Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-16 · Administracinė byla Nr. AS-63-453-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-09-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-12-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-16
Bylos Nr.
AS-63-453-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01020-2009-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Pareiškėjas
Ž. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Administracinė byla Nr. AS63-453/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01020-2009-7Procesinio sprendimo kategorija 76 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Romos Sabinos Alimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja Ž. V. (toliau – pareiškėja) skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama (pareiškėjos priimti reikalavimai pagal nutartį): 1) priteisti 776,08 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos. Šias sumas pareiškėja koregavo skundų, raštiško paaiškinimo, pridėto prie teismo posėdžio protokolo, motyvais. Iš prašomų priteisti 776,08 Lt pareiškėjai grąžinta 775,82 Lt (skirtumas: -0,26 ct). Raštiško paaiškinimo, pridėto prie teismo posėdžio protokolo, motyvais prašė priteisti 1 788,83 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos; 2) dėl jos šeimos atžvilgiu daromo nusikaltimo priimti atskirąją nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2011 m. kovo 30 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimo išaiškinimo.

Pareiškėja prašė išaiškinti teismo sprendimą, atsakant į pateiktus klausimus: 1) ar grąžinta 775,82 Lt suma yra pagal 2009 m. liepos 20 d. patikslinto skundo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės turtinę žalą 776,08 Lt, kuri sudaro 110,87 Lt + 475,15 Lt + 95,03 Lt + 95,03 Lt, ar ši suma yra iš virtualios žalos už lapkritį ir gruodį?; 2) kuo yra susiję patikslintame skunde nurodyta 776,08 Lt suma už balandį ir kovą su grąžinta 775,82 Lt suma už lapkritį ir gruodį?; 3) kodėl teisėjų kolegija nepriteisė neturtinės žalos atlyginti ir sprendime parašė, kad neturtinės žalos išieškojimas grindžiamas abstrakčiais teiginiais, ir neišnagrinėjo faktų, išdėstytų 2009 m. liepos 20 d. patikslintame skunde bei 2011 m. kovo 16 d. teismo posėdyje?; 4) kodėl teisėjų kolegija pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 81 straipsnį, kuris numato, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti?; 5) jeigu tik dėl to, kad kreipėsi į teismą, sufabrikuotos virtualios žalos išieškojimus iš pensijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi sustabdė, ir todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius išskaičiavo ne visą 1 789,73 Lt sumą, o 1 614,37 Lt, tai patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus 2010 m. lapkričio 22 d. pažyma, o 2011 m. kovo 3 d. buvo grąžinta turtinės žalos dalis, t. y. 775,82 Lt; 6) kodėl teisėjų kolegija sprendime parašė, kad nėra pagrindo priimti atskirąją nutartį pagal ABTĮ 108 straipsnį, t. y. dėl padarytų pažeidimų, jeigu patikslintame skunde prašė priimti atskirąją nutartį būtent dėl nusikaltimo šeimos atžvilgiu, kuris vyksta jau 10 metų? O tai yra ABTĮ 109 straipsnis.

Atsiliepimas

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir atsakovai) atsiliepimu į prašymą nesutiko su prašymu.

Atsakovai nurodė, kad 2011 m. kovo 3 d. pareiškėjai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyrius grąžino 775,82 Lt išskaičiuotą pensiją už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus 2010 m. lapkričio 22 d. pažyma Nr. (17.5.4) 17-5-4717 „Dėl išskaitymų iš Ž. V. pensijos“ patvirtina, kad iš pareiškėjos pensijos iki 2010 m. gruodžio 1 d. buvo išskaičiuota 1 614,37 Lt. Pareiškėjai 2011 m. kovo 3 d. grąžinta 775,82 Lt pensijos permokos suma yra apskaičiuota, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą išieškotą sumą (1 614,37 Lt) ir naujai nustatytą 838,55 Lt permokos dydį (1 614,37 Lt – 838,55 Lt = 775,82 Lt). Taip pat nurodė, kad jeigu nuo išankstinės senatvės pensijos mokėjimo sustabdymo dienos nepraėjo 12 mėnesių, atnaujinamas anksčiau paskirtos (sumažintos tokia pat dalimi kaip ir pensijos skyrimo metu) išankstinės senatvės pensijos mokėjimas (Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 5 str. 3 d.). Kadangi nuo pareiškėjos išankstinės pensijos sustabdymo nepraėjo 12 mėnesių, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus 2009 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 17-17-1287 nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. birželio 19 d. pareiškėjai buvo atnaujintas 475,14 Lt per mėnesį dydžio išankstinės senatvės pensijos mokėjimas. Pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 91 punktą, išankstinės senatvės pensijos mokamos už praėjusį mėnesį, todėl 2009 m. kovo mėn. išmoka 475,15 Lt pareiškėjai buvo pervesta į asmeninę sąskaitą banke 2009 m. balandžio mėn. Pažymėjo, jog pareiškėjos prašyme nurodytą 110,87 Lt sumą už 2009 m. vasario mėn. išmokėti nėra teisinio pagrindo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą kaip nepagrįstą (ABTĮ 94 str. 3 d., 105, 148, 149 str.).

