Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2011-06-14 · Civilinė byla Nr. 2-783-826/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-06-14Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-03-15Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-14
Bylos Nr.
2-783-826/2011
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09202-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Ieškovas
R. B., N. B.
Atsakovas
D. K., V. E.
Trečiasis asmuo
„BTA“
Advokatai
Vaclovas Ruškys, Audrius Stonkus
Kategorijos
  • 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civiline byla Nr. 2-783-826/2011(proceso Nr.2-06-3-09202-2010-7)Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.; 41.; 45.6.; 21.4.; 21.5.; 21.6.; 99.9.; 110.4.; 129.19.3. (S)
KLAIPEDOS MIESTO APYLINKES TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 14 d.Klaipeda

Klaipedos miesto apylinkes teismo teisejas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieškovui R. B., ieškovu atstovui advokatui Audriui Stonkui, atsakovams antstoliui Aleksandrui Selezniovui, D. K., atsakoves D. K. atstovui advokatui Vaclovui Ruškiui ir atsakoves D. K. atstovui (igaliotiniui pagal pavedimo sutarti) A. V., atsakovui V. E., treciajam asmeniui A. K., treciojo asmens „BTA“ akcines draudimo bendroves filialo Lietuvoje atstovui A. B., teismo posedyje išnagrinejes civiline byla pagal ieškovu R. B. ir N. B. patikslinta ieškini atsakovams antstoliui Aleksandrui Selezniovui, D. K., V. E., tretiesiems asmenims „BTA“ akcines draudimo bendroves filialui Lietuvoje ir A. K., del 2010-02-08 turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojanciu, 2010-06-23 pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojancia, restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

ieškovai kreipesi i teisma prašydami pripažinti 2010-02-08 turto perdavimo išieškotojui akta negaliojanciu, pripažinti 2010-06-23 pirkimo – pardavimo sutarti negaliojancia ir taikyti restitucija. Ieškinyje nurode, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdomojoje byloje Nr.0010/09/06473 vykde 2009-08-04 Hipotekos skyriaus prie Klaipedos miesto apylinkes teismo nutarti Nr. 187-2N/2009 del ikeisto turto (žemes ukio paskirties sklypo, esancio Kalotes km., Klaipedos raj., bendras plotas 0.2567 ha., unikalus Nr. 4400-0286-3887) pardavimo iš varžytiniu išieškotojos D. K. naudai. 2009-10-05 Antstolis Aleksandras Selezniovas prieme patvarkyma Nr. 0010/09/06473 del pardavimo iš varžytiniu, t.y. pardavima iš pirmuju varžytiniu. Kadangi i antstolio Aleksandro Selezniovo 2009 m. lapkricio 11 d. vykusias varžytines neatvyko nei vienas pirkejas, 2009-11-12 antstolis pasiule išieškotojai D. K. perimti neparduota iš pirmuju varžytiniu turta. Išieškotoja D. K. atsisake neparduoto iš pirmuju varžytiniu turto ir papraše paskelbti antrasias varžytines areštuotam turtui. 2009 m. lapkricio 18 d. antstolis paskelbe apie antrasias aukšciau nurodyto žemes sklypo varžytines. Atsižvelgiant i tai, jog antrose varžytinese vel neatvyko nei vienas pirkejas, antstolis pasiule perimti neparduota iš antruju varžytiniu turta išieškotojai. Pasiulydamas perimti neparduota iš antruju varžytiniu turta antstolis nustate, jog apie apsisprendima periimti turta, išieškotoja turi pranešti iki 2010-01-11. 2010 m. sausio 11 d. atvykus i antstolio kontora išsiaiškinti ar išieškotoja pageidavo perimti turta ir antstolio darbuotojai paaiškinus, jog tokio pobudžio prašymo išieškotoja nepateike, buvo isitikine, jog sklypas liko ju nuosavybe ir gali pats ieškoti pirkejo bei tuo paciu keisti jo paskirti, tikslu padidinti sklypo verte, o taip pat ieškoti kitu galimybiu atsiskaityti su kreditoriumi. Praejus keliems menesiams, sužinojo, jog nuosavybes teises i mineta sklypa perleistos išieškotojai D. K., sklypo kaina nustacius 24600 Lt., taciau išieškotoja savo 2010-01-10 dienos prašyma antstoliui pateike tik 2010-01-12. Tokiu budu išieškotoja pažeide antstolio nustatyta termina tokio pobudžio prašymo pateikimui, o antstolis, surašydamas 2010-02-08 Turto perdavimo išieškotojui akta viršijo savo igaliojimus ir atliko neteisetus veiksmus. Del to patyre didele žala netekdami dideles vertes turto. Turto perdavimo išieškotojui aktas prilyginamas notariškai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarciai, ir jis gali buti pripažintas negaliojanciu, jeigu neatitinka istatymo reikalavimu ir/ar yra pažeistos imperatyvios teises-normos. Sandorio-pripažinimas negaliojanciu sukelia tam tikras, pasekmes - restitucijos taikyma (šaliu gražinima i pradine padeti). Vadovaujantis LR CK 6.145 str. 1d. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo gražinti kitam asmeniui turta, kuri jis gavo neteisetai arba per klaida, arba del to, kad sandoris, pagal kuri jis gavo turta, pripažintas negaliojanciu ab initio arba del to, kad prievoles negaljma ivykdyti del nenugalimos jegos. Kadangi atsakove D. K. turta gavo neteisetai, todel ieškovams gražintinas žemes sklypas.

Atsiliepimas

Atsakovas antstolis Alekdsandras Selezniovas pateike atsiliepima i pareikšta ieškini, kuriame nurode, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ji atmesti. Ieškinyrs yra grindžiamas tuo, kad atsakove D. K., nepateike antstolio kontorai sutikimo perimti neparduota iš varžytyniu turta per antstolio nustatyta termina, t.y. iki 2010 m. sausio 11 d. Su šiuo ieškovu teiginiu nesutinka, nes išieškotoja sutikima perimti neparduota iš antruju varžytyniu turta pateike 2010 m. sausio 11 d. Antstolio padejejas paaiškinime antstoliui nurode, kad atsakove D. K., sutikima perimti neparduota iš antruju varžytyniu turta pateike antstolio padejejui 2010 m. sausio 11 d. Kadangi antstolio padejejas nurodyta sutikima gavo 2010 m. sausio 11 d. vakare, sutikimas antstolio gaunamu dokumentu žurnale buvo užregistruotas 2010 m. sausio 12 d., todel ieškovu teiginiai apie tai, kad antstolis pažeide CPK 723 str. reikalavimus yra nepagristi, kadangi sutikimas perimti neparduota iš antruju varžytyniu turta buvo pateiktas nustatytu laiku 2010-01-11, o užregistruotas sekancia darbo diena, t.y. 2010-01-12. Vykdymo procese kaip ir civiliniame procese yra dvi šalys, iš kuriu viena šalis paprastai buna nepatenkinta jos atžvilgiu priimtais sprendimais, taciau tai visiškai nereiškia, kad asmuo priemes šaliai nepalanku sprendima yra tos šalies atžvilgiu šališkas ar norintis jai pakenkti. Ypatingai tai pastebima vykdymo procese, kuriame antstolis, kuris turi užtikrinti priverstini teismo sprendimo ivykdyma, prieš šalies valia priima tos šalies atžvilgiu tam tikrus vykdymo sprendimus. Taciau tai velgi nereiškia, kad antstolis priemes šaliai nepalanku sprendima yra tos šalies atžvilgiu šališkas ar priešiškas, tai reiškia tik tai, kad antstolis vykdo jam valstybes deleguota funkcija ir nieko daugiau. Ieškovai visus procesinius dokumentus gavo, todel turejo pakankamai laiko reikšti prieštaravimus ar nesutikus su turto perdavimu išieškotojui, kodel ieškovai šiomis savo teisemis nesinaudojo yra žinoma tik ieškovams.

Atsakove. D. K. pateike atsiliepima i ieškini, kuriame nurode, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo ji atmesti, nurode, kad LR CPK 602 straipsnyje nustatyta, kad turto perdavimo išieškotojui aktas suinteresuotu asmenu reikalavimu teismo gali buti pripažintas negaliojanciu: 1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturejo teises dalyvauti varžytynese; 3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisetai pašalintas iš varžytyniu proceso arba buvo neteisetai atmesta kurio nors asmens pasiulyta aukštesne kaina; 4) jeigu turtas buvo parduotas anksciau, negu buvo skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 5) jeigu buvo pažeista CPK 715 straipsnyje numatyta skolininko teise; 6) jeigu turtas parduotas už kaina, mažesne, negu ji turejo buti nustatyta LR CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio l dalyje nustatyta tvarka. Ieškovai turto perdavimo išieškotojui akto pripažinima negaliojanciu grindžia tuo, kad ji prašyma perimti iš antruju varžytiniu neparduota ieškovams nuosavybes teise priklausanti turta pateike antstoliui A. Selezniovui 2010-01-12, nors antstolio nustatytas terminas mineto prašymo pateikimui buvo iki 2010-01-11. Ieškinyje nurodytas turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojanciu pagrindas (termino prašymui pateikti praleidimas viena diena) neatitinka LR CPK 602 straipsnyje itvirtintu pagrindu, todel nera teisinio pagrindo 2010-02-08 turto perdavimo išieškotojui akta pripažinti negaliojanciu. Tos pacios nuomones laikesi ir Klaipedos m. apylinkes teismo teiseja G. Seselskyte, kuri vykdydama teismine kontrole itvirtinta LR CPK 702 bei 725 straipsniuose, 2010-03-17 rezoliucija patvirtino 2010-02-08 turto perdavimo išieškotojui akta. Ieškinyje nurodytos aplinkybes, kad ji prašyma perimti iš antruju varžytiniu neparduota ieškovams nuosavybes teise priklausanti turta pateike antstoliui A. Selezniovui 2010-01-12 yra neatitinkancios tikroves, nes ji mineta prašyma pateike 2010-01-11 atvykusi i antstolio Aleksandro Selezniovo kontora ir prašyma iteikusi vykdomaja byla Nr. 0010/09/06473 vykdanciam antstolio Aleksandro Selezniovo padejejui A. M., kuris padares mineto prašymo kopija, ja perdave jai su žyma „gavau antstolio padejejas A. M. 2010-01-11 /parašas/". Aplinkybe, kad ant mineto prašymo antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje uždeta gavimo data yra 2010-01-12 atsakovei tapo žinoma tik gavus iš Klaipedos miesto apylinkes teismo procesinius dokumentus (ieškovu pareikšta ieškini). Atsakovei nuvykus i antstolio Aleksandro Selezniovo kontora, D. K. buvo paaiškinta, kad Aleksandro Selezniovo kontoros darbuotojai registruodami D. K. prašyma padare rašymo apsirikima (technine klaida) ir vietoj teisingos prašymo gavimo dienos 2010-01-11 nurode klaidinga 2010-01-12. A. D. K. prašyma perimti iš antruju varžytiniu neparduota ieškovams nuosavybes teise priklausanti turta antstolio Aleksandro Selezniovo kontorai padave nepraleidusi prašymo padavimo termino, todel ieškovu nurodyta aplinkybe del prašymo pateikimo termino praleidimo yra neatitinkanti tikroves ir niekine.

