Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2021-03-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-117-1109/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-29
Bylos Nr.
II-117-1109/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00139-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Jolanta Ramonienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. B.
Pareiškėjas
UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Maxima LT“
Institucija
Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK VS
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-117-1109/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00139-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 7.1; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rūtai Balčiūnaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. B.,

nedalyvaujant UAB „Maxima Lt“ atstovui ir institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 24-ANR_N-2579-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. 2020 m. lapkričio 24 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2020 m. spalio 10 d. apie 14.41 val. iš PC „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), prekių savitarnos salės pasisavino prekių, kurių bendra vertė 119,96 eurai, ir praėjo pro kasas už jas nesumokėjęs. Tokiais veiksmais D. B. pakartotinai metų laikotarpyje padarė vagystę.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo T. J. 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 24-ANR_N-2579-2020 D. B. pripažintas padaręs ANK 108 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir nubaustas 400 eurų dydžio bauda. Taip pat D. B. įpareigotas iki 2021 m. sausio 28 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atlyginti 119,96 eurų turtinę žalą (administracinio nusižengimo bylos ROIK 20124633684 medžiagos 3–4 lapai).

Šalies argumentai

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skunde prašo panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2020 m. spalio 12 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens regiono apsaugos vadovo R. K. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, nes, pareiškėjos vertinimu, D. B. veiksmai pagrobiant iš parduotuvės l vnt. viskio „Jack Daniel's HT“, kurio kaina yra 27,99 Eur/l vnt., 1 vnt. viskio „Jack Daniel's 0,7 1“, kurio kaina yra 28,99 Eur/l vnt., l vnt. konjako „Couivorsier VSOP 0,7 1“, kurio kaina yra 34,99 Eur/l vnt., l vnt. konjako „Hennessy VS 0,5 1.“, kurio kaina yra 27,99 Eur/l vnt., t. y. prekių iš viso už 119,96 Eur, atitinka BK 178 straipsnio 2 dalį ir turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Skunde nurodo, jog asmuo prekes susidėjo po savo rūbais ir praėjo pro parduotuvės kasas. Parduotuvėje dirbęs apsaugos darbuotojas, pastebėjęs tokius asmens veiksmus, bandė jį sulaikyti, tačiau nepavyko. Apsaugos darbuotojas matė kaip įvykdytas nusikaltimas, bandė sulaikyti asmenį, tačiau kaltininkas, suvokdamas, jog padarė atvirąją vagystę, pabėgo. Skunde pažymima, kad nebuvo apklaustas apsaugos darbuotojas, nesiaiškinta veikos subjektyvioji pusė, t. y. neapklaustas asmuo, kuris pasisavino prekes bei pabėgo. Taip pat nurodoma, kad nutarime nenurodytos procesinės normos, kuriomis remiantis jis priimtas, nenurodyti motyvai, neišaiškinta jo apskundimo tvarka, todėl jis neatitinka procesinio dokumento formai ir turiniui keliamų reikalavimų.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad jo administracinio teisės nusižengimo byloje surinkti įrodymai buvo vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir asmeniui paskirta nuobauda yra pagrįsta, paskirta laikantis ANK 22 straipsnio, 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų bei vadovaujamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. Taip pat atsiliepime pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką yra ne kartą išaiškinęs, kad atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso (kasacinės įtartys Nr. 2K-415/2008; 2K-136/2011; 2K-91/2013). Šiuo atveju, asmuo veikė slaptai, prekes susidėjo po savo rūbais, nežinojo ir negalėjo numatyti, kad jis yra stebimas. Pažeidėjas neapklaustas, nes į administracinės bylos nagrinėjimą jis neatvyko.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje D. B. prašė skundo netenkinti, pripažįsta, kad pagrobė nurodytą alkoholį iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Užėjęs į parduotuvę, alkoholio skyriuje paėmė viskį, konjaką, susikišo už striukės ir išėjo pro kasas nesumokėjęs. Kaip jis alkoholį kišosi už striukės, niekas nematė, nieko aplink nebuvo. Jei būtų kas matęs, jis taip nebūtų daręs. Pro kasą praėjo ramiai, prieš tai palikęs pirkinių krepšelį. Praeinant pro kasą, jam kasininkė nieko nesakė, apsaugos darbuotojo jis nematė. Jeigu jį būtų matęs apsaugos darbuotojas, alkoholio jis nebūtų vogęs. Taip pasielgė dėl blogos finansinės padėties.

Liudytojas A. V. parodė, kad jis dirba apsaugos darbuotoju parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 10 d. apie 14.40 val. monitoriuje pastebėjo, kad jam nepažįstamas asmuo iš gėrimų lentynos kišasi po striuke 4 butelius alkoholio. Kaip vėliau paaiškėjo – buvo 2 buteliai viskio ir 2 buteliai konjako. Susikišęs už striukės alkoholį, asmuo apsisukęs ėjo pro kasas. Pamatęs, kad asmuo praėjo pro kasas nesusimokėjęs, išėjo iš savo kambariuko ir sakė „stok, padėk prekes“. Tai išgirdęs ir pamatęs liudytoją, asmuo pradėjo bėgti. Jis bandė vytis, tačiau nepavijo. Kasininkei įtarimų dėl vagystės nekilo. Vėliau su kitų darbuotojų pagalba išsiaiškino, kad prekes pavogęs asmuo buvo D. B..

Vaizdo kamerų įraše užfiksuota kaip D. B. alkoholio skyriuje paėmęs iš lentynų už striukės užsikiša keturis butelius alkoholinių gėrimų. Prieš išeidamas iš prekybos salės, prieš kasą padeda tuščią pirkinių krepšelį ir tuščiomis rankomis ramiai eina pro kasą. D. B. praėjus pro kasą, iš apsaugos darbuotojų patalpos išeina apsaugos darbuotojas ir tuo metu D. B. žvilgtelėjęs į apsaugos darbuotojo pusę ima bėgti link išėjimo, apsaugos darbuotojas jį vejasi iki lauko durų, tačiau jam sugauti D. B. nepavyksta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą ir įvertinęs surinktus bei ištirtus duomenis, konstatuoja, jog pareiškėja skunde pagrįstai nurodo, jog Institucija priėmė neteisingą, neteisėtą, nepagrįstą nutarimą.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 108 straipsnyje numatyta atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarime Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ numatyta, jog bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50,00 Eur, todėl tais atvejais, kai pagrobto svetimo turto vertė neviršija 150 eurų, kyla atsakomybė pagal ANK 108 straipsnį, o kai pagrobto turto vertė viršija 150 eurų – baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1, 3 ar 4 dalis, priklausomai nuo pagrobto turto vertės ir kitų aplinkybių.

Pažymėtina ir tai, kad įstatymo leidėjas svetimo turto grobimą atviruoju būdu laiko pavojingesne veika nei slaptą turto grobimą ir už tai numato griežtesnę – baudžiamąją atsakomybę. Svetimo turto grobimas atviruoju būdu užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta kvalifikuota vagystės nusikaltimo sudėtis, nepriklausomai nuo turto vertės.

Vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, šie asmenys suvokia neteisėto turto pagrobimo faktą ir kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Taigi, konstatuojant atvirumo požymį svarbi tiek objektyvioji, tiek ir subjektyvioji pusė. Turi būti nustatyta, ne tik tai, kad vagystės faktą mato ir supranta nukentėjusysis ar kiti asmenys, bet ir tai, kad kaltininkas supranta, kad jį kiti asmenys mato ir supranta, kad jis grobia svetimą turtą.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai – D. B. parodymai, liudytojo A. V. parodymai, vaizdo įrašas patvirtina, jog D. B. ketinimas buvo svetimą turtą pagrobti slapta, ir neteisėta veika prasidėjo kaip slapta vagystė. D. B. parodė, kad jis parduotuvėje, susikišęs už striukės alkoholio butelius, praėjo pro kasą už juos nesusimokėjęs, teigė, kad aplink jį nieko nebuvo ir niekas nematė, kad jis butelius susikišo už striukės, kasininkė jam nieko nesakė. Šiuos parodymus patvirtina ir liudytojo, parduotuvėje įvykio metu dirbusio, apsaugos darbuotojo A. V. parodymai bei vaizdo kamerų įrašas. Liudytojas A. V. parodė, kad per monitorius pastebėjo, kaip D. B. už striukės susikišo keturis butelius alkoholio ir pro kasas praėjo už jį nesusimokėjęs, kasininkė nesuprato, kad D. B. vykdo vagystę. Iš vaizdo kamerų įrašų matyti, kad D. B. alkoholio skyriuje iš lentynos paima alkoholį ir jį susikiša už striukės, po to, prieš kasą padėjęs tuščią pirkinių krepšelį, pro kasininkę ramiai praeina tuščiomis rankomis, tarsi nieko nepirktų, kasininkė ramiai sėdi kasoje.

Teismas pažymi, kad, vos praėjęs pro kasą, D. B. šiuo atveju dar neįgijo galimybės laisvai disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė šiuo atveju, D. B. praėjus pro kasą, dar nebuvo baigta ir jo nusikalstamas sumanymas dar nebuvo iki galo realizuotas. Pažymėtina, jog vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystės baigtumo momentas priklauso nuo aplinkos, kurioje daromas nusikaltimas. Vagystės iš parduotuvių paprastai laikomos baigtomis, kai kaltininkas su pagrobta preke praeina pro kasą ar palieka parduotuvės patalpą. Tik tada jis užvaldo turtą, įgyja teisę juo disponuoti. Šiuo atveju vagystės baigtumo momentas svarbus ir nustatant vagystės būdą – ar tai buvo slapta vagystė, ar atvira. Todėl vertinant, ar vagystė buvo slapta ar atvira, būtina įvertinti visą kaltininko elgesį, objektyviuosius požymius bei kaltininko psichinį santykį su daroma veika nuo nusikalstamų veiksmų pradžios iki to momento, kol jis įgijo galimybę laisvai disponuoti pagrobtu turtu.

Nagrinėjamu atveju liudytojo parodymais ir vaizdo stebėjimo įrašais neabejotinai nustatyta, kad, vos praėjęs pro kasą, D. B. neįgijo galimybės su grobiamu turtu elgtis pagal savo valią. Kaip matyti iš vaizdo stebėjimo kamerų įrašo, vos D. B. praėjus pro kasą, iš apsaugos posto patalpos išeina liudytojas, tuo momentu D. B., žvilgtelėjęs į apsaugos darbuotojo pusę, prieš tai ramiai ėjęs, ima bėgti link išėjimo, o apsaugos darbuotojas vejasi D. B., tačiau sučiupti jo nepavyksta. Liudytojas A. V. parodė, kad, kai tik D. B. praėjo pro kasą, jis išėjo iš apsaugos darbuotojų patalpos, sakė D. B. „stok, padėk prekes“, tačiau šis, tai išgirdęs ir pamatęs apsaugos darbuotoją, ėmė bėgti. Liudytojas vijosi kaltininką, tačiau jo sučiupti nepavyko. Šie liudytojo parodymai visiškai atitinka vaizdo kamerų įrašuose užfiksuotas aplinkybes, todėl šiais parodymais teismas tiki ir laiko juos patikimais, o D. B. parodymus toje dalyje, kad jis apsaugos darbuotojo nematė ir jam dėl vagiamų prekių niekas nieko nesakė, vertina kaip jo gynybinę versiją, nes jie prieštarauja ne tik liudytojo parodymams, bet ir objektyviems įrodymams – vaizdo kamerų įrašuose užfiksuotoms aplinkybėms.

Šie įrodymai patvirtina, jog D. B. savo sumanymą pagrobti svetimą turtą realizavo, t. y. svetimą turtą užvaldė, tik išbėgęs iš parduotuvės, nes tik nuo to momento įgijo galimybę laisvai naudotis ir disponuoti svetimu turtu. Iki to momento jo neteisėta veika nebuvo baigta. Kaip matyti iš aptartų įrodymų, liudytojo parodymai bei vaizdo kamerų įrašai patvirtina, jog, D. B. dar neįgijus galimybės laisvai disponuoti svetimu turtu, neteisėtą elgesį – vagystę, pastebėjo apsaugos darbuotojas ir apie tai pasakė D. B., sakydamas „stok, padėk prekes“, o D. B. elgesys – vos pamačius apsaugos darbuotoją ėmė bėgti iš parduotuvės ir jam pavyko pasprukti nesučiuptam, rodo, kad jis neabejotinai suprato, jog apsaugos darbuotojas matė vagystę, t. y. matė ir suvokė, kad D. B. ketina pagrobti prekių. Visa tai patvirtina, jog šiuose D. B. veiksmuose yra subjektyvieji ir objektyvieji atvirosios vagystės požymiai.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje tuo atveju, jei kaltininkas ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė grobimą, laikoma, kad slapta vagystė peraugo į atvirąją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje 2K-245-696/2015, Kauno apygardos teismo nutartis byloje 1A-255-397/2015).

Nagrinėjamu atveju aptarti įrodymai patvirtina, jog slapta vagystė peraugo į atvirąją vagystę ir D. B. veiksmuose yra BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Dėl šių aplinkybių konstatuojama, jog D. B. neteisėta veika buvo neteisingai įvertinta ir kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, nes jo veiksmuose yra atvirosios vagystės požymiai.

Teismas pažymi, jog ANK 618 straipsnio 2 dalyje be kita ko nurodyta, kad nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Šiuo atveju pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą pradėti tyrimą dėl atvirosios vagystės buvo nuspręsta pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir D. B. buvo nubaustas pagal ANK 108 straipsnį, tačiau nutarime nenurodyti sprendimo D. B. veiksmus vertinti kaip administracinį nusižengimą, o ne kaip nusikaltimą, motyvai. Pažymėtina, jog skundžiamame nutarime nėra apskritai jokių motyvų, todėl darytina išvada, kad Institucijos priimtas nutarimas nemotyvuotas, t. y. nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 24-ANR_N-2579-2020 naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, bylos medžiaga perduotina institucijai, nes teismas nėra ikiteisminio tyrimo institucija ir negali pradėti ikiteisminio tyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu

nutaria:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundą tenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. 24-ANR_N-2579-2020 panaikinti, bylą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė