- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-26
- Bylos Nr.
- e2-903-538/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Kelprojektas“, „Ekspertika“, EPG „Eisenbahm und Nauplanungs - Gesellschaft BMH Erfurt“, uždaroji akcinė bendrovė „Autokausta“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige"
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „LTG Infra“
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kelprojektas“ atstovui advokatui M. N. (M. N.), trečiojo asmens „Ekspertika“ atstovui advokatui S. B.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „LTG Infra“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekspertika“, EPG „Eisenbahm und Nauplanungs - Gesellschaft BMH Erfurt“, uždaroji akcinė bendrovė „Autokausta“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige", dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 246 341,51 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad 2016 m. spalio 7 d. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Hidrostatyba“ (toliau - Ieškovė) (rangovas) sudarė rangos sutartį Nr. SK-355 (toliau - Sutartis) su atsakove AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau - Atsakovė) (užsakovas). Sutartis buvo sudaryta Ieškovei laimėjus projekto „Rail Baltica“ rangos darbų (toliau - Darbai) viešąjį pirkimą (toliau - Viešasis Pirkimas). Ieškovė Sutartimi įsipareigojo atlikti Darbus pagal Atsakovės pateiktą techninį projektą, kuris pagal Sutarties 2 (f) punktą buvo Sutarties dalimi. Techninį projektą Atsakovės užsakymu parengė trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ (toliau - Projektuotojas). Darbo projektą, kuriame buvo detalizuoti Techninio projekto sprendiniai, taip pat parengė Projektuotojas. Projekto prižiūrėtoju buvo paskirtas EPG Eisenbahn- und Bauplanungs-Gesellschaft mbH Erfurt Vilniaus skyrius (toliau - FIDIC Inžinierius). Ieškovė atliko Darbus pagal Techninį projektą ir jo pagrindu parengtą Darbo projektą. Po Darbų atlikimo, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d., dėl iškritusių kritulių, buvo 7 kartus išplauti šlaitai ties Ieškovės įrengtais gabionais. Po kiekvieno iš minėtų išplovimų Ieškovė pašalino visus liūčių sukeltus padarinius ir savo lėšomis iš naujo atliko šlaitų ir griovių atstatymo darbus bei išvalė užneštą drenažo sistemą, kadangi priešingu atveju Ieškovė nebūtų galėjusi atlikti kitų darbų ir pabaigti viso projekto Sutartyje nustatytais terminas. Taip pat nurodo, kad 2018 m. spalio 3 d. buvo pasirašyta Darbų atlikimo pažyma, kurioje FIDIC Inžinierius nurodė, jog Ieškovė baigė visus Sutartyje numatytus darbus ir laikoma, kad Ieškovės sutartinės prievolės yra įvykdytos. 2018 m. spalio 23 d. Ieškovė kreipėsi į Atsakovę su reikalavimu apmokėti 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties padarinių šalinimo darbus, tačiau Atsakovė atsisakė šiuos darbus apmokėti motyvuodama tuo, jog rizika dėl bet kokių papildomų išlaidų, įskaitant tas, kurias lemia Užsakovo reikalavimų klaidos, tenka Ieškovei. Teigia, jog liūčių padarinių šalinimas iš viso sukėlė Ieškovei 246 341,51 Eur nuostolius, kurie atsirado išimtinai dėl Atsakovės kaltės, todėl Ieškovė šiuo ieškiniu prašo priteisti iš Atsakovės 246 341,51 EUR nuostolių atlyginimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su ieškiniu nesutinka.
4. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškinyje teigiama, jog Ieškovė 7 kartus savo lėšomis iš naujo perdarė jau atliktus darbus, tačiau niekada po šių darbų atlikimo, kaip to reikalavo Sutartis, nereiškė jokių pretenzijų / prašymų sumokėti už atliktus neva papildomus darbus. Taip pat niekada neteikė dokumentų, kurie įrodytų, jog tokie neva papildomi darbai būtų atlikti. Nurodo, kad Ieškovei buvo keliama restruktūrizavimo byla, nes įmonė yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovės įsitikinimu, Ieškovė inicijuoja teisminius ginčus, siekdama nesąžiningai ir nepagrįstai padidinti bendrovės skolininkų sąrašą. Atsakovės vertinimu, Ieškovė pareiškusi šį ieškinį siekia nesąžiningų tikslų. Mano, kad tikrieji Ieškovės tikslai yra susiję su restruktūrizavimo bylos iškėlimu ir siekiu sukurti įspūdį, jog įmonė turi didelės apimties reikalavimų į tariamus skolininkus. Pažymi, kad Ieškovė neįrodė Atsakovės neteisėtų veiksmų, net jeigu ir būtų sprendžiama dėl Atsakovės neteisėtų veiksmų, Ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, įtvirtintos Sutarties 20.1 p., todėl neteko subjektinės teisės reikalauti bet kokio nuostolių kompensavimo. Taip pat pažymi, kad Ieškovė, atlikdama darbus, veikė savo rizika. Ieškovė neįrodė prašomų priteisti nuostolių dydžio ir priežastinio ryšio tarp tariamų neteisėtų veiksmų ir žalos, nesant neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės.
5. Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ prašo ieškinį spręsti teismo nuožiūra ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodo, kad priešingai nei teigia atsakovė, aplinkybė, kad Bendrovė atliko techninio projekto (toliau – TP) bendrąją ekspertizę per se nepatvirtina, jog bylos išsprendimas gali turėti įtakos Bendrovės, kaip TP bendrosios ekspertizės rangovo, teisėms arba pareigoms. Pažymi, kad nepriklausomai nuo ginčo baigties ir teismo nustatytų faktų, bylos šalys neįgytų reikalavimo teisės į Bendrovę sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu, nes nei Ieškovė, nei Atsakovė nėra sudariusi sutarties su Bendrove. Dėl toliau nurodytų priežasčių bylos šalys taip pat neįgytų teisės reikalauti atlyginti žalą į Bendrovę deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu. Be to, Bendrovei atliekant TP bendrąsias ekspertizes CK, LR Statybos įstatyme nebuvo numatyta projekto ekspertizės rangovo atsakomybė už statinio trūkumus. Teigia, kad Rangos sutartimi Ieškovė prisiėmė visą su Sutarties vykdymu susijusią riziką, įskaitant, riziką dėl tariamo TP neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Ieškinio motyvai, susiję su TP ir jame numatytais neva netinkamais konstrukcijų sprendiniais, iš esmės yra grindžiami tik Vertinimo aktu, kurį parengė ekspertas, neturintis teisės vertinti inžinerinio statinio projekto. Mano, kad konstrukcijų. šlaitų nuslinkimui galėjo turėti įtakos ir Darbų vykdymo metu paaiškėjusi aplinkybė, kad objekte vietiniai gyventojai yra neteisėtai įrengę drenažinių bei lietaus nuotekų išleidėjus į šlaitą prie geležinkelio. Bendrovė tinkamai įvykdė „0" ir „A" laidos TP bendrąsias ekspertizes ir tai įrodo faktas, kad Projektuotojas 1 Bendrovei nėra pareiškęs jokių pretenzijų dėl ekspertizės darbų. Ieškovė savo veiksmais - iš naujo atlikdama Darbus po šlaitų nuslinkimo ir nepasinaudodama Rangos sutartyje nustatyta pretenzijų dėl papildomų išlaidų atlyginimo pateikimo Atsakovei tvarka faktiškai pripažino, kad šlaitų nuslinkimo pagrindinė priežastis yra netinkamai atlikti Darbai.
7. Trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
8. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad sudarydama Rangos sutartį Ieškovė įvertino Techninį projektą-2 ir prisiėmė riziką dėl visų tariamų Techninio projekto-2 trūkumų, dėl kurių Ieškovė nereiškė paklausimų ir (ar) pretenzijų, ir dėl rangos darbų vykdymo vietos fizikinių ir geologinių savybių. Rangos sutartis reglamentuoja Rangovo išlaidų, atsiradusių dėl netinkamo projektavimo, už kurį atsakingas Užsakovas, kompensavimo mechanizmą, tačiau Ieškovė juo nepasinaudojo ir pasinaudoti nebegali. Ieškovė nepagrindė civilinės atsakomybės (CA) taikymo sąlygų. Šlaitai nuslinko ne dėl Techninio projekto-2 trūkumų, o dėl nuo Projektuotojo nepriklausančių aplinkybių.
9. Trečiasis asmuo EPG „Eisenbahm und Bauplanungs-Gesellschaft bmH Erfurt“ (toliau ir EPG) prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodo, kad atsižvelgiant į šias Jungtinės veiklos sutarties nuostatas, UAB „Kelprojektas“ turi visus įgaliojimus atstovauti bendrus EPG ir UAB „Kelprojektas“ interesus šioje civilinėje byloje. UAB „Kelprojektas“ pateiktas atsiliepimas į ieškinį atitinka EPG poziciją šioje byloje, ir dėl to EPG pareiškia, kad palaiko UAB „Kelprojektas“ atsiliepimą į ieškinį bei jame išdėstytus argumentus.
11. Ieškovė dublike nurodo, kad atsiliepimuose tiek Atsakovė, tiek Projektuotojas nepagrįstai teigia, jog vadovaujantis Sutarties Konkrečiųjų sąlygų 4.1 punktu Ieškovei tenka visa Sutarties vykdymo rizika, įskaitant ir nuostolius, kuriuos aiškiai sąlygojo Atsakovės kaltė dėl netinkamų Techninio projekto sprendinių. Aplinkybę, jog viešojo pirkimo sutarties sąlygomis perkančioji organizacija negali būti atleista nuo visiškos atsakomybės už savo pačios padarytas klaidas ir už jos veiksmais sukeltą žalą, patvirtina ginčui aktuali teismų praktika. Pažymi, jog nors atsakovė ir teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015, ginčui yra neaktualūs, nes byloje nagrinėjamas papildomų darbų apmokėjimo klausimas, šioje byloje taip pat aptariami ir ginčui esmine reikšme turintys klausimai. Atsakovė viešojo pirkimo sutarties akivaizdžiai nesąžiningomis ir neproporcingomis sąlygomis bando perkelti sutarties vykdymo riziką Ieškovei, kurios suvaldymas priklauso išimtinai tik nuo Atsakovės veiksmų ir net objektyviai negalėjo priklausyti nuo Ieškovės. Teigia, kad pareiga parengti tinkamą techninį projektą be klaidų tenka Atsakovei. Ieškovė negali kontroliuoti Atsakovės ir prižiūrėti, kaip ji vykdo įstatymo nustatytas pareigas, todėl ir rizikos dėl netinkamo Atsakovės pareigų vykdymo suvaldyti objektyviai negali. Pažymi, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas nenumato, jog viešojo pirkimo sutartyse būtų galima įtvirtinti sąlygas dėl akivaizdžios šalių nelygybės. Be to, nors nagrinėjamu atveju ir sprendžiamas klausimas dėl nuostolių atlyginimo, o ne dėl papildomų darbų apmokėjimo, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015 aktualūs nagrinėjamam ginčui tuo aspektu, jog šioje byloje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl viešojo pirkimo sutartyje nustatytos rizikos už techninio projekto klaidas paskirstymo. Mano, kad Atsakovė nepagrįstai teigia, jog net jeigu būtų nustatytos jos civilinės atsakomybės sąlygos, ji turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos CK 6.212 straipsnio pagrindu. Teigia, kad pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas" būtent Techniniame projekte, o ne Darbo projekte, turėjo būti numatyti visi esminiai sprendiniai, leidžiantys apsaugoti šlaitus nuo neigiamo gruntinio ir (ar) krituliu vandens poveikio. Ieškovės įsitikinimu, Techninio projekto sprendiniai buvo nepakankami, todėl įvyko net septyni šlaitų nuplovimai. Būtent Techniniame projekte turėjo būti numatyti būtini ir pakankami sprendiniai. Nors atsiliepimuose Atsakovė ir Projektuotojas kritikuoja Ieškovės pateiktus įrodymus, tačiau ieškovės pateiktą rašytinį įrodymą - ekspertizės išvadą - paneigiančių įrodymų ar kitų dokumentų nepateikia. Teigia, kad skaičiavimais ir statybiniais tyrinėjimais pagrįsti vandens surinkimo ir nuvedimo sprendiniai privalėjo būti numatyti Techniniame projekte. Nurodo, kad Ieškovė informavo Atsakovę apie darbų rezultato sugadinimus dėl Techninio projekto klaidos, Atsakovė ir FIDIC inžinierius žinojo, jog nuplautus šlaitus Ieškovė tvarko savo lėšomis, o tai, jog iki 2018 m. spalio 3 d. darbų atlikimo pažymos išdavimo Ieškovė nenurodė viso bendrai patirto žalos dydžio, nereiškia, jog negalėjo nuostolių atlyginimo pareikalauti vėliau ir inicijuoti šios bylos. Pažymi, jog išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka rangos teisiniuose santykiuose neprivaloma, todėl Atsakovės argumentai dėl FIDIC Raudonosios knygos standartinių sutarties sąlygų 20.1 punkto įgyvendinimo pasekmių laikytini nepagrįstais. Nagrinėjamu atveju taip pat spręstinas klausimas dėl darbu atkūrimo vertės, todėl nepriklausomai nuo to, ar Ieškovė turėjo realias išlaidas ar pakartotinai atliko darbus savo pajėgumais, jos patirta žala gali būti apskaičiuota atliktų darbų verte, kurią patvirtina į bylą pateiktos sąmatos. Pažymi, jog Eksperto išvadoje pateiktos sąmatos sudarytos naudojant UAB „Sistela" programinę įrangą, kuri užtikrina statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo funkcionalumą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintus statybos techninius reglamentus bei rekomendacijas, todėl neegzistuoja pagrindas abejoti sąmatose nurodytomis pakartotinai atliktų darbų vertėmis. Mano, kad Ieškovė įrodė patirtos žalos dydį, nei Atsakovė, nei Projektuotojas nepateikė įtikinamų argumentų, kad sąmatose nurodyti darbai nėra susiję su šlaitų nuplovimais ar nėra būtini, todėl Ieškovė įrodė patirtos žalos dydį, kadangi sąmatos yra tinkama įrodinėjimo priemonė.
