Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Gailienė, sekretoriaujant Liudmilai Baranauskienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Sakalauskui, gynėjams advokatams Algirdui Juškai ir Mindaugui Perminui, nukentėjusiajam V. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. B., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini),

2007 m. lapkričio 10 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 187 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, teistas

2008 m. kovo 14 d. pagal LR BK 140 str. 1 d., 178 str. 4 d., 63 str. 1 d. 4 p. viešaisiais darbais 4 mėn., įpareigojant per mėnesį dirbti 15 val. visuomenės labui, 2008 m. rugpjūčio 8 d. bausmę atliko,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 2 d. 9 p., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

T. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini)

2006 m. sausio 16 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. 93 str. 1 d. 1, 3 p. pagrindu;

2007 m. lapkričio 10 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 187 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, teistas

2011 m. vasario 7 d. pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., 63 str. 1, 2, 4 d. ir 5 d. 1 p. laisvės atėmimu 2 m. 20 d., LR BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. laikotarpiui,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 2 d. 9 p., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B., pagal išankstinį susitarimą su T. K., pasinaudodamas savo pusbroliu S. S., dirbančiu AB „Lietuvos draudimas“ Mažeikių regioniniame skyriuje draudimo konsultantu, 2009 m. balandžio mėnesį, turėdami tikslą apgaule gauti draudimo išmoką, tuo tikslu pasinaudodami asocialiai gyvenančiu ir alkoholiu piktnaudžiaujančiu V. M., jam ir T. K. naudojant psichinę ir fizinę prievartą V. M. atžvilgiu, t.y. reikalaujant grąžinti tariamą skolą ir suduodant į veidą, tikslu sudaryti draudimo sutartį paėmė jo Lietuvos Respublikos piliečio pasą, S. S. įkalbėjo V. M. vardu sudaryti 2009 m. balandžio 14 d. draudimo sutartį „Nelaimingų atsitikimų draudimas“ Nr. LD 90443598 su AB „Lietuvos draudimas“150 000 Lt sumai, joje T. K., o ne V. M. nurodyti draudimo išmokos gavėju, liepė V. M. pasirašyti sutarties dokumentus, 2009 m. gegužės 5 d. AB „Bankas Snoras“ Mažeikių filiale V. M. vardu sumokėjo 186 Lt dydžio pirminę draudimo įmoką, tikslu priversti V. M. save susižaloti, t.y. sukurti tariamą draudiminį įvykį, 2009 m. birželio 8 d. kartu su T. K. liepė V. M. sėsti į pastarojo automobilį, kad palaužti V. M. valią, davė jam gerti naminės degtinės ir alaus, nuvežė į mišką, esantį Telšių rajone, šalia kelio, vedančio į Lieplaukės kaimą, iš automobilio bagažinės paimtą kirvį įdavė V. M. ir jam liepė juo „darytis ką nori“, pasiūlė nusikirsti rankos pirštą, ko eigoje V. M. bijant būti sumuštam, nusikirtus sau kairės rankos nykštį, kas atitinką nesunkų sveikatos sutrikdymą, liepė jam sakyti, jog nykštį nusikirto kapodamas malkas, po ko, 2009 m. birželio 9 d. nusivedė V. M. į AB „Lietuvos draudimas“ Telšių skyrių ir pranešė apie šį neva nelaimingą atsitikimą bei pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką, taip apgaule savo ir bendrininko T. K. naudai pasikėsino užvaldyti AB „Lietuvos draudimas“ turtą – 30 000 Lt dydžio draudimo išmoką, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo ir bendrininko valios, nes draudimo bendrovei kilus įtarimui dėl draudimo sutarties turinio, ji kreipėsi į policiją ir išmoka nebuvo išmokėta.

T. K., pagal išankstinį susitarimą su T. B., šiam pasinaudojant savo pusbroliu S. S., dirbančiu AB „Lietuvos draudimas“ Mažeikių regioniniame skyriuje draudimo konsultantu, 2009 m. balandžio mėnesį, turėdami tikslą apgaule gauti draudimo išmoką, tuo tikslu pasinaudodami asocialiai gyvenančiu ir alkoholiu piktnaudžiaujančiu V. M., jam ir T. B. naudojant psichinę ir fizinę prievartą V. M. atžvilgiu, t.y. reikalaujant grąžinti tariamą skolą ir suduodant į veidą, draudimo sutarties sudarymui paėmė jo Lietuvos Respublikos piliečio pasą, S. S. įkalbėjo V. M. vardu sudaryti 2009 m. balandžio 14 d. draudimo sutartį „Nelaimingų atsitikimų draudimas“ Nr. LD 90443598 su AB „Lietuvos draudimas“ 150 000 Lt sumai, joje jį, o ne V. M. nurodyti draudimo išmokos gavėju, T. B. liepus V. M. pasirašyti sutarties dokumentus ir AB „Bankas Snoras“ Mažeikių filiale V. M. vardu 2009 m. gegužės 5 d. sumokėjus 186 Lt dydžio pirminę draudimo įmoką, tikslu priversti V. M. save susižaloti, t.y. sukurti tariamą draudiminį įvykį, 2009 m. birželio 8 d., kartu su T. B. liepė V. M. sėsti į jo automobilį, kad palaužti V. M., valią davė jam gerti naminės degtinės ir alaus, nuvežė į mišką, esantį Telšių rajone, šalia kelio, vedančio į Lieplaukės kaimą, iš automobilio bagažinės paimtą kirvį įdavė V. M. ir jam liepė juo „darytis ką nori“, pasiūlė nusikirsti rankos pirštą, ko eigoje V. M. bijant būti sumuštam, nusikirtus sau kairės rankos nykštį, kas atitinką nesunkų sveikatos sutrikdymą, liepė jam sakyti, jog nykštį nusikirto kapodamas malkas, po ko, 2009 m. birželio 9 d. nusivedė V. M. į AB „Lietuvos draudimas“ Telšių skyrių ir pranešė apie šį neva nelaimingą atsitikimą bei pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką, taip apgaule savo ir bendrininko T. B. naudai pasikėsino užvaldyti AB „Lietuvos draudimas“ turtą – 30 000 Lt dydžio draudimo išmoką, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo ir bendrininko valios, nes draudimo bendrovei kilus įtarimui dėl draudimo sutarties turinio, ji kreipėsi į policiją ir išmoka nebuvo išmokėta.

Apklaustas kaip kaltinamasis, T. K. pasikėsinęs sukčiauti prisipažino iš dalies, tačiau dėl V. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaltės visiškai nepripažino. Jis nurodė, kad 1999 m. kovo mėn., tačiau tiksliai datos neprisimena, vakare susitiko V. M., su juo rūkydami kalbėjosi ir V. M. užsiminė, kad būtų galima pinigų pasidaryti. Vėliau eidamas su T. B., sutiko V. M., kuris jį atpažino ir paklausė, kaip galėtų pasidaryti pinigų. V. M. pasakė - ,,tai apsidrausk‘‘ ir šis sutiko. T. B. pusbrolis S. S. dirbo draudimo bendrovėje ,, Lietuvos draudimas‘‘, todėl jam pasakė, kad vienas žmogus nori apsidraust ir nori susižaloti. Nuėjo pas V. M., pasišnekėjo, tačiau jis pinigų įnašui neturėjo, jis ir T. B. draudimo bendrovei sumokėjo įmoką. Pinigus davė S. S.. V. M. apsidraudė, praėjus kiek laiko, žinodamas, kad yra apdraustas, V. M. susižalojo. Jam padėjo susitvarkyti popierius, tarėsi, kad pinigus dalinsis. Po piršto nusikirtimo pats V. M. juos susirado, jie nuėjo į ,,Lietuvos draudimą“ ir pradėjo tvarkyti dokumentus. Sutarė, kad pinigus perves į T. K. sąskaitą. Kad prisidėjo prie piršto nukirtimo, neprisipažįsta, V. M. į miškelį nevežė, nes neturi nei vairuotojo pažymėjimo, nei automobilio, V. M. susižaloti neįtakojo, norėjo pinigų ir pats pasisiūlė, sakė, kad dalinsis į keturias dalis. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad S. S. žinojo apie specialiai sudaromą draudimo sutartį, dėl kurios V. M. turėjo susižaloti, nes nenorėjo, kad policija žinotų. Tikėjosi gauti 25-30 tūkst. Lt. Sužinojęs apie susižalojimą, S. S. sakė, kad bus didelė draudimo išmokos suma. V. M. į priėmimo skyrių nelydėjo, apie piršto nusikirtimą sužinojo susitikęs V. M..

