- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-05
- Bylos Nr.
- 2-2429-476/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00060-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Atsakovas
- Luminor Bank AB
- Ieškovas
- A. J., D. J.
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.8; 2.6.8.10; 2.6.29.2; 3.1.7.6; 3.1.18.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.;
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 5 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. J. ir D. J. ieškinį atsakovui Luminor Bank AB dėl 2007-10-05 kreditavimo sutarties Nr. K-1400-2007-61 bendrosios dalies 43 ir 46.1. punktų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais ab initio, dėl šios kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, dėl įpareigojimo atsakovą Luminor Bank AB (buvusį AB DnB Nord) banką vykdyti nurodytą kreditavimo sutartį ir dėl šios sutarties baudinių palūkanų sumažinimo, įpareigojimo vykdyti sutartį, tretysis asmuo antstolė Eurika Rulienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai A. J. ir D. J. kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydami pripažinti vienašališkai atsakovo Luminor Bank AB (buvusio AB DNB bankas) atliktą 2007-10-05 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą Luminor Bank AB vykdyti 2007-10-05 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti pilna apimtimi 2007-10-05 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 43 ir 46.1 punktus neteisėtais ir negaliojančiais ab initio; pakeisti 2007-10-05 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 39 punktą bei sumažinti 0,08 % dydžio delspinigius iki 0,01 % dydžio.
Į teismo posėdį ieškovė D. J. neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys teismui nepraneštos, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ieškovė nepateikė, ieškinio neatsiėmė ir jo neatsisakė.
Į teismo posėdį ieškovas A. J. neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys teismui nepraneštos, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ieškovas nepateikė, ieškinio neatsiėmė ir jo neatsisakė.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovai nurodė, kad 2007-10-05 su AB DnB NORD bankas (dabar - Luminor Bank AB) sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-1.400-2007-61, kuria atsakovas ieškovams suteikė 57 924,00 Eur kreditą skirtą vartojimo reikmėms, galutinis kredito grąžinimo terminas - 2029-09-30. Kredito sutarties tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas žemes sklypo (unikalus Nr. 7263-001-1-0131), gyvenamojo namo (unikalus Nr. 7299-3002-6014), malkines (unikalus Nr. 7299- 3002-6025), garažo (unikalus Nr. 7299-3002-6036), viralines (unikalus Nr. 7299-3002-6047), tvarto su rūsiu (unikalus Nr. 7299-3002-6058), daržines (unikalus Nr. 7299-3002-6069), malkines (unikalus Nr. 7299-3002-6078), kiemo statinių (unikalus Nr. 7299-3002-6080), esančių adresu Ž(duomenys neskelbtini), įkeitimu. Ieškovai iš antstolės Eurikos Rulienės sužinojo, kad antstolė yra užvedusi vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atliekamas priverstinis skolų išieškojimas iš ieškovų atsakovo naudai, išieškojimą nukreipiant į atsakovui įkeistą turtą. Nuo 2017-06-01 iki 2017-07-03 antstolė vykdė jiems nuosavybės teise priklausančio turto antrąsias pakartotines varžytynes Nr. 139227, kurios neįvyko. Tam, kad toks priverstinis skolų išieškojimas iš jų būtų pradėtas, atsakovas privalėjo nutraukti su jais sudarytą kredito sutartį bei