- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-20
- Bylos Nr.
- eI2-2080-809/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07610-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- V. K., uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ir inžinerija“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui
- Advokatai
- Povilas Eigminas, Arvydas Martinkevičius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ir inžinerija“ atstovams direktoriui G. P.bei advokatui Arvydui Martinkevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. K.ir uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ir inžinerija“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai V. K.ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Statyba ir inžinerija“ kreipėsi į teismą su skundu prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2023 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. SD-129-14156 (toliau – ir Sprendimas) dėl įvykio darbe, kurio metu 2022 m. liepos 29 d. sunkią traumą patyrė UAB „Statyba ir inžinerija“ darbuotojas V. K., papildomo tyrimo.
Pareiškėjas V. K.skunde nurodo, jog jis 2022 m. liepos 29 d. nelaimingo atsitikimo darbe UAB „Statyba ir inžinerija“ metu patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą - neteko kojos virš kelio sąnario, todėl šiuo metu yra nedarbingas.
Pareiškėjas pažymi, jog po papildomo tyrimo liko nepašalintų trūkumų, todėl jis 2023 m. gegužės 9 d. pareiškė nesutikimą bei atsisakė pasirašyti patikslintą papildomo tyrimo aktą ir paprašė pašalinti trūkumus. Tačiau Sprendime dėl pareiškėjo 2023 m. gegužės 9 d. nesutikimo iš viso net nebuvo pasisakyta ir jis iš viso nebuvo nagrinėtas.
Pažymi, jog VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus 2023 m. vasario 21 d. išvadose buvo nurodyta, jog be kitų trūkumų taip pat būtina nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybės, tačiau šios aplinkybės liko neištirtos. Tai akcentavo ir prokuratūra. Dėl VDI kaltės ir tyrimo vilkinimo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas.
Atsakovui atliekant papildomą tyrimą nebuvo išsiaiškinta kas yra Statybos objekto statytojas (užsakovas), kas yra statinio projekto valdytojas, statinio statybos valdytojas. Nurodo, jog nors nebuvo paskirtas statinio saugos ir sveikatos koordinatorius/iai, statinio projektavimo saugos ir sveikatos koordinatorius, tačiau VDI šių aplinkybių be pagrindo nevertino ir nefiksavo. Taip pat atsakovas nesiaiškino kokie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai buvo nustatyti konkrečiai statybvietei statinio techniniame projekte, kokios numatytos konkrečios priemonės užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, ar VDI teritoriniam skyriui buvo teiktas išankstinis pranešimas apie statybos darbų pradžią ir t. t.
Pažymi, jog UAB „Veikus“ techninės priežiūros vadovas A. B. savo 2023 m. kovo 13 d. paaiškinime nurodė, kad jis 2023 m. liepos 29 d. ryte kartu su užsakovu apžiūrinėjo atliktus ir atliekamus darbus Statybos objekte, kur tuo metu buvo atliekami vandentiekio įrengimo darbai ir buvo jau atkasta sena šiluminė trasa. O tai, anot pareiškėjo, reiškia, kad statybvietėje vienu metu dirbo ne mažiau trijų rangovų.
Nurodo, jog papildomo tyrimo metu buvo nustatyta, kad paskyra leidimas išduotas „Lauko vandentiekio nuotekų montavimo darbams, adresu (duomenys neskelbtini)‘“ ir yra skirtas vandentiekio kanalizacijos tiesimo darbams, tačiau liko neatsakyta ir nefiksuota teisiškai reikšmingi techniniai senos šiluminės trasos demontavimo dokumentai: demontavimo projektas, paskyra-leidimas, UAB „Statyba ir inžinerija“ rangos sutartis dėl demontavimo darbų ir kt.
Teigia, kad iki šiol nėra V. K.pareiginės instrukcijos. VDI pripažinusi kaltu darbdavį dėl šio klausimo nepasisakė ir jo nefiksavo, nors privalėjo.
Nebuvo apklaustas savivarčio vairuotojas V..
Paskyros-leidimo dėl senos šiluminės trasos demontavimo nebuvo, šio fakto VDI nekonstatavo.
Pareiškėjui neaišku kodėl VDI neapklausė techninės priežiūros vadovo G.. VDI nekonstatavo kas buvo aikštelės darbų saugos koordinatorius, statinio projektavimo saugos ir sveikatos koordinatorius.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog buvo nurodytos VDI klaidos, kadangi neaišku kokiu pagrindu nesant bylos medžiagoje duomenų buvo nustatyta, jog UAB „Statyba ir inžinerija“ dirba 10 darbuotojų, nors SoDros duomenimis 2022-07-29 dirbo 9 darbuotojai. Iki papildomo tyrimo buvo rašoma, kad yra darbuotojas, todėl prašė paaiškinti šį neatitikimą.
Po papildomo tyrimo taip ir liko nepakeistas pirminio akto 2.5 p., kuriame buvo nurodyta, kad V. K.pareigos įmonėje UAB „Statyba ir inžinerija“ yra santechnikas - montuotojas, kai tuo tarpu buvo įrašyta akte santechnikos sistemų ir įrenginių montuotojas. Pareiškėjui neaišku, kodėl yra paliekamas toks neatitikimas, VDI paaiškinimo nepateikė.
Akto 9 p. VDI nurodė, kad veiksniai, lėmę sužalojimą yra žemių ir kitų medžiagų griūtis (kodas 07). Tačiau pareiškėjo sužalojimas yra traiškyti minkštieji audiniai, blauzdikaulio lūžis. Traiškymas pasireiškia ilgą laiką pabuvus po užvirtusiomis žemėmis. Šiuo atveju sužalojimai atsirodo dėl aštrių likusios nedemontuotos šiluminės trasos dalių (kodas (16)). Žemės V. K.prispaudė kaip prie grėblio dantų.
Pažymi, jog pareiškėjas visur nurodė, kad buvo betonuojamos senos demontuotos šiluminės trąsos angos, todėl pareiškėjui nesuprantama kodėl VDI papildomo tyrimo akte nurodo, kad buvo betonuojami metaliniai trasos vamzdžiai. Anot pareiškėjo, tai galimai patvirtina tyrimą atlikusių asmenų įrodymų klastojimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Statyba ir inžinerija“ skunde nurodo, jog Sprendimas yra neteisėtas.
Nurodo, jog atliktas papildomas tyrimas pripažintas atitinkantis teisės aktus nepagrįstai, kadangi VDI specialistų atlikto tyrimo išvados bei išvados, pateiktos papildomo tyrimo akte prieštarauja nustatytoms nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėms, t. y. nepasiektas Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija), 29.2. punkte numatytas tyrimo tikslas - nustatyti įvykio darbe priežastis.
Pažymi, jog nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustatyta, kad darbdavio atstovas G. P. , prieš pradedant lauko vandentiekio nuotėkų montavimo darbus statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Statybos objektas) instruktavo darbuotojus dėl saugių darbo sąlygų. Tą patvirtino objekte dirbę su nukentėjusiuoju. Vandentiekio klojimui tranšėja buvo kasama mechanizuotu būdu, instruktavimo metu dirbantieji buvo įspėti nelipti į iškastą tranšėją, kol dalis tranšėjos nebus užpildyta smėliu. Akcentuoja, jog nukentėjusysis V. K.į tranšėją įlipo savavališkai, darbdavio atstovas G. P. tokio nurodymo nebuvo davęs. Nurodo, jog darbuotojai instruktažo metu buvo įspėti, kad pasikeitus darbų eigai, atsiradus nenumatytoms kliūtims (šiuo atveju senos trasos aptikimas) dirbantieji privalėjo apie tai pranešti darbdavio atstovui, kuris tokiais atvejais įvertina situaciją ir duoda papildomus nurodymus darbų atlikimui.
Pats nukentėjusysis V. K., kiti dirbantieji savo paaiškinimuose nurodė, kad reikalavimą dėl senų vamzdžių betonavimo davė tam neturintis darbdavio įgaliojimų UAB „Veibus“ techninės priežiūros vadovas A. B.
Teigia, jog lauko vandentiekio nuotėkų montavimo darbai (tranšėjos kasimas) buvo atliekami mechanizuotu būdu, kas atitinka Paskyroje-leidime numatytų priemonių sąrašo 5 dalies Lentelės 10 punkto darbų eigos reglamentavimą, kur nurodyta, jog mechanizuotai galima kasti iškasas vertikaliomis sienelėmis iki 3 metrų gylio, t. y. šiuo atveju nėra keliamas reikalavimas kasant tranšėjas iki 3 metrų gylio, kasti jų vertikalias sieneles nušlaituojant ar jas išramstant. Nelaimingo atsitikimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad tranšėjos gylis įvykio metu buvo apie 1,4 metro, todėl nustatyta darbų atlikimo tvarka pažeista nebuvo, papildomai montuoti ramsčių, klojinių ar kitaip tvirtinti šlaitus nebuvo reikalinga. Paskyroje-leidime nurodytas vienintelis reikalavimas – šiuo atveju draudžiama leisti į iškasas darbininkus, pažeistas nebuvo, kadangi nukentėjusiajam leidimas atlikti bet kokius darbus tranšėjoje nebuvo duotas. Nukentėjusysis pats savavališkai įlipo į iškastą tranšėją vykdyti betonavimo darbus. Kartu dirbęs traktorininkas V. S., nelaimingo atsitikimo tyrimo metu pateiktame paaiškinime pabrėžė, jog: „į duobę lipti nebuvau nurodęs, V. betonavimo darbus pradėjo savavališkai, duobė nebuvo paruošta darbui, planavau paguldyti vamzdį, apipilti jį gruntu, paruošti zoną darbui ir tik tada užbetonuoti senos šiluminės trasos angas“. Traktorininkui užpylus duobę smėliu, tranšėjos gylis būtų atitikęs bet kokius saugos reikalavimus, nedraudžiančius darbininkams lipti į tranšėją.
Senos trasos aptikimas buvo staigmena, apie kurią dirbantieji buvo įpareigoti pranešti darbdavio atstovui, tačiau to nepadarė, todėl nežinodamas apie atsiradusiais darbines problemas darbdavio atstovas neprivalėjo vadovautis Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 13 punkto reikalavimais.
Lauko vandentiekio nuotėkų montavimo darbai Statybos objekte buvo atliekamai ne pirma diena. Kaip ir pradedant darbus, taip ir prieš darbus nelaimingo atsitikimo dieną darbdavio atstovas G. P. organizavo darbų atlikimą, instruktavo darbininkus, apžiūrėjo tranšėjos gruntą (jis nebuvo šlapias ar birus – tai buvo tankus žvyras), kuris nesukėlė jokių abejonių dėl tranšėjos šlaitų atsparumo, jų saugumo. Darbai buvo atliekami mechanizuotu būdu, kasant tranšėją apie 1,4 metro gylio, todėl papildomai montuoti ramsčių, klojinių ar kitaip tvirtinti šlaitus nebuvo reikalinga.
Akcentuoja, jog darbdavio atstovas lauko vandentiekio nuotėkų montavimo darbų vykdymo eigoje Statybos objekte laikėsi visų saugos reikalavimų, kiek priklausė nuo jo, užtikrino saugias darbo sąlygas.
Nukentėjusysis V. K.yra apmokytas, patyręs dirbti darbus, kuriuos atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo tinkamai instruktuotas dėl darbų saugos, tačiau akivaizdžiai nesilaikė saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų, kas buvo, anot pareiškėjo UAB „Statyba ir inžinerija“, tiesiogine priežastimi nelaimingam atsitikimui kilti. Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl paties nukentėjusiojo V. K.kaltės, kuris pažeidė darbuotojo saugos ir sveikatos atliekant darbus žemės sankasose, iškasose ir tranšėjose instrukcijos Nr. SSI – 7, III dalies 7 punktą 7.1. papunktį.