Apklaustas kaip kaltinamasis T. B. pasikėsinęs sukčiauti prisipažino iš dalies, tačiau dėl V. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaltės visiškai nepripažino. Jis nurodė, kad atėjęs T. K. jam pasakė, kad žmogus nori apsidrausti, todėl jie susitiko V. M., pasiėmė jo pasą, atvažiavo pusbrolis S. S., užpildė dokumentus ir po kurio laiko apdraudė. S. S. žinojo, kad V. M. nori draustis, sutiko jį drausti, o jis S. S. nurodė taip drausti, kad būtų gerai. Sumos, kurią gaus, nežinojo, V. M. sakė, kad nei vienas nebus nuskriaustas. Pinigų draudimo įmokai jam davė S. S.. S. S. didino sumą, kad būtų didesnė išmoka, reikėjo užklausimo į Vilnių, jam buvo žinoma, kad V. M. nori užsidirbt, tik nei vienas nežinojo, kad V. M. nusikirs pirštą. Vėl V. M. susitiko ligoninėje, kai lankė ligoninėje gulintį draugą. V. M. pasakė, kad nusikirto pirštą, prašė jį parvežti namo. Pravežus, pradėjo tvarkyti dokumentus. Kaip V. M. turi susižaloti, nežinojo, pamatęs jį be piršto, nustebo, nes pats taip nedarytų už jokius pinigus. V. M. būdavo sumuštas, dėl to apdraudė, galvojo, kad gaus kelis šimtus. Pinigus turėjo pasidalinti keturiese. Pinigų sumos nežinojo, suma paaiškėjo V. M. nusikirtus pirštą. Policijoje buvo daromas spaudimas, todėl teisme duoda teisingus parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų T. B. ir T. K. prisipažinimo iš dalies, jų kaltę įrodo nukentėjusiojo V. M. paaiškinimai, liudytojų parodymai, bylos rašytinė medžiaga.

Nukentėjusysis V. M. parodė, kad yra išgeriantis žmogus, patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus parodymus, esančius 1 t. b.l. 119-120, kurie buvo perskaityti LR BK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka, kuriuose jis nurodė, kad 2009 m. vasarą ėjo pas mamą, Stoties g. sutiko du vaikinus, kurių vieno vardas buvo T. Vaikinai pasakė, kad jis yra skolingas ir liepė sėsti į mėlynos spalvos „Audi“ automobilį. Vaikinas, kuris sėdėjo šalia vairuotojo, sudavė jam smūgį į veidą, apvežė aplink traukinių stotį ir paleido prie sugyventinės L. B. namo. Po nepilnos savaitės jie vėl atvažiavo, atėjo T. ir liepė duoti pasą. Bijodamas būti sumuštas, pasą davė, kam pasas reikalingas, neklausė. Po kokių trijų dienų mieste sutiko kitą vaikiną ir paprašė grąžinti pasą. Tada pastarasis liepė palaukti ir po kiek laiko atnešė pasą ir kažkokius popierius, kuriuos liepė pasirašyti. Jis pasirašė apie penkis kartus. Kokius dokumentus pasirašė, neklausė, nes bijojo būti sumuštas, o pats be akinių dokumentų neperskaitė. Maždaug po dviejų savaičių tie patys vaikinai atvyko pas jį ir liepė važiuoti kartu, sakydami, kad yra apdraudę ir „sukišę“ pinigus ant jo, todėl reikia važiuoti į mišką. Važiuojant davė gerti apie 2 l naminės degtinės ir alaus. Nuvažiavus į mišką ir sustojus šalia Lieplaukės kelio, vienas iš vaikinų, kuris, nepamena, iš bagažinės ištraukė kirvį ir nurodė darytis, ką nori, pasiūlydami nusikirsti rankos nykštį. Paėmęs kirvį, ant kelmo nusikirto kairės rankos nykštį, tada jie užrišo ranką kažkokiu megztiniu ir nuvežė į ligoninę, liepdami sakyti, kad nykštį nusikirto kapodamas malkas. Į ligoninę jį lydėjo T., laukė kol sutvarkė žaizdą, po to parvežė pas sugyventinę, sakydami, kad dar atvažiuos. Sugyventinei papasakojo viską kaip buvo. Kitą dieną prie parduotuvės „Maxima“ sutiko T., kuris liepė eiti į draudimą. Nuėjus į draudimą, išėjęs vaikinas, kurį T. pristatė kaip jo draudėją, paklausė, ar turi pasą, kadangi jo neturėjo, T. jį nuvežė namo, vežė kita mašina. Sugrįžus į draudimą, T. ir tas draudėjas aiškinosi su draudimo darbuotojomis, sakė, kad trūksta dokumentų, tačiau jis nesuprato apie ką buvo kalbą. Maždaug po savaitės pas jį atvažiavo du vyrai, kurie sakė esantys iš Vilniaus ir pasakė, kad jis yra apdraustas 150 000 Lt suma, o už nukirstą pirštą turėtų gauti apie 30 000 Lt. Jie siūlė atsisakyti išmokos, sakė, kad neliks skolingi, tačiau jis pasakė, kad paliktų ramybėje. Tų vaikinų niekada neprašė jo apdrausti, tam jis neturėjo pinigų, jei būtų turėjęs pinigų, būtų sumokėjęs mokesčius už elektrą. Pirštą nusikirto, nes bijojo vaikinų, bijojo, kad jo nepaliks ramybėje. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, pas jo sugyventinę L. B. buvo atvažiavę trys vaikinai, kurie grasino susidoroti, jei daug šnekės. Be to, po to įvykio keletą kartų buvo sumuštas nepažįstamų vaikinų, už ką, nežino, nors iki tol tokių atvejų nebūdavo. Be to, V. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 1 t., b.l. 132-134, kurie iš esmės nesiskiria nuo aukščiau paminėtų parodymų. Be to V. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, akistatų metu ir kt. Be to jis nurodė, kad niekada nėra davęs 900 Lt, nes jam tai labai dideli pinigai, jis dirba pas žmones ir gauna 20-30 Lt per dieną. Iki važiavimo į mišką buvo gėręs gal dvi dienas ir visą naktį, pripažino, kad yra išgerianti žmogus. T. B. matė 3 kartus – kieme kai rašėsi dokumentus, draudime ir miške ar ligoninėje. Pirštą nusikirto iš baimės, bijodamas, kad gali nukirsti ir galvą. Žino, kad T. B. gyvena prie vaistinės. Apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo blaivas.