apie tai tinkamai ieškovus juos informuoti, be to, prieš tai nustatyti protingą terminą ištaisyti kredito sutarties vykdymo pažeidimus. Ieškovai pažymėjo, kad jie negavo iš atsakovo jokio įspėjimo dėl kredito sutarties nutraukimo. Be to, ieškovai nurodė, kad sudaryta su atsakovu kredito sutartis turi būti laikoma vartojimo sutartimi, kadangi ieškovai yra fiziniai asmenys. Jie ėmė iš atsakovo paskolą vartojimo reikmėms. Taigi, paskola buvo paimta ieškovų šeimos poreikiams tenkinti bei kredito sutartis yra parengta atsakovo - verslininko, pagal standartines sąlygas, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengė atsakovas, nederindamas jų su ieškovais ir kurios be derybų su ieškovais taikomos sudarytoje kredito sutartyje. Ieškovai yra vartotojai, silpnesnioji sutarties šalis, o jų teisių gynimas turi būti vertinamas per vartotojų teisių apsaugos prizmę. Pagal kredito sutarties sąlygas, teisėtas kredito sutarties nutraukimas būtų tada, jeigu atsakovas būtų informavęs juos raštu apie sutarties nutraukimą, nustatęs jiems papildomą terminą kredito sutarties vykdymo trūkumams ištaisyti. Tačiau ieškovai nebuvo informuoti apie atsakovo ketinimą nutraukti kredito sutartį, kaip tai buvo numatyta kredito sutarties 43 p., būtent šis faktas yra laikytinas Kredito sutarties pažeidimu, kuris buvo atliktas atsakovo. Ieškovai nėra gavę iš atsakovo raginimo sumokėti skolą bei pranešimo dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo. Kaip jau minėta, apie tai, kad kredito sutartis yra nutraukta, o ieškovams priklausantis nekilnojamasis turtas jau yra pardavinėjamas varžytynėse, jie sužinojo tik iš antstolės Eurikos Rulienės.
Ieškovai taip pat nurodo, kad kredito sutarties bendrosios dalies 39 punkte nustatyta, kad privaloma mokėti 0,08 % delspinigių už kiekvieną dieną suma nuostoliams dėl kredito sutarties nevykdymo padengti yra akivaizdžiai baudinės, o ne kompensacinės, kadangi per metus jos sudaro net 29,20 procentus. Atsižvelgiant, kad ši kredito sutarties nuostata buvo vienašališkai atsakovo nustatyta tipine atsakovo sutartimi. Ieškovų manymui tokios netesybos yra nesąžiningos jų atžvilgiu ir turi būti mažinamos iki 0,01 procento.
Atsiliepimas
Atsakovas Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) atsiliepime į ieškinį ir atsakovo atstovas M. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė teismo jį atmesti bei priteisti iš ieškovų A. J. ir D. J. lygiomis dalimis atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2007-10-02 ieškovai užpildė paraišką 57 924 Eur kreditui gauti, kredito grąžinimas anuiteto būdu, mokėjimo diena 30 d. bei bankui paaiškino, kad iš suteikto kredito planuoja pirkti 50 m² komercinės paskirties patalpas Raseinių mieste, Maironio g., jas suremontuoti bei išnuomoti UAB „Dairūna“ po 25-30 Lt už kvadratinį metrą. 2007-09-28 ieškovai pateikė bankui išvadą dėl preliminarios turto vertės, kurioje nurodyta, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 290 000 lt, o likvidacinė vertė 203 000 Lt. Bankas priėmė sprendimą suteikti ieškovams 57 942 Eur kreditą. 2007 10 05 Bankas ir Ieškovai sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K-1400-2007-61), kuria Bankas suteikė ieškovams 57 924,00 Eur kreditą, kredito paskirtis – vartojimo reikmėms, galutinis kredito grąžinimo terminas - 2029 09 30, užtikrinimo priemonės (hipoteka) nurodytos, mėnesinės įmokos dydis - 425,27 Eur. Kreditavimo sutarties 14 p. šalys sulygo, jog suteikiamas kreditas nėra vartojimo kreditas.
