Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-249-366-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-04-18Panevėžio apygardos teismas
  2. T-413-946/2017Nutartis · 2017-06-26Kauno apylinkės teismas
  3. T-867-840/2017Nutartis · 2017-12-01Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2018-01-08Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2018-06-21Kauno apygardos teismas
  6. T-2266-753/2018Nutartis · 2018-11-13Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2018-12-11Kauno apygardos teismas
  8. T-921-548/2019Nutartis · 2019-05-21Kauno apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-18
Bylos Nr.
1A-249-366-2012
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00410-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Tomas Zdanavičius, Pranas Šimkus
Nuteistasis
I. R., ir R
Advokatai
Arvydas Alekna
Kategorijos

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-249-366/2012

Teisėja Gražina Kazilionienė Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00410-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Prano Šimkaus,

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Pačebutui,gynėjui advokatui Arvydui Aleknai,nuteistajam I. R.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-26 nuosprendžio, kuriuo I. R. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė devyneriems metams, bei pagal BK 259 str. 2 d. ir jam paskirta 25 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir I. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteisti ir R. K., A. Č. ir M. Ž., tačiau apeliaciniai skundai jų atžvilgiu nepaduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I. R. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos JWH-O18 (1-Pentyl-3-(1-Naphthoyl)Indole), turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, bei neteisėtu disponavimu nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių be tikslo platinti, o būtent: 2010 m. spalio mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, prie centrinio turgaus, esančio Ukmergės g. 26, Panevėžio m., iš nenustatyto asmens už 600 Lt įgijo didelį kiekį 0,598 gramų psichotropinės medžiagos JWH-018 (1-Pentyl-3-(1-Naphthoyl)Indole) bei nedidelį kiekį 2,52 gramų narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurias gabeno ir laikė prie namų esančiame garaže, adresu (duomenys neskelbtini) , iki 2010-10-10, tiksliau nenustatyto laiko, kuomet dalį – 0,024 gramų psichotropinės medžiagos JWH-018 (1-Pentyl-3-(1-Naphthoyl)Indole), paėmęs iš laikymo vietos, gabeno iki Venslaviškio g. 16, Panevėžio mieste, esančios “Lukoil” degalinės ir 2010-10-10 apie 14.55 val. už 20 Lt pardavė R. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-10-10, tiksliai nenustatytu laiku, iš garažo, esančio prie namų (duomenys neskelbtini) , paėmęs dalį – 0,042 gramų psichotropinės medžiagos JWH-O18 (1-Pentyl-3-(1-Naphthoyl)Indole), gabeno iki Liutkevičiaus gatvės, Panevėžyje, ir 2010-10-10 apie 18.30 val. už 40 Lt pardavė M. Ž., kitą dalį – 0,475 gramų psichotropinės medžiagos JWH-O18 (1-Pentyl-3-(1-Naphthoyl)Indole) bei 2.52 gramų narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių laikė prie namų esančiame garaže, adresu (duomenys neskelbtini) , iki 2010-10-10 20.05 val., kuomet kratos metu šią psichotropinę ir narkotinę medžiagą rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, kitą dalį – 0,057 gramų psichotropinės medžiagos JWH-O18 (1-Pentyl-3-(1-Naphthoyl)Indole), laikė prie savęs iki 2010-10-10 apie 21.10 val., kuomet Panevėžio apskrities vyriausiame policijos komisariate asmens kratos metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Šalies argumentai

