Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Lesinskienė

rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus (toliau – ir Institucija) teikimą, kuriuo prašoma priimti sprendimą dėl bausmės laikymo atlikta bei teistumo išnykimo pagal Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. baudžiamąjį įsakymą byloje Nr. 1-282-319/2015.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. baudžiamuoju įsakymu A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta 200 MGL 7 532 Eur dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas ir paskirta galutinė 198 MGL 7457 Eur bauda. Kardomoji priemonė – 5000 Eur dydžio užstatas – palikta galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus nuspręsta užstatą (5000 Eur, 2015 m. kovo 20 d. pervestus į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą) panaudoti paskirtai baudai sumokėti. Baudžiamuoju įsakymu taip pat nuspręsta priteisti iš A. P. valstybės naudai konfiskuotino turto (vilkiko su puspriekabe) vertę atitinkančią pinigų sumą – 14 992,81 Eur.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra informavo, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. už A. P. pervedė 5000 Eur užstatą į Valstybinę mokesčių inspekciją daliniam baudos padengimui.

Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. priėmė patvarkymą „Dėl teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo negalimumo“. Patvarkyme nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad nėra teisinio pagrindo nukreipti teismo baudžiamuoju įsakymu A. P. paskirtos bausmės vykdymo jo pilietybės valstybei bei byloje nesant duomenų, kad jis yra išvykęs į kitą valstybę ar turi joje turto (pajamų), į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, konstatuota, jog tolesnis paskirtos bausmės – baudos (2457 Eur) ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (14 992,81 Eur) išieškojimo vykdymas nėra įmanomas.

Kauno apygardos teisme 2024 m. gruodžio 18 d. gautas Institucijos teikimas, kuriuo, atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. patvarkyme išdėstytas aplinkybes dėl 2015 m. gegužės 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymo vykdymo negalimumo prašoma priimti sprendimą dėl paskirtos bausmės laikymo atlikta ir, kad pagal Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. baudžiamąjį įsakymą teistumas yra išnykęs.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos teikimas atmetamas.

BK 96 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kai neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas. Minimo straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje numatyta, kad nevykdomas nuosprendis, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. BK 96 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. BK 96 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Taip pat numato, jog nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo. Pagal teismų praktiką, vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, pvz., slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia gyvenamąją, darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas padirbtus ar svetimus dokumentus, pabėga iš suėmimo po nuosprendžio įsiteisėjimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos.

Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo A. P. buvo paskirta galutinė 7457 Eur bauda ir nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 14 992,81 Eur, įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 17 d. Iš teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad A. P. prašė baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutiko su jam siūlomu bausmės dydžiu.

Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. priėmė patvarkymą „Dėl teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo negalimumo“. Patvarkyme nurodyta, kad santykiuose su (duomenys neskelbtini), kurios pilietis yra A. P., nei 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, nei kitos tarptautinės sutartys, kurių dalyvės yra Lietuvos Respublika ir (duomenys neskelbtini), nereglamentuoja vienos valstybės teismo paskirtos baudos vykdymo kitos valstybės teritorijoje, todėl perduoti Lietuvos Respublikos teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos vykdymą A. P. pilietybės valstybėje nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šis įstatyme įtvirtintas reikalavimas dėl kaltinamojo informavimo apie prokuroro sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu patvirtina, kad A. P. žinojo apie jo atžvilgiu vykstantį procesą, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Todėl nuteistasis suprasdamas, jog veikė priešingais teisei veiksmais, bus atitinkamai nubaustas, išvyko iš Lietuvos Respublikos. Žinodamos, apie vykstantį baudžiamąjį procesą Lietuvos Respublikoje dėl padarytos nusikalstamos veikos pasislėpė užsienyje.

Teismo vertinimu, dėl aptartų priežasčių tapo neįmanoma įvykdyti teismo baudžiamojo įsakymo, kadangi nuteistasis vengia atlikti paskirtą bausmę (sumokėti baudos likutį) ir nevykdo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (nesumoka konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos), todėl nuosprendžio vykdymo senaties eiga yra sustojusi.

Pažymėtina, kad nuosprendžio vykdymą ir jo nutraukimą suėjus senačiai reglamentuoja specialios BK ir BPK normos, kuriose teismui nenumatyta galimybė BK 96 straipsnyje nurodytus terminus sutrumpinti konstatavus, kad nuosprendžiu skirtą bausmę atlikti jau yra netikslinga. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, siekiant jį sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti; atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistajam vengiant atlikti jam paskirtą bausmę šiuo atveju nėra užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, o visuomenei suponuojama išvada apie tam tikrų asmenų nebaudžiamumą, galimybių išvengti skirtos bausmės buvimą, dėl ko šiuo atveju ir nespręstinas klausimas apie bausmės vykdymo tikslingumą, o pateikiama nuoroda į imperatyvią teisės normą – BK 96 straipsnio 3 dalies nuostatose įtvirtintą penkiolikos metų vykdymo senaties terminą. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad nuteistasis A. P. vengia bausmės įvykdymo, dėl ko sustojo teismo baudžiamojo įsakymo (nuosprendžio) vykdymo senaties eiga ir jam taikytinas penkiolikos metų vykdymo senaties terminas, kuris dar nėra suėjęs.

Teismas atkreipia Institucijos dėmesį, jog Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato galimybės priimti sprendimą paskirtą bausmę laikyti atlikta, o BPK 363 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymus dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo teikia atlikę bausmę asmenys, taigi darytina išvada, jog aukščiau minėtame straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas subjektų, turinčių teisę teikti teismui prašymus dėl teistumo panaikinimo. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus tarp minėtų subjektų nėra, todėl Institucija nėra subjektas, turintis teisę teikti tokius prašymus. Be to, Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenumato galimybės duomenų tvarkymo tikslais priimti proceso sprendimą bausmę laikyti atlikta ir laikyti, kad teistumas yra išnykęs, kai nuteistasis vengia atlikti jiems paskirtą bausmę. Aptartų duomenų pagrindu Institucijos teikimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362 straipsniais, teismas

nutaria:

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus teikimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.