- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- e2S-710-803/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03476-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nemėžio komunalininkas“
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemėžio komunalininkas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemėžio komunalininkas“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nemėžio komunalininkas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. P. 936,59 Eur skolą, 33,40 Eur delspinigių, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti atsakovo asmens kodą (arba pateikti įrodymus, kad sužinoti jo nepavyko), patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą ir (arba) nurodyti atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, o nesant tokios galimybės, nurodyti kitą procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdą (paskiriant atsakovui kuratorių, per antstolius ar kt.).
3. 2021 m. sausio 18 d. teisme gautas ieškovės pranešimas dėl atsakovo asmens kodo ir deklaruotos gyvenamosios vietos adreso. Ieškovė nurodė, kad nežino atsakovo asmens kodo ir neturi galimybės jo sužinoti. Paaiškino, kad pateikė gyventojų registrui užklausą dėl atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adreso. Gyventojų registro išraše nurodyta, kad atsakovas 2017 m. sausio 27 d. išvyko į užsienio valstybę. Kitų, nei ieškinyje nurodytas, atsakovo gyvenamosios vietos adresų ieškovė nežino. Nurodo, kad dokumentų įteikti per antstolius ar kuratoriaus paskyrimo neprašo, kadangi tokios paslaugos yra mokamos, o ieškovė neturi jokių įrodymų apie teismo sprendimo įvykdymo galimumą. Ieškovė prašė procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. sausio 25 d. nutartimi ieškovės UAB „Nemėžio komunalininkas“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą.
5. Teismas sprendė, kad ieškovė nenurodė asmens kodo ir nepateikė įrodymų, kad sužinoti jo nepavyko. Ieškovė 2021 m. sausio 18 d. pranešime nurodė tą patį, kaip ir ieškinyje, atsakovo adresą. Ieškovės atstovės pateikto VĮ Registrų centras Gyventojų registro išrašo duomenimis, atsakovas 2017 m. sausio 27 d. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini).
6. Teismo vertinimu ieškovė turėjo galimybę nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą naudodamasi (duomenys neskelbtini) institucijų paslaugomis (pvz., kreiptis į Lietuvos ambasadą (duomenys neskelbtini), kitas institucijas). Vien aplinkybė, kad tai pareikalauja papildomų laiko ar lėšų sąnaudų, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepatikslino atsakovo gyvenamosios vietos, nenurodė tikslios deklaruotos gyvenamosios vietos, nenurodė ir kito procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdo, todėl ieškinį dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. ieškovė ėmėsi jai prieinamų veiksmų ir pateikė teismui visus ieškovei žinomus atsakovo duomenis (atsakovo vardą, pavardę, gimimo datą bei pateikė išrašą iš VĮ Registrų centras), kas sudaro galimybę tiksliai nustatyti atsakovą;
8.2. 2021 m. sausio 13 d. nutartimi teismas įpareigojo ieškovę patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą ir (arba) nurodyti atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, o nesant tokios galimybės, nurodyti kitą procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdą (paskiriant atsakovui kuratorių, per antstolius ar kt.). Ieškovė teismui nurodė, kad nežino atsakovo asmens kodo ir neturi galimybės jo sužinoti, ieškovė kitų, nei ieškinyje nurodytas, atsakovo gyvenamosios vietos adresų nežino, procesinių dokumentų įteikti per antstolius ar kuratoriaus paskyrimo neprašo, kadangi tokios paslaugos yra mokamos, o ieškovė neturi jokių įrodymų apie teismo sprendimo įvykdymo galimumą ir procesinius dokumentus atsakovui prašė įteikti viešo paskelbimo būdu, taigi procesinius dokumentus prašė įteikti atsakovui CPK nurodytais būdais;
8.3. skundžiama nutartimi teismas visiškai be jokio pagrindo padarė išvadą, kad ieškovė turėjo galimybę nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą naudodamasis (duomenys neskelbtini) institucijų paslaugomis (pvz., kreiptis į Lietuvos ambasadą (duomenys neskelbtini), kitas institucijas). Teismo argumentai nėra niekuo pagrįsti, minimi veiksmai nėra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, o todėl yra akivaizdžiai pažeidžiantys ieškovės teisę į savo pažeistų teisių teisminę gynybą ir proceso ekonomiškumą bei koncentruotumą;
8.4. teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartyje nebuvo minima apie procesinių dokumentų įteikimą per (duomenys neskelbtini) institucijas ir/ar Lietuvos ambasadą (duomenys neskelbtini). Paminėtina, kad toks teismo įpareigojimas būtų perteklinis, nepagrįstai varžantis ieškovės teisę į teisminę gynybą. Be kita ko, CPK nėra numatyta ieškovės pareiga imtis veiksmų, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti teismo minimais būdais. Ieškovė neprieštarautų, kad teismas savo iniciatyva procesinius dokumentus atsakovui įteiktų nurodytais būdais (per Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini)), tačiau tai yra teismo prerogatyva, o ne ieškovės pareiga;
8.5. teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškintų atsakovo asmens kodą, nors tokių galimybių turi daugiau, nei ieškovė. Teismas be jokio teisinio pagrindo (dirbtinai) varžo ieškovės teisę į jos pažeistų teisių teisminę gynybą;
8.6. atsakovo asmens kodas ieškovei nežinomas ir duomenys apie asmens kodą registruose jam neprieinami. Ieškovės nenurodytų duomenų trūkumas nėra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai. Be kita ko, teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad vidiniais resursais nustatytų atsakovo asmens kodą;
8.7. teismas ieškovę įpareigojo imtis perteklinių, Civilinio proceso kodekse nenumatytų veiksmų, ko pasekoje neteisėtai paliko ieškinį nenagrinėtą, tokiais veiksmais pažeisdamas ieškovės teises.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovės UAB „Nemėžio komunalininkas“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą ieškovei nepašalinus įsiteisėjusioje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartyje nurodytų trūkumų.
10. Ieškinio turinys turi atitikti įstatyme įtvirtintus reikalavimus (CPK 111 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnis).
11. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai. Taigi byloje dalyvaujančio asmens kodas nurodomas jeigu yra žinomas. Šiuo atveju, kaip matyti iš ieškinio, ieškovė nurodė atsakovo gimimo datą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei nenurodžius ieškinyje atsakovo asmens kodo, nustatyti šio ieškinio trūkumo nebuvo pagrindo.
12. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009, aiškindamas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo klausimus, yra išaiškinęs, kad teismo pareiga išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir pareigas (CPK 158 straipsnio 3 dalis) apima pareigą, nustatant terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, nutartyje aiškiai ir suprantamai nurodyti, kokius konkrečius trūkumus ir kokiu būdu privalo pašalinti asmuo, o esant reikalui, išaiškinti ir, kokiu būdu galima trūkumus pašalinti. Tuo tarpu Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartyje ieškovei nustatant terminą ieškinio trūkumams pašalinti tik įpareigojo ieškovę patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą ir (arba) nurodyti atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, o nesant tokios galimybės, nurodyti kitą procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdą. Teismas nepaaiškino kokių veiksmų, siekiant pašalinti šį ieškinio trūkumą ieškovė turėtų imtis, į kokias institucijas kreiptis tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad atsakovas yra deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę. Ieškovei pateikus duomenis iš VĮ Registrų centras Gyventojų registro, kad atsakovas A. P. 2017 m. sausio 27 d. išvyko į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė turėjo galimybę nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą naudodamasi (duomenys neskelbtini) institucijų paslaugomis (pvz., kreiptis į Lietuvos ambasadą (duomenys neskelbtini), kitas institucijas), tačiau ieškovė nepatikslino atsakovo gyvenamosios vietos, nenurodė tikslios deklaruotos gyvenamosios vietos, nenurodė ir kito procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdo, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą.
13. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė savo procesines teises šioje byloje įgyvendino netinkamai.
14. Pažymėtina, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Ieškinį palikti nenagrinėtu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu. Byloje nenustatyta, jog ieškovė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, buvo nesuinteresuota tolesne bylos eiga.
15. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo A. P. nurodydama paskutinį žinomą atsakovo gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų nurodytu adresu, ieškovė prašė procesinius dokumentus laikyti įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, o nepavykus – įteikti viešo paskelbimo būdu. Pirmosios instancijos teismas atsakovui A. P. ieškinį ir jo priedų kopijas išsiuntė ieškovės nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). Ieškinys ir jo priedai grąžinti neįteikti su pašto darbuotojo žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Teismas nustatė, kad Sodros informacinėje sistemoje nėra duomenų apie atsakovo darbovietę, o deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta šiuo metu nežinoma. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą ir (arba) nurodyti atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, o nesant tokios galimybės, nurodyti kitą procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdą. Ieškovė 2021 m. sausio 18 d. pateikė teismui duomenis iš VĮ Registrų centras Gyventojų registro, kad atsakovas A. P. 2017 m. sausio 27 d. išvyko į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini), prašė taikyti viešo paskelbimo procesinių dokumentų įteikimo būdą (CPK 130 straipsnį).
16. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovė nevykdė teismo nurodymų, buvo pasyvi, vilkino procesą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Priešingai, ieškovė ėmėsi jai prieinamų veiksmų, siekiant pašalinti ieškinio trūkumą ir nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą, į kurią galėtų būti siunčiami procesiniai dokumentai byloje. Ieškovė pateikė Gyventojų registro duomenis, kad ieškovas išvyko į (duomenys neskelbtini).
17. Teismo vertinimu ieškovė šioje byloje siekdama informuoti atsakovą apie prieš jį pradėtą teismo procesą ėmėsi protingų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti. Pažymėtina, kad CPK 2 straipsnyje numatyta, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Nors palikus ieškinį nenagrinėtu ieškovė turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu, tačiau jo perspektyvos, esant nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje savarankiškai nustatyti atsakovo gyvenamąją/darbo vietą tebelieka iš esmės tik hipotetinės.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, išaiškino, jog tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, teismas, prieš tai išnaudojęs kitas jam prieinamas protingas priemones, siekdamas faktiškai įteikti procesinius dokumentus šaliai, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, gali priimti sprendimą už akių, taip pat tokia pačia forma įteikti sprendimą už akių šaliai, prieš kurią jis priimtas, nes priešingu atveju būtų neveiksmingas šio instituto egzistavimas ir neproporcingai apsunkinama procese aktyviai dalyvaujančios šalies padėtis.
19. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 13 punktas).
20. Tačiau, atsižvelgiant į sprendimo už akių instituto specifiškumą, teismas turėtų būti ypač atidus, ir užtikrinti, kad nebūtų užkirsta teisė atsakovui kreiptis į teismą , todėl aplinkybė, kokiu būdu ir ar realiai asmuo buvo informuotas apie teismo procesą, yra svarbi sprendžiant dėl praleisto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 39 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė procesu byloje nepiktnaudžiavo, proceso nevilkino, buvo aktyvi siekdama pašalinti ieškinio trūkumą ir nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neigiamų procesinių padarinių ieškinio palikimo nenagrinėtu forma taikymas ieškovės atžvilgiu šiuo konkrečiu atveju neatitiktų teismų praktikos ir ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirties, pažeistų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesinis sprendimas palikti ieškinį nenagrinėtą ieškovei prašant įteikti procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu, pateikus papildomus duomenis apie atsakovo išvykimą į (duomenys neskelbtini), nebuvo teisingas, todėl pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reguliuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu bylą. Kadangi pirmosios instancijos teismas neįgyvendino bendradarbiavimo pareigos ir netinkamai ieškovei išaiškino kokiu būdu šalinti ieškinio trūkumus siekiant patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą, susidariusią byloje situaciją įvertino itin formaliai, skundžiama pirmosios instancijos 2021 m. sausio 25 d. nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą naikinama, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Nemėžio komunalininkas“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.