentūrą, jog daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo procesas nuo 2016 m. sausio 11 d. yra nutrauktas.
17. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į minėtą aplinkybę, Įsakyme nusprendė, kad atsakovas Agentūros 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu suteiktą valstybės paramą atnaujinimo (modernizavimo) projekte Nr. KLJS0134 per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos privalo grąžinti į valstybės biudžetą. Grąžintinos valstybės paramos dydis yra 2 751,52 Eur. Įsakyme konstatuota, kad atsakovas neįvykdė daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto per Taisyklių 6 punkte nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį – 24 mėn.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas aptarė ginčui aktualias Įstatymo, Taisyklių nuostatas. Įvertinęs teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad tuo atveju, jeigu projekto administratorius neįgyvendina projekto per Taisyklėse nustatytą terminą ir neįvykdo Taisyklių 3 punkte nustatytos sąlygos, pareiškėjas įgyja teisę priimti sprendimą dėl permokėtos valstybės paramos lėšų susigrąžinimo. Pažymėjo, kad pagal Taisyklių 6 punktą projekto įgyvendinimo terminas – 24 mėnesiai nuo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo įgyvendinti projektą priėmimo dienos iki statybos užbaigimo akto surašymo dienos.
19. Vertindamas atsakovo argumentus, kad projektas buvo neįvykdytas dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, o išieškojimas nukreiptas į netinkamą subjektą, teismas nurodė, kad teismų praktikoje, nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas, yra laikomasi nuostatos, jei projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos, VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ sprendimas įpareigoti projekto administratorių grąžinti valstybės paramą yra pagrįstas ir teisėtas, projektų administratorių argumentai, kad valstybės paramą turi grąžinti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kad priimant sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo Taisyklės nenustatė sąlygos dėl permokėtų lėšų susigrąžinimo dėl to, kad projektas neįgyvendintas, nepripažįstami pagrįstais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2709-662/2018; 2019 kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-915-662/2019; 2019 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje eA-802-520/2019; 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje eA-694-502/2019 ir pan.). Teismo vertinimu, šioje byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo minėtos teismų praktikos.
20. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad atsakovas turi pareigą grąžinti pareiškėjui susidariusią valstybės paramos permoką, kurios dydį pagrindžia byloje pateikti dokumentai. Pareiškėjo Įsakymas yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl sukelia atsakovui teisines pasekmes. Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 751,52 Eur valstybės paramos lėšų skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
21. Teismas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad šioje byloje sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį. Prašymą priteisti 750 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo parengimą teismas atmetė.
22. Teismas nurodė, kad Agentūra yra Vyriausybės įkurta viešoji įstaiga, kuri administruoja daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą ir yra finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų. Akivaizdu, kad Agentūra santykiuose su atsakove veikia kaip viešojo administravimo subjektas. Remiantis pareiškėjo interneto tinklalapyje www.betalt.lt esančiais duomenimis apie struktūrą nustatyta, kad Agentūroje yra įkurtas Teisės ir turto valdymo skyrius, kuriame dirba 4 darbuotojai – skyriaus vedėjas ir 3 specialistai, todėl teismas, spręsdamas prašymo bylinėjimosi išlaidų už prašymo parengimą priteisimo pagrįstumą, atsižvelgė į nurodytas aplinkybes.
23. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių.
Šalies argumentai
24. Pareiškėjas prašyme priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nenurodo, dėl kokių priežasčių buvo priimtas sprendimas dėl atstovavimo pasitelkiant advokatą, o ne pasinaudoti įstaigos struktūra ir ištekliais. Pagal ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas proceso šalį administracinėje byloje gali atstovauti juridinio asmens darbuotojas ar valstybės tarnautojas, o aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas yra būtinas tik atstovaujant apeliacinėje instancijoje. Teismas pažymėjo, kad vertinant bylos pobūdį, atsižvelgtina į tai, jog byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos pareiškėjo administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla nėra sudėtinga, bylos baigtis reikšminga tik bylos šalims.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismas konstatavo, kad nei Agentūros vidaus struktūra, nei ginčo pobūdis nesudaro pagrindo pripažinti, jog atstovavimas šioje byloje pasitelkiant advokatą buvo racionalus ir būtinas, todėl pareiškėjui patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.
III.