Atsakovas. V. E. pateike atsiliepima i pareikšta ieškini, kuriame nurode, kad pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo ji atmesti, nurode, kad iš antstolio Aleksandro Selezniovo padejejo A. M. 2010-08-09 paaiškinimo Nr. B-71 atsakove (išieškotoja) D. K. prašyma perimti iš antruju varžytiniu neparduota ieškovams nuosavybes teise priklausanti turta pateike antstolio Aleksandro Selezniovo kontorai 2010-01-11, t.y. nepraleidusi prašymo pateikimo termino. Tai patvirtina ir atsakoves D. K. atsiliepime nurodytos faktines aplinkybes, kad mineta prašyma pateike 2010-01-11 atvykusi i antstolio Aleksandro Selezniovo kontora ir prašyma iteike vykdomaja byla Nr. 0010/09/06473 vykdanciam antstolio Aleksandro Selezniovo padejejui A. M., kuris padares mineto prašymo kopija, ja perdave D. K. su žyma „gavau antstolio padejejas A. M. 2010-01-11 /parašas/". 2010-06-23 sudarytos pirkimo pardavimo sutarties Nr. MV7-4949 salygos ir turinys nepažeidžia nustatytu imperatyviuju istatymo normu. Mineta sutartis sudaryta istatymo nustatyta notarine forma. Atsakovas. V. E. yra žemes sklypo, esancio Kalotes km., Klaipedos r., unikalus Nr. 4400-0286-3887, sažiningas igijejas.

Tretysis asmuo BTA akcines draudimo bendroves filialas Lietuvoje pateike atsiliepima i ieškini, kuriame nurode, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo ji atmesti, nurode, kad ieškovai nenurodo, kad jie butu anksciau skunde kokius nors antstolio veiksmus del turto ikainojimo ar varžytiniu pravedimo tvarkos, taip pat nenurodo nei vienos faktines aplinkybes, kuria butu galima vertinti kaip antstolio neteisetus veiksmus. Kaip matyti iš ieškovo pateiktu duomenu, antstolis atliko vykdymo veiksmus, laikydamasis LR CPK 719 str., 724 str. ir kitu teises aktu reikalavimu, o vadovaudamasis LR CPK 722 str.2 d., neivykus antrosioms varžytinems jis pasiule išieškotojai pasiimti neparduota turta ir tik jai atsisakius ši turta paimti, galejo buti taikomos CPK 723 str. numatytos pasekmes. Kompleksiškai aiškinant ši straipsni yra akivaizdu, kad turto gražinimo skolininkui pagrindai atsiranda tik tuomet, kai antstolis yra isitikines, kad išieškotojas šio turto neperims. Šiuo gi atveju, ta aplinkybe, kad antstoliu kontoroje išieškotojos sutikimas paimti turta buvo iregistruotas keliomis valandomis veliau antstolio nustatyto pranešimui pateikti termino O jeigu taip ir buvo iš tikruju), nesudaro prielaidu spresti apie kokius tai vykdymo proceso pažeidimus. Be to, LR CPK 722 str. nera itvirtinta nuostata, kad antstolis po antruju neivykusiu varžytiniu privaletu reikalauti iš išieškotojo rašytinio pranešimo apie sutikima paimti turta, o tokio sutikimo pateikimo termino nustatymas yra paties antstolio diskrecija, o ne imperatyvus istatymo reikalavimas. Istatymas nedraudžia antstoliui, siekiant pagrindiniu vykdymo proceso tikslu ir laikantis protingumo, sažiningumo ir teisingumo principu, pratesti išieškotojui nustatyta sutikimo pareiškimo termina arba sutikima priimti veliau. LR CPK 723 str. reglamentuoja išieškotojo atsisakymo paimti iš antruju varžytiniu neparduota turta pasekmes, kurios atsiranda ne todel, kad išieškotojas savo sutikima pateike veliau nustatyto termino, bet tuomet, kai išieškotojas atsisake paimti iš antruju varžytiniu neparduota turta. Pagal LR CPK 702 str. Turto perdavimo išieškotojui akta tvirtina teisejas, todel šio Akto teisetumas jau buvo patikrintas, o ieškovai teismui nepateike jokiu skundu del antstolio veiksmu, nors apie paveluota išieškotojos sutikimo priemima ir turto perdavimo išieškotojai fakta, kaip nurodoma ieškinyje, jiems buvo žinoma. Ieškovai, reikalaudami panaikinti 2010-02-08 Turto perdavimo išieškotojai akta ir taikyti restitucija, nenurodo, kokia žala jie patyre del mineto akto surašymo (net ir pritaikius LR CPK 723 str. nuostatas, skolininkas nera atleidžiamas nuo pareigos atlyginti skola išieškotojui), kadangi perdavus hipoteka ikeista turta išieškotojai, atitinkamai sumažejo ieškovu skolos. Kaip jie nurodo ieškinyje, skolininkai neturi jokio kito turto, i kuri gali buti nukreiptas išieškojimas pagal atsakoves D. K. kreditorini reikalavima, nes „visas musu turtas areštuotas, vyksta varžytines, skolos dydžiai didesni nei turto vertes, šiuo metu abu nedirbame". Be to, ieškovai nenurodo, kokiomis faktinemis (ir teisinemis) aplinkybemis remiantis jie pageidauja taikyti restitucija turto igyjejo -V. E. atžvilgiu. Sprendžiant bet koki ginca del antstolio civilines atsakomybes butina nustatyti, ar antstolis atliko kokius nors neteisetus veiksmus, o tuomet svarstyti, ar yra visos pagrindines salygos antstolio civilinei atsakomybei atsirasti (LR CK 6.246-6.249). Ieškovai nepateikia jokiu faktu ir irodymu, kad antstolis butu pažeides istatyma ir ieškovu teises, todel nera pagrindo svarstyti apie antstolio neteisetu veiksmu konstatavima, o tuo paciu ir civilines atsakomybes atsiradima bei draudiko - treciojo asmens prievoles, kylancias iš antstolio profesines veiklos civilines atsakomybes draudimo sutarties.

Teismo posedžio metu ieškovas praše ieškini tenkinti pilnai ir paaiškino, kad išieškotoja D. K. praleido antstolio nustatyta termina iki 2010-01-11 pateikti apsisprendima del turto peremimo, patvirtino, nes 2010-01-11 prieš pat darbo dienos pabaiga buvo nuvykes su draugu pas antstoli ir buvo patikintas kad toks išieškotojos prašymas nepateiktas. Išvyko iš antstolio jau po 17 val. Vykdymo metu iš antstolio visus dokumentus, susijusius su vykdymo procesu šioje byloje gaudavo, sklypo verte buvo didesne, nes šalia buves sklypas buvo parduotas už didesne kaina, taciau antstolio veiksmu neskunde, nes buvo suklaidintas del to, kad esant teismo nutarciai skusti nebegalima. Jo išsilavinimas yra aukštasis, šiuo metu yra bedarbis. Jis dare viska, kad sklypas nebutu parduotas. Jeigu butu buvusios varžytines, butu padejes jo draugas. Apie tai, kad galima atvykti pas antstoli su savo pirkeju, jam yra žinoma, bet pirkejo neturejo. Galimybes atsiskaityti su kreditoriais neturejo. Iki to su antstolio veiksmu apskundimu susidurti neteko. Prieš metus jo bylos buvo pasiekusios Lietuvos Aukšciausiaji teisma. Buvo skundžiami antstolio veiskmai del turto daliu nustatymo. Apie tai, kad galima skusti antstolio veiksmus jam buvo žinoma. Apie tai, kad teisme pateiktas tvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktas jam nebuvo žinoma. Ar buvo gaves iš teismo pranešima apie tai, kad bus tvirtinamas turto perdavimui išieškotojui aktas nežino, nes buvo išvykes tuo metu i užsieni.

Šalies argumentai

Ieškovu atstovas teismo posedžio metu praše ieškini tenkinti, paaiškino, kad ieškovas aktyviai domejosi išieškojimu, buvo isitikines, kad išieškotojas neperims turto. Duomenu, kad išieškotojas butu prašes pratesti termina, byloje nera. 2010-01-11 apie 17 val. ieškovas buvo antstolio kontoroje, taciau tokio prašymo nebuvo gauta. Teismas turi vadovautis vykdomaja byla, kad prašyms antstolio kontoroje gautas 2010-01-12, tai yra, praleidus antstolio nustatyta termina. Ieškovas patyre žala – neteko dideles vertes turto. Atsakove veliau sklypa pardave už daug didesne kaina.

Atsiliepimas

Atsakove D. K. teismo posedžio metu ieškini praše atmesti, paaiškino, kad už skola buvo ikeistas žemes sklypas. Iš ieškovo nesulauke ne vieno skambucio. Kokia buvo sklypo verte ji nežino, nes tai antstolio kompetencija. Prašymas pateiktas laiku paskutine diena. Prašymo anksciau neteike, nes 2009 m. lapkricio menesi ieškovas pardave nama Tauro g.9, Klaipeda, per „Westcity“ agentura, todel tikejosi, kad jis atsiskaitys. 2010-01-11 pas antstoli nuveže jos kolege, blanka buvo pasiemusi iš antstolio anksciau, užpilde 2010-01-10 sekmadieni namuose, todel tokia data yra nurodyta. Pas antstoli buvo prieš darbo pabaiga 2010-01-11, taciau ieškovo ten nesutiko. Po prašymo pateikimo su B. nebendravo. Birželio menesi sklypas buvo parduotas V. E., nes labai buvo reikalingi pinigai.

Atsakovas antstolis Alekdandras Selezniovas teismo posedžio metu ieškini praše atmesti, paaiškino, kad jo kontoroje naudojamu dokumentu blankus galima atsispausdinti, nes jie skelbiami viešai kontoros internetiniame puslapyje. Praktikoje pasitaiko, kad tenka gauti dokumenta ir apie jo gavima pasirašyti viena diena, o užregistruoti kita diena. Taciau tai nereiškia, kad dokumentas gautas tik po jo užregistravimo, nes fiziškai jis gautas anksciau. Antstolio padejejas turejo teise priimti dokumenta. Dokumento gavimo aplinkybes gales paaiškinti jo padejejas, kuris pakviestas liudytoju. Pagal Aukšciausiojo teismo praktika, vieneriu metu terminas jeigu po antruju varžytiniu išieškotojas neperima turto, nera taikomas.

Atsakovas. V. E. teismo posedžio metu ieškini praše atmesti, paaiškino, kad nežino, kas ivykdo tarp ieškovo ir K.. Jis apie sklypo pardavima sužinojo per portala www.skelbiu.lt. Sklypa jis isigijo už realia kaina, nes sklypo užstatymo plotas yra labai mažas nors pats sklypas yra 26 a. Per sklypa eina du kabeliai, kuriuos reikia iškelti. Vieno kabelio iškelimas kainuoja apie 10000,00 Lt. Sklypo reali tuometine verte yra nurodyta registro centro išraše. Sklypa jauciasi isigijes sažiningai.

Treciojo asmens atstovas A. B. teismo posedžio metu praše ieškini atmesti, paaiškino, kad ieškovas ir jo atstovas nepateike jokiu irodymu, kad antstolis pažeide imperatyviasias teises normas. Turto perdavimo išieškotojui aktas buvo patvirtintas teismo. Niekur nera nurodyta, per kiek laiko reikia pateikti savo apsisprendima del turto peremimo. Per menesi turi buti inešti pinigai. Taip ir buvo padaryta. Ieškovas galejo skusti antstolio veiksmus, turi aukštaji išsilavinima, verslininkas. Ieškovas privalo irodyti padaryta žala. Jokio pagrindo taikyti restitucija nera.

Tretysis asmuo A. K. paaiškino, kad aplinkybiu paaiškinti negali, nes viska tvarke jo sutuoktine. Jie lauke iki paskutnes dienos del turto peremimo. Veliau sklypas buvo parduotas už 34000,00 Lt.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad išieškotoja D. K. atvyko i kontora 2010-01-11 likus 10 – 15 min. iki darbo dienos pabaigos. Jos prašymas buvo padetas ant stalo, o kita diena perduotas užregistruoti. Skolininkas nuo pat pirmos dienos žinojo, kokios yra pasekmes nepardavus turto iš varžytiniu. Kad paskutine termino diena butu atvykes skolininkas jis nepamena. Jokio pagrindo slepti nuo ieškovo, kad jo turta perima išieškotoja, nebuvo. Pagrindo manyti, kad antstolio veiksmu negalima skusti, jis skolininkui nesudare. Su klientais tenka susitikti ir po darbo valandu. Dokumentai gali buti perduodami administratorei, antstoliui ar antstolio padejejui. Jeigu dokumentus gauna antstolis ar antstolio padejejas, veliau jie perduodami registravimui. Tuo metu kai išieškotoja atneše prašyma, administratores jau nebebuvo. Apie vykdymo eiga skolininkas buvo informuotas, su juo bendrauta buvo gana dažnai.

Liudytoja L. E. paaiškino, kad 2010-01-11 darbo dienos pabaigoje po ketvirtos valandos, gal puse penkiu veže savo kolege D. K. i antstolio A.Selezniova kontora. Žino, kad buvo paskutine diena paduoti pareiškima. Mate kontoros tarnautojo paraša, kad ta dokumenta gavo. Ar prašymo data sutapo su kalendorine diena nepamena.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Sandorio pripažinimas negaliojanciu yra vienas iš civiliniu teisiu gynimo budu. Teismo sprendimu sandoris gali buti pripažintas negaliojanciu tik istatymuose itvirtintais sandoriu pripažinimo negaliojanciais pagrindais. Turto pardavimo iš varžytyniu akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojanciu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas LR CPK 602 straipsnis. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje pripažistama, kad, atsižvelgiant i varžytyniu ir antstolio institutu esme bei specifika, pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytyniu akta negaliojanciu civilinio proceso teiseje yra tik imperatyviuju teises normu esminiai pažeidimai, varžantys asmenu teises bei teisetus interesus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilineje byloje A. G., V. G. v. antstole R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). Taigi turto perdavimo išieškotojui aktas teismo sprendimu gali buti pripažintas negaliojanciu tik specialiojoje teises normoje – LR CPK 602 straipsnyje – itvirtintais pagrindais.

Perduodant turta išieškotojui yra sukuriama jo perdavimo teisetumo prezumpcija, nes procesa vykdo valstybes igaliotas asmuo – antstolis, o turto perdavimo išieškotojui akta tvirtina teismas. Taip siekiama užtikrinti šaliu, dalyvavusiu vykdymo procese, teisiniu santykiu stabiluma, teisetu interesu pusiausvyra bei igyvendinti vykdymo proceso operatyvumo principa. Del šiu priežasciu LR CPK 602 straipsnyje nustatytas antstolio ir teismo klaidu vykdymo procese ištaisymo budas – turto perdavimo išieškotojui akto negaliojimo institutas, pagal kuri teismo patvirtintas turto perdavimo išieškotojui aktas gali buti pripažistamas negaliojanciu, taikytinas tik išimtiniais atvejais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-08-27 antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje buvo gautas išieškotojos D. K. prašymas del vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidu apmokejimo ir pateiktas 2009-08-04 Hipotekos skyriaus prie Klaipedos miesto apylinkes teismo nutartis del žemes sklypo, kurio unikalus Nr.4400-0286-3887, priklausancio R. B. ir N. B. pardavimo iš varžytiniu (vykd. bylos Nr.0010/09/06473, 1 - 3 lapai). 2009-08-27 antstolio patvarkymu vykdomasis dokumentas buvo priimtas (vykomosios bylos Nr. 0010/09/06473, 5 lapas). Pagal 2009-08-31 UAB „Lituka“ ir Ko vertinima, šio žemes sklypo vete nustatyta 41000,00 Lt (vykomosios bylos Nr. 0010/09/06473, 7 - 12 lapai). 2009-09-04 turto aprašu buvo nustatyta žemes sklypo verte, su aprašu supažindintas ieškovas R. B. (vykomosios bylos Nr. 0010/09/06473, 13, 14 lapai). 2009-11-11 buvo paskelbtos žemes sklypo varžytines, taciau i varžytines neatvyko ne vienas pirkejas (vykomosios bylos Nr. 0010/09/06473, 17 - 28 lapai). 2009-12-22 buvo paskelbtos antrosios žemes sklypo varžytines, apie jas informuoti išieškotoja ir skolininkai, taciau varžytines neivyko, nes i jas neatvyko ne vienas pirkejas (vykomosios bylos Nr. 0010/09/06473, 30 – 41, 44 lapas). 2009-12-22 išieškotojai buvo pasiulyta iki 2010-01-11 apsispresti ar perims iš varžytiniu neparduota turta, apie pasiulyma informuoti skolininkai (vykomosios bylos Nr. 0010/09/06473, 42, 43 lapas). Išieškotoja pateike 2010-01-10 prašyma, ant kurio vykdomojoje byloje yra registracijos spaudas 2010-01-12 (vykomosios bylos Nr. 0010/09/06473, 45 lapas). 2010-03-17 Klaipedos miesto apylinkes teisme buvo patvirtintas Turto perdavimo išieškotojui aktas (vykomosios bylos Nr. 0010/09/06473, 60 lapas). 2010-04-09 skolininkas R. B. gavo iš antstolio Aleksandro Selezniovo padejejo pranešima del perduoto ikeisti turto (vykomosios bylos Nr. 0010/09/06473, 62 lapas). 2010-06-23 d. pirkimo pardavimo sutartimi V. E. isigijo žemes sklypa, esanti Kalotes k. Klaipedos r., kurio unikalus Nr.4400-0286-3887, (b.l. 76).

Ieškovas savo reikalavimus byloje grindžia tuo, kad išieškotoja per antstolio nustatyta termina neišreiške savo valios del turto peremimo, be to, turtas perimtas už mažesne kaina nei jis yra vertas, todel to jis patyre didele žala.

Del 2010-01-10 D. K. prašymo pateikimo datos.

LR CPK 722 str. 2 d. numato, kad jeigu varžytines paskelbtos neivykusiomis del to, kad i jas neatvyko ne vienas asmuo, antstolis išieškotojui pasiulo pasiimti neparduota turta už neivykusiose antrosiose varžytinese skelbta pradine parduodamo turto kaina. Šioje byloje tarp šaliu nera ginco del to, kad antrosios varžytines buvo paskelbtos neivykusiomis, nes i jas neatvyko ne vienas asmuo. Teismas byloje nenustate jokiu varžytiniu rengimo tvarkos pažeidimu, nurodytu LR CPK 691 – 723 str.

2009-12-22 antstolis Aleksandras Selezniovas išieškotojai pasiule iki 2010-01-11 apsispresti ar perims iš antruju varžytiniu neparduota turta (vykomosios bylos Nr. 0010/09/06473, 43 lapas). LR CPK 722 str. nenustato per koki termina išieškotojas privalo pateikti savo apsisprendima. Termino nustatymas yra antstolio diskrecijos teise, šiuo atveju taip pat gali buti taikomos LR CPK 77 ir 78 str.

Ieškovas prašymo nepateikimo laiku fakta irodineja savo paaiškinimu ir prašymo registracijos data. Atsiliepime i ieškovu ieškini atsakove D. K. pateike 2010-01-10 prašyma, adresuota antstoliui Aleksandrui Selezniovui, kuriame nurodo, kad sutinka perimti iš antruju varžytiniu neparduota žemes sklypa. Šio prašymo viršutiniame dešiniame krašte yra antstolio padejejo A. M. žyma apie prašymo gavima 2010-01-11 d. su jo parašu (b.l. 41). Liudytojas A. M. ir liudytoja L. E. patvirtino, kad šis prašymas buvo pateiktas laiku. Teismas neturi pagrindo netiketi tiek antstolio Aleksandro Selezniovo padejejo A. M., tiek atsakovo antstolio Aleksandro Selezniovo parodymais, kad praktikoje pasitaiko, kad dokumento gavimo ir registracijos data gali skirtis, o šiuo atveju prašymas buvo pateiktas laiku, tai yra, 2010-01-11.

Kasacinis teismas yra pažymejes, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas ivertina irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymais; jokie irodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytas išimtis. Teismas, vertindamas irodymus, turi vadovautis ne tik irodinejimo taisyklemis, bet ir logikos desniais, pagal vidini isitikinima padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti irodymus, vadovaujantis vidiniu isitikinimu, yra teisejo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisejui, kaip vertinti viena ar kita irodyma. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne karta pabrežta, kad irodymu pakankamumo taisykle civiliniame procese grindžiama tikimybiu pusiausvyros principu. Civiliniame procese irodinejimas turi savo specifika – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvada apie tam tikru aplinkybiu buvima tik tada, kai del ju egzistavimo nera absoliuciai jokiu abejoniu. Išvada apie faktu buvima teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikru abejoniu del fakto buvimo išlieka, taciau byloje esanciu irodymu visuma leidžia manyti esant labiau tiketina atitinkama fakta buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilineje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentu biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Bendroji irodinejimo pareigos paskirstymo taisykle yra ta, kad kiekviena šalis turi irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovas privalo irodyti jo teise sukuriancius faktus, taciau neturi irodineti ta teise paneigianciu faktu – tokius faktus, atsikirsdamas i ieškovo reikalavima, turi irodyti atsakovas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilineje byloje N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“; byla Nr. 3K-3-112/2008).

Teismas, laikydamasis irodinejimo ir irodymu vertinimo taisykliu, suformuluotu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–185 straipsniuose, ivertines byloje surinktus irodymus, daro išvada, kad atsakove D. K. ir atsakovas antstolis Aleksandras Selezniovas irode, kad 2010-01-10 išieškotojos D. K. prašymas antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje buvo pateiktas 2010-01-11.

Atmestinas ieškovo argumentas del to, kad jeigu antstolis iš ieškotojos butu nepriemes prašymo del turto peremimo, butu taikomos LR CPK 723 str. numatytos pasekmes. Hipoteka, kaip skolinio isipareigojimo ivykdymo užtikrinimo, ikeiciant nekilnojamaji daikta, budas, pasižymi greitomis supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo proceduromis. Kasacinio teismo pabrežta, kad hipotekos kreditoriaus teises i reikalavimo patenkinima iš ikeisto turto ne ginco tvarka, naudojantis pirmenybe prieš kitus kreditorius, esme – greitas ir ekonomiškas reikalavimo patenkinimas (pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilineje byloje pagal pareiškejo AB banko „ Hansabankas“ prašyma, bylos Nr. 3K-3-573/2004; kt.).

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2004-10-27 nutartyje civilineje byloje Nr. 3K-3-573/2004 (Publikuota: „Teismu praktika“ Nr. 23, 2005 m. 1.6 Del CPK 723 straipsnyje numatytu atsisakymo paimti iš antruju varžytyniu neparduota turta pasekmiu netaikymo hipotekos kreditoriui) išaiškino, kad pakartotinio išieškojimo nukreipimo i ta pati turta ribojimas vieneriu metu terminu taikymas hipotekos kreditoriui, kaip ir visiems kitiems kreditoriams, neatitiktu hipotekos, kaip prievoles ivykdymo užtikrinimo, paskirties. Hipotekos kreditoriaus teises i reikalavimo patenkinima iš ikeisto turto ne ginco tvarka, naudojantis pirmenybe prieš kitus kreditorius, esme – greitas ir ekonomiškas reikalavimo patenkinimas. Kadangi tol, kol nera realizuotas ikeistas turtas, istatymas nesuteikia teises hipoteka apsaugoto reikalavimo patenkinti, nukreipiant išieškojima i skolininko turta bendra tvarka, išieškojimo iš ikeistojo turto suvaržymas LR CPK 723 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu neatitiktu tikslu, siekiamu užtikrinant prievoles ivykdyma hipoteka, LR CK 1.5 straipsnio 4 dalies ir 1.9 straipsnio 1 dalies reikalavimu. Tokiu atveju hipotekos kreditoriaus istatymu itvirtinta padetis priverstinai išieškant skola butu vertintina ne kaip privilegijuota, bet kaip diskriminacine. Kolegija konstatavo, kad del specifines hipotekos kreditoriaus teisines padeties nukreipiant išieškojima i ikeista daikta, kuria nulemia jo igyta subjektine ikeitimo teise, santykis su ikeistu daiktu, hipotekos kreditoriui netaikomos kitiems (ne hipotekos) kreditoriams LR CPK 723 straipsnyje numatytos atsisakymo paimti iš antruju varžytyniu neparduota turta pasekmes.

Bylos nagrinejimo metu teismas nenustate jokiu pagrindu, numatytu LR CPK 602 str., kurie leistu turto perdavimo išieškotojui akta pripažinti negaliojanciu, todel nera pagrindo pripažinti Turto perdavimo išieškotojui akta negaliojanciu.

Del teisiu gynimo.

Šioje byloje ieškovas nepateike jokiu irodymu (išskyrus savo paaiškinimus), kad priverstiniame vykdymo procese jis neturejo galimybe pasinaudoti visomis savo, kaip skolininko, teisemis, tame tarpe, istatymo nustatyta tvarka (LR CPK 681 str. 3 d.) reikšti prieštaravimus del turto ikainojimo ar surasti iš varžytyniu parduodamo turto pirkeja (LR CPK 704 str.). Skolininkas buvo pasyvus ir šiomis savo teisemis nepasinaudojo. Atmestinas ieškovo argumentas del to, kad, pasak jo, anstolio kontoroje dirbantys asmenys ji suklaidino, duodami suprasti, kad antstolio veiksmu ir teismo nutarciu skusti negalima. Ieškovas pats teismo posedžio metu, atsakydamas i antstolio Aleksandro Selezniovo klausima, patvirtino, kad yra reiškes skundus del anstolio veiksmu ir jo bylos yra pasiekusios Lietuvos Aukšciausiaji teisma. Šios paties ieškovo patvirtintos aplinkybes leižia daryti išvada, kad ieškovas yra gerai susipažines su savo, kaip skolininko, teise skusti tiek antstolio, tiek teismo nutartis vykdymo procese. Apie tai, kad antstolio ir teismo priimti procesiniai sprendimai yra skundžiami yra nurodyti skolininkui (ieškovui) pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Del turto vertes.

Vykdymo stadijoje igyvendinamos pažeistu teisiu gynybos priemones, todel vykdymo proceso teisinis reguliavimas visu pirma skirtas išieškotojo teisiu ir teisetu interesu apsaugai. Del to antstolis privalo imtis visu teisetu priemoniu išieškotojo interesams apginti, taciau kartu turi nepažeisti ir kitu vykdymo proceso dalyviu teisiu bei teisetu interesu (Antstoliu istatymo 3 str. 1 d.). Šie proporcingumo ir interesu derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir ikainojant areštuota turta pagal LR CPK 681 str.(Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009-04-23 nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Pažymetina, kad Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, formuodamas teismu praktika istatymu aiškinimo bei taikymo klausimais nagrinejant bylas del areštuoto turto pardavimo iš varžytyniu arba skolininko pasirinktam pirkejui, yra pasisakes, kad aiškinant bei taikant nacionalines teises normas, susijusias su priverstiniu turto išieškojimu, turi buti atsižvelgiama ir i Europos Žmogaus Teisiu Teismo (toliau – EŽTT) išaiškinimus del nuosavybes teisiu apsaugos, proceso trukmes, teises i teisma, priverstinai parduodamo turto teisingos kainos ir kt. Nurodoma, jog EŽTT ipareigoja nacionalineje teiseje nenustatyti galimybes atlikti toki sandori, kai nepaisoma tikrosios turto vertes ir teisetu skolininko bei kreditoriaus interesu, pažeidžiama teisinga pusiausvyra tarp konkuruojanciu interesu, akcentuoja skolininko galimybe parduoti turta už kaina, atitinkancia rinkos verte ( Kanala v. Slovakia, no. 57239/00, par. 61).

LR CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto ikainojimo taisyklese reikalaujama, kad skolininko turtas butu ikainotas rinkos kaina, atsižvelgiant i turto nusidevejima bei arešto metu dalyvaujanciu išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto verte. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindu istatyma rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertes patvirtinimas konkreciame sandoryje; rinkos verte – apskaiciuota pinigu suma, už kuria galetu buti parduotas turtas vertinimo diena, sudarius tiesiogini komercini sandori tarp norinciu turta parduoti ir norinciu turta pirkti asmenu po šio turto tinkamo pateikimo i rinka, jeigu abi sandorio šalys veiktu dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitu sandoriu bei interesu. Taigi pagal istatyma vykdymo procese areštuotas turtas turi buti ikainotas objektyviai, maksimaliai artima esanciai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.

Šioje byloje antstolio pavedimu realizuojamo žemes sklypo ivertinimas buvo atliktas kvalifikuoto vertintojo – UAB „Lituka ir KO“, todel del nustatytos žemes sklypo 41 000 Lt rinkos vertes antstoliui abejoniu nekilo. Ivykusios dvi varžytynes, kuriu metu taip ir neatsirado žemes sklypo pirkeju, tik patvirtina, kad vertintojas nenustate per žemos sklypo kainos. Be to, pats ieškovas teismo posedžio metu patvirtino, kad žemes sklypo pirkejo neturejo, be to skolininkas negincijo antstolio nustatyto žemes sklypo kainos. Tai dar karta patvirtina, kad žemes sklypo kaina nebuvo nustatyta per žema. Išdestytu motyvu pagrindu teismas konstatuoja, kad priverstinio vykdymo procese skolininkui priklausancio žemes sklypo nustatyta verte nebuvo per maža ir antstolis nepažeide areštuoto turto ikainojima reglamentuojanciu teises normu (LR CPK 681 str.).

2010-06-23 d. pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojancia

Pagal LR CPK 178 straipsni ieškovas turi irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.

Ieškovas savo reikalavima del 2010-06-23 pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojancia ir restitucijos taikymo grindžia tuo, kad pripažinus turto perdavimo išieškotojui akta negaliojanciu, tai yra, pripažinus, kad turtas išieškotojai buvo perleistas nepagristai, 2010-06-23 pirkimo – pardavimo sutartis turi buti pripažinta negaliojancia.

Ieškovai nepateike jokiu irodymu, kad atsakovas V. E. buvo nesažiningas, nepateike jokiu irodymu, kurios leistu pripažinti pirkimo – pardavimo sutarti negaliojancia, todel ieškovu reikalavimas del 2010-06-23 pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojancia atmestinas.

Del restitucijos taikymo.

Istatymu leidejas, Civilinio proceso kodekso normose nustates specialu turto perdavimo išieškotojui akto negaliojimo instituta, nenustate specialiuju restitucijos taikymo taisykliu, todel turto perdavimo išieškotojui akta pripažinus negaliojanciu taikytinos bendrosios restitucijos taisykles.

Atsižvelgiant i tai, kad ieškovu reikalavimai del turto perdavimo išieškotojui akto ir 2010-06-23 pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojancia atmesti, nera pagrindo taikyti ir restitucijos.

Del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo.

Atsižvelgiant i tai, kad ieškinys yra atmestinas, 2010-09-23 nutartimi paskirtos laikinosios apsaugos priemones - žemes ukio paskirties sklypo, esancio Kalotes km., Klaipedos raj., bendras plotas 0.2567 ha., unikalus Nr. 4400-0286-3887 areštas, naikintinos, nesant pagrindo ju taikymui.

Del bylinejimosi išlaidu priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetas bylinejimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir butu atleista nuo bylinejimosi išlaidu mokejimo i valstybes biudžeta (LR CPK 93 str. 1 d.).

A. D. K. pateike irodymus apie patirtas 1000,00 Lt bylinejimosi išlaidas, susijusias su atsakovei suteikta teisine pagalba (b.l. 43).

Atsižvelgiant i atsakovei D. K. suteiktos teisines pagalbos apimti, konstatuotina, kad atsakoves prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmoketi yra pagristos, todel atsakovei iš ieškovu solidariai priteistina 1000,00 Lt išlaidu advokato teisinei pagalbai apmoketi (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas

nusprendžia:

ieškini atmesti.

Solidariai iš ieškovu R. B. ir N. B. atsakovei D. K. priteisti 1000,00 Lt bylinejimosi išlaidu.

2010-09-23 nutartimi taikytas laikinasias apsaugos priemones - žemes ukio paskirties sklypo, esancio Kalotes km., Klaipedos raj., bendras plotas 0.2567 ha., unikalus Nr. 4400-0286-3887 arešta, panaikinti.

Sprendimui isiteisejus antstoliui Aleksandrui Selezniovui gražinti vykdomaja byla Nr. 0010/09/06473.

Sprendimas per 30 dienu po jo priemimo ir paskelbimo gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui per Klaipedos miesto apylinkes teisma.

Teisejas Marius Dobrovolskis