Atsiliepimas
Atsakovas VDI pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo vertinimu, įvykio darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė UAB „Statyba ir inžinerija“ darbuotojas V. K., tyrimo tikslai, nurodyti Nuostatų 29 punkte pilnai įgyvendinti. Nustatyta, kad įvykis darbe įvyko darbo metu, vykdant darbines funkcijas. Inspektorė pagal surinktą faktinę medžiagą nuosekliai ir išsamiai išnagrinėjo ir aprašė įvykio darbe metu susidariusias sąlygas, kurios lėmė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Inspektorė įvardino nelaimingo atsikimo darbe priežastis bei nurodė darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, kas orientuoja darbdavį į darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo sritis, kurias būtina peržiūrėti, sutvarkyti, kad panašių nelaimingų atsitikimų darbe būtų išvengta ateityje.
Inspektorė, aprašydama įvykio darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė UAB „Statyba ir inžinerija“ darbuotojas V. K., aplinkybes konstatuoja, kad V. K.buvo instruktuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, tačiau darbdavio pareiga, įvardinta Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (toliau – ir DSSĮ) 11 straipsnio 1 dalyje, sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, taikytina visoms su darbu susijusioms situacijoms ne tik tada kai darbai yra planuojami ir numatomos ir įgyvendinamos saugaus darbo užtikrinimo priemonės, bet taip pat ir susidūrus su nenumatytomis situacijomis, kai reikia imtis iš anksto nenumatytų priemonių. Todėl DSSĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą, organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones.
UAB „Statyba ir inžinerija“ vadovas pasirinko pats vienasmeniškai įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe prevencines priemones. Darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai nedidelėje įmonėje, koka yra UAB „Statyba ir inžinerija“, to nedraudžia, tačiau, kaip paaiškėjo įvykio darbe tyrimo metu, darbdavys, susidarius iš anksto nenumatytai situacijai, nesugebėjo užtikrinti, kad darbuotojai dirbtų saugiai ir įvyko nelaimingas atsitikimas darbe.
Inspektorė įvardindama nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė UAB „Statyba ir inžinerija“ darbuotojas V. K., priežastį – „Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas“, nurodė kuom tai pasireiškė, t. y. darbdavį atstovaujantis asmuo, organizuodamas lauko vandentiekio nuotekų montavimo darbus, neužtikrino, kad jie būtų vykdomi saugiai. Lauko vandentiekio nuotekų montavimo darbai buvo vykdomi be darbdavį atstovaujančio asmens ar jo įgalioto asmens tinkamos kontrolės. To pasėkoje UAB „Statyba ir inžinerija“ darbuotojas V. K. be darbdavio įgalioto asmens kontrolės dirbo iškastoje tranšėjoje, kurios gylis apie 2 m, neįvertinus visų rizikos veiksnių, statybos darbų vadovui neapžiūrėjus grunto šlaitų, neįvertinus jų saugumo ir nenaudojant tinkamų saugos priemonių.
Atsakovo vertinimu, vienas esminių aspektų, liudijančių apie saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumą, yra tai, darbdavį atstovaujantis asmuo, žinodamas apie pasikeitusias darbų vykdymo sąlygas, kai buvo atkasta sena šiluminė trasa, nesugebėjo pats užtikrinti, kad saugiai būtų atlikti trasos šalinimo darbai ir neįgaliojo jokio kito darbuotojo pasirūpinti, kad darbai būtų atlikti saugiai, o paliko darbuotojus pačius išspręsti netikėtai iškilusią problemą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas neigdamas, kad buvo pažeisti Inspektorės nurodyti DSSĮ reikalavimai, teigia, kad kaip darbdavį atstovaujantis asmuo organizuodamas lauko vandentiekio nuotėkų montavimo darbus, nustatė darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę ir sudarė sąlygas, skatinančias darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.
Pažymi, kad darbdavį atstovaujantis asmuo pats sau prisiėmė pilną atsakomybę dėl darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo vykdant lauko vandentiekio nuotėkų montavimo darbus. G. P. pats instruktavo darbuotojus, pats sau išdavė paskyrą-leidimą paskirdamas save atsakingu už priemonių numatytų paskyroje-leidime vykdymą. Paskyroje-leidime yra tik ekskavatorininko V. Sįrašas apie susipažinimą, kitų darbuotojų nėra. Išvykus G. P.iš statybos objekto, darbdavio įgalioto asmens, atsakingo už darbuotojų saugą ir sveikatą objekte nebelikdavo.
Aptikus seną šiluminę trasą, apie kurios egzistavimą nežinojo nei pats darbdavį atstovaujantis asmuo vadovaujantis darbams, nei darbus vykdantys darbuotojai, G. P. , vietoj to, kad imtis veiksmų, kad netikėtai atsiradusi kliūtis, kuri darbuotojams trukdė vykdyti numatytus darbus, būtų saugiai pašalinta, „pasitaręs“ su ekskavatoriaus vairuotoju V. S. išvyko. Darbuotojai, likę be darbdavio įgalioto asmens, kuris turėtų įgaliojimus duoti nurodymus, elgėsi taip kaip jiems atrodė teisingiausiai, o to pasėkoje darbai buvo vykdomi nesaugiai ir įvyko nelaimingas atsitikima darbe.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimas, kad nukentėjusysis V. K.į tranšėją įlipo savavališkai, kadangi, kaip teigia pareiškėjas darbdavio atstovas G. P. tokio nurodymo nebuvo davęs, nėra teisingas iš esmės, kadangi darbdavį atstovaujantis asmuo situacijoje, kai reikėjo kažkokiu būdu išspręsti atsiradusią problemą, nedavė jokių nurodymų ir kaltinti darbuotojus, kurie lipo į nesaugią tranšėją, ne tik V. K., bet ir kiti, kai reikėjo nupjauti armatūrą, negalima.