12. Atsakovė pateikė tripliką.
13. Nurodo, kad Ieškovė nepagrįstai teigia, kad 2016 m. spalio 17 d. rangos sutarties Nr. SK-355 (toliau – ir Sutartis) Konkrečiųjų sąlygų 4.1 p. įtvirtino esminę šalių nelygybę, todėl pareiga parengti tinkamą Techninį projektą negali būti perkelta Rangovei, o Ieškovė gali reikalauti nuostolių atlyginimo. Ieškovė nei ieškinyje, nei dublike neįrodė Atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovė nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos bei veikė savo rizika. Ieškovė neįrodė nuostolių dydžio ir priežastinio ryšio tarp tariamų neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovės dublike pateikti teiginiai dėl atskirų Sutarties sąlygų tariamo nesąžiningumo turėtų būti laikomi tik Ieškovės nesąžiningu bandymu bet kokiais būdais padengti savo išlaidas, atsiradusias dėl pačios Ieškovės aplaidumo. Teigia, kad Ieškovė nesąžiningai siekia atsisakyti Sutarties sąlygų, kurios jai yra mažiau palankios. Ieškovės veiksmai viešojo pirkimo organizavimo, Sutarties sudarymo ir vykdymo metu bei aktuali Lietuvos teismų praktika patvirtina, kad Ieškovė, kaip profesionalus ūkio subjektas, teisėtai ir pagrįstai prisiėmė visą su Sutarties vykdymu susijusią riziką. Tuo atveju, jei Ieškovė manė, kad kažkurios Konkurso ar Sutarties sąlygos yra netinkamos, iškreipiančios šalių sutartinių santykių pusiausvyrą, turėjo visas galimybes apie tai informuoti Konkurso ar Sutarties vykdymo metu, bet Ieškovė to niekada nedarė. Rangovės cituojamos bylos Nr. 3K-3-609-690/2015 bei šios civilinės bylos ratio decidendi nesutampa ir kasacinio teismo išaiškinimais vadovautis negalima. Dublike pateikti argumentai, jog kasacinio teismo praktika suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, nes tariamai patvirtina, kad Konkrečiųjų sąlygų 4.1 punktas įtvirtina esminę šalių nelygybę, yra nepagrįsti ir turėtų būti atmesti. Ieškovė nei ieškinyje, nei dublike neįrodinėjo, jog egzistuoja CK 6.228 str. taikymo sąlygos, o tik deklaratyviai nurodė esą šiuo atveju taikytinas CK 6.228 straipsnis. Ieškovei neįrodinėjus CK 6.228 straipsnio taikymo sąlygų, preziumuoti CK 6.228 straipsnio taikymo aplinkybes, ypač, kai Ieškovė yra didelę patirtį statybos rangos versle turintis verslo subjektas, negalima. Ieškovė nei ieškinyje, nei dublike neįvardijo, kokios yra Techninio projekto klaidos. Rangovė savo poziciją ir toliau grindžia deklaratyviais teiginiais, kad Techninis projektas buvo parengtas netinkamai, nepilnai, nenumatyti pakankami sprendiniai, tačiau nepateikia jokio vertinimo, kokios sudedamosios dalys sudaro „tinkamą, išpildytą techninį projektą“. Ieškovė nei kartu su ieškiniu, nei su dubliku, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog žala faktiškai buvo patirta; pagal dublike dėstomą poziciją matyti, jog Ieškovė žalos fakto ir dydžio įrodinėjimo naštą siekia perkelti Atsakovei bei teismui.
14. Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ pateikė tripliką.
15. Nurodo, kad dubliko argumentai dėl 246 341,51 Eur nuostolių atsiradimo priežasties yra prieštaringi. Vienu atveju, Ieškovė nurodo, kad ji „savo lėšomis pakartotinai atliko tuos pačius, jau buvusius tinkamai atliktus Darbus". Vadinasi, tiek Darbų atlikimas, tiek projektiniai sprendiniai buvo tinkami, tačiau susiklosčius ekstremalioms meteorologinėms sąlygoms Darbų rezultatas buvo sugadintas. Dėl to, 246 341,51 Eur suma negali būti laikoma Ieškovės dėl neva netinkamų TP sprendinių patirta žala. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad įvykių metu buvo nuplauti Ieškovės jau galutinai įrengti bei Atsakovės priimti šlaitai. Priešingai, pati Ieškovė pažymėjo, kad FIDIC inžinierius tik 2018 m. spalio 3 d. „pasirašė darbų atlikimo pažymą, kuria patvirtina, jog visi darbai yra baigti". Ieškovei neįrodžius, kad įvykių metu buvo sugadinti jau pastatyti šlaitai, atmestini kaip nepagrįsti Dubliko argumentai dėl šlaitų perstatymo paaiškėjus TP klaidoms. Ieškovei įrodžius, kad įvykių metu nuslinkę šlaitai jau buvo pastatyti pagal TP ir DP numatytus sprendinius, pažymėtina, kad Ieškovė, vienašališkai nuspręsdama juos atstatyti, faktiškai pripažino savo atsakomybę dėl jų nuslinkimo. Priešingu atveju, t. y. Ieškovei manant, kad šlaitų nuslinkimo priežastys nėra susijusios su jos veiksmais arba nėra susijusios su kita Rangos sutartimi Ieškovės prisiimta rizika, Ieškovė būtų apie tai įspėjusi Atsakovę, kreipdamasi į FIDIC inžinierių su pretenzija inter alia reikalaujant atlikti ekspertizę tam, kad būtų nustatytos šlaitų nuslinkimo priežastys. Mano, kad priešingai nei Ieškovė tvirtina, šlaitų nuslinkimo priežastys nėra susijusios su TP sprendiniais, TP atitiko tuo metu galiojusio STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas" ir kitų normatyvinių dokumentų reikalavimus. TP detalumas buvo pakankamas, paviršiniam ir gruntiniam vandeniui surinkti bei nuvesti buvo suprojektuoti tokie vandens nuvedimo įrenginiai: grioviai, latakai ir drenažo sistemos (drenažai po gabionais, šlaitiniai drenažai, drenažai išilgai geležinkelio kelių). Dublike iš esmės nėra atsikirsta į Atsakovės, Projektuotojo 1, Bendrovės motyvus, kad esant ekstremalioms meteorologinėms sąlygoms Ieškovė netinkamai vykdė Darbus ir kad tai galėjo sąlygoti šlaitų nuslinkimą.