Ieškovai ne kartą pažeidė savo įsipareigojimus pagal sutartį, todėl atsakovo buvo raštiškai įspėti apie sutarties vykdymo pažeidimus, nustatė papildomus terminus pradelstoms prievolėms įvykdyti bei įspėjo apie 2007-10-05 kreditavimo sutarties vienašalį nutraukimą. 2010-09-16 raštu bankas įspėjo ieškovus, kad pastarųjų įsiskolinimai pagal 2007-05-18 Kreditavimo sutartį bei 2007-10-05 Kreditavimo sutartį 2010-09-27 dienai, sudaro 2493,65 Lt bei 1259,93 Eur. Bankas nustatė ieškovams papildomą terminą (iki 2010-09-27) pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti, o taip pat įspėjo, jog turi teisę vienašališkai nutraukti minėtas kreditavimo sutartis. Ieškovai įsiskolinimų nesumokėjo. 2010-10-27 ieškovai raštu buvo informuoti, jog pagal Kreditavimo sutartį pradelsti mokėjimai sudaro: negrąžinto kredito - 715,48 Eur; nesumokėtų palūkanų - 511,24 Eur; nesumokėta delspinigių - 71,66 Eur. Minėtu raštu Bankas nustatė Ieškovams 10 - ies dienų papildomą terminą pradelstoms prievolėms įvykdyti bei įspėjo, kad neištaisius pažeidimo Kreditavimo sutartis nutraukiama nuo sekančios dienos. Ieškovai pažeidimų neištaisė, Bankas papildomai palaukė iki 2010-12-03, tačiau kadangi ieškovai ir toliau nieko nemokėjo, tai nuo šios dienos nutraukė 2007-10-05 Kreditavimo sutartį. 2010-12-03 pareiškimu Bankas kreipėsi į hipotekos skyrių prie Kauno miesto apylinkės teismo dėl nutarties dėl priverstinio skolos išieškojimo iš Bankui įkeisto nekilnojamojo turto priėmimo. 2010-12-15 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, nutarė areštuoti ieškovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2010-11-03 ieškovai pateikė bankui prašymą leisti įsiskolinimą sumokėti dalimis per 6 mėnesius. 2010-11-09 atsakovas raštu ieškovams nustatė terminą iki 2010-11-20 pateikti dokumentus, kurie pagrįstų nuolatinių pajamų gavimą bei turimų finansinių įsipareigojimų sutartis. 2010-12-16 ieškovai pateikė prašymą, kuriuo prašė Kreditavimo sutarti atnaujinti ir nesikreipti į teismą. 2010-12-20 atsakovas raštu ieškovams paaiškino, kad bankas negali priimti sprendimo dėl nutrauktos Kreditavimo sutarties sąlygų atstatymo, neįvertinęs Ieškovų finansinės padėties ir dar kartą paprašė ieškovų pateikti per 15 dienų duomenis apie finansinę Ieškovų padėtį. Suteikdamas ieškovams laiko rasti sprendimą dėl įsiskolinimų sumokėjimo geruoju, bankas nesikreipė dėl įkeisto turto pradavimo, todėl buvo panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas areštas ieškovų turtui. Tačiau situacijai nepasikeitus ir ieškovams skolos nesumokėjus, 2011-05-11 atsakovas pakartotinai kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovų. 2011-07-15 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi banko prašymas buvo patenkintas, nutarta išieškoti iš ieškovų atsakovo naudai 62.178,65 Eur sumą, 5 proc. metinių palūkanų ir 137 Lt žyminio mokesčio. 2014-07-28 pareiškimu ieškovai kreipėsi į teismą prašydami iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą. 2015-08-26 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovų prašymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą atmestas. 2015-10-26 Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo atmestas Ieškovų atskirasis skundas dėl prašymo iškelti ieškovams fizinio asmens bankroto bylą.
