Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs N. P. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. nutarties, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas N. P. vardu registruotam turtui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje L. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį. Nusikalstamų veikų padarymu šioje byloje taip pat kaltinami: M. J. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, E. A. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį.

2. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribota N. P. nuosavybės teisė į automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

3. Procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą – Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartimi šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2023 m. gruodžio 23 d., uždraudžiant automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Turto saugotoju palikta UAB „A.“. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, jog automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas N. P. vardu, galimai buvo naudojamas kaltinamiesiems L. P., M. J. ir E. A. inkriminuotoms nusikalstamos veikoms daryti (galimai buvo nusikalstamų veikų priemonė). Kauno apygardos teismas sprendė, kad tuo atveju, jeigu kaltinamojo L. P. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų bus įrodyta, taip pat jeigu bus nustatyta bent viena BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodyta sąlyga, aptariamas turtas galės būti konfiskuotas. Taigi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

N. P.

6. Kaltinimai Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pareikšti kaltinamiesiems L. P., M. J. ir E. A.. Skundą dėl šioje baudžiamojoje byloje taikomos procesinės prievartos priemonės padavė kaltinamojo L. P. sugyventinė N. P., byloje turinti liudytojos procesinį statusą. Skunde aukštesniajam teismui teigdama, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas skundo autorės vardu registruotam turtui – automobiliui „Volvo V70“, pažeidžia jos ir jos šeimos interesus. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs N. P. skundą, konstatuoja, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas minėtam turtui buvo pratęstas pagrįstai ir teisėtai.

7. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminą, nustatė, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje šiuo metu vis dar egzistuoja vienas iš aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindų – siekis užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Šio pagrindo nustatymas skunde nėra ginčijamas. N. P. taip pat neginčija duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis (jos sugyventinis) L. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumo.

8. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y. kai procese būtina užtikrinti civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą, ir gali būti taikomas aukščiau apibrėžtam subjektų ratui.

9. BK 72 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kas laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone, tačiau pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011, 2K-199-719/2022). BK 72 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė (turto konfiskavimas) gali būti taikoma ne tik kaltininkui, bet ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, priklausančiam turtui.

10. Iš kaltinamajame akte aprašytų kaltinamiesiems L. P., M. J. ir E. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiami jiems pareikšti kaltinimai, matyti, kad automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra registruotas N. P. vardu, galimai buvo naudojamas nusikalstamos veikoms daryti. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, taip pat nesprendžia, ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Ginčo dėl automobilio savininko nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, be to, N. P. neginčija, kad automobiliu „Volvo V70“ faktiškai naudojosi kaltinamasis L. P. (aptariama aplinkybė patvirtinama ir skunde aukštesniajam teismui). Taigi, vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies, BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir nurodyta kasacinio teismo suformuota praktika, darytina išvada, kad turtas, kurio nuosavybės teisė šiuo metu yra laikinai apribota, galėtų būti laikomas nusikalstamos veikos priemone. Tad pripažinus kaltinamuosius L. P., M. J. ir E. A. kaltais nusikalstamų veikų padarymu bei esant baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms, aptariamas liudytojos N. P. vardu registruotas turtas (automobilis „Volvo V70“) galėtų būti konfiskuotas, kaip nusikalstamos veikos priemonė. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Darytina išvada, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, jog kaltinamojo turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, galėjo būti nusikaltimo padarymo priemonė. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, terminas N. P. vardu registruotam automobiliui „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pratęstas pagrįstai, siekiant užtikrinti galimą turto (kaip galimos nusikalstamos veikos priemonės) konfiskavimą. Kaip teisingai pastebėta skundžiamoje nutartyje, sisteminis BPK 151 straipsnio 1 dalies, BK 72 straipsnio 2-4 dalių nuostatų aiškinimas pagrindžia išvadą, kad nustačius laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindą, siejamą su galimo turto konfiskavimo užtikrinimu, aptariama procesinė prievartos priemonė gali būti taikoma ir asmeniui, kuris byloje nėra pripažintas kaltinamuoju ar nėra materialiai atsakingas už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus. Tad aplinkybė, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas N. P., o ne kaltinamojo L. P., vardu registruotam turtui šiuo atveju neturi įtakos aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymui.

11. Aukštesnysis teismas sutinka su Kauno apygardos teismo vertinimu, kad procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, termino pratęsimo nepaneigia N. P. nurodomos aplinkybės, jog turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra reikalingas skundo autorės šeimos poreikiams tenkinti. Atsakydamas į tokius skundo argumentus aukštesnysis teismas pažymi, jog tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamybės principas nėra absoliutus. Kaip jau minėta šioje nutartyje, laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Aukštesnysis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytam teiginiui, kad asmeninės transporto priemonės neturėjimas neriboja N. P. galimybių vairavimo įgūdžius tobulinti lankant praktines variavimo pamokas vairavimo mokyklose. Pastebėtina ir tai, jog skunde pati N. P. nurodo, kad vairavimo kursai buvo nukelti, siekiant išvengti rizikos jos nėštumo metu, tačiau aukštesnysis teismas pastebi, kad analogiška rizika sveikatai potencialiai egzistuotų ir N. P. teisės aktų nustatyta tvarka mokantis vairuoti su jai nuosavybės teise priklausančia transporto priemone, tad ši aplinkybė nepagrindžia būtinumo netaikyti laikino nuosavybės teisės apribojimo.

12. Kitos skundo autorės nurodomos aplinkybės, be kita ko, kad automobilis „Volvo V70“ naudojamas siekiant susirasti darbą, aprūpinant šeimą geriamuoju vandeniu, vežant vaikus į medicinos įstaigas, lankant N. P. tėvą, taip pat motinos kapą, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti taikomą procesinę prievartos priemonę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pažeidimams, jos turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau nei reikia šiems tikslams pasiekti (2009 m. balandžio 9 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe suvaržymas visada turi nustatyti „teisingą pusiausvyrą“ tarp bendrojo intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų asmens pagrindinių teisių apsaugai; turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (pvz.: Immobiliare Saffi v Italy (GC), Nr. 22774/93). Byloje duomenų, patvirtinančių, kad aptariamos skundo autorės nurodomos aplinkybės, susijusios su asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimu, objektyviai prieštarauja laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimui byloje, nėra. Aukštesniojo teismo vertinimu, taikoma procesinė prievartos priemonė, nors ir varžo N. P. teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe, laikinas nuosavybės teisės apribojimas nevaržo N. P. labiau nei yra reikalinga siekiant užtikrinti galimą turto, kuris galimai buvo panaudotas kaltinamiesiems L. P., M. J. ir E. A. darant nusikalstamas veikas, konfiskavimą. Taigi, taikoma procesinė prievartos priemonė yra proporcinga kaltinamiesiems inkriminuotoms nusikalstamoms veikoms, ja yra siekiama teisėtų tikslų – užtikrinti galimą turto konfiskavimą, ir nevaržo N. P. labiau nei yra būtina.

13. Įvertinęs aptartas aplinkybes bei skundo argumentus aukštesnysis teismas daro išvadą, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas N. P. vardu registruotam turtui (automobiliui „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) pratęstas pagrįstai, todėl skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 151 straipsniu, 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

N. P. skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.