Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-10-09 · Civilinė byla Nr. e2-12847-947/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-09
Bylos Nr.
e2-12847-947/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07945-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Žeromskytė-Stanienė
Ieškovas
N. L.
Atsakovas
S. L.
Advokatai
Dominykas Varnas
Civilinė byla Nr. e2-12847-947/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07945-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.5.2.1.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.; 3.2.6.1.; 3.2.6.11.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovei N. L., ieškovės atstovui advokatui Dominykui Varnui, atsakovui S. L., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Lagunovienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą

pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovui S. L. dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė N. L. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23021-638/2010 iš S. L. nepilnamečiui sūnui L. L. priteisto išlaikymo dydį nuo 200,00 Lt (kas atitinka 57,92 Eur) ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui išlaikymą po 300,00 Eur periodinių išmokų per mėnesį, išlaikymą mokant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei N. L.. Ieškovė 2015 m. liepos 16 d. pateikė pareiškimą dėl reikalavimo sumažinimo ir galutinai patikslinusi reikalavimą prašė teismo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki 200,00 Eur per mėnesį.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23021-638/2010 priteisė išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiui sūnui po 200,00 Lt (57,92 Eur), tačiau priteistas išlaikymas, ieškovės teigimu, padidėjus sūnaus poreikiams, yra nepakankamas. Ieškovė nurodė, kad santuokos nutraukimo metu atsakovo turtinė padėtis buvo bloga, atsakovas tuo metu gavo minimalias, 200,00 Eur siekiančias pajamas ir dar privalėjo išlaikyti kitą savo nepilnametį sūnų. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į atsakovo sunkią turtinę padėtį santuokos nutraukimo metu, buvo sutarta dėl mažesnio nei faktiškai reikiamo išlaikymo vaikui teikimo. Ieškinyje nurodyta, kad šiuo metu atsakovo kitas sūnus yra sulaukęs pilnametystės, nesimoko, todėl atsakovas jo išlaikyti neprivalo, be to, per laikotarpį nuo šalių santuokos nutraukimo atsakovo turtinė padėtis ženkliai pagerėjo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra darbingas 41 metų amžiaus vyras, gaunantis stabilų darbo užmokestį. Nors atsakovo turtinė padėtis, ieškovės teigimu, pagerėjo, tačiau atsakovas savo nepilnamečiui sūnui didesnio išlaikymo gera valia neteikia. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovas visiškai nebendrauja su vaiku ir juo nesirūpina, nors teismo sprendimu ir buvo nustatyta laisva, be jokių apribojimų bendravimo su sūnumi tvarka. Ieškovės teigimu, nuo 2010 m. priimto teismo sprendimo pasikeitė ir šalių sūnaus L. L. poreikiai: nepilnamečiui vaikui šiuo metu yra 10 metų, jis mokosi mokykloje, be to, vaikas turi specialių poreikių. Ieškovė nurodė, kad sūnus L. L. turi kompleksinius elgesio, specifinius mokymosi ir kalbos sutrikimus, jam reikalinga logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo pagalba, jo kaip mokinio pasiekimai yra žemesni nei patenkinamo lygio, todėl vaikui rekomenduojama kartu su įprastomis mokymo priemonėmis naudoti specialiąsias mokymo priemones, pritaikyti jam tinkamą vietą klasėje (grupėje) ar parinkti ugdymo vietą atskirame kabinete; specialioji pedagoginė pagalba vaikui yra reikalinga 4 kartus per savaitę, 6-8 valandas per dieną. Ieškovė, teikdama žodinius paaiškinimus, nurodė, kad vaikas dėl turimų sveikatos sutrikimų negali būti paliekamas be priežiūros, jam yra reikalinga ypatinga priežiūra visą dieną (ne tik pamokų metu), todėl ieškovė privalo pasirūpinti ir auklės paslaugomis, nes ieškovei daugiau niekas nepadeda auginti sūnaus. Ieškovės teigimu, nepilnamečiui vaikui taip pat yra reikalingi ir papildomi vaistai bei medicininės paslaugos. Ieškovės skaičiavimu, išlaidos nepilnamečiui vaikui per mėnesį siekia apie 600,00 Eur – 800,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko poreikiai yra specialūs ir didesni nei vidutinio, sveiko tokio amžiaus vaiko. Ieškovės teigimu, atsakovas yra pajėgus teikti 200,00 Eur išlaikymą savo sūnui. Ieškovė taip pat nurodė, kad šiuo metu jai finansiškai daug padeda jos motina (kiekvieną mėnesį apmoka 300,00 Eur išlaidas vaiko auklei ir pan.).

Atsiliepimas

Atsakovas S. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (b. l. 58-59). Atsakovas nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra ženkliai per didelis, nėra realus, nepagrįstas, neatitinka atsakovo turtinės padėties, be to, padidinimo motyvai paremti prielaidomis apie atsakovo pagerėjusią turtinę padėtį. Atsakovo teigimu, ieškovė prisidengdama sūnaus poreikiais, tikėtina siekia išspręsti savo finansines problemas bei pagerinti savo buitį, nors lėšos gautos, vaiko poreikių tenkinimui turi būti skirtos išimtinai vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovas nesutiko su vaiko poreikių lentelėje nurodytais vaiko poreikių dydžiais bei pažymėjo, kad poreikių, susijusių su neįgalumu, tenkinti gaunamos mėnesinės socialinės išmokos, pašalpos, kompensacijos, todėl šios išlaidos gali būti specialiai padidintos ieškovės. Atsakovas nurodė, kad jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 267,28 Eur, todėl jis negali teikti ieškovės prašomo išlaikymo vaikui. Atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad ieškovė vaiką materialiai yra aprūpinusi visapusiškai (atsakovo manymu, ieškovė tenkina net su prabanga susijusius poreikius (išmanieji telefonai, kompiuteriai ir pan.). Atsakovas taip pat nurodė, kad neturi sveikatos problemų, turi vidurinį išsilavinimą, yra įgijęs plataus profilio traktorininko – mašinisto, šaltkalvio ir vairuotojo specialybes. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad sutiktų mokėti išlaikymą vaikui po 116,00 Eur per mėnesį.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad vaikas turi specialių poreikių, todėl ieškinys yra pagrįstas ir yra tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikams priteistas išlaikymas gali būti pakeistas pagal vieno iš tėvų prašymą. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas, kitos konkrečios aplinkybės. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai, taip pat turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23021-638/2010 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, iš atsakovo S. L. nepilnamečio sūnaus L. L. išlaikymui buvo priteistas išlaikymas po 200,00 Lt (57,92 Eur) kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės (b. l. 16-18).

Ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje (patikslintos išlaidos maistui ir papildomoms išlaidoms teismo posėdyje) nurodyta, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga: 60,00 Eur būsto kredito grąžinimui, 150,00 Eur komunalinėms ir ryšio paslaugoms, 150,00 Eur maistui, 90,00 Eur aprangai, 60,00 buities išlaidoms, 300,00 Eur pramogoms ir papildomoms išlaidoms, 50,00 Eur transportui (b. l. 5). Atsižvelgus į tai, kad tik vienas iš vaiko tėvų, t. y. ieškovė, pateikė į bylą duomenis apie vaiko poreikius, o atsakovas teikė atsikirtimus, kad išlaidos turi būti ženkliai sumažintos, toliau analizuotinas padidėjusių vaiko poreikių materialinės išraiškos pagrįstumas.

Natūralu, kad augant vaikui keičiasi jo poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui. Akivaizdu, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai ateityje tik didės. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingą vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymas turi užtikrinti vaiko poreikius ne tik šiuo metu, tačiau turi būti orientuotas ir į ateitį, todėl, teismo vertinimu, ieškovė teisėtai ir pagrįstai pareiškė ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnis).

Dėl būsto kredito grąžinimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovė į vaiko poreikių lentelę įtraukė ir kredito grąžinimo išlaidas (60,00 Eur per mėnesį). Ieškovė nurodė, kad 2011 m. birželio 2 d. sutarties pagrindu iš banko gavo paskolą ir įsigijo 3 kambarių butą. Teismas pažymi, kad minėta paskola yra paimta ieškovės poreikiams tenkinti, t. y. nekilnojamam turtui įsigyti. Teismas konstatuoja, kad atsakovas negali būti verčiamas padengti dalį ieškovės įsigyjamo nekilnojamojo turto kainos. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad butą ieškovė įgijo tik savo vardu, o ne kartu su nepilnamečiu vaiku. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kredito už butą dalies dengimas negali būti vertinamas kaip vaiko aprūpinimas būstu, nes butą, kuriam įsigyti paimtas kreditas, ieškovė įsigijo savo asmeninėn nuosavybėn (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-540-516/2010). Atsižvelgiant į tai, atmestinos kaip nepagrįstos išlaidos kredito grąžinimui bei ieškovės nuosavybės teise valdomo buto draudimo įmokos (ieškovė į bylą pateikė buto draudimo sutartį, įrodinėdama vaiko poreikių dydį). Tuo pačiu pagrindu atmestinos ir ieškovės vartojimo kredito grąžinimui reikalingos išlaidos. Byloje nėra duomenų, kad minėtas kreditas yra panaudotas vaiko poreikiams tenkinti.

Dėl išlaidų maistui ir aprangai (avalynei).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, šalių žodiniai paaiškinimai ir liudytojos parodymai patvirtina aplinkybę, kad po teismo sprendimo priėmimo padidėjo kai kurie vaiko poreikiai – didesni poreikiai maistui, aprangai (avalynei). Šių vaiko poreikių atsiradimą sąlygojo tai, kad berniukas, sulaukęs vyresnio amžiaus, pradėjo lankyti mokyklą ir kitus užsiėmimus; šiuo metu šalių nepilnamečiui sūnui yra dešimt metų, greitai augančiam berniukui reikia skirti papildomai daugiau lėšų aprangai ir avalynei. Bręstančiam organizmui reikalinga visavertė mityba. Teismas pažymi, kad išlaidų, skirtinų vaiko papildomai aprangai (avalynei), nebuvo priimant 2010 m. lapkričio 17 d. teismo sprendimą. Šių išlaidų padengimas tenka abiems tėvams, todėl atsakovas taip pat turėtų prisidėti prie šių naujai atsiradusių išlaidų. Teismas nustatė, kad padidėjusios išlaidos aprangai (avalynei) per mėnesį apytiksliai sudaro 90,00 Eur sumą, maistui – iki 150,00 Eur. Šias išlaidas turėtų padengti abu tėvai lygiomis dalimis.

Dėl komunalinių mokesčių ir ryšio paslaugų, dėl buities išlaidų ir dėl transporto išlaidų.

Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis. Remiantis šia teisės norma, ieškovė yra atleistina nuo pareigos įrodyti visiems žinomą aplinkybę, kad auginant vaiką yra patiriamos komunalinių mokesčių išlaidos, buityje yra patiriamos kitos išlaidos (rūbų, patalynės skalbimas, higienos reikalavimų užtikrinimas, vaiko daiktų priežiūra, remontas ir pan.). Atsakovui pripažinus aplinkybę, kad su vaiku jis nebendrauja ir ieškovei nepadeda auginti vaiko, taip pat konstatuotina, kad ieškovė papildomai patiria išlaidų transportui (vaiko kelionės, vykimas į ugdymo ir gydymo įstaigas, laisvalaikio organizavimas ir pan.). Teismas konstatuoja, kad nurodytos 150,00 Eur komunalinių mokesčių išlaidos, 60,00 Eur išlaidos buičiai ir 50,00 Eur išlaidos transportui yra protingos ir pagrįstos. Remiantis šiais motyvais, konstatuotina išvada, kad ieškovė įrodė ir šias vaiko poreikiams reikalingas išlaidas.

Dėl papildomų išlaidų ir išlaidų pramogoms.

Teismo posėdyje ieškovė patikslino sumą, reikalingą patenkinti papildomus vaiko poreikius – 300,00 Eur per mėnesį (ieškinyje buvo nurodyta 200,00 Eur suma). Ieškovė pažymėjo, kad 300,00 Eur sumą sudaro vien tik išlaidos auklei, todėl į šią sumą nėra įtrauktos kitos išlaidos (pramogoms ir pan.). Ieškovė nurodė, kad pablogėjus jos finansinei padėčiai, už auklės paslaugas, ieškovės prašymu, atsiskaito ieškovės motina. Šias aplinkybes byloje patvirtino ir liudytoja apklausta R. D. (ieškovės artima draugė).

Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad už auklės paslaugas ieškovė kiekvieną mėnesį patiria 300,00 Eur dydžio išlaidas. Antra vertus, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojos R. D. parodymai patvirtina, kad vaikas turi specialiųjų poreikių dėl sveikatos sutrikimo, todėl vaikui yra būtina nuolatinė priežiūra (ne tik pamokų metu). Darytina išvada, kad ieškovė, viena pati augindama šalių nepilnametį sūnų, yra priversta ieškoti kitų asmenų pagalbos vaiko priežiūrai užtikrinti. Atsakovas byloje pripažino, kad yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auginimo ir priežiūros, su vaiku nebendrauja. Esant šioms aplinkybėms, tikėtina, kad ieškovė dėl šių priežasčių kiekvieną mėnesį patiria papildomas išlaidas užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą, taip pat tikėtina, kad ieškovė patiria išlaidas, be vaiko tėvo pagalbos organizuodama vaiko pramogas (kas yra būtina užtikrinti vaiko teisę turiningą laisvalaikį). Atsakovas savo ruožtu yra visiškai nusišalinęs nuo pareigos rūpintis vaiko asmenybės ugdymu (atsakovas nurodė, kad bendrauti su vaiku nesiima iniciatyvos, nes jis pats baiminasi dėl savo saugumo, bendraujant su vaiko motina ir jos artima aplinka).

Aplinkybę, kad šalių nepilnamečio vaiko ugdymu reikia ypatingai rūpintis tam, kad vaikas būtų išugdytas, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos 2015 m. vasario 23 d. pažymoje Dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo nustatyta, kad nepilnamečiui L. L. yra nustatyti vidutiniai specialieji ugdymo poreikiai (b. l. 8); vaikui yra nustatyti kompleksiniai sutrikimai: elgesio, specifiniai mokymosi (rašymo, matematikos) ir kalbos (nežymus kalbos neišsivystymas) sutrikimai, todėl rekomenduotina teikti logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo pagalbą. Nors šiuo metu nepilnamečiui vaikui nėra nustatytas neįgalumo lygis, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų (ieškovės žodinių paaiškinimų, rašytinių įrodymų, liudytojos parodymų) akivaizdu, kad nepilnametis šalių sūnus turi didelių specialiųjų poreikių. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad vaiko specialūs poreikiai išliko, o pradėjus lankyti mokyklą atsirado išlaidų, susijusių ne tik su vaiko sveikata, bet ir su vaiko užklasiniu ugdymu, kurias tėvai turi padengti lygiomis dalimis.

Remiantis išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad specialiųjų poreikių turinčio vaiko ugdymas ir priežiūra reikalauja papildomų išlaidų, todėl tikėtina, kad šiems vaiko poreikiams patenkinti yra būtina apytiksliai skirti 300,00 Eur sumą per mėnesį.

Dėl kitų, į vaiko poreikių lentelę neįtrauktų išlaidų.

Ieškovė į bylą taip pat pateikė mokėjimo kvitus už buities ir smulkųjį remontą (tarp perkamų prekių nurodyta: „ventiliacinės grotelės“, „glaistas“, „vaza“), išperkamosios nuomos sutartį dėl televizoriaus pirkimo (mokėjimų terminas baigėsi 2014-12-23), skalbyklės pirkimo kvitą, vandens maišytuvo pirkimo kvitą. Teismo vertinimu, ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomo turto pagerinimas (atliktas remontas) negali būti vertinamas kaip būtinieji vaiko poreikiai. Teismo vertinimu, ieškovės patiriamos išlaidos ne tik nuosavybei įsigyti, bet ir jai gerinti negali būti priskiriamos prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo.

Įvertinus vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, taip pat atsižvelgus į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), vertintina, kad nepilnamečio vaiko L. L. poreikiai išaugo ir jam reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui. Iš viso padidėjusiems vaiko poreikiams per mėnesį yra reikalinga ne mažiau kaip 600,00 Eur suma, nors ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti tik 1/3 dalį šių išlaidų – 200,00 Eur. Darytina išvada, kad 2010 m. lapkričio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintas šalių susitartas išlaikymo vaikui dydis po 200,00 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį yra nepakankamas vaiko poreikiams patenkinti.

Remiantis principu, kad tėvai lygiomis dalimis privalo išlaikyti savo vaiką, toliau nagrinėtinas klausimas, ar atsakovas pagal savo turtinę padėtį ir sugebėjimus būtų pajėgus kiekvieną mėnesį mokėti po 200,00 Eur.

Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatė, kad atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 267,28 Eur (b. l. 61). Iš Sodros pažymos nustatyta, kad atsakovo pajamos laikotarpiu nuo 2010-01-04 iki 2015-05-01 buvo kintančios (b. l. 69 -76). Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad atsakovas šiuo metu nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, tačiau byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas anksčiau yra turėjęs nuosavybės teise nekilnojamojo turto (b. l. 21). Tai, kad atsakovo turtinė padėtis nėra visiškai atskleista ir tai, kad atsakovas turi galimybę susitaupyti iš gaunamų pajamų patvirtina paties atsakovo pripažinta faktinė aplinkybė, kad pilnamečiui sūnui D. L. jis neseniai yra skyręs 1000,00 Lt finansinę paramą. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto (b. l. 35-38). Ieškovė 2015 m. rugsėjo 17 d. į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad šiuo metu jos pajamos už tarpininkavimo veiklą parduodant nekilnojamąjį turtą yra nestabilios (2015-05-11 ieškovė gavo 869,00 Eur, 850,00 Eur).

Tėvai asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti šia pareiga. Teismo vertinimu, atsakovas, turėdamas įstatyme jam nustatytą pareigą materialiai išlaikyti savo vaiką, prioriteto ir sąžiningumo principų pagrindu privalėtų imtis visų aktyvių veiksmų, kad finansiškai lygiomis dalimis galėtų prisidėti prie padidėjusių sūnaus poreikių patenkinimo. Akcentuotina, kad pareiga išlaikyti savo vaiką, dėti maksimalias pastangas, kad būtų patenkinti ne tik būtiniausi vaiko poreikiai (tokie kaip maistas, būstas, apranga ir pan.), tačiau taip pat užtikrinta vaiko teisė į turiningą laisvalaikį, poilsį, tenka būtent tėvams. Teismas pabrėžia, kad atsakovas tinkamai vykdo pareigą išlaikyti savo vaiką pagal teismo sprendimu priteistą išlaikymą, tačiau vaiko poreikiai yra ženkliai išaugę ir teikiamas išlaikymas nėra pakankamas.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, taip pat vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis), daro išvadą, kad atsakovas turi realią galimybę savo sūnui teikti 200,00 Eur išlaikymą. Šis teismo sprendimas motyvuojamas dar ir ta aplinkybe, kad atsakovas pripažino, jog pastaruoju metu yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auginimo proceso, su vaiku visiškai nebendrauja, todėl visa sveikatos problemų turinčio sūnaus auginimo našta yra perkelta vien tik vaiko motinai.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas, pakeičiant teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. L. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-04-23) iki vaiko pilnametystės (Civilinio proceso kodekso 178, 197, 185 straipsniai, Civilinio kodekso 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis) ir išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė - motina N. L. išimtinai vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3. 203 straipsnis).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo.

Civilinėje byloje Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 17 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi nepilnamečiam vaikui nustatyto laikino išlaikymo dydį ir iš atsakovo S. L. priteistą išlaikymą sūnui L. L. padidino iki 116,00 Eur kas mėnesį iki sprendimo priėmimo, išlaikymui skirtus pinigus uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei N. L.. Laikinosios apsaugos priemonės naikintinos sprendimui įsiteisėjus, atsižvelgiant į tai, kad sprendimas dėl išlaikymo padidinimo nėra vykdytinas skubiai.

Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t. y. nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo suma nuo kreipimosi į teismą dienos sumažintina realiai išmokėto laikinojo išlaikymo suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimo daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašė padidinti vaiko išlaikymą iki 200,00 Eur. Teismui nutarus tenkinti ieškinį, ieškovės turėtos 809,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo (b. l. 119-122).

Atsakovas nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šis klausimas nėra spręstinas.

Remiantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 38,35 Eur žyminio mokesčio už elektroniniu būdu pateiktą reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo (išlaikymas periodinėmis išmokomis padidintas 142,08 Eur suma x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.).

Valstybė šioje byloje patyrė 3,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patikslintą ieškinį tenkinus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290, Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2010 m. lapkričio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23021-638/2010 priteisto išlaikymo dydį.

Priteisti iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus Eur) nuo ieškinio padavimo dienos (2015 m. balandžio 23 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vaiko L. L. piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iki sprendimo įsiteisėjimo palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. ir Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui L. L..

Priteisti ieškovei N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 809,00 Eur (aštuonis šimtus devynis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 38,35 Eur (trisdešimt aštuonis Eur ir 35 ct) žyminio mokesčio ir 3,41 Eur (tris Eur ir 41 ct) pašto išlaidų, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė