- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-03
- Bylos Nr.
- 2S-646-856/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- A. J., D. J.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. J. ir D. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2429-476/2018, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai A. J. ir D. J. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti vienašališkai atsakovo Luminor Bank AB (buvusio AB DNB bankas) atliktą 2007-10-05 kreditavimo sutarties Nr. K-1400-2007-61 nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti, bei įpareigoti atsakovą Luminor Bank AB vykdyti 2007-10-05 kreditavimo sutartį Nr. K-1400-2007-61; pripažinti pilna apimtimi 2007-10-05 kreditavimo sutarties Nr. K-1400-2007-61 bendrosios dalies 43 ir 46.1 punktus neteisėtais ir negaliojančiais ab initio; pakeisti 2007-10-05 kreditavimo sutarties Nr. K-1400-2007-61 bendrosios dalies 39 punktą bei sumažinti 0,08 procento dydžio delspinigius iki 0,01 procento dydžio (I t., 3–10 b. l.).
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2018 m. birželio 5 d. sprendimu ieškovų A. J. ir D. J. ieškinį atmetė (II t. 40–51 b. l.).
Ieškovai 2018 m. liepos 5 d. pirmosios instancijos teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. birželio 5 d. teismo sprendimo panaikinimo (II t. 57–60 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartimi nustatė ieškovams 14 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, nurodė, kad apeliacinis skundas neapmokėtas žyminiu mokesčiu, be to, apeliacinį skundą pasirašė ieškovai, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, kad bent vienas iš ieškovų turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ar yra advokatai (II t., 64–65 b. l.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai A. J. ir D. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį ir klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, įpareigoti pirmosios instancijos teismą kreiptis į LR Konstitucinį teismą su paklausimu, ar LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai neprieštarauja LR CPK 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) (II t., 68–69 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Ieškovai ieškinį prieš atsakovą Luminor Bank AB teikė kaip vartotojai, kadangi sutartimi šalys susitarė ir patvirtino, jog kredito sutartis yra skirta vartojimo poreikiams tenkinti. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vartotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo ir vartojimo teisinių santykių, nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami. Ieškovai kaip vartotojai vadovavosi šia teisės norma ir žyminio mokesčio nemokėjo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį priėmė ir jį išnagrinėjo nereikalaudamas sumokėti žyminio mokesčio.
5.2. Pirmosios instancijos teismas verčia ieškovus susirasti advokatą, tačiau per nustatytą sprendimo apskundimo terminą to padaryti neįmanoma. Be to, advokato paslaugos kainuoja brangiai, ieškovai tokių lėšų neturi. Ieškovai nėra tie asmenys, kuriems valstybė galėtų suteikti nemokamą teisinę pagalbą, o jei ir galėtų suteikti, tai šis procesas galėtų įvykti ne anksčiau kaip per tris mėnesius.
5.3. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisės principais ir neteisėtai pareikalavo iš ieškovų, kad jų apeliacinis skundas būtų pasirašytas advokato.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantų A. J. ir D. J. atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Teisė į apeliaciją yra ne tik viena iš svarbiausių kiekvieno asmens procesinių teisių, užtikrinančių galimybę peržiūrėti neįsiteisėjusių teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, bet ir teisingo bylos išsprendimo bei teisingumo vykdymo garantas, ir ši teisė privalo būti įgyvendinta įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacinis skundas, be kita ko, turi atitikti byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų bendruosius formos ir turinio reikalavimus (CPK 111, 306, 311 straipsniai). Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžiantį pirmosios instancijos teismą įstatymų leidėjas įpareigojo patikrinti paduodamo apeliacinio skundo atitiktį proceso įstatymo reikalavimams. Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka bendrųjų (CPK 111 straipsnis) ar specialiųjų reikalavimų (CPK 306, 311 ir 315 straipsniai), teismas privalo priimti nutartį nustatyti apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis).
Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad apeliantai yra vartotojai, todėl, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jie atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo ir vartojimo teisinių santykių. Apeliantai taip pat nurodo, kad paduodant ieškinį žyminio mokesčio jie nemokėjo.
CPK 83 straipsnio 1 dalis numato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra tiesiogiai susijęs su vartojimo teisinių santykių tarp šalių kvalifikavimu. Siekiant įvertinti ginčo teisinių santykių pobūdį, turi būti tiriamos ir nustatomos atitinkamos faktinės aplinkybės, pvz., ar ieškovas savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti sudarė ginčijamus sandorius esamais ar būsimais verslo, profesijos tikslais, ar tai buvo vienkartinė ieškovo investicinė veikla, ar buvo sudaromos ir kitos investicinio pobūdžio sutartys, jeigu tokios buvo sudaromos, tai kiek jų buvo ir kaip dažnai jos buvo sudaromos, ar ieškovo veikloje nėra versliškumo požymių ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo sudarydama sutartį siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011).
Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovai pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, kredito sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis bei įpareigojimo vykdyti sutartį, kuriame nurodė, kad ginčijama Kredito sutartis yra vartojimo sutartis, ieškovai yra vartotojai, todėl žyminio mokesčio jie nemoka vadovaudamiesi CPK 83 straipsnio 1 dalimi (I t., 9 b. l.).
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovų ieškinio reikalavimus ir įvertinęs ginčo teisinių santykių pobūdį, 2018 m. birželio 5 d. sprendimu konstatavo, kad 2007-10-05 Kreditavimo sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi, o ieškovų teisės negali būti ginamos kaip vartotojų (sprendimo 7 l.). Nors šis sprendimas ir neįsiteisėjęs, tačiau tai įrodo, kad ieškovai tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nurodė, kad teikdami ieškinį ieškovai žyminio mokesčio nesumokėjo ir konstatavo, jog CPK normos suteikia teisę teismui reikalauti šio mokesčio sumokėjimo bet kurioje proceso stadijoje. Teismui nustačius, kad Kreditavimo sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi, o ieškovai vartotojais, iš ieškovų lygiomis dalimis priteisė 200 Eur dydžio nesumokėtą žyminį mokestį.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų pagrįstumu ar su jomis nesutikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovus sumokėti 200 Eur žyminį mokestį paduodant apeliacinį skundą.
Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovus pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – pateikti įrodymus, kad jie turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba apeliacinį skundą, pasirašytą advokato.
CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.
Ieškovų apeliacinį skundą surašė ir jį pasirašė patys ieškovai, tačiau kartu su skundu nepateikė įrodymų apie turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tai kaip apeliacinio skundo trūkumą ir nustatė ieškovams terminą pateikti teismui įrodymus apie jų turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, o jeigu tokio išsilavinimo nėra įgiję – pateikti apeliacinį skundą, surašytą bei pasirašytą advokato bei ieškovų, kaip apeliacinį skundą paduodančių asmenų (CPK 306 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, neturi teisinio pagrindo nesutikti su teismo išvadomis dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. Kaip pagrįstai nurodė patys apeliantai, neturint lėšų pasirinkti pageidaujamo advokato, jie turi teisę pasinaudoti neatlygintina teisine pagalba.
Apeliantai prašo įpareigoti pirmosios instancijos teismą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su paklausimu, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai neprieštarauja CPK 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme gautas 2018-01-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-4/2018 ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, todėl pakartotinis kreipimasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra netikslingas.
Minėta, kad apylinkės teismas, 2018 m. liepos 5 d. nutartimi nustatęs, jog ieškovų teismui pateiktas apeliacinis skundas turi akivaizdžių trūkumų, t. y. jis pasirašytas tik pačių apeliantų ir neapmokėtas žyminiu mokesčiu, pagrįstai įpareigojo ieškovus per 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje išvardintus trūkumus, nurodė apeliacinio skundo trūkumų nepašalinimo pasekmes (II t., 64–65 b. l.).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas apeliacinio skundo priėmimo stadijoje pagrįstai nustatė procesinio dokumento trūkumus, šioje nutartyje nurodytas trūkumų šalinimo terminas (14 kalendorinių dienų) yra pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nustato naują terminą iki 2018 m. rugsėjo 24 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Ieškovų atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovams A. J. ir D. J. terminą iki 2018 m. rugsėjo 24 d. pašalinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.
Nurodyti, kad neįvykdžius Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarties, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui.