Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Viktorijai Klimašauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui V. B. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiajam asmeniui D. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė L. L. ieškiniu atsakovui V. B., trečiajam asmeniui D. K., institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) gimimo metrikų knygoje apie tai, kad V. B. yra V. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą, kurioje nurodyta, jog galutinę išvadą dėl ieškovės reikalavimo atitikimo nepilnametės V. L. interesams pateiks po visų įrodymų ištyrimo.

Teismo posėdžio metu ieškovė L. L. ieškinį palaikė visiškai ir paaiškino, kad su atsakovu išsiskyrė 2024 m. vasario 1 d. Su atsakovu nebegyveno nuo 2023 m. rugsėjo mėn. dėl šeimyninių problemų. Nuo 2023 m. spalio mėn. pradėjo gyventi su D. K. ir jiems (duomenys neskelbtini) gimė mergaitė. Nuo 2023 m. spalio mėn. su atsakovu nebuvo susitikusi. Dukrą išlaiko ji ir mergaitės tėtis D. K. Jie kartu gyvena ir prižiūri dukrą. Žino, kad pripažinti tėvystę reikėtų vykti į metrikacijos skyrių.

Teismo posėdžio metu ieškovės L. L. atstovas advokatas Genadijus Lukminas ieškinį palaikė visiškai, prašydamas panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) gimimo metrikų knygoje apie tai, kad V. B. yra V. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Paaiškino, kad DNR nereikia daryti, nes faktai patvirtina, kad atsakovas negalėjo būti ieškovės vaiko tėvu. Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. vasario 1 d. sprendimu, vaikas V. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus 7 mėnesiams ir 10 dienų. Faktiškai ieškovės ir atsakovo santykiai buvo nutrūkę jau 2023 m. rugsėjo mėn. ir iki vaiko V. gimimo buvo praėję daugiau kaip metai. Nuo 2023 m. spalio mėn. ieškovė gyveno su D. K. Pradėjus nagrinėti bylą šias aplinkybes patvirtino ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Viktorija Klimašauskienė paaiškino, kad ieškovė gyvena nuomojamame name, be dukros V. dar augina dvi nepilnametes dukras. Namuose sudarytos sąlygos vaikų poreikiams tenkinti, sąlygų, kurios keltų grėsmę vaikams, nepastebėta. Ieškovės šeima niekuomet nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atvejo vadyba nebuvo taikyta. Apie ieškovės šeimoje augančių vaikų galimus vaiko teisių pažeidimus skyriuje nėra duomenų. Išklausė ieškovės paaiškinimus, kad ji užtikrinta, jog trečiasis asmuo yra jos dukters biologinis tėvas. Rašytinės išvados pateikimo metu nebuvo žinoma trečiojo asmens ir atsakovo pozicija, todėl nurodė išvadoje, kad jos teikimo metu nėra duomenų, užtikrinančių, kad ieškovės reikalavimai atitinka vaiko interesus. Vaiko teisė žinoti savo tikrąją kilmę yra svarbus vaiko interesas. Ieškovė siekia nuginčyti atsakovo tėvystę dukters atžvilgiu, o po to nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Mano, kad šis ieškovės reikalavimas, išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus trečiojo asmens pasiryžimą pripažinti tėvystę savo noru, atitinka ieškovės nepilnametės dukters V. interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta santuoka, kuri Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-681-322/2024 nutraukta, tą patvirtina (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vaikas V. L. yra gimęs (duomenys neskelbtini), motina įrašyta ieškovė L. L., tėvu – atsakovas V. B. Šis įrašas buvo atliktas pagal motinos L. L. prašymą, vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo 41.3 papunkčiu (,,jei vaikas gimė praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo tėvų gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, arba po vyro mirties, vaiko tėvu įrašomas vaiko motinos buvęs sutuoktini“).

Byloje nėra ginčo dėl ieškinio reikalavimų, atsakovas ir trečiasis asmuo teismo posėdyje ieškinį pripažino, todėl surašytini sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl tėvystės nuginčijimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės (motinystės) nuginčijimo sąlygas, pirmojoje dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį, nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Pirmiau nurodytos teisės normos patvirtina, kad teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus, o tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindas – teismo į(si)tikinimas, kad asmuo, kurio tėvystė ginčijama, nėra vaiko biologinis tėvas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 36 punktas; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 7 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 32 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovės L. L. ir atsakovo V. B. santuoka nutraukta 2024 m. vasario 1 d. Ieškovė (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros V. L., vaiko tėvu gimimo įraše įrašytas atsakovas V. B. Dėl to ieškovės nepilnamečio vaiko kilmė iš tėvo nustatyta, esant CK 3.140 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms, t. y. kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo <...> santuokos nutraukimo <...>, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis, nepaisant to, kad šalys kartu faktiškai negyveno nuo 2023 m. rugsėjo mėn., jokio ryšio nepalaikė, ieškovė bendrą ūkį nuo 2023 m. spalio mėn. vedė su trečiuoju asmeniu D. K. Atsakovas nėra matęs vaiko ir niekada nepripažino jo savo vaiku bei neteikė išlaikymo. Trečiasis asmuo D. K. taip pat sutinka su ta aplinkybe, kad ieškovės vaiko V. L. biologinis tėvas nėra atsakovas V. B.

Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

Nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas ne tik nėra biologinis vaiko tėvas, tačiau tarp vaiko ir atsakovo nėra susiklostęs ir socialinis ryšys, atsakovas nuo pat gimimo nėra matęs vaiko ir niekada nepripažino jo savo vaiku bei neteikė išlaikymo. Socialinis tėvo ir vaiko ryšys nustatomas atsižvelgiant į šeiminius ryšius iki ginčo kilimo, ateityje jis turi tarnauti darniai ir harmoningai vaiko raidai, o šioje byloje yra nustatyta, kad šiuo metu vaikui artimiausi yra jo mama – ieškovė L. L., ir tikėtina tikrasis vaiko tėvas – trečiasis asmuo D. K.

Teismas, atsižvelgdamas, kad atsakovas V. B. nėra biologinis vaiko V. L. tėvas, kartu atsižvelgdamas ir į dar nedidelį vaiko amžių, sprendžia, kad tėvystės nuginčijimas vaikui nesukels psichologinių pasekmių, todėl ieškinys tenkintinas – nustatytina, kad atsakovas V. B. nėra V. L. biologinis tėvas, bei panaikintinas gimimo įrašas apie tėvą V. B., (duomenys neskelbtini) padarytas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus įraše Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė, teikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo, nes yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos byloje yra 241,67 Eur, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 39,65, mokėtino žyminio mokesčio suma yra 110 Eur.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas sutiko su ieškiniu, nurodė bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, siekė, kad byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį, šalių elgesys buvo tinkamas, todėl valstybės patirtos teisinės pagalbos išlaidos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos bei mokėtinas žyminis mokestis valstybei iš atsakovo nepriteistinas, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 5 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 263–268 straipsniais, 270, 271 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio vaiko V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikas.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis apie V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvą V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.