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 28 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir prašymą priteisti 750 Eur bylinėjimosi išlaidas tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
27. Pareiškėjas nurodo, kad sprendimas šioje byloje buvo priimtas Agentūros naudai, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teigia, kad pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.
28. Pareiškėjas teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo, kadangi jie nepagrįsti. Atkreipia dėmesį, kad tik nuo 2020 m. gruodžio mėnesio į darbą grįžo Teisės ir turto valdymo skyriaus vedėja, kuri buvo vaiko priežiūros atostogose, o nuo 2021 m. gegužės 31 d. darbuotojas, turintis teisinį išsilavinimą ir galintis teikti įvairaus pobūdžio dokumentus bei atstovauti pareiškėją teisminiuose procesuose, išėjo iš darbo (tai patvirtina pateikiamas VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ 2021 m. birželio 29 d. raštas).
29. Nors
skundo teismui pateikimo dieną, t. y. 2021 m. balandžio 27 d., Agentūroje dirbo du teisinį išsilavinimą turintys darbuotojai, kurie galėjo pateikti teismui skundą, tačiau dėl esamų darbų apimties šio skundo pateikimas teismui buvo pavestas Agentūrą atstovaujančiam advokatui. Perduodant advokatui visą bylą buvo įvertinta, kad atsakovas gali kelti įvairius su skundu susijusius nesutikimus, byla gali užsitęsti, todėl būtent ir dėl to byla buvo perduota advokatui. Teismo argumentas, kad Agentūroje dirba pakankamai specialistų galinčių atstovauti Agentūrą teisminiuose procesuose, nėra pagrįstas. Sprendime klaidingai nurodomas Teisės ir turto valdymo skyriaus darbuotojų skaičius – tiek teismo sprendimo priėmimo dieną, tiek nuo 2021 m. birželio 1 d. Teisės ir turto valdymo skyriuje, tiek ir šio skundo pateikimo dieną dirba skyriaus vedėja, kuri turi teisinį išsilavinimą, bei dvi specialistės, kurios neturi teisinio išsilavinimo. Teisės ir turto valdymo skyriaus vedėja tik nuo 2020 m. gruodžio mėnesio grįžusi į darbą, ir nuo 2021 m. birželio 1 d. dirba tik viena skyriuje turėdama teisinį išsilavinimą, todėl dėl susikaupusių darbų ir didelio krūvio, nebuvo pajėgi atstovauti pareiškėjo, dėl to buvo naudojamasi advokato paslaugomis. Be to, skyriaus vedėja atlieka ir kitas funkcijas.
Žemesnės instancijos teismas
30. Nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę nustatyti iš pareiškėjo internetiniame puslapyje pateiktų duomenų, tačiau veikė formaliai, aplaidžiai, netinkamai vertino faktines aplinkybes, tai lėmė dalies netinkamo sprendimo priėmimą.
31. Pareiškėjas pažymi, kad papildomi rašytiniai įrodymai teikiami tik po teismo sprendimo priėmimo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo net atsakovas neginčijo savo procesiniuose dokumentuose, nekėlė jokių klausimų, dėl to nebuvo būtinybės teikti šių įrodymų. Kadangi būtinybė iškilo tik priėmus teismo sprendimą, prašo papildomus įrodymus prijungti prie nagrinėjamos bylos.
Žemesnės instancijos teismas
32. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nes dėl susiklosčiusių aplinkybių, advokato paslaugomis buvo naudojamasi dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių. Teismas nevertino, jog pareiškėjo vidiniai resursai buvo nepakankami, kad vienintelė skyriaus vedėja turėjo teisinį išsilavinimą, o įvertinus užimamas pareigas ir paskirtas funkcijas, yra akivaizdu, kad negalėjo fiziškai spėti atlikti visų priskirtų darbų, nors pagal kompetenciją juos atlikti priklauso. Naudojimasis advokato profesionaliomis paslaugomis pareiškėjui sudarė sąlygas tinkamai apginti pažeistus interesus teisme. Šiuo atveju, teismui tinkamai neįvertinus aplinkybių, jog advokato pasitelkimas buvo racionalus ir būtinas, buvo priimtas nepagrįstas sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, taip pažeidžiant pareiškėjo teisę gauti iš kitos proceso šalies patirtų išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
33. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos pareiškėjo administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla nėra sudėtinga, kadangi atsakovas atsiliepime į skundą kėlė klausimą dėl teisės taikymo problemų, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, netinkamai aiškinamų ir taikomų teisės aktų nuostatų, netinkamo subjekto. Todėl akivaizdu, jog keliamos teisės taikymo problemos ir priimtas sprendimas turės įtakos ne tik bylos šalims, bet ir formuojamai visai Lietuvos teismų praktikai, taip pat ir butų savininkams, į kuriuos bus nukreipiamas išieškojimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
34. Apeliacinio skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisimo pareiškėjui teisėtumas ir pagrįstumas.
35. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
37. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų, be kita ko, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nustatyta tvarka.
38. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-195-442/2020). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020).
39. Teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai jos buvo būtinos siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus, ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Administracinių bylų teisenos įstatymas taip pat neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-534-575/2018). Bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, kt.).
40. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra viešojo administravimo subjektas ir ginčas yra susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose jis atlieka viešąjį administravimą. Šiuo atveju pareiškėjas neneigia nustatytų aplinkybių, jog Agentūroje buvo įsteigtas Teisės ir turto valdymo skyrius, o vienas iš šio skyriaus uždavinių yra atstovauti Agentūrai teisme, rengti procesinius dokumentus ir kt. Tačiau pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Agentūros Teisės ir turto valdymo skyriuje dirbo tik 3 darbuotojai – skyriaus vedėja, kuri turi teisinį išsilavinimą, ir dvi specialistės, neturinčios teisinio išsilavinimo, todėl šie resursai nebuvo pakankami. Be to, pareiškėjo vertinimu, atsakovas atsiliepime į skundą kėlė klausimą dėl teisės taikymo problemų, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, netinkamai aiškinamų ir taikomų teisės aktų nuostatų, netinkamo subjekto, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo keliama nauja teisinė problematika.
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad Agentūra šiuo atveju neįrodė, jog jos vidiniai resursai buvo nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudarė sąlygas tinkamai apginti Agentūros interesus teisme. Nors pareiškėjas nurodė, kad tik viena skyriaus vedėja turi teisę atstovauti teisme, tačiau nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis (įrodymais), kodėl kiti darbuotojai negalėjo parengti procesinių dokumentų ir atstovauti Agentūrą teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog pareiškėjas nesugebėjo tinkamai organizuoti darbo taip, kad būtų tinkamai užtikrinta Agentūros teisminio atstovavimo funkcija, priimtas pakankamas skaičius darbuotojų, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir galinčių užtikrinti minėtos Agentūros funkcijos įgyvendinimą, negali lemti atsakovui nepagrįstos (perteklinės) atstovavimo ir išlaidavimo naštos. Pareiškėjas nepagrindė ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad dėl Agentūros Teisės ir turto valdymo skyrius darbuotojų užimtumo ar kitų aplinkybių nebuvo galimybės parengti skundą ir atstovauti Agentūrą teisme nepasitelkus advokato pagalbos. Pažymėtina ir tai, kad nėra jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šiuo atveju byla nebuvo sudėtinga, byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, taip pat šiuo klausimu jau suformuota teismų praktika.
42. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, į išnagrinėtos administracinės bylos pobūdį ir apimtį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas turėjo reikiamą kompetenciją ir žinias turinčius Teisės ir turto valdymo skyriaus teisininkus, kuriems patikėtos teisminio atstovavimo funkcijos, todėl pareiškėjui šiuo atveju nebuvo poreikio naudotis advokato paslaugomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad už tokias paslaugas Agentūrai neatlygintina.
43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė bylai teisingai išspręsti reikšmės turinčias aplinkybes, be kita ko, atsižvelgė į pareiškėjo veiklos pobūdį, jo vidaus struktūrą, taip pat jo inicijuotos bylos pobūdį, sudėtingumą ir pan. Pareiškėjas nepateikė konkrečių ir objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą manyti, jog teismas netinkamai įvertino jo pajėgumus savo interesus ginti teisme be advokato pagalbos. Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai gauti neatitinka būtinumo kriterijaus ir todėl tokių išlaidų atlyginimas nepriteistinas iš atsakovo.
44. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje sprendimo dalyje tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisimo paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Aplinkos projektų valdymo agentūros (iki likvidavimo – viešoji įstaiga „Būsto energijos taupymo agentūra“) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.