Kreditavimo sutarties nutraukimo dienai ieškovai buvo skolingi bankui 1.075,74 Eur kredito sumos; 725,74 Eur palūkanų; 116,62 Eur delspinigių. Įsiskolinimas tęsėsi nuo 2010-06-30, t.y. 156 dienas. Iš 2007-10-05 Kreditavimo sutarties mokėjimo grafiko matyti, jog per mėnesį Ieškovai turėjo sumokėti Bankui 425,27 Eur įmoką. Įsiskolinimo suma 2010-12-03 buvo 1801,48 Eur, tai reiškia, kad ieškovai nebuvo sumokėję 4 - ių mėnesių eilinių kredito grąžinimo bei palūkanų mokėjimo įmokų, todėl nesutinka, su ieškinio reikalavimu pripažinti kredito sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su ieškovų teiginiu, kad sudaryta kreditavimo sutartis yra laikoma vartojimo sutartimi, nes ieškovai nurodė, kad kreditas bus panaudotas komercinių patalpų įsigijimui, remontui bei išnuomavimui UAB (duomenys neskelbtini). Prieš sudarydami su atsakovu sutartį, ieškovai kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, kur patys nurodė, kad gautas kreditas bus naudojamas komercinei veiklai vykdyti, tai yra komercinių patalpų įsigijimui su tikslu jas išnuomoti.
Dėl kreditavimo sutarties 43 punkto bei 46.1. punkto pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais atsakovo atstovas nurodė, kad minėti sutarties punktai ieškovams tiko nuo pat susipažinimo su 2007-10-05 Kreditavimo sutarties projektu iki 2018 m., t.y. 10 metų. Tik 2018-01-16 ieškinyje atsirado teiginiai apie tariamai nesąžiningas 2007-10-05 Kreditavimo sutarties sąlygas, nesupažindinimą individualiai su minėtos sutarties sąlygomis ir pan. Ieškovai niekada neprašė pakeisti 2007-10-05 Kreditavimo sutarties 43 p. bei 46.1. p. Nors 46.1. p. buvo numatytas 10 - ies dienų įspėjimo terminas, kurį Ieškovai įvardina kaip per trumpą ar nesąžiningą, tačiau Bankas laikėsi ilgesnio 2007-10-05 Kreditavimo sutarties nutraukimo įspėjimo termino ir laukė minėtos sutarties pažeidimų ištaisymo iki 2010-12-03. Kadangi Ieškovų įsiskolinimai tęsėsi nuo 2010-06-30, o 2007-10-05 Kreditavimo sutartis buvo nutraukta 2010-12-03, t.y. akivaizdu, jog bankas nenutraukė minėtos sutarties per 10 dienų, o terminas buvo pakankamai ilgas (156 dienos). Deja, tačiau ir šių papildomų dienų nepakako, kad ieškovai ištaisytų 2007-10-05 Kreditavimo sutarties vykdymo pažeidimus. Galimai tam turėjo įtakos visi kiti ieškovų įsiskolinimai tretiems asmenims („Swedbank lizingui“, AB „Snoras“, tam tarpe, ir pagal 2006-07-25 bei 2008-05-21 laidavimo sandorius). 2014-07-28 ieškovų pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nurodomi įvairūs įsiskolinimai skirtingiems kreditoriams, kurių bendra suma siekia 531.618,55 Lt (153.967,37 Eur), o asmeniniai ieškovų įsiskolinimai - 235.983,41 Lt (68.345,51 Eur).
Šalies argumentai
Ieškovai teigia, kad 2007-10-05 Kreditavimo sutarties 39 p. sulygtos 0,08 proc. dydžio netesybos (delspinigiai) yra baudiniai ir turėtų būti mažintini iki 0,01 proc. Šis ieškinio reikalavimas, kaip ir kiti, yra nepagrįstas. Šalys yra laisvos susitarti dėl sudaromų sandorių sąlygų, tame tarpe, dėl netesybų dydžio. Byloje nustatyta, kad iki 2007-10-05 Kreditavimo sutarties sudarymo Ieškovai su Banku individualiai aptarė minėtos sutarties sąlygas, vėliau pasirašė kiekvieną sutarties puslapį, iki pat 2018-01-16 ieškinio įstatymų nustatyta tvarka neginčijo delspinigių dydžio. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog sudarant 2007 10 05 Kreditavimo sutartį sulygtas netesybų dydis tiko abiem sandorio šalims. Vėlesnis nenoras mokėti netesybas ir / ar persigalvojimas, neatleidžia Ieškovų nuo pareigos sumokėti Bankui sulygtas netesybas ir / ar nedaro 2007 10 05 Kreditavimo sutarties 39 punkto neteisėtu. Tai, kad 0,08 proc. dydžio delspinigiai atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Kreditavimo sutartimi sulygtų netesybų mažinimas, kurios nėra lupikiškos ir/ar neprotingo dydžio, sąlygotų ne tik netesybų paskirties paneigimą, bet ir pažeistų sutarčių laisvės principą (CK 6.156 str.) bei sąžiningo verslo praktikos reikalavimus. Vien tik ieškovų nesutikimas su Kreditavimo sutartimi sulygtu netesybų dydžiu nėra pagrindas pripažinti jų reikalavimą pagrįstu.
Tretysis asmuo antstolė Eurika Rulienė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai. 2018-05-28 gautas prašymas bylą nagrinėti antstolei nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2007-10-02 ieškovai D. J. ir A. J. DnB Nord bankui pateikė paraišką 57 924 Eur kreditui gauti (I tomas, b. l. 43-44). 2007-10-02 ieškovai D. J. ir A. J. pasirašė sutikimus, kad AB DnB Nord bankas galėtų rinkti duomenis reikalingus priimti sprendimui dėl paskolos suteikimo (I tomas, b. l. 45-46). Iš UAB „Lituka ir Ko“ išvados Nr. JBF-70933-p dėl preliminarios turto vertės matyti, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 290 000 Lt, o likvidacinė – 200 000 Lt (I tomas, b. l. 47-68). 2007-10-03 AB DnB NORD bankas išdavė D. J. ir A. J. pažymas Nr. 414-1/123, Nr. 414-1/124 dėl sprendimo suteikti 57 942,00 Eur kreditą (I tomas, b. l. 69, 71). Apžiūrėjimo ir vertės nustatymo akte Nr. JVO-71027a nurodyta, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 290 000 Lt, o likvidacinė – 203 000 Lt (I tomas, b. l. 71). 2007-10-05 tarp šalių buvo sudaryta kredito sutartis Nr. Nr. K-1400-2007-61, pagal kurią atsakovas AB DnB Nord bankas suteikė ieškovams A. J. ir D. J. 57 924 Eur kreditą. Kredito sutarties specialiosios dalies 4 punkte nurodyta, kad kredito grąžinimo terminas 2029-09-30, kiekvieną mėnesį grąžintinos sumos nurodomos mokėjimo grafike. sutarties 7 punkte nurodyta kredito paskirtis vartojimo reikmėms. Kredito sutarties specialiosios dalies 11 punkto 11.1. papunktyje numatyta, kad įsipareigojimų užtikrinimui kredito gavėjai įkeičia nekilnojamąjį turtą 0,2327 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini). 14 punkte nurodyta, kad pagal sutartį suteikiamas kreditas nėra vartojimo kreditas (I tomas, b. l. 72-74). Kredito sutarties bendrosios dalies 39 punkte numatyta, kad už laiku negrąžintą kreditą, nesumokėtas bankui palūkanas, įmokas kredito gavėjas įsipareigoja kiekvieną pradelstą dieną mokėti bankui 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. 43 punkte numatyta, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą prieš 10 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą nutraukti sutartį. sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos. 46 punkto 46.1. – 46.12. papunkčiuose numatyti sutarties nutraukimo pagrindai: 46.1. Kredito gavėjas Sutartyje nustatytais terminais negrąžina Bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų Sutartyje numatytų mokėjimų; 46.2. Kreditas panaudojamas ne pagal kredito paskirtį; 46.3. be banko raštiško sutikimo pasibaigia arba nutraukiamos draudimo sutartys; 46.4. iš esmės pablogėja kredito gavėjo, kito fizinio ar juridinio asmens, užtikrinusio prievolių pagal šią sutartį įvykdymą, finansinė būklė; 46.5. iš esmės pablogėja įkeistas turtas, sumažėja įkeisto turto vertė ar kiekis, įkeistas turtas sunaikinamas ar išeikvojamas; 46.6. kredito gavėjas ir/ar kiti asmenys pateikę užtikrinimo priemones nevykdo sandoriuose, kuriais nustatytos užtikrinimo priemonės, numatytų sąlygų ir įsipareigojimų; 46.7. bent vienas sandoris dėl užtikrinimo priemonių pripažįstamas negaliojančiu; 46.8. paaiškėja, kad Kredito gavėjo tiek prieš, tiek po Sutarties sudarymo Bankui pateikta informacija bei Kredito gavėjo Sutartyje nurodyti patvirtinimai ir užtikrinimai yra iš esmės netikslus ir/ar klaidinantys; 46.9. kiti