Liudytojas M. T. parodė, kad 2009 m. vasarą jis, T. ir K. ir T. K. buvo prie T. laiptinės, kai priėjo vyriškis, kaip vėliau sužinojo, kad tai V. M., kuris pasakė T., kad išneštų pasirašyti popierius. T. išnešė, vyriškis pasirašė, pasakė, kad pinigus atneš vėliau.

Liudytojas S. S. parodė, kad dirbo draudimo agentu ir apdraudė V. M. nuo nelaimingų atsitikimų. Draudimo sutartis buvo sudaryta Telšiuose, o jis dirbo Mažeikiuose, tačiau klientus drausdavo ir Telšiuose, nes čia draugai gyvena, giminaičiai. T. B. buvo sakęs apie galimybę apdrausti, ir jis jam paskambino, kad yra žmogus, kuris nori apsidrausti. Atvažiavęs, T. paaiškino sąlygas, bet su tuo žmogumi nesusitiko, T. sakė, kad jis neturi to žmogaus telefono. Sudarė sutartį, ją derino telefonu su T. B., o su pačiu apdraustuoju nederino, susitikęs nebuvo. Kadangi T. B. sakė, kad žmogus nori apsidrausti didesnėmis sumomis, padarė sutartį nuo nelaimingų atsitikimų 50 ar 100 tūkst. Lt Didelės draudiminės patirties neturėjo, tai buvo pirma sutartis, kurioje buvo nurodyta sąlyga, kad sumokama susižalojus ir apsvaigus nuo alkoholio. Sutartis buvo išsiųsta patikrinimui į Vilnių, leido sudaryti, sutartyje naudos gavėju buvo nurodytas kitas asmuo- T. K., kurį pažinojo iš matymo. Į Telšius buvo atvykęs 3 kartus, tačiau su V. M. nesusitiko, dokumentus paliko pasirašyti pusbroliui T. B.. V. M. pamatė po įvykio, kai iš Vilniaus jam pranešė apie tai. Tuo metu jis buvo Telšiuose, paskambino pusbroliui T. B. ir prie „Lietuvos draudimo“ Telšiuose pastato pirmą kartą pamatė V. M., kuris atėjo su T. B. tvarkyti dokumentų. Draudimo išmokos neišmokėjo, nes draudimas iniciavo tyrimą. Dėl to, kad naudos gavėju buvo nurodytas kitas asmuo, jam įtarimo nekilo, nes sutartis didelei sumai jam buvo naudinga. Pinigus pusbroliui T. B. paskolino jis, tačiau skolino ne įmokai sumokėti, tik sutapo pinigų ir įmokos mokėjimo laikas. Mažeikių PK pareigūnai jį kvietė apklausai, pralaukus dvi valandas, atvažiavo pareigūnai iš Telšių, iškarto uždėjo antrankius, atvežė į Telšius ir uždarė į rūsį. Pradžioje buvo šokas, nesusigaudė, kas vyksta. Kadangi grasino vežti į Šiaulių tardymo izoliatorių, parašė, kad buvo susitaręs, tik po advokatas išaiškino kaip kas. Kai atvažiuodavo į Telšius, T. K. dažniausiai būdavo su T. B., abu derino dėl sutarties, kodėl T. K. nori būti naudos gavėju, neklausė, manė, kad jis yra giminaitis. Su V. M. norėjo pasimatyti, tačiau T. B. sakė, kad jį sunku surasti. Policijoj prisipažinimą rašė savo ranka, o paskui pats paneigė.

Liudytoja D. B. parodė, kad dirba „Lietuvos draudime“, ji buvo įspėta kad trūksta kažkokių dokumentų ir sutarties negalima siųsti, po poros dienų atėjo vaikinai, parašė vardą, pavardę ir tada dokumentus išsiuntė. Tuos du vaikinus žinojo iš matymo, vienas gyvena Telšiuose, kitas – Lieplaukėje, jie sėdi salėje.

Liudytoja G. G. parodė, kad dirbo „Lietuvos draudime“ kai įvyko įvykis, žino, kad S. S. sakė, jog neišmoka žalos, sutartis jai pasirodė keista, nes naudos gavėjas kitas asmuo. Sudarant sutartį, buvo teikiami trys konkretūs pasiūlymai, sutartis peržiūrėta Vilniuje.

Liudytoja V. G. parodė, kad 2009 m. vasarą atėjo du nepažįstami vaikinukai, (juos atpažįsta kaip kaltinamuosius), pasakė apie įvykį, kad miške kapodamas malkas, nusikirto pirštą, buvo užvesta byla, jie parašė prašymą, išsinešė tą prašymą, kad nukentėjusysis pasirašytų ir kitą dieną turėjo pristatyti dokumentus, kad yra giminaičiai, tačiau nepristatė.

Liudytojas K. M. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, pamena, kad geriant su M. T. pas Tomą kieme prie pašto, priėjo nukentėjęs V. M. ir pasakė, kad pinigus atneš vėliau, už ką, nežino.

Liudytoja L. B. parodė, kad maždaug prieš metus laiko žiemos vakarą jos sugyventinį V. M. iš namų pasiėmė du nepažįstami bachūrai, ji jų nematė, nes namuose buvo tamsu, atjungta elektra. V. M. grįžo paryčiais, subintuotu pirštu, parsinešė šnapso. Paklausus, kur pirštą padėjo, bet jis nieko nesakė, paskui pasakė, kad pats nusikirto, buvo girtas, kodėl nusikirto nesakė. Sakė, kad norėjo šnapso parnešt. Jai grasino raudona mašina atvažiavę vyrai, mano, kad ne kaltinamieji, kad jei gyvens su V. M., nebeturės trobos, bus blogai, todėl ji išsigando ir su V. M. nebegyvena. V. M. tikrai 900 Lt neturėjo.

Liudytojas T. A. parodė, kad dirba AB ,,Lietuvos draudimas“, jam pagal pareigas priklauso žalų tikrinimas, dokumentų surinkimas. 2009 m. liepos mėnesį jo atostogų metu buvo iš naudos gavėjo buvo gautas pranešimas, nors apie įvykį turi pranešti pats draudėjas, tai buvo neeilinis atvejis, buvo nukirstas pirštas. Kadangi kilo neaiškumų, paskambino į Telšių VPK budinčią dalį ir aiškinosi ar yra pranešimas apie įvykį. Buvo nurodyta, kad draudėjas buvo ir sumuštas. Nuvykus į Telšius pas draudėją Stoties g., jo nerado, kaimynai nurodė kur gyvena. Duris atidarė sugyventinė, viduje pamatė sumuštą draudėją, jis buvo po ligoninės, atrodė prastai, sunkiai kalbėjo, nerišliai nurodė aplinkybes, nurodė, kad naudos gavėjas ne giminaitis. Sutartis sudaryta Mažeikių skyriaus darbuotojo, o ne Telšių, tai taip pat sukėlė įtarimą, jam akivaizdu, kad žmogų apgavo ir tai policijos reikalas. Kad V. M. atsisakytų išmokos, nesakė, nes ne jis naudos gavėjas, gavėjas T. K., ir tik jis gali atsisakyti. V. M. buvo draudėjas ir jis turėjo pasisakyti apie įvykį.

Liudytojas A. B. parodė, kad dirba AB ,,Lietuvos draudimas“ žalų tyrimo ekspertu. Jam pirmiausia įtarimas kilo dėl draudimo poliso sudarymo, nes pirminis draudimo polisas sudarytas taip, kad draudėjas ir naudos gavėjas tas pats asmuo, o apdraustasis išmokos negauna, be to, polisas sudarytas Mažeikiuose, o draudėjas ir apdraustasis gyvena Telšiuose. Be to, draudimo suma padidinta ir įrašyta sąlyga, kad išmoka bus mokama jei susižalos ir girtas. Tai irgi įtartina. Į Telšius atvyko, nes buvo gautas pranešimas, kad apdraustasis nusikirto nykštį, bandė su juo susisiekti. Policijoje nurodė, kad V. M. sumuštas. Kai susitiko, matė, kad stipriai sumuštas veidas, apibintuotas pirštas. Bandė kalbėti, bet konkretaus paaiškinimo nesulaukė, negalėjo paaiškint aplinkybių, jis kalbėjo, bet neprisiminė nei datos nei vietos nei adreso. Vėliau prisipažino, kad viskas dėl skolos, kad buvo skolingasis dėl to nusikirto pirštą. Jo nuomone, draudimo darbuotojas buvo bendrininkas.

Iš „Lietuvos draudimo“ dokumento „Darbuotojas“ matyti, kad S. S. 2009 m. vasario 18 d. buvo priimtas draudimo konsultantu (1 t., b.l. 14).

V. M. vardu surašytas Sutikimas dėl asmens duomenų tvarkymo (1 t., b.l. 15), Prašyme užfiksuota, kad 2009 m. balandžio 17 d. V. M. prašė sudaryti draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį 50 000 Lt, nurodydamas naudos gavėju T. K. (1 t., b.l. 16). Nelaimingų atsitikimų draudimo liudijime, išduotame 2009 m. balandžio 14 d., nurodyta, kad V. M. apdraustas 150 000 Lt suma dėl traumų, pasirenkant sąlygą girtumą, naudos gavėju nurodytas T. K. (1 t., b.l. 1724). Prašyme išmokėti draudimo išmoką nurodyta, kad V. M. 2009 m. birželio 8 d., būdamas neblaivus, kapojo malkas ir nusikirto kairės rankos nykštį, išmoką prašoma išmokėti T. K. (1 t., b.l. 24).

Iš Mokėjimo nurodymo matyti, kad 2009 m. gegužės 5 d. AB „Lietuvos draudimas“ V. M. vardu padaryta 186 Lt įmoka (1 t., b.l. 44).

Iš VšĮ „Telšių apskrities ligoninės“ pažymos matyti, kad V. M. kreipėsi į ligoninę, nurodydamas, kad 2009 m. birželio 8 d. kirviu nusikirto kairės rankos 1 piršto (toliu neįskaitoma). Alkotesteriu nustatytas 3,30 prom. girtumas (1 t., b.l. 52). Specialisto išvadoje Nr. G 332/09 (07) nurodyta, kad iš medicininių dokumentų matyti, jog dėl 2009 m. birželio 8 d. nukirsto kairės rankos nykščio V. M. nustatyta diagnozė: nukirsta kairės rankos nykščio naginės falangos trauminė amputacija. Suformuota bigė, skirtas atitinkamas gydymas, tuo pagrindu padaryta išvada, kad V. M. trauminė kairės plaštakos pirmo piršto amputacija pamatinio-galinio pirštakaulių sąnario srityje padaryta kietu bukabriauniu daiktu, galimai ir kirvio ašmenimis, bei galėjo gautis užduotyje nurodytu laiku – 2009 m. birželio 8 d. Dėl minėto sužalojimo jis neteko 15 proc. bendro pastovaus darbingumo, o tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 53, 54).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad V. M. atpažino S. S. iš bendrų veido bruožų kaip asmenį, kuris buvo draudime Telšiuose (1 t., b.l. 135-136).

Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo V. M. ikiteisminio tyrimo teisėjai duotais parodymais, iš kurių matyti, kad kaltinamieji patys suorganizavo jo apdraudimą, norėdami apgaule iš draudimo bendrovės gauti draudimo išmoką ir dėl to nesunkiai sutrikdė sveikatą, naudodami psichinę ir fizinę prievartą priversdami nukentėjusįjį nusikirsti rankos pirštą. Nukentėjusiojo parodymus, kuries iš esmės visą ikiteisminio tyrimo laiką buvo nuoseklūs, patvirtino ir liudytoja L. B., iš dalies patvirtino ir pačių kaltinamųjų parodymai. T. B. nurodė, kad ligoninėje V. M. jis susitiko atsitiktinai, nustebo, kad jis susižalojo nusikirsdamas pirštą, tačiau pats nurodė, kad kitą dieną nukentėjusiajam padėjo tvarkytis draudimo dokumentus. Kaltinamasis T. K. nurodė, kad nukentėjusysis V. M. jo klausė kaip galima pasidaryti pinigų, todėl jis pastarajam pasiūlė apsidrausti, vėliau bendravo su T. B. ir jo pusbroliu S. S., dirbusiu draudimo konsultantu. Kaltinamieji teigė, kad jie tik norėjo padėti nukentėjusiajam V. M. užsidirbti šiek tiek pinigų, nes pastarasis pastoviai būdavo sumuštas, tačiau toks jų paaiškinimas teismo neįtikino, nes draudimo sutarties sudarymui reikalingi pinigai, kurių, kaip matyti iš bylos medžiagos, nei kaltinamieji, nei V. M. neturėjo, dėl ko pradinei įmokai buvo panaudoti S. S. pinigai. Byloje nustatyta, kad draudimo sutarties sudarymo iniciatoriai buvo kaltinamieji, jie aktyviais veiksmais (paimdami pasą, sumokėdami draudimo įmoką, eidami į draudimo įstaigą tvarkyti draudimo išmokos gavimo dokumentų ir kt.), siekė sau naudos. Kaltinime nurodoma, kad kaltinamieji pasikėsino sukčiauti, pasinaudodami asocialiai gyvenančiu ir alkoholiu piktnaudžiaujančiu V. M.. Telšiuose V. M. yra žinomas kaip piktnaudžiaujantis alkoholiu ir neturintis pastovios gyvenamosios vietos asmuo, tai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo duomenys (2 t., b.l. 78-79, 99), piktnaudžiavimo alkoholiu fakto neneigė ir pats V. M., jis nurodė, kad iki jo vežimo į mišką buvo gėręs keletą dienų ir naktį, kaltinamieji, kurie nurodė, kad jam norėjo padėti, nes pastoviai būdavo sumuštas. Teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad T. K. ir T. B., pasinaudodami T. B. pusbroliu S. S., tuo metu dirbusius AB „Lietuvos draudimas“ Mažeikių regioniniame skyriuje draudimo konsultantu, o gal net ir bendrininkaudami su juo, turėdami tikslą apgaule gauti draudimo išmoką, pasinaudodami asocialiai gyvenančiu ir alkoholiu piktnaudžiaujančiu V. M., naudodami psichinę ir fizinę prievartą, pasikėsino užvaldyti UAB „Lietuvos draudimas“ turtą ir dėl savanaudiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusiajam sveikatą.

Kaltinamųjų T. B. ir T. K. veikos pagal LR BK 138 str. 2 d. 9 p., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. kvalifikuotos tinkamai, nes jie, fizinės ir psichinės prievartos pagalba paimdami V. M. pasą, priversdami V. M. save susižaloti, t.y. sukurti tariamą draudiminį įvykį, siekdami už tai gauti draudimo išmoką T. K. naudai, palauždami piktnaudžiaujančio alkoholiu nukentėjusiojo V. M. valią duodami išgerti apie 2 l naminės degtinės ir alaus, nuveždami į mišką, įduodami kirvį ir liepdami V. M. „darytis ką nori“, pasiūlydami nusikirsti rankos pirštą, palauždami jo valią, kaip nurodė V. M., kad jis bijojo būti ne tik sumuštas, bet ir galimai nužudytas („likti be galvos“), dėl ko nusikirto sau kairės rankos nykštį, pasikėsino sukčiauti, t.y. apgaule įgyti UAB „Lietuvos draudimas“ draudimo išmoką, bei nesunkiai dėl savanaudiškų paskatų sutrikdė V. M. sveikatą, dėl ko jis neteko 15 proc. bendrojo darbingumo.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. birželio 22 d. S. S. parašyto nuoširdaus prisipažinimo, jo 2009 m. birželio 23 d. parodymų apklausiant įtariamuoju (1 t., b.l. 146, 144-145), S. S. žinojo, kad kaltinamieji žada padaryti draudiminį įvykį ir dėl to V. M. apdraudė didesne suma, su pačiu draudėju, jis susitikęs nebuvo, jo asmens duomenis nurašė nuo kaltinamųjų pateiktos asmens tapatybės kortelės, su kaltinamaisiais derino draudimo išmokos sumą bei draudimo sumas, konkrečiai kalbėdami apie nykščio nusikirtimą, dėl ko koregavo draudimo sutarčių preliminarius pasiūlymus ir pan. (1 t., 65, 66, 67). Iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. 2009 m. rugsėjo 10 d. parašė pareiškimą, kuriame nurodė, kad pirminiuose parodymuose jis pateikė klaidingą informaciją dėl drastiškos akistatos su kriminalinės policijos pareigūnais, savo teisių nežinojimo bei sunkios emocinės būsenos, teisiamojo posėdžio metu S. S. šiuos savo parodymus, duotus 20 9 m. liepos 22-23 d. taip pat paneigė, nurodydamas, kad save apkalbėjo dėl to, kad buvo grasinama jį vežti į Šiaulių tardymo izoliatorių ir tik advokatas jam paaiškino kas ir kaip. Teismas netiki S. S. parodymais, nes jie patvirtina byloje surinktus įrodymus. S. S. po sulaikymo iki jo apklausos teisiamojo posėdžio metu nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl jam neva padaryto spaudimo ir kaip pats nurodė, tik advokatas jam išaiškino kas ir kaip. S. S. parodymai patvirtina kaltinamųjų kaltę, o tuo pat metu ir nukentėjusiojo parodymus, todėl T. B. iš kaltinimo išjungtinas teiginys „S. S. nežinant apie jo ir T. K. nusikalstamus ketinimus“, o T. K. iš kaltinimo išjungtinas teiginys „S. S. nežinant apie jo ir T. B. nusikalstamus ketinimus“.

Kaltinamųjų T. B. ir T. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, prokuroras nebuvo išskyręs šios aplinkybės kaip sunkinančios, tačiau pateikiat pranešimus apie įtarimą (2 t., b.l. 175, 178), ši aplinkybė buvo įtraukta į kaltinimą, nurodant, kad veika padaryta pagal išankstinį abiejų kaltinamųjų susitarimą, tai reiškia, kad ikiteisminio trimo metu ši aplinkybė buvo akivaizdi, tik nebuvo įtraukta į kaltinamąjį aktą, todėl kaltinamųjų padėtis nepasunkėja.

Skirdamas bausmę T. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jis pasikėsinęs sukčiauti prisipažino iš dalies, tačiau dėl V. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaltės visiškai nepripažino, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.). Teismas daro išvadą, kad T. B. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, linkęs naudoti smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, išvadų nedaro, veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų, V. M. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas pasinaudojant jo, kaip socialiai nestabilaus asmens padėtimi, drastišku būdu, dėl tokio elgesio V. M. nusikirtus pirštą, kaip nurodyta specialisto išvadoje, nukentėjusysis neteko 15 proc. darbingumo, sukčiavimas buvo nebaigtas tik dėl to, kad AB „Lietuvos draudimas“ inicijavo ikiteisminį tyrimą. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant didesnę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, bausmes subendrinant tarpusavyje apėmimo būdu (LR BK 41 str., 50 str., 54 str., 61 str., 63 str.).

Skirdamas bausmę T. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis pasikėsinęs sukčiauti prisipažino iš dalies, tačiau dėl V. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaltės visiškai nepripažino, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, 2011 m. nuosprendžiu nuteistas tris nusikalstamas veikas, padarytas iki 2009 m. Teismas daro išvadą, kad T. K., kuris šių nusikalstamų veikų padaryme atliko vieną iš pagrindinių vaidmenų, yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, linkęs naudoti smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, dėl ko jiems nesunkiai sutrikdoma sveikata, išvadų nedaro, veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų, V. M. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas pasinaudojant jo, kaip socialiai nestabilaus asmens padėtimi, drastišku būdu, dėl tokio elgesio V. M. nusikirtus pirštą, kaip nurodyta specialisto išvadoje, nukentėjusysis neteko 15 proc. darbingumo, sukčiavimas buvo nebaigtas tik dėl to, kad AB „Lietuvos draudimas“ inicijavo ikiteisminį tyrimą, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.). Įvertinęs visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant didesnę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laivės atėmimo bausmę, bausmes subendrinant tarpusavyje apėmimo bei dalinio sudėjimo su Telšių rajono apylinkės nuosprendžiu 2011 m. vasario 7 d. paskirta bausme būdu (LR BK 41 str., 50 str., 54 str., 61 str., 63 str.).

Į bausmės laiką kaltinamiesiems įskaitytinas laikino sulaikymo bei suėmimo laikas (LR BK 66 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 2 d. 9 p., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. ir nubausti:

pagal LR BK 138 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo būdu, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2009 m. liepos 28 d. iki 2009 m. liepos 30 d. – 2 (dvi) dienas, ir suėmimo laiką nuo 2009 m. liepos 30 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kardomąją priemonę iki įsiteisės teismo nuosprendis palikti įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 2 d. 9 p., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. ir nubausti:

pagal LR BK 138 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 9 d. pagrindu paskirtas bausmes ir Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 7 d. paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2009 m. rugpjūčio 3 d. iki 2009 m. rugpjūčio 5 d. – 2 (dvi) dienas, ir suėmimo laiką nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2009 m. gruodžio 4 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kardomąją priemonę iki įsiteisės teismo nuosprendi palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.