Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui A. D. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė K. P. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Paaiškino, kad dukros tėvas išlaikymo neteikia, su dukra visiškai nebendrauja. Šiuo metu O. yra 12 metų amžiaus, mokykloje lanko penktą klasę, papildomai lanko meno mokyklą, kurioje dažnai vyksta koncertai, vaikai važiuoja koncertuoti į kitus miestus, todėl reikalingos papildomos išlaidos. Be to, mergaitei prasidėjo paauglystė, brendimo laikotarpis, mergaitė daug ir gausiai prakaituoja, jai reikalingos bekvapės higieninės priemonės, kurios kas mėnesį kainuoja apie 50 Eur. Mergaitė taip pat lanko dienos centrą, lanko psichologą, kur gerina savo bendravimo, gyvenimo įgūdžius, nes su ja yra pakankamai sunku susikalbėti, ji turi tam tikrų elgesio, emocinių sutrikimų. Ji pati šiuo metu yra užsiregistravusi darbo biržoje, dėl sveikatos problemų dirbti negali, turi tris stuburo išvaržas, šiuo metu jos mėnesio pajamas sudaro 80 Eur socialinė išmoka į jos asmeninę kortelę, bei 80 Eur į maisto kortelę, už dukrą gauna 68 Eur iš vaikų išlaikymo fondo. Nekilnojamojo turto ji neturi, gyvena nuomojamame būste, už kurį turi susimokėti komunalinius mokesčius, kurie kas mėnesį sudaro apie 80 Eur.

Atsakovas A. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas į posėdį įteiktas atsakovui viešo paskelbimo būdu, prašymų atidėti teismo posėdį ar bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant negauta, atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio nuostatas, teismas gali pakeisti išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė K. P. ir atsakovas A. D. yra nepilnametės dukros O. D., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimu iš atsakovo A. D. buvo priteistas išlaikymas jo dukrai O. po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus 9 metams po teismo sprendimo, kuriuo dukrai priteistas išlaikymas, priėmimo. Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais bei pasikeitusia šalies ūkine, ekonomine situacija. Nurodė, jog dukrai išlaikyti reikia skirti bent 400 Eur per mėnesį, kad būtų patenkinti jos minimalūs poreikiai – 140 Eur maistui, 20 Eur vitaminams, vaistams, 60 Eur laisvalaikiui, 40 Eur asmens higienos prekėms, 130 Eur drabužiams, avalynei, mokyklinėms prekėms, rankšluosčiams, patalynei, vaikui tenkanti gyvenamosios patalpos išlaikymo dalis per mėnesį sudaro 10 Eur.

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. CK 3.201 straipsnyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalių dukra O. yra 12 metų amžiaus, ji mokosi (duomenys neskelbtini). Sprendimas, kuriuo dukros išlaikymui buvo priteista po 86,89 Eur, buvo priimtas 2009 metais, todėl darytina išvada, kad nepilnametės dukros poreikiai neabejotinai išaugo. Teismas, sutikdamas su ieškovės pozicija dėl priteisto išlaikymo sumos didinimo, taip pat įvertina nuo 2009 metų pasikeitusią ekonominę situaciją šalies ūkyje.

Ieškovė padidėjusius dukros poreikius grindė tuo, kad dukra lanko mokyklą, papildomai lanko meno mokyklą, vykstant į koncertus reikalingos papildomos išlaidos, be to, jai reikalinga apranga, avalynė, taip pat specialios bekvapės higienos priemonės, nes mergaitė yra paauglė, daug prakaituoja. Atsižvelgiant į ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, pateiktus rašytinius duomenis, teismas daro išvadą, kad mergaitės poreikiai yra padidėję ir jai reikalinga didesnė išlaikymo suma.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingumo kriterijų, išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik nepilnamečių vaikų poreikiams, bet ir jų tėvų turtinei padėčiai, t. y. vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė šiuo metu yra registruota Telšių teritorinės darbo biržos Plungės skyriuje, nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi, jos mėnesio pajamas sudaro kas mėnesį vidutiniškai mokama 169,81 Eur socialinė išmoka iš Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad iš vaikų išlaikymo fondo dukros išlaikymui ji gauna 68 Eur. Atsakovas A. D. pažymų apie gaunamas pajamas bei turimą turtą nepateikė, byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, ar dėl kitų priežasčių negalėtų teikti vaikui reikiamo dydžio išlaikymo sumos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo priimant 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą, taip pat neatvyko į teismo posėdį, duomenų apie savo turtinę padėtį neteikė. Be to, teismas pažymi, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikia, vaiku nesirūpina, yra visiškai nusišalinęs nuo bendravimo su vaiku, ieškovė viena suteikia nepilnamečiui vaikui gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, taip pat, pažymėtina, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka nepilnametės O. poreikius ir nėra nepagrįstai per didelė.

Atsižvelgdamas į nustatytų ir ištirtų įrodymų visetą, kuriuos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas ieškovės ieškinį tenkina ir sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimu priteistą 86,89 Eur išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. D. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės dukros O. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2018 m. vasario 8 d. (CK 1.2, 1.5 straipsniai, 3.192 straipsnio 1, 2 dalis, 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodiniais mokėjimais sudaro 41 Eur ((200 Eur - 86,89 Eur) x 12 x 3 procentai), kuris priteistinas iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai O. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2018 m. vasario 8 d., iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametės O. D., gimusios (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jos motiną K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio valstybei (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.