- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- 1S-936-317/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00410-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- I. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 1 d. nutarimas Nr. 95-348 taikyti nuteistajam I. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. I. R. nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2012 m. sausio 26 d., bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 25 d. Komisijos posėdžio dieną – 2018 m. rugsėjo 27 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 2 metai 1 mėnuo 28 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2018 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 95-348 priimtas sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam I. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neišsamiai, neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino ir išnagrinėjo visas svarbias aplinkybes bei pažeidė pareigą, įstatymo deleguotą teismui – tik procedūriškai tinkamai įvertinti Komisijos nutarime išdėstytas reikalaujamas įstatymo nuostatas.
5.2. Pasak nuteistojo, teismas savo sprendimą motyvavo remdamasis tik savo nuomone bei samprotavimu, neatsižvelgdamas į nuteistojo nustatytą žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taip pat tai, jog ši rizika bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo nuo 48 iki 18 balų.
5.3. Skunde taip pat nesutinkama su tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nepasižymėjo teigiamu elgesiu, kadangi tokį sprendimą teismas grindė nebegaliojančiomis drausminėmis nuobaudomis, neatsižvelgdamas į turimus penkis nuteistojo paskatinimus, tai, kad per visą bausmės laiką nuteistasis dirbo, dalyvavo socialinėje veikloje. Nuteistojo manymu, teismui svarbiausia rasti bei „paaiškinti“ neigiama spalva jo gyvenime padarytas klaidas ir teismas tam skyrė visas jėgas, dėmesį bei kitas raiškos priemones, o teismo surastas ir pateiktas motyvas, neigiamai apibūdinantis nuteistąjį, dėl jo narkotikų vartojimo atrodo nekorektiškai.
5.4. Skunde pažymima, jog dėl nuteistajam skiriamos bausmės, padarytų veikų sunkumo, pavojingumo pasisakė nuosprendį priėmęs teismas, todėl likusi neatlikta bausmės dalis niekaip negali įtakoti lygtinio paleidimo taikymo. Jis yra atlikęs ¾ paskirtos bausmės, todėl teismo aiškinimas apie jo įsitikinimą, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo yra neteisingas ir nekorektiškas, kadangi nuteistojo mąstymas bei elgesys bausmės atlikimo metu krypsta tik teigiama linkme.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo skundas atmetamas.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
9. Nuteistasis I. R. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (daugiau kaip pusę paskirtos bausmės). Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, I. R. nustatoma žema – 18 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 12 d. atlikto vertinimo sumažėjo nuo 48 balo. Kaip pagrįstai nurodoma nuteistojo skunde, ši aplinkybė teigiamai apibūdina jo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių svertinių balų skaičius (15 balų), kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
10. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, priešingai nei teigiama skunde, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes kaip į nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, BVK 157 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio nuostatų nepažeidė. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad I. R. bausmę atlieka už dviejų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, viena iš kurių priskiriama sunkiems nusikaltimams, padarymą, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.
11. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl, priešingai nei tvirtina nuteistasis, įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 9 metus laisvės atėmimo, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
12. BVK numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistųjų kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto ne tik nuteistojo prašymą, bet ir socialinio tyrimo išvadą, todėl skundo argumentai, jog apylinkės teismas nepagrįstai pakartotinai vertino šioje išvadoje nurodytus duomenis, nepagrįsti.
13. Tiek nuteistojo skunde, tiek socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – jis plano vykdymo laikotarpiu nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tęsia darbinę veiklą VĮ „Mūsų amatai“, už stropų darbą buvo 5 kartus paskatintas, taip pat dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, nuo 2018 m. birželio 14 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jis palaiko ryšius su artimaisiais. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įvertinus ir kitas socialinio tyrimo išvadoje nurodomas aplinkybes, vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama.
14. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog, nors nuteistajam neišskiriami kriminogeniniai riziką nusikalsti didinantys veiksniai, tačiau dinaminių šios rizikos balų skaičius išlieka pakankamai didelis. Nuteistasis bausmės atlikimo metu keturis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarką ir režimo reikalavimus, dėl ko tris kartus buvo baustas drausmine tvarka griežčiausiomis nuobaudomis – uždarant į baudos izoliatorių. Dar 2016 m. kovo 2 d., tai yra atlikus pakankamai didelę dalį bausmės, jis buvo baustas dėl to, kad vartojo psichotropines medžiagas. Įvertinus tai, kad bausmę nuteistasis atlieka dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, ši aplinkybė vertintina itin kritiškai. Nors, kaip pagrįstai pažymima skunde, šios nuobaudos nuteistajam šiuo metu nebegalioja, tačiau jų kiekis, pobūdis bei santykis su nuteistajam skirtais paskatinimais (skatintas penkis kartus) nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį kryptingai siekė pasitaisyti, o akivaizdūs teigiami jo elgesio pokyčiai matomi tik nuo 2017 m., kuomet jis buvo du kartus paskatintas ir nebaudžiamas drausmine tvarka.
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, siekdamas pozityvaus užimtumo, I. R., turėdamas vidurinį išsilavinimą ir tik vieną specialybę, kurią įgijo laisvėje, pataisos namuose nesimokė, nesiekė įgyti naujų specialybių, kurios padėtų susidoroti su galimais finansiniais sunkumais ateityje bei greičiau įsidarbinti, tuo užsitikrinant legalų pragyvenimo bei pajamų šaltinį. Ši aplinkybė itin svarbi įvertinus tai, kad nuteistasis bausmę atlieka ir už nusikalstamos veikos, kuria siekė finansinės naudos, platindamas narkotines medžiagas, padarymą. Todėl vien individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių vykdymas nesudaro pagrindo spręsti apie pakankamą nuteistojo pažangą nenusikalsti.
16. Įvertinus šias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo I. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.