Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė ieškiniu prašo santuoką tarp ieškovės R. K. ir atsakovo V. K., sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, - nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Santuokos metu V. K. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui V. K.. Pripažinti nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo padalinti taip: 1/2 žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise priteisti R. K., 1/2 žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise priteisti V. K.. V. K. vardu įregistruotas transporto priemones - HONDA ACCORD SEDAN, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) AUDI A6 WW, AUDI S6, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), savos gamybos priekabą, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui V. K.. Priteisti iš atsakovo V. K. už atitekusį santuokos metu įgytą turtą ieškovei R. K. kompensaciją 13 460 Eur, išmokant ją per 2 metų laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – K., atsakovui pavardę – K..

2. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo: santuoką, sudarytą tarp ieškovės R. K. ir atsakovo V. K. nutraukti, nustatant, kad santuoka iširo dėl ieškovės R. K. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei R. K., palikti ikisantuokinę pavardę „J.“, o atsakovui V. K. pavardę „K.“. Priteisti iš ieškovės R. K. atsakovo V. K. naudai išlaikymą (rentą), mokamą po 100 eurų mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo priešieškinio padavimo dienos iki gyvos galvos, jas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Santuokos metu įgytą turtą, kuris sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise padalinti tokiu būdu: atsakovui V. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti šį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) - 1/2 dalį 0,6526 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 1650 eurų; 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 9625 eurai; 1/2 dalį pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 0 eurų (sunaikintas); 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 0 eurų (sunaikintas); 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 100 eurų; 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 300 eurų; 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 0 eurų (sunaikintas); 1/2 dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 0 eurų (sunaikintas); 1/2 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 25 eurai; ieškovei R. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti šį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) - 1/2 dalį 0.6526 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 1650 eurų; 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 9625 eurai; 1/2 dalį pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 0 eurų (sunaikintas); 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 0 eurų (sunaikintas); 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 100, eurų; 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 300 eurų; 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 0 eurų (sunaikintas); 1/2 dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 0 eurų (sunaikintas); 1/2 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 50 eurų. Atsakovui V. K. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį AUDI A6 WW, AUDI S6, valstybibinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1450 Eur ir savadarbę automobilinę priekabą valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 50 Eur. Ieškovei R. K. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį HONDA ACCORD SEDAN. valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) idnetifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1500 Eur.

Šalies argumentai

8. Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad gražiuoju sutarti ir išsiskirti su atsakovu neįmanoma, o įrodymų dėl priklausomybės alkoholiui, agresijos bei lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės paramos nebuvimo, nepateikė, todėl teismui ieškinį teikia dėl santuokos iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, neigia, kad jis nesaikingai vartoja alkoholį. Nurodė, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė, dėl tingėjimo, neištikimybės, visiško atsakovo nevertinimo, atsitikus nelaimei ji paliko šeimą ir išvyko gyventi kitur. Šalių nurodytos santuokos sudarymo ir faktinio iširimo aplinkybės patvirtina, kad šalys gyventi skyrium pradėjo dėl abiejų kaltės, abu sutuoktiniai nedėjo jokių pastangų santykiams atkurti, nebandė susitaikyti ir išsaugoti šeimą. Šalių nurodytos aplinkybės paremtos tik jų pačių paaiškinimais, šios faktinės aplinkybės nepagrįstos jokiais kitais įrodymais, teismui leidžia daryti išvadą, kad ieškovas teigdamas, kad ieškovė kalta dėl šeimos iširimo, turėdamas pareigą įrodyti ieškovės kaltę ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus to nepadarė, įrodymų nepateikė, todėl teismas padarė išvadą, kad abi šalys pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl teismas pripažino, kad abu sutuoktiniai yra vienodai kalti dėl santuokos iširimo ir padarė išvadą, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tenkinant ieškinio reikalavimą, o priešieškinio reikalavimą atmetant.

11. Atsakovas (apeliantas) V. K. apeliaciniu skundu prašo Alytaus apylinkės teismo 2025-07-09 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo:

11.1. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl santuokinio turto padalijimo ir jo asmeninio nekilnojamojo turto - žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

11.2. Teismas žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovui V. K., įpareigodamas išmokėti ieškovei R. K. 12 220 Eur kompensaciją, nors atsakovas priešieškiniu prašė šį santuokos metu įgytą turtą padalinti natūra ir priteisti sutuoktiniams po 1/2 dalį viso šio nekilnojamojo turto (žemės sklypo, gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų). Tokį savo reikalavimą grindė tuo, kad šis turtas yra dalus, o jis neturi finansinių galimybių išmokėti ieškovei kompensaciją, nes visos atsakovo mėnesinės pajamos yra tik netekto darbingumo pensija, kuri sudaro tik 403,64 eurus. Atsakovui nustatytas tik 40 % darbingumo lygis, taip pat antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Sprendžiant visą šį turtą natūra priskirti atsakovui byloje nebuvo surinkta įrodymų ir nei ieškovė, nei atsakovas jų visiškai teismui nepateikė, kad tarp šalių yra itin konfliktiški santykiai, dėl kurių šalys negali gyventi viename pastate. Tai, kad ieškovė išėjo gyventi pas savo dukrą ir šiuose namuose nebegyvena jau daugiau kaip penki metai laiko, nėra pagrindo teigti, jog tarp šalių yra itin konfliktiški santykiai.

11.3. Taip pat teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai pripažino nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas šį 6,34 ha žemės sklypą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, remdamasis savo padaryta išvada, kad šio žemės sklypo dovanojimo sutartis yra sudėtinė 1996-01- 31d. pirkimo-pardavimo sutarties dalis, o kadangi 1996-01-31 d. sutartis buvo sudaryta santuokos metu, todėl šis 6,34 ha žemės sklypas yra pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

11.4. Jeigu šis 6,34 ha žemės sklypas būtų sudėtinė, tęstinė ar kitokia 1996-01-31 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalis, tai 2014-12-03 d. žemės sklypo dovanojimo sutartyje būtų nurodyta, kad šis turtas V. K. yra dovanojamas remiantis 1996-01-31 d. sutarties 7 p. kur buvo numatytas pardavėjo T. K. Ž. įsipareigojimas neatlygintinai perleisti žemės sklypą V. K.. Tačiau šioje dovanojimo sutartyje apie tai niekur nėra užsiminta. Nuo 1996-12-31 d. pirkimo pardavimo sutarties sudarymo dienos iki 6,34 ha žemės sklypo dovanojimo sutarties sudarymo praėjo virš 18 metų, todėl šie sandoriai yra vienas su kitu nesusiję, nes buvo neįvykdyta nė viena iš sąlygų ir įsipareigojimų numatytų 1996-12-31 d. sutarties 7 punkte, t. y. pagal šį sutarties punktą pardavėjas T. K. Ž. įsipareigojo perleisti atsakovui V. K. 7,18 ha žemės sklypą iki 1996 m. lapkričio 1 d., tačiau tai nebuvo padaryta. 2014-12-03 d. žemės sklypo dovanojimo sutartyje (3.5. p.) yra aiškiai nurodyta, kad šį turtą apdovanotasis V. K. priima asmeninės nuosavybės teise. Apie tai, kad šis turtas yra asmeninė V, K. nuosavybė ieškovė R. K. žinojo nuo pat šio sandorio sudarymo dienos ir niekada jokių pretenzijų į šį turtą nereiškė.

11.5. Teismas sutiko su ieškovės pateiktais įrodymais ir pritarė jos pozicijai, kad ginčo žemės sklypo vertė yra 34 870 – 36 772 Eur, teismas išvedė vidurkį iš nurodytų sumų ir laiko, kad ginčo žemės sklypo vertė yra 35 821 (34870 + 36772 : 2). Tačiau V. K. teismui pateikė nepriklausomo turto vertintojo J. P. IĮ vertinimo ataskaitą, kurioje nurodomas, kad šio turto rinkos vertė yra 53 500 eurų.

11.6. Be to, teismas priimdamas šį sprendimą neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nors teismas sprendime nurodo, kad ieškovės ieškinį tenkina iš dalies, o atsakovo priešieškinį atmeta, tačiau realiai iš dalies buvo patenkintas ir atsakovo V. K. priešieškinis dalyje dėl automobilių padalijimo. Teismas šiuos automobilius padalijo pagal atsakovo priešieškinio reikalavimus, Kadangi iš dalies buvo patenkintas ir atsakovo priešieškinis, todėl teismas visas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių turėjo padalinti proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Šalies argumentai

12.1. Apeliantas teigia, kad turtas yra dalus, tačiau su tuo sutikti negalima. Namas turi vieną šildymo sistemą, vieną elektros įvadą, vieną virtuvę, vieną sanitarinį mazgą, kas sąlygoja didžiules išlaidas norit sukurti du lygiaverčius turto vienetus. Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijai patvirtino tai, kad šių santykiai yra itin konfliktiški. Priešieškiniu, atsakovas ne tik siekė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, tačiau ir kaltino ją neva ji specialiai jį susargdino covid'u. Iš esmės atsakovas kaltino ieškovę sunkiu sveikatos sutrikdymu.

12.2. Apeliantas nurodė, kad jis negali sumokėti kompensacijos, nes jam vienam yra sunku išlaikyti namus, mokėti mokesčius, tačiau atsakovas turėtų įvertinti, kad jam liko 1/2 žemės sklypo, šios dalies vertė, pasak atsakovo yra 26 750 Eur. Atitinkamai, atsakovas gali parduoti šį žemės sklypą ir ne tik išmokėti kompensaciją ieškovei, tačiau ir palengvinti sau gyvenimo sąlygas. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis panaudos pagrindais leido ūkininkui dirbti žemę, t. y. neatlygintinai naudotis turtu, kas yra visiškai nelogiška teigiant, kad jis neturi lėšų ir jam reikalinga finansinė pagalba (ieškiniu atsakovas siekė prisiteisti išlaikymą iš ieškovės). Akivaizdu, kad atsakovas turi visas galimybes išmokėti kompensaciją ieškovei, tačiau to nenori daryti iš principo.

12.3. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka dėl 6,34 ha žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi turto įregistravimo pagrindas - dovanojimo sutartis, be to skunde nurodo, kad ieškovė žinojo apie sandorį nuo pat sandorio pradžios ir jokių pretenzijų į turtą nereiškė. Taip, ieškovė žinojo apie žemės sklypą nuo 1996 metų pirkimo-pardavimo sutarties, žinojo, kad sklypas turi būti įgytas ir kad jis bus įgytas, kadangi tai numatė 1996-01-31 Pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovė neturėjo pagrindo reikšti pretenzijų, turtas ieškovės supratimu buvo įgytas Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, nuo jos sudarymo buvo šalių dirbamas ir naudojamas.

12.4. 1996-01-31 pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 2-697 7 punkte yra aiškiai nurodytą, kad pardavėjas Ž. T. K. įsipareigoja iki š. m. lapkričio 1 d., atstačius jam nuosavybės teises į 7,18 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) perleisti šį sklypą neatlygintinai pirkėjui K. V.. T. y. jau pardavimo metu buvo sutarta, kad dalis turto dar tik atiteks pirkėjui, kadangi turto nuosavybės teisės sutarties sudarymo metu dar nebuvo atstatytos. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad T.K. Ž. nuosavybės teisės į sklypą buvo įformintos pavėluotai, t. y. po sutartyje nurodytos lapkričio 1 d., tad akivaizdu, jog dokumentų įforminimas negalėjo būti atliktas sutartyje nurodytu metu, o ginčo, kad tai yra ne tas konkretus sklypas byloje nėra. Šalys sudarydamos 1996-01-31 Pirkimo-pardavimo sutartį turėjo tikslą įgyti nuosavybės teise visą sutartyje nurodytą turtą, įskaitant ir ginčijamą žemės sklypą. Turto įgijimo pagrindas yra būtent Pirkimo-pardavimo sutartis. Byloje neginčijai nustatyta, kad žemės sklypą šalys pradėjo dirbti ir juo naudotis iš kart po Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Atitinkamai, tiek dokumentai, tiek šalių elgesys patvirtina, kad turtas turėjo būti įgytas abiejų šalių vardu ir priklausyti turėjo abiem sutuoktiniams. Pardavėjas T.K. Ž. nėra šalių draugas ar giminė. Šalys neturi ir neturėjo jokių ryšių su šiuo asmeniu, tad šis asmuo neturėjo jokio intereso neatlygintinai kam nors atiduoti turto.

12.5. Apeliantas savo skunde nesutinka ir su padalinto žemės sklypo verte. Toks nesutikimas iš esmės neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi turtas padalintas po ½ dalį. Iš atsakovo pateikto 2024-02-08 vertinimo matyti, kad vertintojas žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) įvertino 3 300 Eur, t.y. vieno aro kaina 50,57 Eur. Taip pat ataskaitoje pateikė Pardavimo sandorių lentelę, kurioje pateikti žemės sklypai (žemės ūkio paskirties), kurioje nurodytos aro kainos, svyruojančios nuo 40 Eur už arą iki 50 Eur už arą. Tuo tarpu to paties vertintojo, 2025-01-19 atsakovui pateiktame greta esančio - besiribojančio sklypo vertinime nurodoma, kad 1 aro kaina yra 84,38 Eur už arą. Esminis skirtumas, kad pirmasis žemės sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pagal VĮ Registrų centro duomenis, o antrojo sklypo atsakovas tiesiog nenori dalintis. Pažymėtina ir tai, kad pastarajame vertinime yra pateikti vertinimai priklausantys net ne tai verčių zonai, kurioje yra sklypas, tad akivaizdu, jog pateiktas vertinimas yra švelniai tariant netikslus ir neteisingas, tuo tarpu ieškovės pateiktos visų sandorių įvykusių lyginamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) rajone vertinimas yra neginčijamas, kadangi pastarieji sandoriai yra realūs ir įregistruoti. Atitinkami, teismas nustatydamas turto vertę teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrindė savo sprendimą dėl vertės nustatymo.