Teismas nurodė, kad ABTĮ 94 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Sprendimui išaiškinti skiriamas teismo posėdis ir apie tai pranešama bylos šalims. Tačiau šių neatvykimas į posėdį nekliudo išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą. Pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, yra būtina atskirti atvejus: kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Paminėtų aplinkybių (atvejų) atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Teismas padarė išvadą, kad teismo sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai suprantamai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimą (nutartį) įvykdyti. Negalima aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą), to negalima daryti, kai teismo sprendimas (nutartis) yra surašytas ir pasirašytas bylą nagrinėjusių teisėjų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimuose yra pažymėjęs, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų. Teismo nuomone, pareiškėja nesutinka su teismo sprendime išdėstytais motyvais ir šiame prašyme pakartotinai išaiškinti teikia tuos pačius klausimus (t. y. suprantama, jog pareiškėja nesutinka su sprendimo motyvais ir kelia teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą; pareiškėjos nesutikimas su sprendimo motyvais nėra atitikmuo teismo sprendimo išaiškinimo sampratai, o tai yra apeliacinės stadijos klausimai; nesutikimas su sprendimo motyvais nėra ta aplinkybė, kuri patvirtintų, jog pareiškėjai yra neaiškus sprendimas). Teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimo rezoliucinė dalis – atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą – yra visiškai aiški, nedviprasmiška ir nereikalauja papildomo paaiškinimo. Sprendimo rezoliucinė dalis atitinka ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto turinį. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgęs į formuojamą teismų praktiką, teisės aktų nuostatas, pareiškėjos prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo motyvais teismas nepatenkino. Teismo sprendimo argumentai yra adekvatūs byloje esantiems rašytiniams įrodymams, yra aiškūs ir nedviprasmiški.

III.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį.

Pareiškėja nurodo, kad nutartyje nėra nei vieno atsakymo į jos klausimus. Nutartis parašyta formaliai. Sprendimo rezoliucinė dalis visiškai neatitinka sprendimo motyvuojamosios dalies, t. y. arba motyvai surašyti melagingai ir šiuo atveju teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą reikia vertinti kaip suklastotą dokumentą ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui imtis atitinkamų priemonių, arba teismo sprendimo rezoliucinė dalis – atmesti skundą kaip nepagrįstą – yra vėl eilinį kartą akivaizdžiai šališka.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovai nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai išdėstė atvejus, kada gali būti ir kada negali būti aiškinamas priimtas teismo sprendimas. Tai, jog pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su sprendime išdėstytais motyvais, o tai yra sprendžiama nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, bet ne teismo sprendimo išaiškinimo būdu, yra tinkamas pagrindas atmesti atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėja siekia, kad būtų išaiškintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimas.

Vadovaujantis ABTĮ 94 straipsnio 3 dalimi, kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas šios teisės normos aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-370/2007, 2009 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-78/2009) (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės, o ne motyvuojamosios dalies nepakankamo aiškumo.

Aptariamu atveju pareiškėja iš esmės nesutinka su sprendime išdėstytais motyvais, tačiau tai negali būti sprendimo išaiškinimo dalyku, nes lemtų sprendimo turinio pakeitimą. Sprendimo rezoliucinė dalis yra visiškai aiški, nedviprasmiška ir nereikalauja papildomo išaiškinimo.

Todėl, atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, galima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo dėl sprendimo išaiškinimo nepatenkino pagrįstai.

Taigi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Ž. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisLaimutis AlechnavičiusRoma Sabina Alimienė