Tokiu būdu, anot atsakovo, darbdavį atstovaujantis asmuo ir pažeidė Papildomo tyrimo akte įvardintus DSSĮ reikalavimus sudaryti sąlygas skatinančias darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų ir kontroliuoti kaip darbuotojai laikosi nustatytų reikalavimų.
Ginčydamas Inspektorės įvardintą kaip pažeistą Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 42.1.1 papunktyje nustatytą reikalavimą, kad dirbant iškasose (tranšėjose) turima imtis reikiamų saugos priemonių, kurios užtikrintų ramsčių, klojinių, šlaitų ir pylimų patikimumą, pareiškėjas tvirtina, kad lauko vandentiekio nuotėkų montavimo darbai (tranšėjos kasimas) buvo atliekami mechanizuotu būdu, darbuotojams nebuvo reikalo lipti į tranšėją, kurio gylis keltų pavojų, todėl, pasak Pareiškėjo, papildomai montuoti ramsčių, klojinių ar kitaip tvirtinti šlaitus nebuvo reikalinga. Pareiškėjas aiškina situaciją, kuri buvo numatyta planuojant darbus ir jiems ruošiantis. Tačiau nelaimingas atsitikimas atsitiko tada, kai susiklostė nenumatyta situacija, kai tranšėja buvo apie 2 m gylio ir kai darbuotojai leidosi į ją.
Pažymėtina, kad, kaip matyti iš liudininkų parodymų, ir kiti darbuotojai, ne tik V. K., leidosi į tranšėją, kuri buvo įrengta pažeidžiant Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 42.1.1 punkto reikalavimus. A. P. savo paaiškinime rašė, kad: „V. pralaužė betoną ekskavatoriumi, o aš nupjoviau plieninius vamzdžius ir armatūrą likusią nuo betono griovimo.“ Tokie darbai, taip pat kaip ir šiluminės trasos angų užmūrijimas, negalėjo būti atlikti per kelias minutes, o buvo vykdomi pakankamai ilgai ir darbuotojai gana ilgai buvo pavojingai gilioje tranšėjoje, kuri neatitiko nustatytų reikalavimų.
Anot atsakovo, keistai atrodo G. P. teigimas, kad sena šiluminė trasa turėjo būti išmontuota mechanizuotu būdu, t. y. tiesiog kaušu išsemiant monolitinės susidėvėjusios šiluminės trasos dalis ir todėl darbuotojams į ją lipti nebuvo jokios būtinybės. Atsakovo vertinimu, asmuo vadovaujantis statybos darbams turėjo suprasti, kad gelžbetoninio lovio, kuriame yra plieninis vamzdys mechanizuotu būdu pašalinti nepavyks, kad kažkam reikės nupjauti gelžbetoninio lovio armatūrą, sutvarkyti plieninį vamzdį, o tai galima padaryti tik nusileidus į tranšėją.
Atsakovo vertinimu, inspektorės įvardintas Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 42.1.1 papunktyje nustatytas reikalavimo pažeidimas yra pilnai pagrįstas, nes susidariusioje situacijoje, kai darbuotojai leidosi į pavojingo gylio tranšėja, turėjo būti imamasi reikiamų saugos priemonių, kurios užtikrintų šlaitų patikimumą.
Atkreipia dėmesį į tai, kad Paskyra-leidimas išduota 2022 m. liepos 18 d. statybos darbų vadovui G. P.lauko vandentiekio nuotekų montavimo darbams Statybos objekte. Paskyroje-leidime nurodyti rizikos veiksniai ir saugaus darbo užtikrinimo reikalavimai ir priemonės. Su paskyra-leidimu susipažino pats statybos darbų vadovas ir ekskavatorininkas V. S.. Kitų darbuotojų parašų ant paskyros-leidimo nėra. G. P. 2023 m. kovo 17 d. paaiškinime teigia, kad „Kelias dienas iki 2022 m. liepos 29 d. UAB „Statyba ir inžinerija“ darbuotojai pagal paskyrą-leidimą išduotą 2022-07-18 atliko lauko vandentiekio nuotekų montavimo darbus statybos objekte (duomenys neskelbtini).“ Toliau tame pačiame paaiškinime G. P. teigia, kad „...man būnant darbų vykdymo vietoje, buvo aptikta šiluminė trasa, kurios betoninis lovys trukdė tiesti vandentiekio vamzdį. Su ekskavatoriaus vairuotoju aptarėme, jog reikia „kelti“ (žodis neįskaitomas) šiluminę trasą. Tai tiesiog kaušu išsemiamas monolitinės susidėvėję šiluminės trasos dalys. Tik pradėjus ardymą turėjau išvykti.“
Įgyvendinant Taisyklių DT 5-00 13 punkte nustatytą reikalavimą, aptikus šiluminę trasą, apie kurią nebuvo žinoma 2022 m. liepos 18 d. išduodant paskyrą-leidimą, darbai turėjo būti sustabdyti ir išduota nauja paskyra-leidimas. Turėjo būti įvertinti nenumatyti pavojingi veiksniai susiję su senos šiluminės trasos išardymu, numatytos ir įgyvendintos saugaus darbo, atliekant senos trasos išardymą ir gelžbetoninio lovio galų užbetonavimą, užtikrinimo priemonės. Tai nebuvo padaryta, o palikta viskas savieigai, todėl darbuotojai kaip suprato taip ir tvarkėsi su nenumatyta užduotimi, kad galėtų tęsti lauko vandentiekio nuotekų montavimo darbus.
Atsakovo vertinimu, Inspektorės įvardintas Taisyklių DT 5-00 13 punkto reikalavimo pažeidimas yra pilnai pagrįstas.
Pažymi, kad UAB „Statyba ir inžinerija“ darbuotojas V. K.nelaimingo atsitikimo darbe dieną nevykdė jokių veiksmų, kuriuos galima būtų pavadinti savavališku elgesiu. Priešingai, UAB „Statyba ir inžinerija“ darbuotojai, stengdamiesi pašalinti netikėtai atsiradusią kliūtį, negaudami aiškių nurodymų iš darbdavį atstovaujančio asmens, patys, pasitardami, bandė išspręsti atsiradusią problemą, tačiau pasirinko ne visai saugų būdą ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe.
Inspektorė, įvykio darbe tyrimo metu išnagrinėjusi visą jai prieinamą su konkrečiu įvykiu darbe, kai sunkią traumą patyrė UAB „Statyba ir inžinerija“ darbuotojas V. K., susijusią medžiagą, nustatė faktines aplinkybes, kurios lėmė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Įvykio darbe tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad darbdavys nepilnai įvykdė savo pareigas, kaip to reikalaujama DSSĮ ir kituose darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose, t. y. nesudarė sąlygų, kad darbai būtų vykdomi saugiai.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, Inspektorė nuosekliai ir išsamiai išnagrinėjo ir aprašė įvykio darbe, kurio metu UAB „Statyba ir inžinerija“ darbuotojas V. K.patyrė sunkią traumą, susidariusias sąlygas, kurios lėmė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Inspektorės įvardinta nelaimingo atsikimo darbe priežastis „Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas“ bei nurodyti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, orientuoja darbdavį į sritis, kurias būtina peržiūrėti, sutvarkyti, kad panašių nelaimingų atsitikimų darbe būtų išvengta ateityje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. K.bei jo atstovas palaikė skundą jame nurodytais argumentais.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos UAB „Statyba ir inžinerija“ atstovai palaikė skundą jame nurodytais motyvais.
Teismo posėdžio metu atsakovas prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl VDI 2023 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. SD-129-14156 dėl įvykio darbe, kurio metu 2022 m. liepos 29 d. sunkią traumą patyrė UAB „Statyba ir inžinerija“ darbuotojas V. K., papildomo tyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad nelaimingas įvykis darbe įvyko 2022 m. liepos 29 d., kai UAB „Statyba ir inžinerija“ darbuotojai atliko lauko vandentiekio nuotekų montavimo darbus Statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Statybos objekte buvo iškasta tranšėja naujo vandentiekio vamzdžio tiesimui, kurioje buvo sena betoninė šiluminė trasa. Buvo priimtas spendimas seną šiluminę trasą išardyti ir nupjovus trasos vamzdžius, užbetonuoti vamzdžio angas šonuose. Ekskavatorininkas pralaužė betoną ekskavatoriumi, darbuotojai nupjovė plieninius vamzdžius ir likusią armatūrą nuo betono grunto tranšėjoje ir UAB „Statyba ir inžinerija“ darbuotojas V. K., kuris turėjo patirties tokio pobūdžio darbams atlikti, įlipo į tranšėją betonuoti angų. Vykdant betonavimo darbus, nuslydo tranšėjos žemių grunto kraštas ant V. K.kojų iki juosmens, dėl ko darbuotojas patyrė sunkius kūno sužalojimus (buvo amputuota dalis kojos).
Įvykį darbe ištyrė ir 2022 m. rugsėjo 9 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 1 (toliau – ir Aktas) surašė VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė B. M. (toliau – ir Inspektorė), kuri aprašė įvykio darbe aplinkybes ir įvardijo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis:
2023 m. sausio 30 d. VDI gavo UAB „Statyba ir inžinerija“ darbuotojo V. K.(toliau - ir Nukentėjusysis) 2023 m. sausio 19 d. skundą „Dėl tarnybinio patikrinimo Valstybinėje darbo inspekcijoje“. Nukentėjusysis skunde teigė, kad Inspektorė įvykio darbe, kurio metu UAB „Statyba ir inžinerija“ darbuotojas V. K.patyrė sunkią traumą, tyrimą atliko ir Aktą užpildė pažeisdama Nuostatų ir Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo pildymo metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 (toliau - ir Metodiniai nurodymai) reikalavimus. Nukentėjusysis nurodė Nuostatų, Metodinių nurodymų, kitų VDI veiklą reglamentuojančių teisės aktų, kurie, Nukentėjusiojo vertinimu, buvo pažeisti atliekant įvykio darbe tyrimą ir surašant Aktą, pažeidimus.
VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus (toliau – ir DSS) specialistai išnagrinėjo pareiškėjo skunde įvardintus, Nukentėjusiojo vertinimu, Inspektorės padarytus pažeidimus tiriant įvykį darbe ir surašant Aktą ir 2023 m. vasario 21 d. parengė išvadas Nr. EVD-36, kuriose konstatavo, kad Nukentėjusiojo skundas vertintinas kaip nesutikimas su įvykio darbe tyrimo išvadomis, todėl, siekiant užtikrinti įvykio tyrimo išsamumą ir objektyvumą, siūlytina skirti įvykio, įvykusio 2022 m. liepos mėn. 29 d., kai UAB „Statyba ir inžinerija“ darbuotojas V. K.patyrė sunkią traumą, papildomą tyrimą, kurio metu būtų dar kartą apklaustas V. K., įvykio darbe liudininkai ir darbdavio įgalioti asmenys, peržiūrėti su įvykiu susiję dokumentai, įvertinti UAB „Statyba ir inžinerija“ lokaliniai norminiai teisės aktai, darbdavio įgaliotų asmenų prieš darbų vykdymą duoti nurodymai darbuotojams ir patikslintos teisiškai reikšmingos įvykio darbe aplinkybės. Taip pat papildomo tyrimo metu būtų pataisyti Akto techninio pobūdžio netikslumai.
2023 m. vasario 22 d. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius išleido įsakymą Nr. EV-37, kuriuo skyrė įvykio darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė UAB „Statyba ir inžinerija“ darbuotojas V. K., papildomą tyrimą. Papildomą tyrimą atlikti įpareigojo VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiąją darbo inspektorę B. M..
Inspektorė papildomo tyrimo metu pakartotinai išanalizavo įvykio darbe pirminio tyrimo metu sukauptą medžiagą, papildomo tyrimo metu gautus naujus duomenis. Papildomo tyrimo metu buvo papildomai paprašyta pateikti paaiškinimus V. K. , UAB „Statyba ir inžinerija“ direktoriaus G. P. ir liudininkų: UAB „Statyba ir inžinerija“ darbuotojų A. P., K. J., V. S., UAB „Veikus“ techninės priežiūros vadovo A. B., taip pat Inspektorė susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga. 2023 m. balandžio 20 d. Inspektorė surašė „Įvykio darbe, įvykusio 2022 m. liepos 29 d. UAB „Statyba ir inžinerija“ darbuotoju, papildomo tyrimo aktą (toliau – ir Papildomo tyrimo aktas).
Papildomo tyrimo akte Inspektorė patikslino akto 1.4, 3.2, 3.4, 5, 6, 7, 8, 9 punktus, papildė ir naujai išdėstė įvykio darbe aplinkybes (Akto 4 punktas) ir pakeitė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, kurias išdėstė taip: 1. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas [25].
Darbdavį atstovaujantis asmuo, organizuodamas lauko vandentiekio nuotekų montavimo darbus, neužtikrino, kad jie būtų vykdomi saugiai. Lauko vandentiekio nuotekų montavimo darbai buvo vykdomi be darbdavį atstovaujančio asmens ar jo įgalioto asmens tinkamos kontrolės. To pasėkoje UAB „Statyba ir inžinerija“ darbuotojas V. K. be darbdavio įgalioto asmens kontrolės dirbo iškastoje tranšėjoje, kurios gylis apie 2 m, neįvertinus visų rizikos veiksnių, statybos darbų vadovui neapžiūrėjus grunto šlaitų, neįvertinus jų saugumo ir nenaudojant tinkamų saugos priemonių. Pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnio 1 dalies 13 punktas; Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 42.1.1 papunktis; Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 13, 57 punktai.
VDI DSS skyriaus specialistai, atlikdami nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo kokybės užtikrinimo vidinės kontrolės procedūras, įvertino V. K.skunde išsakytus argumentus dėl nesutikimo su Akte nurodytomis įvykio darbe aplinkybėmis ir įvardintomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis, susipažino su papildomo tyrimo metu Inspektorės surinkta papildoma medžiaga, bei išnagrinėjo Papildomo tyrimo akte pateiktas papildytas įvykio darbe aplinkybes ir 2023 m. birželio 12 d. pateikė išvadas Nr. EVD-69 (toliau – Išvados), kurių pagrindu 2023 m. birželio 13 d. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas pasirašė sprendimą Nr. SD-129-14156 dėl įvykio darbe, kurio metu 2022 m. liepos 29 d. sunkią traumą patyrė UAB „Statyba ir inžinerija“ darbuotojas V. K., papildomo tyrimo, kuriuo pripažino, kad įvykio darbe, įvykusio 2023 m. liepos 29 d., kai sunkią traumą patyrė UAB „Statyba ir inžinerija“ darbuotojas V. K., papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais.
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai.
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. DSSĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybvietės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei nustatomi statinio techniniame projekte, vadovaujantis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais ir atitinkamais statybos techniniais reglamentais. Statybos darbų technologijos projekte numatomos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu. Kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose nustatyta tvarka privalo būti paskirtas vienas ar keli saugos ir sveikatos koordinatoriai, kurių pareigos ir teisės nustatomos Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. DSSĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas: imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.
2011 m. balandžio 11 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 349/2011, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe nuostatos dėl nelaimingų atsitikimų darbe statistikos (toliau – Reglamentas), 1 straipsnio a punkte nelaimingas atsitikimas darbe apibrėžtas kaip pavienis įvykis darbo metu, dėl kurio patiriama fizinė ar psichinė žala. Darbo metu – vykdant profesinę veiklą arba būnant darbe. Nelaimingiems atsitikimams darbe priskiriami eismo įvykiai darbo metu, tačiau neįtraukiami eismo įvykiai pakeliui į darbą arba iš jo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-177-602/2015, vadovaudamasis minėtu reglamentu, konstatavo, kad nelaimingiems atsitikimams darbe išimtinai priskiriami nelaimingi atsitikimai, įvykę darbo metu, t. y. vykdant konkrečias darbo funkcijas, nustatytas darbo sutartyje, arba fiziškai būnant darbe.
Tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad 2022 m. liepos 29 d. nelaimingas atsitikimas pareiškėjui V. K.nagrinėjamu atveju įvyko Statybos objekte nustatytu darbo laiku.
DSSĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Incidentas tiriamas ir registruojamas įmonės darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti.
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 29 punkte numatyta, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra: nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį nulėmė (29.1); nustatyto įvykio darbe priežastis (29.2); numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti (29.3). Nuostatų 30 punkte imperatyviai nurodyta, kad tiriant įvykį darbe privalu nustatyti: koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu (30.1); ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys (30.2). Įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte, vadovaujantis Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniais nurodymais, patvirtintais vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (Nuostatų 31 p.).
Metodiniai nurodymai detalizuoja nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir įforminimo tvarką. Nelaimingą atsitikimo tyrimą atliekantis tyrėjas turi, be kita ko, įvertinti nukentėjusiojo darbo aplinkoje ir darbo vietoje esančius saugai ir sveikatai pavojingus veiksnius ir nukentėjusiojo ir kitų asmenų, susijusių su tiriamu įvykiu darbe, profesinį pasirengimą (14.8, 14.9 p.). Pagal Metodinių nurodymų 18 punktą N-1 formos akte: 1) aprašomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės – sąlygos, buvusios ar susidariusios įvykio metu ir turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti arba jį lėmusios (18.1 p.); 2) įvardijama nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (-ys) – reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patyrė žalingą poveikį sveikatai (18.2 p.); 3) aprašomas, trumpai apibūdinant esmę, kiekvieną priežastį lėmęs konkretus darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (jei toks pažeidimas nustatytas), dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe (18.3p.); 4) įrašomas pažeisto teisės akto pavadinimas, straipsnis / punktas (straipsniai / punktai) (18.4 p.); 5) surašomi kiti N-1 formos akte nurodyti duomenys Metodinių nurodymų 1 priede nustatyta tvarka (18.5 p.).
Taigi, įvykio darbe tyrimo pagrindinis tikslas yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimas – siekis, nustačius įvykio darbe priežastis, numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti.
Kaip jau buvo minėta, VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė atliko įvykio, įvykusio 2022 m. liepos 29 d., darbe tyrimą. Iš byloje esančių tyrimo bylos dokumentų nustatyta, kad kai UAB „Statyba ir inžinerija“ darbuotojai atliko lauko vandentiekio nuotekų montavimo darbus statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini). Buvo iškasta tranšėja naujo vandentiekio vamzdžio tiesimui, kurioje buvo sena betoninė šiluminė trasa. Buvo priimtas spendimas seną šiluminę trasą išardyti ir nupjovus trasos vamzdžius, užbetonuoti vamzdžio angas šonuose. Ekskavatorininkas pralaužė betoną ekskavatoriumi, darbuotojai nupjovė plieninius vamzdžius ir likusią armatūrą nuo betono grunto tranšėjoje ir UAB „Statyba ir inžinerija“ darbuotojas V. K., kuris turėjo patirties tokio pobūdžio darbams atlikti, įlipo į tranšėją betonuoti angų. Vykdant betonavimo darbus, nuslydo tranšėjos žemių grunto kraštas ant V. K.kojų iki juosmens, dėl ko darbuotojas patyrė sunkią traumą.
DSSĮ 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus profesinę riziką darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku. Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 (toliau – ir PRV nuostatai), 2 punkte įtvirtinta, kad profesinės rizikos (toliau – rizika) vertinimo tikslas yra nustatyti ir įvertinti esamą ar galimą riziką darbe, ją pašalinti, o jei negalima pašalinti, įdiegti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Rizikos vertinimas atliekamas šiais etapais: parengiamieji darbai; rizikos veiksnių tyrimas, rizikos dydžio nustatymas, sprendimo dėl rizikos priimtinumo priėmimas; rizikos pašalinimas ar sumažinimas; rizikos stebėjimas (PRV nuostatų 14 punktas). Rizikos pašalinimo ar sumažinimo etape parengiamas rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių planas, kuriame prioriteto tvarka surašomi rizikos veiksniai, jų šalinimo ir mažinimo priemonės, darbuotojai, atsakingi už šių priemonių įgyvendinimą, priemonių įgyvendinimo terminas, įgyvendinamos prevencijos priemonės, nustatytos rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių plane, pagal šiame plane nustatytus prioritetus.
DSSĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Pagal to paties Įstatymo straipsnio 3 dalį darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi, be kita ko, šiais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais: rizikos, kurios neįmanoma išvengti, galimo poveikio darbuotojų saugai ir sveikatai įvertinimu (2 punktas) ir nustatytos rizikos priežasčių šalinimu (3 punktas). Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų (toliau – įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai dokumentai) bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų.
UAB „Statyba ir inžinerija“ vadovas neneigia, kad jis pats pasirinko vienasmeniškai įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe prevencines priemones, tačiau nagrinėjamu atveju matyti, kad darbdavys, susidarius iš anksto nenumatytai situacijai, nesugebėjo užtikrinti, kad darbuotojai dirbtų saugiai ir įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Darbdavį atstovaujantis asmuo pats sau prisiėmė visišką atsakomybę dėl darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo vykdant lauko vandentiekio nuotėkų montavimo darbus. G. P. pats instruktavo darbuotojus, pats sau išdavė paskyrą-leidimą paskirdamas save atsakingu už priemonių numatytų paskyroje-leidime vykdymą. Nors UAB „Statyba ir inžinerija“ direktorius teigia, jog darbuotojai buvo supažindinti su Paskyra-leidimu, tačiau šiame dokumente yra tik ekskavatorininko V. Sįrašas apie susipažinimą, kitų darbuotojų nėra. Ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog išvykus G. P.iš statybos objekto, darbdavio įgalioto asmens, atsakingo už darbuotojų saugą ir sveikatą Statybos objekte, neliko. Taigi, įvykio dieną aptikus seną šiluminę trasą, apie kurios egzistavimą nežinojo nei pats darbdavį atstovaujantis asmuo vadovaujantis darbams, nei darbus vykdantys darbuotojai, ir UAB „Statyba ir inžinerija“ direktoriui išvykus iš Statybos objekto, darbuotojai liko be darbdavio įgalioto asmens ir neturėdami konkrečių nurodymų, kaip elgtis šioje situacijoje toliau vykdė darbus, kurių nesaugus atlikimas sukėlė sunkias pasekmes – įvyko nelaimingas atsitikimas darbe.
Pareiškėjo UAB „Statyba ir inžinerija“ atstovo vadovo teigimu, darbuotojas V. K.į tranšėją įlipo savavališkai, kadangi jis tokio nurodymo nebuvo davęs. Tačiau teismas visiškai sutinka su atsakovo padaryta išvada, jog tokie Bendrovės direktoriaus samprotavimai nėra teisingi iš esmės, kadangi darbdavį atstovaujantis asmuo situacijoje, kai reikėjo kažkokiu būdu išspręsti atsiradusią problemą, nedavė jokių nurodymų ir kaltinti darbuotojus, kurie lipo į nesaugią tranšėją, kai reikėjo nupjauti armatūrą, negalima. Taigi, atsakovas teisingai konstatavo, jog darbdavį atstovaujantis asmuo ir pažeidė Papildomo tyrimo akte įvardintus DSSĮ reikalavimus sudaryti sąlygas skatinančias darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų ir kontroliuoti kaip darbuotojai laikosi nustatytų reikalavimų.
Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 (toliau – ir Taisyklės DT 5-00) 13 punkte nustatyta, kad paskyra-leidimas išduodama darbų vykdymo laikotarpiui. Kai darbų vykdymo metu atsiranda paskyroje-leidime nenumatyti pavojingi ar kenksmingi veiksniai, darbus būtina nutraukti. Atnaujinti darbus galima tik gavus naują paskyrą-leidimą ir įgyvendinus joje numatytas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti.
Paskyra-leidimas išduota 2022 m. liepos 18 d. statybos darbų vadovui G. P.lauko vandentiekio nuotekų montavimo darbams (duomenys neskelbtini). Paskyroje-leidime nurodyti rizikos veiksniai ir saugaus darbo užtikrinimo reikalavimai ir priemonės, tačiau, kaip minėta, iš darbuotojų su paskyra-leidimu buvo supažindintas tik ekskavatorininkas V. S..
Teismo vertinimu, VDI pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistas Taisyklių DT 5-00 13 punktas, kadangi Statybos objekte, aptikus šiluminę trasą, darbai nebuvo sustabdyti, o darbuotojai, niekieno nekontroliuodami, toliau vykdė darbus. Taigi, darbdavys nepilnai įvykdė savo pareigas, kaip to reikalaujama DSSĮ ir kituose darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose, t. y. nesudarė sąlygų, kad darbai būtų vykdomi saugiai ir tuo pažeidė Papildomo tyrimo akte įvardintus DSSĮ reikalavimus sudaryti sąlygas skatinančias darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų ir kontroliuoti kaip darbuotojai laikosi nustatytų reikalavimų.
Pareiškėjo V. K.atstovo teigimu, pareiškėjas V. K.siekia panaikinti VDĮ Sprendimą, kadangi mano, jog ne tik darbdavys UAB „Statyba ir inžinerija“ bet ir statytojas (užsakovas), statinio statybos valdytojas bei statinio projekto valdytojas ir kiti asmenys taip pat yra atsakingi už įvykusį nelaimingą atsitikimą. Anot pareiškėjo V. K. , nustačius didesnį kaltų asmenų ratą bus reikalaujama iš jų žalos atlyginimo. Tačiau nagrinėjamu atveju, vadovaujantis darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais, Statybos objekte atsakingas už darbuotojų saugą buvo darbdavį atstovaujantis asmuo, kuris pats vadovavo savo darbuotojams, todėl pagrįstai VDI nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti minėtų asmenų pažeidimų.
Atkreiptinas dėmesys, kad Akto punktai, kurie, anot V. K. , buvo klaidingai užpildyti, yra skirti VDI rinkti statistinius duomenis apie nelaimingus atsitikimus darbe ir jokių nei faktinių nei teisinių pasekmių nelaimingo atsitikimo darbe metu nukentėjusiam darbuotojui nesukelia (pavyzdžiui, profesijos kodas). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog tam tikri Akto punktai papildomo tyrimo metu buvo patikslinti, t. y. sveikatos pakenkimo pobūdžio kodas (vietoj kodo 22 buvo ištaisytas į kodą 040).
Nors 2023 m. gegužės 9 d. V. K.atstovas Inspektorei pateikė Nesutikimą dėl VDI 2023 m. balandžio 20 d. papildomo tyrimo akto, tačiau VDI paliko Papildomo tyrimo aktą nepakeistą, o minėtą nesutikimą įtraukė į papildomo tyrimo medžiagą. Pažymėtina, jog, vadovaujantis Nuostatų 49 punktu, VDI inspektoriui nėra nustatyta pareigos, atlikus papildomą įvykio darbe tyrimą, pasisakyti dėl nukentėjusio darbuotojo nesutikimo su tyrimo išvadomis, tokia pareiga yra numatyta tik darbdavio atžvilgiu.
Pareiškėjo V. K.teigimu, VDI inspektorė tyrimo metu galimai klastojo įrodymus. Tačiau tokiai išvadai daryti turi būti objektyvus pagrindas, o ne niekuo nepagrįstos pareiškėjo daromos prielaidos bei spėliojimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, VDI inspektorės nurodyta įvykių eiga iki nelaimingo atsitikimo yra tiksliai ištirta ir iš esmės nėra prieštaravimų su pačio nukentėjusiojo V. K.ar liudininkų parodymais.
Pareiškėjas V. K.skunde taip pat nurodo, jog Sprendimas jam buvo pateiktas be registracijos numerio. Tačiau bylos mežiaga patvirtina, jog ginčo Sprendimas yra pasirašytas elektroniniu parašu Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo ir jam suteiktas registracijos Nr. SD-129-14156. Pasirašant dokumentą elektroniniu parašu ir pateikiant dokumento nuorašą, dokumento registracijos data ir numeris pateikiami metaduomenų lentelėje, kuri yra elektroninio dokumento nuorašo paskutiniame puslapyje.
Teisėjų kolegijos vertinimu, VDI, atlikdama nelaimingo atsitikimo tyrimą, įvertino visas su nelaimingu atsitikimu darbe susijusias aplinkybes ir teisingai nustatė įvykio priežastis, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą VDI Sprendimą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjų skundai atmetami kaip nepagrįsti.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjų skundai nepatenkinti, todėl jie nelaikytini bylą laimėjusia šalimi ir prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų V. K.ir uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ir inžinerija“ skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.