16. Trečiasis asmuo EPG „Eisenbahm und Bauplanungs-Gesellschaft bmH Erfurt“ pateikė tripliką.
Atsiliepimas
17. Nurodo, kad kaip nurodė savo atsiliepime į ieškinį, UAB „Kelprojektas“, tarp UAB „Kelprojektas“ ir EPG sudarytos junginės veiklos sutarties pagrindu, tvarko visus bendrus UAB „Kelprojekto“ ir EPG reikalus. Dėl šios priežasties, EPG šiame triplike jokių naujų argumentų neišdėsto, o pareiškia, kad palaiko UAB „Kelprojektas“ procesiniuose dokumentuose dėstomą poziciją.
18. Trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ pateikė tripliką.
19. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog šlaitų slinkimai pasireiškė vietose, kuriose Ieškovė buvo pabaigusi atlikti numatytus darbus, ir įrodymų, jog Ieškovė apskritai perdarinėjo (pakartotinai atliko) jau atliktus darbus. Vertinimo aktas neturi jokios įrodomosios galios, nes jį parengęs D. K. neturi reikiamos kvalifikacijos vertinti tų Techninio projekto-2 dalių, kurios buvo vertintos Vertinimo aktu. STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (STR Statinio projektavimas) nuostatos, kuriomis remiasi Ieškovė, yra taikomos tik tiems techniniams projektams, kurie turi vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalį, o, šiuo atveju, Techninis projektas-2 šios dalies neturėjo, nes ji yra neprivaloma ir pagrįstai nebuvo rengiama. Statybų metu Ieškovė privalėjo būti pasirengusi statybų technologinį projektą, kuriame turėjo būti numatytos apsaugos nuo gruntinio ir paviršinio vandens poveikio priemonės. Ieškovė savo veiksmais statybos vykdymo metu patvirtino, jog ji pripažįsta savo atsakomybę dėl šlaitų slinkimo, o versija dėl tariamai netinkamai parengto Techninio projekto-2 yra sukurta šios bylos tikslams. Ieškovė dublike nepagrįstai teigia, jog ji neprivalėjo vadovautis Bendrųjų sąlygų 20.1 punktu, nes, neva, pagal kasacinio teismo praktiką ši nuostata netaikytina ginčą dėl rangos sutarties nagrinėjant teisme, tačiau aptariamoje byloje buvo kilęs ginčas dėl FIDIC Raudonosios knygos bendrosiose sąlygose numatyto ikiteisminio ginčo nagrinėjimo organo - ginčų nagrinėjimo komisijos - priimamos išvados privalomumo teismui, o ne dėl 20.1 punkto taikymo apskritai. Teismas nustatė, kad kreipimosi į ginčų nagrinėjimo komisiją ir arbitražą tvarka yra netaikoma, kuomet ginčas yra sprendžiamas teisme, o ne arbitraže. Ieškovė su dubliku į bylą nepateikė jokių papildomų, jos tariamai patirtų nuostolių faktą ar jų dydį pagrindžiančių, įrodymų. Vieninteliai byloje pateikti įrodymai, kuriais Ieškovė grindžia tariamai patirtų nuostolių dydį, vis dar lieka prie Vertinimo akto pridėtos lokalinės sąmatos. Nors Ieškovė dublike samprotauja apie Konkrečiųjų sąlygų 4.1 punkto netaikymą, tačiau šios sutarties sąlygos neginčija įstatymuose nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Ieškovės cituojama kasacinio teismo praktika, neva sudaranti pagrindą byloje netaikyti Konkrečiųjų sąlygų 4.1 punkto, yra suformuota byloje dėl rangos sutarties kainos padidinimo, o ne dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovė šioje byloje nereikalauja rangos sutarties kainos padidinimo, dėl to ši kasacinio teismo praktika yra neaktuali.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Faktinės aplinkybės
20. Nustatyta, kad 2016 m. spalio 7 d. Ieškovė su Atsakove sudarė Sutartį. Sutartis buvo sudaryta Ieškovei laimėjus projekto „Rail Baltica“ rangos darbų viešąjį pirkimą. Ieškovė įsipareigojo atlikti Darbus pagal Atsakovės pateiktą Techninį projektą. Techninį projektą Atsakovės užsakymu parengė trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“. Darbo projektą, kuriame buvo detalizuoti Techninio projekto sprendiniai, taip pat parengė Projektuotojas. Projekto prižiūrėtoju buvo paskirtas EPG Eisenbahn- und Bauplanungs-Gesellschaft mbH Erfurt Vilniaus skyrius. Ieškovė atliko Darbus pagal Techninį projektą ir jo pagrindu parengtą Darbo projektą. Po Darbų atlikimo, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d., dėl iškritusių kritulių, buvo 7 kartus išplauti šlaitai ties Ieškovės įrengtais gabionais. 2018 m. spalio 3 d. buvo pasirašyta Darbų atlikimo pažyma, kurioje FIDIC Inžinierius nurodė, jog Ieškovė baigė visus Sutartyje numatytus darbus ir laikoma, kad Ieškovės sutartinės prievolės yra įvykdytos. 2018 m. spalio 23 d. Ieškovė kreipėsi į Atsakovę su reikalavimu apmokėti 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties padarinių šalinimo darbus, tačiau Atsakovė atsisakė šiuos darbus apmokėti motyvuodama tuo, jog rizika dėl bet kokių papildomų išlaidų, įskaitant tas, kurias lemia Užsakovo reikalavimų klaidos, tenka Ieškovei.
Dėl Atsakovės atsakomybės
21. Nagrinėjamu atveju tarp Ieškovės ir Atsakovės susiklostė sutartiniai rangos santykiai, nes Sutartis buvo sudaryta Ieškovei laimėjus projekto „Rail Baltica“ rangos darbų viešąjį pirkimą.
22. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistos teisės ginamos remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, deliktinis reikalavimas tais atvejais, kai tarp šalių yra sudaryta sutartis, gali būti reiškiamas tik įstatymų numatytais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010, 2019 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-313/2019).
24. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Pirmiau minėta, kad prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis.
25. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
26. Iš bylos duomenų matyti, kad Projekto „RAIL BALTICA“ rangos sutarties 7 punkte nurodyta, kad Rangovas patvirtina, jog yra įvertinęs ir prisiima visą nenumatytų papildomų darbų, būtinų Sutarčiai įvykdyti, bei kitokią riziką, kuri galėtų turėti įtaką tinkamam Rangovo įsipareigojimų pagal šią Sutartį vykdymui. Sutarties 9 punkte nurodyta, kad Šalys, pasirašydamos šią Sutartį, patvirtina, kad yra tinkamai susipažinusios su pagal Federation Internationale dės Ingėnieurs-Conseils (FIDIC) Užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų statybos sutarties sąlygas (išleistos pirmuoju leidimu 1999 metais anglų kalba ir pirmuoju vertimu į lietuvių kalbą 2002 metais leidimu, ISBN 9986-687-11-X) parengtomis Sutarties sąlygomis, suprato jų turinį ir jų sukeliamas pasekmes bei su jomis visiškai sutinka. Minėtų sąlygų 4.1 punkte, be kita ko, nurodyta, kad Rangovas patvirtina, jog prieš pateikdamas derybų pasiūlymą, išsamiai susipažino, patikrino ir įvertino kartu su derybų sąlygomis pateiktą techninį projektą bei pateiktuose žiniaraščiuose nurodytų darbų (medžiagų) kiekių atitiktį techniniam projektui ir nereikalaus papildomo atlyginimo iš Užsakovo, jeigu techniniame projekte nebus numatyti tam tikri sprendiniai, kurie bus būtini techniniam projektui įgyvendinti ir dėl kurių teks atlikti papildomus rangos darbus, ir/arba faktiškai atliekamų darbų (medžiagų) kiekiai viršys kiekius, nurodytus darbų kiekių žiniaraščiuose, taip pat nereikš jokių pretenzijų ir (arba) reikalavimų tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad Užsakovo reikalavimuose yra klaidų ir (arba) netikslumų. Rangovas patvirtina, jog prieš pateikdamas derybų pasiūlymą išnagrinėjo techninį projektą ir įgyvendindamas rangos sutartį nereikš Užsakovui pretenzijų dėl aplinkybių, kurių nenurodė/ nepaklausė/ nepasitikslino pas Užsakovą prieš pateikdamas pasiūlymą dalyvauti derybose. Rangovas patvirtina, jog pateikdamas derybų pasiūlymą prisiėmė visą riziką dėl rangos darbų vykdymo vietos fizikinių, geologinių savybių ir/ar jų pokyčių ir dėl to atsiradusių papildomų rangos darbų bei patvirtina, kad nereikalaus papildomo atlyginimo už papildomus rangos darbus. Rangovas patvirtina, jog pateikdamas derybų pasiūlymą prisiėmė visą riziką dėl papildomų rangos darbų, kurių nebuvo galima numatyti nepradėjus vykdyti rangos darbų, kai tokių papildomų rangos darbų poreikis atsirado dėl objektyvių nuo Užsakovo ir/ar Rangovo nepriklausančių aplinkybių (pvz., vykdant rangos darbus buvo atkasta tranšėja, kuriai nėra numatyta privaloma registracija, ir pan.) bei patvirtina, kad nereikalaus papildomo atlyginimo už papildomus rangos darbus. Reikalaujama, kad Rangovas patikrintų Užsakovo reikalavimus (Techninį projektą, Pirkimo dokumentų priedą Techninės specifikacijos ir kt.). Rangovas turi prisiimti visišką atsakomybę už jų patikrinimą ir vykdymą. Rangovas įsipareigoja savo jėgomis ir lėšomis iš atitinkamų institucijų gauti visus patvirtinimus, leidimus, licencijas ir t.t., kurie pagal Įstatymus yra reikalingi Darbų vykdymui. Minėtos nuostatos patvirtina, kad atsakomybę už techninį projektą ir visą riziką su šio projekto įgyvendinimu ieškovė prisiima sau.
27. Kaip byloje nustatyta, 7 kartus buvo išplauti šlaitai ties Ieškovės įrengtais gabionais ir dėl to ginčo byloje nėra. Ieškovė tvirtina, kad šlaitai buvo išplaunami dėl techninio projekto netinkamų sprendimų, tačiau kaip minėta, Sutarties 7 punkte ir Sutarties priedo 4.1 punkte ieškovė pati prisiėmė riziką, susijusią su Sutarties vykdymu, taigi neturi pagrindo remtis techninio projekto netinkamais sprendiniais. Be to, Ieškovė pati rengė Darbo projektą, kuriame turėjo būti patikslinti techninio projekto sprendiniai ir galėjo/turėjo būti nustatyti techninio projekto trūkumai. Nustačiusi techninio projekto trūkumus, ieškovė galėjo kreiptis dėl techninio projekto koregavimo, tačiau Ieškovė šių sprendinių nepatikslino, todėl darytina išvada, kad Ieškovė prisiėmė riziką už atliktus darbus ir trūkumų ištaisymą. Pažymėtina, kad iš Priedo prie Sutarties matyti, jog ieškovė pareikšti pretenziją turėjo teisę per 28 dienas, tačiau per visą darbų atlikimo laikotarpį ieškovė neteikė pretenzijos atsakovei dėl netinkamo techninio projekto. Kaip minėta, šlaitų išplovimas įvyko 7 kartus, taigi jau esant pirmajam nuplovimo atvejui, ieškovė, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga ir matydama, kad parengtas techninis projektas turi trūkumų, turėjo kreiptis į atsakovę dėl techninio projekto koregavimo, tačiau nesikreipė, taigi pažeidė šalių sudarytos sutarties nuostatas ir sutarties vykdymo principus, įtvirtintus CK 6.200 straipsnyje, toks Ieškovės elgesys nesuderinamas su rūpestingumo, atidumo reikalavimais bei Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymu.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; ir kt.).
29. Ieškovė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015 aktualūs nagrinėjamam ginčui tuo aspektu, jog šioje byloje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl viešojo pirkimo sutartyje nustatytos rizikos už techninio projekto klaidas paskirstymo. Pažymėtina, kad ieškovės nurodytos bylos esmė yra dėl kainos keitimo, tačiau nagrinėjamu atveju nėra keliami klausimai dėl kainos keitimo, nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl nuostolių atlyginimo, todėl ieškovės nurodytos kasacinio teismo nutarties išaiškinimais vadovautis nėra pagrindo.
30. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgiant į užsakovo ir rangovo teisių ir pareigų bei atsakomybės paskirstymą, Sutarties sąlygas, akivaizdu, kad Ieškovei, buvo/turėjo būti aišku, jog nepaisant to, kad Projektą pateikė Užsakovas, Ieškovei teko pareiga išanalizuoti projektinę dokumentaciją, įvertinti ir nustatyti, ar yra poreikis detalizuoti pateikto Projekto sprendinius tam, kad darbai būtų atlikti kokybiškai arba, jeigu tokio poreikio nėra, informuoti Atsakovę apie projektiniuose dokumentuose esančius netikslumus. Šių pareigų nevykdydama ieškovė prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju Atsakovė yra atsakinga už Ieškovės, kuri pati nepakankamai rūpestingai ir atidžiai vykdė prisiimtas pareigas, patirtų nuostolių atsiradimą.
31. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Tačiau nagrinėjamu atveju konstatavus, kad už Techninio projekto neatitikimus yra atsakinga pati ieškovė, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl ekspertizės skyrimo.
Dėl žalos dydžio
32. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.249 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dienų, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną.
33. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformulavęs teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, jog sąmata yra laikoma tinkama ir pakankama įrodinėjimo priemone žalai pagrįsti tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. <...> Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130- 378/2016). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto išlaidos (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl pagal pateiktas remonto sąmatas ar skaičiavimus teismas gali reikalauti papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su sugadinimų pašalinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270- 915/2018).
34. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė remiasi į bylą pateiktomis sąmatomis, nors pati dublike teigia ir cituoja kasacinio teismo praktiką, kad sąmatomis galima remtis, jei žala nėra pašalinta.
35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pašalino žalą ir turėjo patirti atitinkamas išlaidas, tačiau įrodymų dėl atitinkamų darbų trūkumų pašalinimo nepateikė, todėl darytina išvada, kad neįrodė nuostolių dydžio (CPK 178, 185 straipsniai).
36. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas daryti išvadą, kad byloje neįrodyta, kad Techninis projektas turėjo trūkumų, už kuriuos būtų atsakinga atsakovė, taip pat ieškovė neįrodė priežastinio ryšio, tai yra, kad dėl Techninio projekto trūkumų buvo patirti nuostoliai, neįrodė nuostolių dydžio, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti Ieškovės reikalavimo priteisti iš Atsakovės 246 341,51 Eur nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).
37. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk vs. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus.
39. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 9 276,41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Formuojama teismų praktika, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis).
40. Nustatyta, kad atsakovės patirtas išlaidas sudaro: ieškovės pateikto ieškinio analizė, bylos strategijos derinimas ir atsiliepimo į ieškinį rengimas ir derinimas, pateikimas teismui 3 010 Eur; ieškovės pateikto dubliko analizė ir tripliko rengimas bei derinimas, pateikimas teismui 1 942,50 Eur; Vilniaus apygardos teismo nutarties perduoti bylos nagrinėjimą Klaipėdos apygardos teismui vertinimas, prašymo perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui rengimas, derinimas ir pateikimas teismui 185 Eur; pasirengimas 2020 m. birželio 30 d. teismo posėdžiui 1 505 Eur; bylinėjimosi išlaidos, susijusios su pasirengimu 2020 m. spalio 6 d. teismo posėdžiui 1 238,98 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad rengiant tiek atsiliepimą į ieškinį, tiek tripliką atsakovės atstovai jau yra susipažinę ne tik su ieškovės pateiktais procesiniais dokumentais, bet ir su visa bylos medžiaga, teismo vertinimu, papildomos laiko sąnaudos pasiruošimui teismo posėdžiams nėra būtinos, todėl šios išlaidos laikytinos perteklinėmis ir atsakovei iš ieškovės nepriteistinos. Pažymėtina, kad iš esmės byloje buvo tik 1 teismo posėdis, jo trukmė apie 5 val. (699,25 Eur), todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovei iš ieškovės priteistina 5 836,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys, CK 1.5 straipsnis).
41. Trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ prašo priteisti 10 716,60 Eur išlaidų. Nurodo, kad teisme nagrinėjant bylą trečiasis asmuo patyrė 8 716,60 Eur išlaidų, skirtų teisininkų pagalbai apmokėti, iš kurių 7 203,80 Eur išlaidos teisininkų pagalbai apmokėti analizuojant bylos medžiagą, (rengiant atsiliepimą į ieškinį (rengiant tripliką, konsultuojant trečiąjį asmenį su byla susijusiais klausimais); 1 512,80 Eur PVM mokestis, taip pat trečiasis asmuo šioje byloje pasitelkė teismo ekspertą V. V., kuris rengė ekspertinį-techninį vertinimą bylos išsprendimui aktualiais klausimais, už šio ekspertinio vertinimo parengimą ekspertas išrašė 2 000 Eur sąskaitą.
42. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018).
43. Atsižvelgiant į tai, kad rengiant tiek atsiliepimą į ieškinį, tiek tripliką trečiojo asmens atstovai susipažįsta su bylos procesiniais dokumentais ir papildomos laiko sąnaudos pasiruošimui teismo posėdžiams nėra būtinos, taip pat į tai, kad maksimali priteistina suma už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko paruošimą šioje byloje yra 5 198,90 Eur, kad iš esmės byloje buvo tik 1 teismo posėdis, jo trukmė apie 5 val. (699,25 Eur), įvertinus išlaidas, patirtas už eksperto vertinimą, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 7 898,15 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktas, 98 straipsnio 1, 2 dalys, CK 1.5 straipsnis).
44. Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ prašo priteisti 1 390,24 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 695,12 Eur už tripliko parengimą, šios išlaidos neviršija CPK 98 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, todėl trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 2 085,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ atsakovei akcinei bendrovei „LTG Infra“ 5 836,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kelprojektas“ 7 898,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“ 2 085,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.