Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Ramūno Keidūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. gynėjo advokato Gintaro Algirdo Perednio (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje, paskiriant jam arešto bausmę 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, 187 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir A. P. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė 7 (septyniems) mėnesiams subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartimi skirta laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmes iš dalies sudedant, ir A. P. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į A. P. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 10 d. 14.30 val. iki 2022 m. liepos 11 d. 15.53 val. (iš viso 2 (dvi) paros) ir suėmimo metu išbūtas laikas nuo 2025 m. sausio 24 d. iki 2025 m. balandžio 24 d., bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartyje įskaitytus laikotarpius.

Skundžiamu nuosprendžiu netenkinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

6. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Ši BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata ne tik apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, bet ir nustato apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (apeliaciniuose skunduose). Šioje baudžiamojoje byloje pateiktu apeliaciniu skundu prašoma išteisinti A. P. dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, t. y. priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tikrina visa apimtimi. Tačiau tai nereiškia, kad turi būti atsakoma į absoliučiai visus apeliacinio skundo argumentus, ypač į tuos, kurie išsamiai buvo aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime ir apeliacinės instancijos teismas jiems pritaria, tačiau skundo argumentai, kurie susiję su tinkamu veikos kvalifikavimu, procesinių teisių užtikrinimu, bylos duomenų pripažinimu įrodymais ir teisingu jų vertinimu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti išnagrinėjami ir dėl jų sprendime turi būti išdėstytos motyvuotos išvados. Bylos patikrinimas turi būti paremtas bylos duomenimis ir jų analize, visų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių išnagrinėjimu, o visais išnagrinėtais klausimais daromos išvados turi būti aiškios ir pakankamai argumentuotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180-976/2017, 2K-296-942/2018, 2K-227-719/2018, 2K-226-1073/2019, 2K-274-697/2020).

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A. P. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Apeliacinės instancijos teismas, pagal apeliacinį skundą įvertinęs byloje esančius duomenis, kurie skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, pagrįstai pripažinti įrodymais, sprendžia, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė, pagrįstai ir teisėtai pripažino A. P. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, paskirdamas jam ne tik teisingas, bet ir proporcingas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, kurios tinkamai, vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, skundžiamu nuosprendžiu subendrintos, o nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį.

8. Visų pirma, pažymėtina, kad nuteistojo ir liudytojų parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu, kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisminio bylos nagrinėjimo metu prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungti duomenis, kurie tirti ir vertinti priimant skundžiamą nuosprendį, yra išsamiai išdėstyti skundžiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nuosprendyje, todėl šiame apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime jie nėra kartojami visa apimtimi, akcentuojami jų esminiai aspektai, reikšmingi vertinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą.

Dėl nuteistajam A. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių

11. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina, jog nuteistojo A. P. veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 5 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių požymius. Pagal ikiteisminio tyrimo metu nustatytas ir apylinkės teismo įrodytomis pripažintas aplinkybes A. P. 2022 m. liepos 10 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį elektrinį paspirtuką „Segway Nine Bot Max Scoot 911“, modelio Nr. SNS2.0, individualus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 415 Eur, stovėjusį prie restorano „McDonald‘s“, esančio Vilniuje, Seinų g. 3, ir nupjovęs minėto paspirtuko GPS sekimo įrangos laidus bei nuėmęs QR kodą sunaikino svetimą turtą, tokiais savo veiksmais padarydamas 1 930 Eur dydžio turtinę žalą.

12. BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, turtas laikomas nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (5 000 Eur) dydžio sumos. Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti. Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia, todėl sprendžiant apie tyčios buvimą būtina vadovautis jos apibūdinimu, pateiktu BK 15 straipsnyje. Teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

13. Tuo tarpu baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 187 straipsnio 1 dalį traukiamas tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Atsižvelgiant į BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodytas sugadinto turto vertes, turtas laikomas nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (5 000 Eur) dydžio sumos. Sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą, lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnį galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšis. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti .

14. Iš teisminio bylos nagrinėjimo metu A. P. duotų parodymų matyti, kad kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų jis nepripažino. Kaip galima suprasti iš nuteistojo duotų parodymų, paspirtuką jis paėmė tam, kad nuvyktų į susitikimą su draugu N. R.. Vis tik, kaip teisingai pastebėta skundžiamame nuosprendyje, nuteistojo parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nenuoseklūs. Kaip antai, apklaustas kitą dieną po nagrinėjamo įvykio, 2022 m. liepos 11 d., A. P. teigė, kad pamatė ant šaligatvio gulėjusį paspirtuką, kurį pakėlęs pastebėjo, jog šis neveikia. Galvodamas, kad paspirtuku greičiau nuvažiuos į susitikimą, pasinaudodamas juo (pasispirdamas koja) A. P. nuvyko į susitikimą su pažįstamu „(duomenys neskelbtini)“ (N. R.). Susitikęs su N. R. sėdo į 61 maršruto autobusą, nuvyko į stotį, o iš ten 53 maršruto autobusu vyko iki Kalvarijų turgaus. Pasinaudojęs paspirtuku vėliau jį norėjo grąžinti į tą vietą, iš kurios paėmė. Dėl paspirtuko sugadinimo parodė, kad paspirtuko laidų nekrapštė, sistemos neatjunginėjo (1 t., b. l. 69). 2022 m. lapkričio 7 d. A. P. papildomos apklausos metu iš esmės laikėsi anksčiau duotų parodymų, papildomai parodė, kad tuo momentu, kai ėmė paspirtuką, šis jau buvo sugadintas (1 t., b. l. 72). Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, 2023 m. vasario 6 d. apklausos metu A. P. parodė, kad pakėlęs paspirtuką pamatė, jog šis neveikiantis. Su paspirtuku sėdo į autobusą ir nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) esančios „Maxima“ parduotuvės, kur susitiko su pažįstamu „(duomenys neskelbtini)“ (N. R.). Paėmęs neveikiantį paspirtuką vėliau jį norėjo grąžinti iš ten, kur paėmė, kadangi jis buvo neveikiantis (1 t., b. l. 80–81). Tuo tarpu apklausos teisminio bylos nagrinėjimo metu A. P. savo poziciją pakeitė ir parodė, kad paėmęs paspirtuką pamatė autobusą, važiuojantį (duomenys neskelbtini) kryptimi, t. y. ten, kur jis planavo susitikti su N. R.. Susitikę nuvyko atgal į autobusų stotį, o iš ten 53 maršruto autobusu vyko iki Kalvarijų turgaus. Paspirtuką vežėsi kartu su savimi. Nenorėdamas praleisti autobuso pagalvojo, kad autobuse suves paspirtuko paėmimo kodą. Važiuojant 53 maršruto autobusu į Kalvarijų turgų pradėjo kažką junginėti, tačiau pamatė, kad paspirtukas neveikia, nieko negalėjo padaryti, jis buvo sugadintas (2 t., b. l. 143–146). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo A. P. parodymų nenuoseklumas, o taip pat ir paties nuteistojo parodymų prieštaringumas pagrįstai leidžia abejoti jų teisingumu. Be to, kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į elektrinio paspirtuko specifiką, akivaizdu, jog naudotis juo šio paspirtuko neatrakinus, techniškai negalima, nors nuteistasis parodė, kad pasispirdamas koja paspirtuku nuvyko į susitikimą su pažįstamu „(duomenys neskelbtini)“. Visgi, vien tai, kad A. P. savo kaltės nepripažįsta, nesudaro pagrindo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytiems motyvams, konstatuoja, kad tokia A. P. pozicija negali būti vertinama niekaip kitaip, kaip tik gynybinė versija bei siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kuri yra paneigta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

15. Siekiant įvertinti, ar nuteistojo A. P. veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, analizuotini šios veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Byloje nėra ginčo, kad paspirtukas „Segway Nine Bot Max Scoot 911“ priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto 2022 m. rugpjūčio 9 d. žalos vertinimo akto matyti, kad paspirtuko, kurio serijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 415 Eur (1 t., b. l. 22). Nuteistasis apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nors niekada nebuvo savarankiškai išsinuomojęs paspirtuko, tačiau jam buvo žinoma, jog tam, kad galėtų naudotis paspirtuku, telefonu turi nuskenuoti ant paspirtuko esantį QR kodą (2 t., b. l. 144–145). Vis dėlto, jis, aiškiai suvokdamas, kad paspirtuku galima naudotis tik jį aktyvavus per mobiliajame telefone esančią programėlę ir atsiskaičius už paslaugą, šių reikalavimų nepaisė. Pasiėmęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį paspirtuką, įkėlė jį į autobusą ir išvyko, tokiu būdu įgijo galimybę disponuoti (naudotis) svetimu turtu kaip savo, tapdamas pagrobto turto neteisėtu savininku. Be to, aplinkybę, kad nuteistasis A. P. savo veiksmais neteisėtai užvaldė svetimą turtą, patvirtina ir liudytojų R. Š. ir N. R. parodymai. Liudytojas N. R. patvirtino, kad jam susitikus su A. P., pastarasis su savimi turėjo paspirtuką, kurį vėliau kartu vežėsi autobusu. Šio liudytojo teigimu, A. P. jam nurodė, kad paspirtuką paėmė pasivažinėti, manė, kad A. P. paspirtuką išsinuomojo (2 t., b. l. 172). Kaip teisingai pastebėta skundžiamame nuosprendyje, liudytojas R. Š. tiek apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, nurodė tas pačias aplinkybes, o būtent, kad prie Kalvarijų turgaus pamatė du asmenis, kurie varėsi jų įmonei priklausantį paspirtuką (1 t., b. l. 26; 2 t., b. l. 169–171). Vertinant nuteistojo suvokimą, kad jis paima svetimam asmeniui, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausantį turtą – paspirtuką, tai įrodo paties nuteistojo parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuteistasis A. P. pripažino, kad ant paspirtuko buvo aiškiai matomi įmonės lipdukai, parašytas įmonės pavadinimas, o pats paspirtukas stovėjo šalia kitų paspirtukų. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistojo veiksmus lėmė tiesioginė tyčia, t. y. jis suvokė neteisėtą savo veiksmų pobūdį, žinojo, kad pasisavina svetimą turtą ir sąmoningai siekė tokių pasekmių. Taigi, nuteistojo A. P. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl šios veikos padarymo.

16. Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinime nurodomą paspirtuką sugadino būtent A. P.. Kaip minėta anksčiau, nuteistasis A. P. viso proceso metu teigė, kad paspirtuko jis negadino, kai jį pasiėmė, paspirtukas jau buvo neveikiantis. Vis dėlto nuteistojo paaiškinimai dėl aplinkybių, kuriomis jis pastebėjo, kad paspirtukas yra sugadintas ir neveikiantis, yra nenuoseklūs ir tarpusavyje prieštaringi. Pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad pastebėjęs ir pakėlęs paspirtuką iš karto pamatė, kad šis neveikiantis, tačiau tikėjosi, jog vis tiek pavyks juo pasinaudoti, siekiant greičiau nuvykti į susitikimą (1 t., b. l. 69; 72; 80). Tuo tarpu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistasis jau tvirtino, kad tai, jog paspirtukas neveikia, pastebėjo tik važiuodamas 53 maršruto autobusu (2 t., b. l. 144). Tokie esminiai prieštaravimai nuteistojo parodymuose leidžia abejoti jo pateikiamos versijos patikimumu ir nuoseklumu. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo parodymai vertintini kritiškai, o jų prieštaringumas mažina jų įrodomąją reikšmę sprendžiant klausimą, ar būtent nuteistasis padarė jam inkriminuotą, BK 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką. Nelogiška, negyvenimiška ir neįtikinama imti elektrinį paspirtuką tikslu naudoti kaip paprastą paspirtuką, nes, kaip jau minėta, aukščiau, naudotis tokio tipo paspirtuku iš esmės galima tik jį išsinuomojus ir nustatyta tvarka atrakinus.

17. Priešingai nuteistojo teiginiams, byloje yra pakankamai kitų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad būtent nuteistasis A. P. sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį paspirtuką. Kaip matyti iš byloje esančio 2022 m. liepos 10 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo, apžiūrėjus elektrinį paspirtuką „SCOOT 911“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ant paspirtuko vairo nėra QR kodo, o per vidurį vairo štangos išsikiša nukirpti paspirtuko laidai, kurie buvo prijungti prie išorinio GPS įrenginio (1 t., b. l. 15; 17–19). Šios aplinkybės patvirtina, kad paspirtukas buvo sugadintas, sugadinimo pobūdis (nutraukti laidai, pašalinta sekimo įranga) rodo tyčinį, kryptingą veikimą, o ne atsitiktinį pažeidimą ar techninį gedimą. Be to, paspirtuko gadinimo faktą patvirtina ir liudytojo R. Š. parodymai. Apklaustas įvykio dieną liudytojas parodė, kad važiuodamas Kalvarijų g. pastebėjo jų įmonei priklausantį paspirtuką, kurį atpažino pagal ant paspirtuko vairo štangos esantį įmonės reklamos lipduką. Pasak liudytojo, vienas iš asmenų buvo priklaupęs prie paspirtuko ir krapštė laidus, toje vietoje, kur paprastai būna GPS sekimo įranga, tačiau šio įrenginio tuo metu jau nebuvo. Dėl šios aplinkybės liudytojas R. Š. į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus (1 t., b. l. 26). Analogiškas aplinkybės dėl paspirtuko sugadinimo buvo pateiktos ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime (1 t., b. l. 21–24). Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas R. Š. papildomai parodė, kad nuėmus GPS sekimo įrangą, paspirtukas pradeda pypsėti. Nagrinėjamu atveju, pastebėjęs jų įmonei priklausantį paspirtuką ir pravėręs automobilio langą, išgirdo paspirtuko skleidžiamą garsą. Be to, atjungus GPS sekimo įrenginį, blokuojasi paspirtuko ratai. Liudytojas nurodo, kad pastebėjo, jog šiuo konkrečiu atveju asmenys paspirtuką vilko, paspirtuko priekinis ratas sukosi, o galinis – ne (2 t., b. l. 169–171). Tokie R. Š. parodymai atitinkamai paneigia nuteistojo poziciją, kad ne jis sugadino minėtą paspirtuką. Teisėjų kolegija papildomai pastebi, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio 9 d. pareiškimo matyti, jog 2022 m. liepos 10 d. 14.00 val. gavo pranešimą apie atjungtą GPS sekimo įrangą nuo jiems priklausančio SCOOT911 paspirtuko, o nuvykus pagal koordinates pamatė vagis, kurie bandė visiškai išmontuoti sekimo priemones (1 t., b. l. 21). Tai sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl A. P. kaltės.

18. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie įrodymai yra pakankami, nuoseklūs ir tarpusavyje sutampa, todėl leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad būtent nuteistojo A. P. veiksmais buvo sugadintas kaltinime nurodomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas. Šią išvadą pagrindžia tiek liudytojo R. Š. parodymai, tiek apžiūros protokole ir fotosiksacijose užfiksuotos aplinkybės, leidžiančios daryti vienareikšmę išvadą apie nuteistojo veiksmų priežastinį ryšį su padaryta žala. Nuteistojo A. P. pateikti paaiškinimai, esą paspirtukas buvo neveikiantis dar iki įvykio, teisėjų kolegijos vertinimu, yra neįtikinami, prieštaraujantys byloje surinktiems objektyviems duomenims, be to, ir elementariai logikai. Akivaizdu, kad asmuo, ketinantis pasinaudoti paspirtuku, siekdamas greičiau nuvykti į susitikimą ar pasivažinėti, nesirinktų sugadintos ir eksploatacijai netinkamos transporto priemonės. Toks elgesys būtų nesuderinamas su įprasta žmogaus patirtimi ir racionaliu elgesiu panašiose situacijose.

19. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su kaltinime nurodoma ir pirmosios instancijos teismo nustatyta sugadinto turto verte. Apeliantas nurodo, kad nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas R. Š. buvo įpareigotas pateikti duomenis, patvirtinančius sugadinto turto vertę, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Vis tik su tokiu apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto 2022 m. rugpjūčio 9 d. žalos vertinimo akto, paspirtuko, kurio serijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 415 Eur. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio paspirtuko pilna komplektacija, logistikos išlaidos, paspirtuko paruošimo eksploatacijai darbai sudaro 1 930 Eur (1 t., b. l. 22). Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, liudytojas R. Š. paaiškino, kad nurodytą sąmatą sudaro būtent pats paspirtukas, įranga, modifikacija ir konfiguracija, papildomos ant paspirtuko uždedamos dalys, pavyzdžiui, kilimėliai, QR kodas, išliejimo kodas ir kt. (2 t., b. l. 171). Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta sugadinta turto verte.

20. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu dar kartą įvertintų įrodomųjų bylos duomenų visuma patvirtina, jog A. P. veikose nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, dėl kurių skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu, požymiai, o skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai vadovaujantis BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis nuostatomis.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

21. Nustatęs, kad A. P. pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės teisingumo ir pagrįstumo.

22. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose numatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis), o individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020). Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021).

23. Nuteistasis A. P. pripažintas kaltu dėl dviejų tyčinių nusikalstamų veikų padarymo, iš kurių viena, vadovaujantis BK 12 straipsniu, priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, o kita, vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, – nesunkių nusikaltimų kategorijai. Parinkdamas bausmes ir nustatydamas jų dydžius pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (1 t., b. l. 60). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad nors A. P. anksčiau iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo teistas nebuvo, vis tik iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo asmuo teistas septynis kartus, iš esmės daugiausia už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kas rodo, jog jis yra linkęs į tokio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą (2 t., b. l. 113–117). Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus duomenimis, nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už smulkias vagystes. Kaip matyti, paskirtų administracinių nuobaudų – baudų nemoka (2 t., b. l. 118–136). Be to, pirmosios instancijos teismas nuteistajam skirdamas bausmę taip pat atsižvelgė ir kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, t. y. į tai, kad nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki bausmės atlikimo dirbo statybų srityje pagal verslo liudijimą, nevedęs, teisiamojo posėdžio metu teigė turintis du nepilnamečius vaikus, tačiau su jais negyvena. Duomenų apie A. P. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichikos ligų gydymąsi nėra. Svarbi aplinkybė ir ta, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis buvo pasislėpęs nuo teismo, dėl ko jam buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

24. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios – baudos, laisvės apribojimo ir arešto – bausmės; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. P. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą arešto bausmę maksimaliam 45 parų terminui, o už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas nusikalstamų veikų aplinkybes, įvertinusi nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nenustatė pagrindo nesutikti nei su nuteistajam paskirtų bausmių rūšimis, nei su jų dydžiais. Konkrečių nesutikimo su bausmėmis aspektų neišsakė tiek pats nuteistasis, tiek ir jo gynėjas.

25. Pažymėtina ir tai, kad BK 178 straipsnio 5 dalies ir BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijose yra numatytos alternatyvios švelnesnio pobūdžio bausmės, kurių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam neskyrė, todėl nėra pagrindo vertinti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo galimybės. Be to, pažymėtina, kad vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris, visų pirma, pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018, 2K-70-942/2022).

26. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, subendrino A. P. už 2022 m. liepos 10 d. padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 7 (septyniems) mėnesiams. Atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis nėra atlikęs jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartimi subendrintos ir paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinto skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartimi paskirta bausme, bausmes iš dalies sudėdamas, ir nuteistajam A. P. paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į nuteistajam paskirtos galutinės bausmės laiką įskaitė jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką bei bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį ir šia nutartimi įskaitytus laikotarpius. Apygardos teismas konstatuoja, kad iš esmės pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė.

27. Tačiau šioje vietoje pastebėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. rezoliucinėje dalyje nurodoma, jog skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis, be kita ko, BK 63 straipsnio 9 dalimi. Vis tik atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje buvo bendrintinos bausmės, nuteistajam paskirtos skundžiamu nuosprendžiu, todėl BK 63 straipsnio 9 dalies nurodymas laikytinas netikslingu. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje pasisakoma dėl nuteistajam skirtinos bausmės, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, nurodė, kad vadovaujasi BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, todėl laikytina, jog skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida. Pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 9 dalies nurodymas rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta subendrinta bausmė yra neteisinga. Atsižvelgiant į šias aplinkybes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nuosprendis tikslintinas, nurodant, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, A. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. P. skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 7 (septyniems) mėnesiams.

28. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, priimtu tinkamai vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. spalio 27 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 133,33 Eur už A. P. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, į nuteistojo gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese būtinumą pagrindžiančių pagrindų egzistavimą (BPK 322 straipsnio 1 dalis), taigi, į aplinkybę, kad be gynėjo pagalbos nuteistojo teisės nebūtų tinkamai apgintos, į nuteistojo turtinę padėtį, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti prašomų proceso išlaidų už nuteistajam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju prašomų išieškoti išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. P. pripažinimas procesinėmis ir jų atlyginimo priteisimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su valstybės pareiga garantuoti teisę į gynybą asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. P. (A. P.) gynėjo advokato Gintaro Algirdo Perednio apeliacinį skundą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir A. P. skirti galutinę laisvės atėmimo bausmę 7 (septyniems) mėnesiams.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistojo už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.