Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjai M. Č., jos atstovei advokatei I. S., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja M. Č. pareiškimą palaikė, patvirtino raštu nurodytas aplinkybes, nurodė, kad po vyro mirties priėmė palikimą, mokėjo ir moka mokesčius už butą ir sodo namelį, tvarkė, prižiūrėjo. Mirusysis vaikų neturėjo, kartu gyveno 25 metus. Ginčų dėl palikimo nebuvo ir nėra kilę. Po sutuoktinio mirties pareiškėja remontavo butą, dėjo naujus langus, duris ir kt.

Liudytoja V. G. parodė, kad pareiškėja yra kaimynė virš 30 metų, daug bendrauja. Pareiškėja pati tvarko butą, sodo namelį. Po vyro mirtie priėmė palikimą. Mirusysis vaikų neturėjo, ginčo dėl palikimo nebuvo. Pareiškėja visada gyveno bute, o vasarą – sode. Ji rūpinosi sutuoktinio laidotuvėmis.

Liudytojas A. S. parodė, kad yra pareiškėjos sūnus iš pirmos santuokos. Po S. Č. mirties, palikimą priėmė mama, kuri rūpinosi butu ir sodo nameliu, mokėjo komunalinius mokesčius. Mirusysis vaikų neturėjo, ginčų dėl palikimo nebuvo. Butą ir sodo namelį remontavo mama.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius ir kt. Sprendžiant klausimą ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo nepretenduojantis į palikimą, ar neturintis teisių į jį.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui– į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtam, palikimo priėmimo būdas– palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą– tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos, jos atstovės, liudytojų V. G., A. S. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad S. Č. yra M. Č. sutuoktinis (b.l. 6). S. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas su pastatu – sodo nameliu, esantys (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklauso pareiškėjai M. Č. (b. l. 8, 9). Pareiškėja (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Valstybinės sodo statinių priėmimo komisijos (duomenys neskelbtini) aktas patvirtina, kad sodo statinys, esantis (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas ir priimtas naudoti (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-12). (duomenys neskelbtini) Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą patvirtina, kad pareiškėja 2014 metais atliko sodo namo teisinę registraciją, žemės sklypo ir namo kadastrinius matavimus, deklaravo sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimą (b. l. 15-16). Iš (duomenys neskelbtini) Kauno rajono butų ūkio tarnybos pažymėjimo matyti, kad bute adresu (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėja, kuri butu naudojasi, kaip buto savininkė, kartu gyvena jos vyras S. Č., bute registruotas nuo (duomenys neskelbtini) bei sūnus A. S. bute registruotas nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pažymos patvirtina, kad M. Č. jiems nėra skolinga (b. l. 18, 19) Notaro pateiktas atsakymas dėl informacijos apie paveldėjimo bylą patvirtina aplinkybę, kad dėl palikimo priėmimo po S. Č. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Sąskaitos bei mokėjimo nurodymai patvirtina, kad M. Č. mokėjo mokesčius už butą, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 26-30). Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja priėmė palikimą po S. Č., kuris buvo pareiškėjos sutuoktinis, mirties (duomenys neskelbtini) pradėdama faktiškai valdyti jo turtą. Pareiškėja rūpinasi po sutuoktinio mirties likusiu turtu, moka mokesčius už sutuoktiniui ir jai nuosavybės teise priklausiusį turtą. Jokio ginčo dėl mirusiojo palikimo nebuvo ir nėra šiuo metu.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėja po savo sutuoktinio S. Č. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 str.). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja M. Č. po savo sutuoktinio S. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 str. 1, 2 d., 5.51 str. 1d., CPK 177, 178, 185 str., 444 str. 2d. 8p.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Kadangi teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje civilinėje byloje nesiekia 10,00 Lt, todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi, bei 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, minėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p. ir 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.