Nuteistasis I. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-26 nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – jo nusikalstamą veiką iš BK 260 str. 2 dalies perkvalifikuoti į BK 260 str. 1 dalį ir sušvelninti paskirtą bausmę, atitinkamai BK 260 str. 1 d. sankcijos ribose paskirti minimaliausią su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Mano, kad teismas neišsamiai ir netiksliai ištyrė visus surinktus duomenis, nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pažymi iš dalies prisipažinęs, nurodęs kaltinamuosius M. Ž. ir R. K.. Teigia „žolės“ turėjęs tik savo reikmėms, jos niekam nepardavinėjęs, o 2010-10-10 M. Ž. ir R. K. žole tik vaišinęs. Apeliantas nurodo „žolę“ laikęs prie namų esančiame garaže, kur būdavo ir svarstyklės, trintuvė. Teigia, kad R. K. jam davęs 20 litų, o M. Ž. – 40 litų, nes jie buvo jam skolingi. Mano, kad R. K. ir A. Č. dėl savo girtumo negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės, todėl tai rodo jų nenuoseklių parodymų priežastį. Apelianto teigimu, pragyvenimo šaltinį jis turėjęs, nes dirbdavęs sezoninius darbus pas ūkininką. Mano, kad teismas nesigilino tirdamas aplinkybes, kam priklausė garaže kratos metu rasti daiktai ir narkotinės medžiagos, kas kelia abejonių. Teigia, kad jam nebuvo parodyti daiktai, kurie buvo rasti garaže kratos metu. Apelianto teigimu, paketas Nr. 0016456 su psichotropine medžiaga – JWH-018, kurios masė yra 0,475 g, ir buvo įdėtas dėžėje su užrašu „Pringles“, rastas 2010-10-10 kratos metu garaže prie jo namų, nėra jo. Kam priklausė garaže rasta ši psichotropinė medžiaga JJVH, kurios masė – 0,475 g, apeliantas teigia nežinantis. Nuteistasis teigia, kad jam priklausančias medžiagas – „žolę“ jis nešiojosi su savimi. Ikiteisminio tyrimo metu 2010-10-11 pareiškus įtarimą prisipažino, kad kratos metu rasti daiktai priklausė jam, nes buvo įsitikinęs, jog jam inkriminuojama nusikalstama veika yra dėl narkotinių medžiagų, jo laikytų savo rūbuose, dėl R. K. ir M. Ž. vaišinimo, bei dėl garaže rastų svarstyklių ir trintuvės. Apeliantas pažymi, kad reiškiant jam įtarimą daiktai, dėl kurių buvo pareikštas įtarimas, jam nebuvo parodyti. Teigia, kad su juo nebuvo atliekamas parodymų patikrinimas vietoje, todėl jis nesuprato, apie kokius paketus duoda parodymus. Skunde pažymima, kad prie jo namų adresu (duomenys neskelbtini) , esantis garažas yra atokiau nuo namo, šis garažas nerakinamas, kas ir ką veikdavo garaže jis nesidomėdavo. Nuteistasis teigia, kad tiek folija, tiek svarstyklėmis ar trintuve garaže galėjo naudotis bet kas, kas įeidavo į garažą. Pažymi, kad nebuvo aiškintasi, kokie asmenys be jo naudodavosi minėtais daiktais ir kokie asmenys galėjo laikyti „žolę“ garaže. Apelianto I. R. teigimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai jau pačioje tyrimo pradžioje darė procesinius pažeidimus jo atžvilgiu, laikėsi išankstinio nusistatymo prieš jį, todėl nesiaiškindami visų aplinkybių kratos metu garaže rastus daiktus priskyrė jam. Teismas taip pat išsamiai ir visapusiškai netirdamas aplinkybių pažeidė jo teisę į nešališką ir teisingą teismą. Be to, teismas įrodymus ir jo paaiškinimus vertino paviršutiniškai, nenuodugniai, nesigilindamas į bylos esmę. Skunde teigiama, kad teisme nebuvo apklausti garaže lankydavęsi A. R. ir K. C., taip pat bylai svarbios informacijos galintys suteikti liudytojai A. E., D. Ž., S. S., S. M.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai parodė, kad jie nematė, jog M. Ž. būtų pirkęs „žolės“ ar kalbėjęs apie „žolės“ pirkimą. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdyje nebuvo panaikinti prieštaravimai tarp jo ir M. Ž. parodymų apie tai, kokią pinigų sumą kaip skolą jam gražino M. Ž., nes jis jam grąžino 20 Lt skolą. Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, jog liudytojai I. L. ir T. G. davė nuoseklius parodymus. Teigia, kad liudytojas I. L. nepaaiškino, kokioje vietoje buvo degalinėje, kokiu atstumu nuo jo iki automobilio, su kokiais konkrečiais asmenimis jis-I. R. bendravo. Teismas, matydamas neatitikimus tarp A. Č. ir M. Ž. turėjo išsiaiškinti ir panaikinti prieštaravimus. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. L. nenurodė šio fakto, jog su įtariamaisiais būtų aiškinęsis skolų gražinimo aplinkybes, o teisme apklausos metu nurodė, kad aiškinosi. Apelianto I. R. manymu, liudytojų I. L. ir T. G. parodymai negali būti vertinami kaip nuoseklūs, išsamūs ir patikimi, nes jie kelia abejonių. Apeliantas pažymi, kad nuosprendyje minimame vaizdo įraše nėra užfiksuotas konkretus faktas, jog būdamas degalinėje jis perdavė būtent narkotines medžiagas. Nurodo, kad M. Ž. parodymai dėl medžiagos pasaugojimo nebuvo paneigti, jokiais kitais įrodymais. Taip pat teigia, jog nėra surinkta jokių duomenų, kad jis su R. K., A. Č. ir M. Ž. bendravo konkrečiai dėl narkotinių medžiagų pardavimo. Teismas visiškai nesiaiškino kaltinamųjų rašytų trumpųjų žinučių turinio reikšmės. Skunde be kita ko teigiama, kad asmens parodymo atpažinti veiksmas su juo atliktas pažeidžiant BP reikalavimus bei teisę į gynybą, ignoruojant jo, kaip įtariamojo asmens teises. Nurodo, kad jį sulaikius buvo paimti jo rankų pirštų atspaudus, tačiau byloje nėra nustatyta jo pirštų pėdsakų ant objektų rastų kratos metu garaže. Teigia, kad netiksliai suformulavus įtarimą ir įtariamojo apklausos metu netiksliai, nekonkrečiai pateikiant atitinkamus klausimus, buvo iškraipyti jo duoti parodymai ir tuo buvo suklaidintas teismas, dėl ko buvo netinkamai kvalifikuota jo padaryta nusikalstama veika ir netinkamai paskirta bausmė. Pažymi, kad jis šiuo metu nedirba, gyvena su motina, kuriai padeda, dėl įvykusio jis labai išgyvena ir labai gailisi. Prašo atsižvelgti į jo jauną amžių, į jo siekį pasitaisyti ir nebedaryti įstatymų uždraustų veikų.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas I. R. neginčija savo kaltės pagal BK 259 str. 2 d., bet nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 260 str. 2 d. ir prašo jo veiką iš BK 260 str. 2 dalies perkvalifikuoti į BK 260 str. 1 dalį ir sušvelninti paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo I. R. ginčijamą nusikalstamą veiką ir pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 260 str. 2 d. Todėl tenkinti apeliacinį skundą bei perkvalifikuoti šią veiką pagal kitą BK straipsnį teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pagal BK 260 str. 1 d. atsako tas, kad neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Minėtose normose įtvirtintas nusikalstamas veikas atribojantis požymis – uždraustų medžiagų kiekis. Apeliantui I. R. skundžiamu teismo nuosprendžiu inkriminuotas neteisėtas didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimas, laikymas, gabenimas ir pardavimas pagal BK 260 str. 2 d. Nors pagrindinis skundo reikalavimas susijęs su jo veikos perkvalifikavimu, bet iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis ginčija ir savo kaltės klausimą dėl minėto nusikaltimo. Tuo tarpu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada apie didelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimo, gabenimo, laikymo bei patį platinimo faktą. Byloje esančiais duomenimis – paties apelianto I. R., kitų nuteistųjų bei liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti, apžiūrų, kratų protokolų duomenimis, specialistų išvadomis ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad I. R. neteisėtai įgijęs didelį kiekį psichotropinės medžiagos, ją gabeno ir laikė prie namų esančiame garaže, adresu (duomenys neskelbtini), bei vėliau dalį jos pardavė R. K. ir M. Ž.. Pažymėtina, kad I. R. pirmosios instancijos teisme pripažino įgijęs psichotropinės medžiagos, ją gabenęs ir laikęs minėtame garaže. Nors skunde apeliantas, iš dalies neigdamas tokius savo parodymus, iškėlė versiją dėl garaže rastos ne jo laikytos psichotropinės medžiagos, tokie I. R. parodymai vertinami kritiškai. Kaip matyti, nuteistasis I. R. apeliacinės instancijos teisme pats sau prieštaraudamas, teigdamas apie kitų asmenų galimybę lankytis kaltinime nurodytame garaže, be kita ko patvirtino, kad tame garaže laikė jam priklausančios apie 20 g psichotropinės medžiagos JWH-018. Būtent tokia medžiaga ir buvo rasta kratos metu prie apelianto I. R. namų esančiame garaže, adresu (duomenys neskelbtini). Nors apeliantas teisme teigė nežinojęs, kad ši medžiaga uždrausta, tokius jo parodymus paneigia byloje esančių įrodymų visetas bei paties nuteistojo I. R. veiksmai paslepiant minėtas medžiagas. Taip pat nuteistojo parodymais patvirtintas jo paties suvokimas apie jo įsigytų, gabentų, laikytų bei platintų medžiagų poveikį.

Toliau pažymėtina, kad apeliantas pripažįsta patį draudžiamos medžiagos davimo R. K. ir M. Ž. faktą, tačiau teigia, jog vaišindamas R. K. ir M. Ž. davęs kanapių, o ne psichotropinės medžiagos JWH-018, tačiau tokie jo teiginiai paneigti byloje esančia įrodymų visuma. Specialisto išvada nustatyta, kad iš kart po I. R. susitikimų su R. K. ir M. Ž. pastarųjų automobiliuose buvo rastos psichotropinės medžiagos JWH-018, kurias, sutinkamai su jų pačių parodymais, jie gavo iš I. R.. Nors apeliantas I. R., taip pat M. Ž. teisme neigė psichotropinės medžiagos pirkimo-pardavimo faktą, teigdami, jog I. R. M. Ž. minėtos medžiagos davęs šiaip, tokie jų parodymai vertinami kritiškai. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu M. Ž. pripažino kaltinime nurodytomis aplinkybėmis už 40 Lt nusipirkęs iš I. R. uždraustos medžiagos, o R. K. pirmosios instancijos teisme pripažino už 20 Lt įsigijęs pusę gramo uždraustos medžiagos. Todėl byloje esančių įrodymų visetas nepalieka teismui abejonių I. R. pardavus psichotropinės medžiagos R. K. ir M. Ž.. Be to, net ir sutinkant su apelianto iškelta versija dėl R. K. ir M. Ž. vaišinimo psichotropinėmis medžiagomis, sutinkamai su teismų praktika, net ir neatlygintinas narkotinių ar psichotropinių medžiagų davimas kitam asmeniui, žinant apie disponavimo šiomis medžiagomis draudžiamumą laikytinas baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu.

Taigi, visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti BK 260 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties buvimą I. R. veiksmuose, todėl pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 apibrėžtus narkotinių/psichotropinių medžiagų kiekius, baudžiamasis įstatymas – BK 260 straipsnio 2 dalis apelianto padarytai nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai ir nėra jokio pagrindo pastarąją nuteistojo I. R. veiką perkvalifikuoti į BK 260 str. 1 d.

Teisingai kvalifikavęs minėtą I. R. padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis paskyrė jam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus, teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Atsižvelgęs į visas aplinkybes, teismas I. R. paskyrė BK 260 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Teismo nuosprendžiu už šį nusikaltimą paskirtos bausmės bei subendrintą bausmę pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Visos skunde apelianto nurodomos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertintos, į jas atsižvelgta skiriant bausmes ir nustatant jų dydį, todėl vertinti jas antrą kartą bei jų pagrindu švelninti bausmes nėra jokio pagrindo. Vien jaunas apelianto amžius šiuo atveju nėra pakankama sąlyga bausmei švelninti.

Apeliantas skunde teigia apie ikiteisminio tyrimo metu patirtą spaudimą, tačiau tokie teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip matyti, nuteistojo I. R. teiginių apie prieš jį ikiteisminio tyrimo pareigūnų vartotą spaudimą nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis bei jo gynėjas ikiteisminio tyrimo metu bei iki skundžiamo apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo neteikė jokių prašymų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų nušalinimo ar skundų dėl jų netinkamo elgesio.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-26 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

NUTARIA:

Nuteistojo I. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas: Sigitas BagdonavičiusTeisėjai: Tomas ZdanavičiusPranas Šimkus