Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-03-15 · Civilinė byla Nr. 2A-202-479/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-06-14Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-03-15Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-15
Bylos Nr.
2A-202-479/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09202-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žydrūnas Bertašius, Irma Čuchraj, Eugenija Morkūnienė
Ieškovas
R. B., N. B.
Atsakovas
A. S., D. K., V. E.
Trečiasis asmuo
„BTA Insurance Company“ SE, A. K.
Pranešėjas Ž. Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-202-479/2012Teisėjas M. D. (Proceso Nr.2-06-3-09202-2010-7)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 21.4; 41; 45.6; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Žydrūnas Bertašius, kolegijos teisėjai Irma Čuchraj, Eugenija Morkūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. B. ir N. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. B. ir N. B. patikslintą ieškinį atsakovams A. S., D. K., V. E., tretiesiems asmenims „BTA Insurance Company“ SE, A. K. dėl turto perdavimo išieškotojui akto bei pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai 2010-07-09 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad atsakovas A. S. vykdomojoje byloje Nr.0010/09/06473 vykdė 2009-08-04 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 187-2N/2009 dėl ieškovams priklausančio ir įkeisto turto pardavimo iš varžytynių atsakovės D. K. naudai. 2009-10-05 antstolis priėmė patvarkymą dėl pardavimo iš pirmųjų varžytynių. Kadangi į antstolio 2009-11-11 vykusias varžytynes neatvyko nei vienas pirkėjas, 2009-11-12 antstolis pasiūlė atsakovei D. K. perimti neparduotą turtą. Kadangi atsakovė atsisakė perimti turtą, 2009-11-18 antstolis paskelbė antrąsias turto pardavimo varžytynes. Atsižvelgiant į tai, jog ir šios varžytynės neįvyko, antstolis pakartotinai pasiūlė atsakovei perimti neparduotą turtą. Apie apsisprendimą perimti turtą atsakovė D. K. turėjo pranešti antstoliui iki 2010-01-11. 2010-01-11 ieškovui R. B. antstolio kontoroje buvo pranešta, jog atsakovės sutikimas perimti turtą negautas. Dėl to ieškovas buvo įsitikinęs, jog sklypas liko jo nuosavybe ir jis gali pats ieškoti pirkėjo, keisti sklypo paskirtį, ieškoti galimybių atsiskaityti su atsakove D. K.. Tik po kelių mėnesių ieškovas sužinojo, jog nuosavybės teisės į minėtą sklypą perleistos atsakovei D. K., kuri prašymą perduoti turtą antstoliui pateikė tik 2010-01-12. Tokiu būdu atsakovė pažeidė antstolio nustatytą terminą prašymui pateikti, o atsakovas A. S., surašydamas 2010-02-08 turto perdavimo išieškotojui aktą, viršijo savo įgaliojimus ir atliko neteisėtus veiksmus. Kadangi atsakovas A. S. pažeidė imperatyvias įstatymo normas, ieškovai prašė teismo pripažinti 2010-02-08 turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu.

2010-08-31 ieškovai patikslino ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad atsakovė D. K., įgijusi nuosavybės teisę į perduotą turtą, 2010-06-23 jį pardavė atsakovui V. E.. Ieškovai prašė teismo panaikinti ir 2010-06-23 pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti restituciją natūra.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-14 sprendimu ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai teigia, kad teismas atmesdamas ieškinį, nepagrįstai nurodė, jog turto pardavimo aktą galima pripažinti negaliojančiu tik LR CPK 602 str. nustatytais pagrindais. Teismas neįvertino aplinkybės jog antstolis, patvirtindamas turto perdavimo išieškotojui aktą, pažeidė imperatyvias įstatymo normas. Taip pat ieškovai teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir konstatavo, kad išieškotojos prašymas antstoliui buvo pateiktas 2010-01-11, o ne 2010-01-12. Ieškovai nurodo ir tai, kad teismas neteisingai nurodė, jog antstolis teisingai įkainojo turtą, nes mano, kad turtas buvo parduotas už tris kartus mažesnę nei reali rinkos kaina. Ieškovai taip pat nurodo, kad 2010-06-23 pirkimo–pardavimo sutartis yra neteisėta, nes turtas yra perleistas neteisėtai įgyto akto pagrindu bei už neprotingą kainą, todėl šis sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovas antstolis A. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimu trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimu atsakovė D. K. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Ieškovai apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai nurodė, jog turto pardavimo aktą galima pripažinti negaliojančiu tik LR CPK 602 str. nustatytais pagrindais. Teisėjų kolegija nesutinka su šia apeliantų nuostata.

Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų. Teismo sprendimu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įstatymuose įtvirtintais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Bendrieji sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai įtvirtinti CK pirmosios knygos II dalies „Sandoriai“ IV skyriaus „Negaliojantys sandoriai“ normose. Tuo tarpu turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas LR CPK 602 str. Pagal LR CPK 602 str. 1 d. 6 p. teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, kai: turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta LR CPK 713 str. 4 d., 718 str. ir 722 str. 1 d. nustatyta tvarka. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, LR CPK 602 str. nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis LR CPK nuostatomis. Jeigu teismas, nagrinėdamas ginčą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, nustato LR CPK 602 str. 6 p. taikymo sąlygas ir ginčijamą turto pardavimo iš varžytinių aktą pripažįsta negaliojančiu, tai turto pardavimo iš varžytinių aktas teismo sprendimu pripažįstamas negaliojančiu CPK 602 str. 6 p., o ne CK 1.80 str. 1 d. pagrindu. Šioje byloje teismas teisingai vertino, ar yra pagrindas perdavimo aktą pripažinti negaliojančiu pagal LR CPK 602 str. Kadangi ieškovai neįrodė, jog yra pažeistos LR CPK 602 str. nuostatos, teismas teisėtai konstatavo, kad nėra įstatyminio pagrindo pripažinti perdavimo aktą negaliojančiu.

Ieškovai skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad pateikiant sutikimą perimti turtą nebuvo pažeistos ieškovų teisės. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais apeliantų argumentais. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 str.1 d.). LR CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK nustatytas išimtis. Byloje pateiktas atsakovės D. K. 2010-01-10 prašymas, kuriame nurodyta, kad ji sutinka perimti iš antrųjų varžytinių neparduotą žemės sklypą, ir iš šio prašymo matyti, jog prašyme yra antstolio padėjėjo A. M. žyma apie prašymo gavimą 2010-01-11 (t. 1, b. l. 41). Pažymėtina, kad A. M. teismo posėdyje paaiškino, jog atsakovė D. K. prašymą į antstolių kontorą pateikė likus 10-15 min. iki darbo pabaigos, todėl šį prašymą atidavė užregistruoti tik sekančią dieną, t. y. 2010-01-11. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė D. K. prašymą perimti iš antrųjų varžytinių neparduotą žemės sklypą pateikė laiku, tai yra nepraleisdama nustatyto termino.

Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad teismas neįvertino aplinkybės, jos įkeistas turtas buvo parduotas mažiausiai už tris kartus mažesnę nei rinkos kaina. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis apeliaciniame skunde išdėstytomis nuostatomis. LR CPK 681 str. numato, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu viena iš šalių prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę ir tokiu atveju turto verte laikoma eksperto nustatyta vertė (LR CPK 681 str. 1 d., 4 d.). Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolio pavedimu ginčo žemės sklypo įvertinimą atliko UAB „Lituka ir Ko“. Iš pateiktos išvados matyti, kad preliminari rinkos vertė vertinimo dieną buvo 41 000 Lt. Pažymėtina, kad ieškovai antstolio nustatytos kainos neginčijo, todėl antstolis neturėjo pareigos skirti ekspertizę turto kainai nustatyti. Be to, iš dviejų paskelbtų varžytinių turto parduoti nepavyko, o tai pat patvirtina, kad įkeisto žemės sklypo kaina buvo nustatyta teisingai. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad priverstinio vykdymo procese, ginčo sklypo nustatyta vertė nebuvo per maža ir antstolis nepažeidė areštuoto turto įkainojimą reglamentuojančių teisės normų.

Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad 2010-06-23 pirkimo–pardavimo sutartis yra neteisėta, nes turtas yra perleistas neteisėtai įgyto akto pagrindu, todėl šis sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, sandorių negaliojimo institutas taikomas siekiant užtikrinti sandorių ir jų pagrindu atsiradusių civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslo siekimui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2010-06-23 sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. MV7-4949 sąlygos ir turinys nepažeidžia nustatytų imperatyvių įstatymo normų. Atsakovas V. E. yra sąžiningas žemės sklypo įgijėjas. Pažymėtina, kad pagal LR CK 6.145 str. 1 d. restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu. Kolegija pažymi, kad teismas teisingai konstatavo, jog turto perdavimo atsakovei D. K. aktas yra teisėtas ir nėra pagrindo pripažinti jo negaliojančiu. Galima padaryti išvadą, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kad atsakovas V. E. yra nesąžiningas įgijėjas, taip pat nepateikė įrodymų, kad 2010-06-23 pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia bei taikyti restituciją.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovų atsakovei D. K. priteistina po 600 Lt už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 98 str. 1 ir 3 d.)

Atsakovas V. E. pateikė paaiškinimus raštu ir prašė priteisti 3 500 Lt atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo raštu pateikti paaiškinimai nėra įstatyme numatytas procesinis dokumentas, todėl nėra pagrindo iš ieškovų priteisti atsakovo V. E. turėtas atstovavimo išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d., teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovų R. B. ir N. B. priteisti atsakovei D. K. po 600 Lt už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Žydrūnas BertašiusKolegijos teisėjai Irma ČuchrajEugenija Morkūnienė