Kauno apygardos teismo nutartis

2009-12-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1719-605/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-10
Bylos Nr.
2S-1719-605/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Venckienė (pirm.), Jolita Cirulienė, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
H. V.
Atsakovas
V. L.
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1719-605/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Vida Jegorovienė
Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1.; 119.1.; (S) 119.13., 122.2.,122.3.,122.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,

kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Arūno Rudzinsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1331-429/2009 pagal ieškovo H. V. ieškinį atsakovei V. L. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas H. V. ieškiniu (b.l. 3-6) prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam nuosavybės teise priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo 1A1b, unikalus Nr. 1996-4019-9012, ½ dalį ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. 1996-4019-9020, ½ dalį garažo 3G1p, unikalus Nr. 1996-4019-9031, ir ½ dalį žemės sklypo 772 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. 1901-00860051, kadastro Nr. 1901/0086:51 pagal UAB Kauno Komprojektas ir UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtus atidalijimo projektus nuo atsakovei V. L. priklausančių tų pačių pastatų ½ dalies, esančių Sartų g. 16, Kaune. Ieškovo nuosavybėn paskirti gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpas: I-2 (14,98 kv.m.), I-9a (2,95 kv.m.) ir mansardos patalpas: II-1 (7,16 kv.m.), II-2 (10,00 kv.m.), bendro ploto 51,38 kv.m. 33442 Lt vertės su teise priestate savo lėšomis ir darbu pastatyti pertvarą, garažą 3G1p 9894 Lt vertės, kurie yra Sartų g. 16, Kaune. Atsakovės nuosavybėn paskirti gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpas: I-1 (4,33 kv.m.), I-3 (20,56 kv.m.), I-4 (1,05 kv.m.), I-5 (9,87 kv.m.), I-6 (10,03 kv.m.), I-7 (2,10 kv.m.), I-8 (1,66 kv.m.), I-9b (1,78 kv.m.), bendro ploto 51,38 kv.m., rūsio patalpą po namu 18,02 kv.m. 45179 Lt vertės ir ūkinį pastatą 2I1p 7596 Lt vertės, esančius Sartų g. 16, Kaune. Priteisti ieškovui iš atsakovės 4720 Lt kompensaciją už vertingesnę gyvenamojo namo dalį. Žemės sklypą 772 kv.m. ploto atidalyti tokiu būdu: ieškovui priteisti 339 kv.m. žemės sklypą UAB „Žemėtvarkos darbai“ plano projekte pažymėtą raide „B“, o atsakovei priteisti 339 kv.m. žemės sklypą UAB „Žemėtvarkos darbai“ plano projekte pažymėtą raide „C“. Žemės sklypą 94 kv.m. ploto, plano projekte pažymėtą prie „A“ ir esantį po gyvenamuoju namu priteisti ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis po 47 kv.m. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi (b.l. 100-103) ieškinį paliko nenagrinėtu. Teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir Statybos valstybinės priežiūros skyrių, kad LR Statybos įstatymo ir kitų statybos teisėtumą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimu, atidalijus bendrą dalinę nuosavybę, bus suformuoti ir įregistruoti du atskiri turtiniai vienetai – patalpos, tai yra nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar šia tvarka ieškovas gali pasinaudoti. Ieškovas taip pat nepateikė teismui įrodymų, kad yra parengtas detalusis planas, kuris būtinas atliekant sklypo padalijimą, todėl jis turi teisę neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių ir Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentą dėl detalaus plano parengimo, tai yra dar gali pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l. 105-108) ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš esmės. Skunde nurodyta, jog nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. CK 4.80 str. nurodyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Įstatymas nenumato, kad šios kategorijos byloms būtų nustatyta išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius ginčų dėl paveldėto turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės apskritai nesprendžia. Žemės sklypas 772 kv.m. ploto nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis priklauso ieškovui ir atsakovei, jis įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre pagal parengtą detalųjį planą. Šio žemės sklypo pasidalijimas tarp bendraturčių jokios reikšmės ar įtakos miesto plėtrai nedaro ir Urbanistikos skyrius į tą žemės sklypą neturi ir negali turėti savarankiško teisinio intereso.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.113-115) atsakovė nurodė, kad su skundu nesutinka. Šalys bendrai naudojasi turtu, turtas nėra padalintas, nėra nustatytos bendraturčių dalys bendrojoje nuosavybėje, nėra nustatyta ir naudojimosi tvarka. Kadangi viena iš kliūčių spręsti ieškinį buvo 2007 metais nelegaliai pastatytas priestatas, tai jokios reikšmės neturi faktas, kad namo kadastriniai matavimai buvo atlikti 1992 ar 1997 metais. Svarbu yra tai, kad kadastriniai matavimai nebuvo atlikti po priestato pastatymo. Šiuo metu yra pripažintas faktas, kad tai, kas yra kadastrinėje byloje neatitinka realybės, nes ieškovas be atsakovės sutikimo yra padidinęs bendrą turtą, pristatydamas prie bendro gyvenamojo namo priestatą. Teismas teisingai nurodė, kad atidalijant žemės sklypus turi būti rengiamas detalusis planas, o ieškovas tokio plano neparengė ir net nesikreipė dėl projektavimo sąlygų išdavimo. Kad teismas galėtų spręsti naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo klausimą, toks reikalavimas turi būti pareikštas. Kadangi ieškovas tokio reikalavimo nepareiškė, o padalyti sklypo nesant parengtam detaliajam planui teismas negalėjo, priimta nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą yra pagrįsta ir teisinga.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi ieškovo H. V. ieškinį paliko nenagrinėtą ir nurodė, kad ieškovas dėl žemės atidalijimo turi kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros Urbanistikos skyrių bei į Kauno apskrities viršininko administraciją, o dėl gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės į Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių. Teisėjų kolegija su teismo padaryta išvada sutinka iš dalies, t.y. pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą dalyje dėl gyvenamojo namo ir kitų pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio, reglamentuojančio atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šioje įstatymo nuostatoje reglamentuojama bendraturčio teisė reikalauti jį atidalyti. Kartu ši nuostata reiškia, kad atidalijimas turi būti natūra. Kokios sąlygos lemia atidalijimo galimybę natūra, nustatyta CK 4.80 straipsnio 2 dalies normoje. Be to, įstatymas nedraudžia mišraus atidalijimo būdo, todėl tais atvejais, kai įmanoma padalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks padalijimas neatitinka bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat galimas atidalijimas natūra, teisingai kompensuojant pinigais už atidalijamam bendraturčiui natūra tenkančią didesnę daikto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalyje civilinių teisinių santykių subjektams, taip pat ir bendraturčiams valdant, naudojant ir disponuojant nuosavybės teisės objektu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), reikalaujant atidalyti iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), yra nustatyta pareiga elgtis ir veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl atidalijimo, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, parinkdamas atidalijimo būdą, taip pat privalo vadovautis nurodytais principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Taigi pareiškus reikalavimą atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismas jį turi išspręsti. Iš bylos duomenų matyti, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė pateikė UAB „Kauno komprojektas“ gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo ir kitų statinių, esančių Sartų g. 16, Kaune, padalijimo į dalis projektų pasiūlymus – du variantus teisminiam nagrinėjimui. Tačiau pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu, šių projektų nesvarstė, faktiškai neaiškino atidalijimo galimybės, o teismo argumentai neatitinka CK 4.80 straipsnyje nustatyto reglamentavimo. Teismų praktikoje pažymėta, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, bylos Nr.3K-3-459/2007). Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta aplinkybė, jog ieškovas pasistatęs priestatą, bylos nagrinėjimui dėl statinių atidalijimo reikšmės neturi. Būtent teismas ir privalo išspręsti pastatų bendraturčiui tenkančią dalį bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis, bylos Nr.3K-3-359/2008). Taigi pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti pareikštą reikalavimą dėl gyvenamojo namo ir kitų pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Detalusis planas - teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Rengiant detalųjį planą yra įvertinamos gretimybės – kaimyniniai žemės sklypai ir kitos teritorijos, besiribojančios su planuojama teritorija (įvertinami kaimyninių žemės sklypų ir kitų teritorijų tvarkymo reglamentai, tvarkymo ir naudojimo režimas).

LR Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad detalieji planai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami (išskyrus, kai pagal įstatymus privačios žemės sklypus dalinti dalimis neleidžiama) ar sujungiami. Detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas ir Aplinkos ministerijos patvirtintos detaliųjų planų rengimo taisyklės (Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 1d.). Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog norint atidalyti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės yra būtinas detalusis planas. Pažymėtina, jog ieškovas teismui pateikė Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, parengtą UAB „Žemėtvarkos darbai“, tačiau nepateikė teismui įrodymų, kad yra parengtas detalusis planas, kuris yra būtinas, atliekant sklypo padalijimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės reglamentuojančias materialinės teisės ir procesinės teisės normas šios kategorijos bylose, todėl yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovo atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti (LR CPK 337 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartį.

Nutarties dalį, kuria paliktas nenagrinėtas ieškinio reikalavimas dėl gyvenamojo namo ir kitų pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Neringa VenckienėKolegijos teisėjai Jolita CirulienėArūnas Rudzinskas