- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-28
- Bylos Nr.
- eI3-5875-583/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00597-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Remigijus Arminas (pirm.)
- Pareiškėjas
- VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra
- Atsakovas
- UAB "Mano būstas Baltija"
2021 m. birželio 1 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Būsto energijos taupymo agentūra“ prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Baltija, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja viešoji įstaiga „Būsto energijos taupymo agentūra“ (toliau – ir pareiškėja, Agentūra) kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Baltija (toliau – ir atsakovė) priteisti 2 751,52 Eur dydžio įsiskolinimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja teigia, kad atsakovė 2015 m. rugsėjo 15 d. pateikė prašymą Nr. U0112597, kuriuo buvo prašoma suteikti valstybės paramą įgyvendinimo administravimo išlaidoms apmokėti – 2 751,52 Eur. 2015 m. gruodžio 22 d. Agentūros direktoriaus įsakymu Nr. B3-1-5149 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda (toliau – ir daugiabutis namas) butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą Nr. KLJSO134, buvo suteikta valstybės parama projekto įgyvendinimo administravimui apmokėti – 2.751,52 Eur suma. Minėtu įsakymu į atsakovės banko sąskaitą buvo pravesta jos prašoma suma.
Atsakovė 2017 m. sausio 31 d. pareiškėjai pateikė raštą Nr. JRB-RS-17-0029, kuriuo ją informavo, kad daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo procesas nuo 2016 m. sausio 11 d. yra nutrauktas. Pareiškėja teigia, jog atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, 2020 m. rugsėjo 29 d. priėmė įsakymą Nr. B3.1-2294 „Dėl valstybės paramos lėšų grąžinimo“, kuriuo nustatyta, kad suteikta 2 751,52 Eur valstybės parama atnaujinimo (modernizavimo) projekte Nr. KLJSO134 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotos atsakovės privalo būti per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos grąžinta į valstybės biudžetą. Pareiškėjas atsakovei išsiuntė 2020 m. spalio 1 d. pranešimą Nr. (4)-B2-7394 „Dėl valstybės paramos grąžinimo“, prie kurio buvo pridėtas minėtas 2020 m. rugsėjo 29 d. įsakymas. Atsakovė per 3 mėnesius negrąžino suteiktos 2.751,52 Eur valstybės paramos ir iki šiol vengia tai padaryti.
Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 patvirtintų Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktu projekto įgyvendinimo terminas – 24 mėnesiai nuo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo įgyvendinti projektą priėmimo dienos iki statybos užbaigimo akto surašymo dienos.
Atsakovė, kaip projekto administratorė, neįgyvendino daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto per Taisyklių 6 punkte nustatytą terminą. Pareiškėjos skirta valstybės parama buvo skirta projekto įgyvendinimo administravimui. Pagal Taisyklių 38 punktą, šios lėšos skirtos projekto administratoriui už projekto administravimą iki statybos užbaigimo akto surašymo dienos. Šiuo atveju projektas nebuvo įgyvendintas ir nebuvo užbaigtas surašant statybos užbaigimo aktą, kadangi projekto administratorius pranešė, jog projektas nuo 2016 m. sausio 11 d. yra nutrauktas. Šioje konkrečioje situacijoje, projekto administratorius, neįgyvendinęs projekto, savo iniciatyva prisiima visus sutartinius įsipareigojimus taip pat visus įsipareigojimus numatytus Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme (toliau – Įstatymas), Taisyklėse ir kituose teisės aktuose reglamentuojančiuose daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą).
Pažymi, jog Agentūra valstybės paramą teikia per butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotą projekto administratorių, tačiau jos nesieja jokie tiesioginiai santykiai su minėtais savininkais, todėl pareiškėja laikosi pozicijos, jog projekto administratorius turi grąžinti išmokėtą valstybės paramą Agentūrai, o projekto administratorius turi kreiptis į gyventojus dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad į Agentūrą dėl valstybės paramos projekto ar jo dalies apmokėjimo/kompensavimo kreipiasi būtent projekto administratorius, o ne atskirai kiekvienas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkas. Pabrėžtina, kad būtent tokius valstybės paramos prašymų teikimo principus numato atnaujinimą (modernizavimą) reglamentuojantys teisės aktai.
Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai nenumatė ir nenumato galimybės valstybės lėšomis kompensuoti neįgyvendinto projekto išlaidas. Daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą) reglamentuojantis teisės aktai aiškiai nurodo kada Agentūra priima sprendimą dėl valstybės paramos grąžinimo, tačiau teisės aktai, neįgyvendinus projekto, nenumato galimybės Agentūrai priimti sprendimus dėl dalies valstybės paramos grąžinimo atsižvelgiant į projekto administratoriaus atliktus veiksmus iki projekto sustabdymo ar nutraukimo. Įstatymas bei Taisyklės aiškiai apibrėžia, kad valstybės parama teikiama tik pasiekus numatytus tikslus, t. y. įgyvendinus projektą ir pasiekus nustatytus rodiklius.
Akcentuoja, kad teismų formuojamoje praktikoje nustatyta, jog projekto administratoriaus paskyrimas yra viena iš sąlygų, be kurios projektas negali būti įgyvendinamas ir valstybės parama tokiu atveju neteikiama, o projekto administratorius, nutraukęs projekto vykdymą, bet gavęs valstybės paramą, pareiškėjas valstybės lėšomis disponuoja nepagrįstai ir būtent pareiškėjui, kaip šias lėšas administruojančiam daugiabučio namo savininkų atstovui, kyla teisės aktų nuostatuose nustatyta pareiga šias lėšas grąžinti atsakovui. Pati valstybės parama gali būti teikiama tik įgyvendinantiems projektą ir įgyvendinus projektą, t. y. parama yra tikslinė ir neatsiejamai susieta su projekto įgyvendinimu. Jei projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatyta projekto įgyvendinimo laikotarpį ir neįvykdytos Taisyklių nustatytos sąlygos, Agentūros sprendimas įpareigoti projekto administratorių gražinti valstybės parama yra pagristas ir teisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė Mano Būstas Baltija atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė laikosi pozicijos, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog ji administraciniais teisiniais santykiais buvo susieta būtent su atsakove. Tos teiginys yra nepagrįstas, kadangi Agentūrą ir daugiabučio namo bendraturčius taip pat sieja administravimo teisiniai santykiai. Teisės aktuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą įgyvendina bendraturčiai, o projekto administratorius tik organizuoja jo įgyvendinimą, vykdo bendraturčių teisėtus sprendimus. Atsakovė sutinka, jog į Agentūrą dėl valstybės paramos projekto ar jo dalies apmokėjimo kreipėsi ji, o ne atskirai kiekvienas daugiabučio namo savininkas, tačiau atsakovė dėl paramos suteikimo į pareiškėją kreipėsi kaip bendraturčių atstovas, kadangi tokia yra teisės aktuose nustatyta tvarka.
Pareiškėjos argumentai, kad valstybės paramą privalo grąžinti atsakovė, nes ji kreipėsi į Agentūrą dėl tokios paramos suteikimo, į jos sąskaitą buvo pervėstos lėšos – yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi, kadangi į atsakovės sąskaitą buvo pervestos lėšos tik už projekto administravimą, tuo tarpu už parengtą projektą Agentūra lėšas pervedė tiesiogiai projekto rengėjui. Kadangi pareiškėja nurodė atsakovės pareigą grąžinti lėšas, nes į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai, kyla pagrįstas klausimas, kodėl toks analogiškas reikalavimas nebuvo nukreiptas į techninio darbo projekto rengėją, kuriam taip pat Agentūra tiesiogiai pervedė lėšas.
Akcentuoja, kad jeigu pareiškėja yra įsitikinusi, jog kad prievolė grąžinti permokėtas lėšas tenka būtent atsakovei, toks sprendimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų normomis, įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, ko pasigendama, todėl toks reikalavimas akivaizdžiai yra nepagrįstas. Teisės aktai aiškiai nustato, kad rengiant ir įgyvendinant investicijų projektą, butų ir kitų patalpų savininkams atstovauja projekto administratorius, kuris organizuoja ir įgyvendina projektavimo ir rangos darbų pirkimus, statybos techninę priežiūrą, investicijų projektui įgyvendinti surinktų ir skolintų lėšų apskaitą ir tvarkymą bei kitus klausimus. Taigi, kalbant apie projekto administratoriaus atsakomybę už netinkamai vykdomas pareigas, omenyje turima aukščiau nurodyto asmens atsakomybė.
Atsakovės nuomone ji teisės aktų nustatyta tvarka organizavo gyventojų susirinkimus, kad būtų priimti sprendimai įgyvendinti parengtus investicijų planus, tinkamai bendravo ir bendradarbiavo su atnaujinamo pastato butų ir kitų patalpų savininkais ir kitomis institucijomis, Agentūra, t. y., vykdė visus jo kompetencijai pavestus uždavinius. Akivaizdu, jog pareiškėja neturėdama jokio teisinio pagrindo priimti sprendimą dėl permokėtų lėšų susigrąžinimo, tokį reikalavimą nukreipė ne į tinkamą asmenį, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas viešosios įstaigos „Būsto energijos taupymo agentūra“ prašymo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Baltija priteisti 2 751,52 Eur lėšas, kurios suteiktos kaip valstybės parama, pagrįstumas.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė 2015 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjai pateikė prašymą apmokėti projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas Nr. U0112597 Atsakovė prašė suteikti 2 751,52 Eur valstybės paramą. Agentūra išnagrinėjusi atsakovės 2015 m. rugsėjo 16 d. prašymą, 2015 m. gruodžio 22 d. priėmė įsakymą Nr. B3-1-5149 „Dėl valstybės paramos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui Nr. KLJSO134 įgyvendinti suteikimo“, kuriuo nusprendė suteikti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą valstybės paramą, projekto įgyvendinimo administravimui apmokant 2 751,52 Eur. Teismui pateiktas banko išrašas patvirtina, kad Agentūra 2016 m. vasario 1 d. į atsakovės banko sąskaitą pervedė 2 751,52 Eur dydžio valstybės paramą.
Atsakovė 2017 m. sausio 31 d. raštu Nr. JRB-RS-17-0029 „Dėl daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo“ informavo Agentūrą, jog daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo procesas nuo 2016 m. sausio 11 d. yra nutrauktas.
Pareiškėja, atsižvelgdama į minėtą aplinkybę, 2020 m. rugsėjo 29 d. priėmė įsakymą Nr. B3.1-2294 „Dėl valstybės paramos lėšų grąžinimo“. Šiuo sprendimu nuspręsta, kad Agentūros 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu suteikta valstybės parama atnaujinimo (modernizavimo) projekte Nr. KLJS0134 atsakovo privalo būti per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos grąžinta į valstybės biudžetą. Grąžintinos valstybės paramos dydis yra 2 751,52 Eur. Minėtame sprendime konstatuojama, jog atsakovė neįvykdė daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto per Taisyklių 6 punkte nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį – 24 mėn.
Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad vyriausybės patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą administruoja Vyriausybės įsteigta viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra, kurios veikla finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Agentūra atlieka šias funkcijas: 1) vertina savivaldybių programų atitiktį Vyriausybės patvirtintai Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai; 2) vertina investicijų planus ir vykdo atnaujinimo projektų įgyvendinimo priežiūrą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka; 3) administruoja ir teikia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą valstybės paramą (išskyrus lengvatinių kreditų teikimą ir kredito bei palūkanų apmokėjimą už nepasiturinčius gyventojus); 4) teikia ūkinę veiklą vykdantiems butų ir kitų patalpų savininkams nereikšmingą valstybės pagalbą, kuriai taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės; 5) kompensuoja bankams ar kitoms finansų įstaigoms lengvatinio kredito bendrą metinių palūkanų dalį, viršijančią šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą lengvatinio kredito palūkanų dydį, pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles; 6) konsultuoja daugiabučio namo atnaujinimo proceso dalyvius (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, bendrojo naudojimo objektų valdytojus, savivaldybes ir savivaldybių programų įgyvendinimo administratorius) atnaujinimo ir valstybės paramos teikimo klausimais, organizuoja ir vykdo visuomenės informavimą, švietimą ir mokymą; 7) organizuoja ir vykdo Vyriausybės patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo stebėseną. Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu akivaizdu, kad pareiškėja yra atsakinga institucija už priežiūrą ar valstybės parama, skirta daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui finansuoti, yra tinkamai panaudojama.
Valstybės paramos suteikimo metu galiojusios Įstatymo redakcijos (galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2016-01-01) 3 straipsnio 1 dalis teigia, kad valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo (modernizavimo) projektus pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė, kuri nustatoma pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus, ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo (modernizavimo) projektą sumažinamos ne mažiau kaip 20 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo
Pažymėtina, kad vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti teikimo ir atnaujinimo projektų įgyvendinimo priežiūros taisykles tvirtina Vyriausybė.
Taisyklių 97 punkte numatyta, kad jeigu paaiškėja, kad Projekto administratorius teisei į valstybės paramą ir valstybės paramos dydžiui nustatyti pateikė klaidingus duomenis, arba kitų aplinkybių, dėl kurių išmokėta per didelė valstybės parama (išskyrus lengvatinius kreditus), arba valstybės parama negalėjo būti suteikta, arba butų ir kitų patalpų savininkai, vykdantys ūkinę veiklą, neinformavo Projekto administratoriaus apie jų vykdomą ūkinę veiklą arba pateikė klaidingą informaciją, arba projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir (ar) neįvykdytos Taisyklių 3 punkte nustatytos sąlygos, Agentūra priima sprendimą dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo. Apie tai ji raštu praneša finansuotojui, jeigu suteiktas lengvatinis kreditas, Projekto administratoriui ir (ar) butų ir kitų patalpų savininkams, vykdantiems ūkinę veiklą. Projekto administratorius ir (ar) butų ar kitų patalpų savininkai, vykdantys ūkinę veiklą, privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos pervesti Agentūros sprendime dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo nurodytą sumą į Agentūros pranešime nurodytą sąskaitą. Per nustatytą laiką negrąžinta išmokėta ir (ar) permokėta suma iš Projekto administratoriaus ir (ar) butų ar kitų patalpų savininkų, vykdančių ūkinę veiklą, išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog tuo atveju, jeigu projekto administratorius neįgyvendina projekto per Taisyklėse nustatytą terminą ir neįvykdo Taisyklių 3 punkte nustatytos sąlygos, pareiškėja įgyja teisę priimti sprendimą dėl permokėtos valstybės paramos lėšų susigrąžinimo. Pažymėtina, kad vadovaujantis Taisyklių 6 punktu projekto įgyvendinimo terminas – 24 mėnesiai nuo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo įgyvendinti projektą priėmimo dienos iki statybos užbaigimo akto surašymo dienos.
Atsakovė atsiliepime į prašymą neneigia, kad daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo baigtas, tačiau akcentuoja, kad projektas buvo neįvykdytas dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių, o išieškojimas nukreiptas į netinkamą subjektą, todėl prašymas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Vertinant atsakovės argumentus, kad išieškojimas nukreiptas ne į tinkamą subjektą, akcentuotina, kad teismų praktikoje, nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas, yra laikomasi nuostatos, kad jei projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos, VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ sprendimas įpareigoti projekto administratorių grąžinti valstybės paramą yra pagrįstas ir teisėtas, projektų administratorių argumentai, kad valstybės paramą turi grąžinti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kad priimant sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo Taisyklės nenustatė sąlygos dėl permokėtų lėšų susigrąžinimo dėl to, kad projektas neįgyvendintas, nepripažįstami pagrįstais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2709-662/2018; 2019 kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-915-662/2019; 2019 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje eA-802-520/2019; 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje eA-694-502/2019 ir pan.). Teismo nuomone šioje byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo minėtos teismų praktikos.
Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis bei teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad atsakovė turi pareigą grąžinti pareiškėjai susidariusią valstybės paramos permoką, kurios dydį pagrindžia byloje pateikti dokumentai. Be to, pareiškėjos priimtas įsakymas dėl valstybės paramos lėšų grąžinimo yra galiojantis ir nenuginčytas. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad atsakovė nesikreipė į teismą dėl Agentūros 2020 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. B3.1-2294 „Dėl valstybės paramos lėšų grąžinimo“ panaikinimo, todėl įsakymas sukelia atsakovei teisines pasekmes. Teismo vertinimu, viešosios įstaigos „Būsto energijos taupymo agentūra“ reikalavimas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Baltija 2 751,52 Eur valstybės paramos lėšų skolą yra pagrįstas ir tenkintinas visa apimtimi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Agentūra teismui pateikė prašymą iš atsakovės priteisti 750,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas už prašymo parengimą. Taip pat pareiškėja teikdama prašymą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
ABTĮ 35 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinėse bylose mokamas 30 Eur žyminis mokestis. Ši byla inicijuota elektroninių ryšių priemonėmis, taigi kreipiantis skundu į teismą turėjo būti mokamas 22,50 Eur. žyminis mokestis (ABTĮ 35 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja kartu su prašymu pateikė mokėjimo nurodymą patvirtinanti, kad minėto dydžio žyminis mokestis yra sumokėtas, todėl šioje apimtyje pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas yra tenkintinas.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pareiškėja pateikė teismui 2021 m. gegužės 25 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 01584 ir mokėjimo nurodymą Nr. 53334. Minėti dokumentai patvirtina, jog pareiškėja už prašymo parengimą advokatui sumokėjo 750,00 Eur.
Kaip jau paminėta, Įstatyme yra nurodyta, kad Agentūra yra Vyriausybės įkurta viešoji įstaiga, kuri administruoja daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą ir yra finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų. Akivaizdu, kad Agentūra santykiuose su atsakove veikia kaip viešojo administravimo subjektas. Pažymėtina, kad remiantis pareiškėjos interneto tinklalapyje www.betalt.lt esančiais duomenimis apie struktūrą nustatyta, kad Agentūroje yra įkurtas Teisės ir turto valdymo skyrius, kuriame dirba 4 darbuotojai – skyriaus vedėjas ir 3 specialistai. Teismas spręsdamas prašymo bylinėjimosi išlaidų už prašymo parengimą priteisimo pagrįstumą privalo atsižvelgti į minėtas aplinkybes.
Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių.
Kita vertus, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).
Pareiškėja prašyme priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nenurodo dėl kokių priežasčių buvo priimtas sprendimas dėl atstovavimo, pasitelkiant advokatą, o ne pasinaudojant įstaigos struktūra ir ištekliais. Pagal ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas proceso šalį administracinėje byloje gali atstovauti juridinio asmens darbuotojas ar valstybės tarnautojas, o aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas yra būtinas tik atstovaujant apeliacinėje instancijoje. Vertinant bylos pobūdį, atsižvelgtina į tai, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos pareiškėjos administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla nėra sudėtinga, bylos baigtis reikšminga tik bylos šalims.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nei Agentūros vidaus struktūra, nei ginčo pobūdis nesudaro pagrindo pripažinti, kad atstovavimas šioje byloje pasitelkiant advokatą buvo racionalus ir būtinas, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos „Būsto energijos taupymo agentūra“ prašymą dėl valstybės paramos priteisimo tenkinti.
Pareiškėjai viešajai įstaigai „Būsto energijos taupymo agentūra“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Baltija priteisti 2 751,52 Eur valstybės paramos lėšas.
Pareiškėjai viešajai įstaigai „Būsto energijos taupymo agentūra“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Baltija priteisti 22,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą.
Kitoje dalyje pareiškėjos viešosios įstaigos „Būsto energijos taupymo agentūra“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.