asmenys nukreipia išieškojimą į ir/arba areštuoja ir nepanaikina arešto ilgiau kaip 10 dienų Kredito gavėjo, laiduotojo ar garanto turtui ir/arba Bankui įkeistam turtui; 46.10. Kredito gavėjas nevykdo kitų Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir sąlygų; 46.11. paaiškėja kitos aplinkybės galinčios turėti esminės neigiamos įtakos Kredito gavėjo gebėjimui tinkamai įvykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus; 46.12. atsiranda kitos Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytos aplinkybės, kurioms esant Bankas turi teisę nutraukti Sutartį ir/arba pradėti skolos išieškojimą (I tomas, b. l. 76-80). Iš įmokų mokėjimo grafiko matyti, kad mėnesio įmoka už suteiktą kreditą sudarė 425,27 Eur (I tomas, b. l. 81-85). 2007-10-09 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad D. J. ir A. J. prašė išduoti teismo leidimą įkeisti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi ima kreditą iš banko komercinių patalpų pirkimui ir veiklai (I tomas, b. l. 86). 2014-05-08 antstolės Eurikos Rulienės pažymoje nurodyta, jog iš skolininkės D. J. išieškoma: 1) 62178,65 Eur įsiskolinimas solidariai iš Ieškovų Banko naudai pagal 2011-07-15 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį; 2) 4.612,23 Lt kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas" naudai; 3) 3.550,00 Lt kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai; 4) 204,00 Lt kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai; 5) 270.625,14 Lt kreditoriaus AB „Snoras" naudai (I tomas, b. l. 88). 2007-10-19 hipotekos lakštu ieškovai įkeitė atsakovui nekilnojamąjį turtą, 0,2327 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 87). 2014-07-28 pareiškimu ieškovai kreipėsi į teismą prašydami iškelti jiems bankroto bylą (I tomas, b. l. 89-95). 2015-08-26 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi atsisakyta D. J. ir A. J. iškelti bankroto bylą (I tomas, b. l. 115-118). 2015-10-26 Šiaulių apygardos teismo nutartimi 2015-08-26 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista (I tomas, b. l. 119-123). 2017-10-24 Šiaulių apygardos teismo nutartimi iš dalies pakeista 2017-08-04 Šiaulių apylinkės teismo nutartis (I tomas, b. l. 123-126). 2013-05-28 sprendimu už akių iš A. J. BAB Snoras priteista 2432,40 Lt skola, 1106,56 Lt delspinigių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų (I tomas, b. l. 100-101). 2007-05-18 tarp D. J., A. J. ir AB DnB Nord banko buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria kredito gavėjams suteiktas 30 000 Lt kreditas (I tomas, b. l. 126-128). 2007-10-19 įregistruota hipoteka nekilnojamajam turtui 0,2327 ha žemės sklypui ir gyvenamajam namui su priklausiniais, esantiems adresu (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 130-133). 2010-09-16 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Bankas įspėjo Ieškovus, kad pastarųjų įsiskolinimai pagal 2007-05-18 Kreditavimo sutartį bei 2007-10-05 Kreditavimo sutartį, 2010-09-27 dienai, sudaro 2493,65 Lt bei 1259,93 Eur. Bankas nustatė ieškovams papildomą terminą iki 2010-09-27 pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti, o taip pat įspėjo, jog turi teisę vienašališkai nutraukti minėtas kreditavimo sutartis (I tomas, b. l. 133). 2010-10-27 banko raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovai buvo informuoti, jog pagal Kreditavimo sutartį pradelsti mokėjimai sudaro: negrąžinto kredito - 715,48 Eur; nesumokėtų palūkanų - 511,24 Eur; nesumokėta delspinigių 71,66 Eur. Minėtų raštu bankas nustatė ieškovams 10 - ies dienų papildomą terminą pradelstoms prievolėms įvykdyti bei įspėjo, kad vadovaujantis sutarties 43 punktu, praėjus 10 dienų nuo laiško išsiuntimo dienos ieškovams neįvykdžius minėtų finansinių įsipareigojimų bankas vienašališkai nutrauks sutartį ir pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovams priklausančio turto (I tomas, b. l. 134). 2010-11-03 ieškovai pateikė Bankui prašymą leisti įsiskolinimą sumokėti dalimis per 6 mėnesius. 2010-11-09 AB DnB Nord banko raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovams buvo nustatytas terminas iki 2010-11-20 pateikti dokumentus, kurie pagrįstų nuolatinių pajamų gavimą bei turimų finansinių įsipareigojimų sutartis (I tomas, b. l. 134, 135). 2010-12-16 ieškovai pateikė prašymą, kuriuo prašė Kreditavimo sutarti atnaujinti ir nesikreipti į teismą (I tomas, b. l. 150). 2010-12-20 AB DnB Nord banko raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovams buvo paaiškinta, kad bankas negali priimti sprendimo dėl nutrauktos Kreditavimo sutarties sąlygų atstatymo, neįvertinęs ieškovų finansinės padėties ir dar kartą paprašė ieškovų per 15 dienų pateikti duomenis apie finansinę jų padėti (I tomas, b. l. 149). 2010-12-15 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi areštuotas A. J. ir D. J. priklausantis turtas: 0,2327 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini). 2011-02-24 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas areštas A. J. ir D. J. turtui: 0,2327 ha žemės sklypui ir gyvenamajam namui su priklausiniais, esantiems adresu (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 147-150). 2015-05-11 atsakovas AB DnB NORD bankas pakartotinai kreipėsi į hipotekos skyrių prie Kauno miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovų A. J. ir D. J., 2011-05-26 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo areštuotas A. J. ir D. J. priklausantis turtas: 0,2327 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 146-147). 2011-07-25 ieškovai Kauno apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą. 2011-08-17 atsiliepimu bankas nesutiko su ieškovų atskiruoju skundu. 2011-11-02 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2053-601/2011 Ieškovų atskirasis skundas buvo atmestas 2011-07-08 atsakovas pakartotinai kreipėsi į hipotekos skyrių prie Kauno miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš Ieškovų (I tomas, b. l. 140-145). 2012-05-03 Šiaulių apygardos teismo nutartimi 2012-02-14 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista (I tomas, b. l. 137-138). Iš pranešimo apie varžytines matyti, kad 2012-08-23 įvyko pirmos varžytinės, kurių metu buvo parduodamas D. J. ir A. J. priklausantis nekilnojamas turtas 0,2327 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini) pradinė turto kaina 256 000 Lt (I tomas, b. l. 138). 2012-02-14 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi D. J. ir A. J. skundas dėl antstolės veiksmų atmestas (I tomas, b. l. 139).
Dėl 2007 m. spalio 5 d. tarp šalių sudarytos kredito sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi
Ieškovai D. J. ir A. J. teigia, jog kredito sutartis, dėl kurios vienašališko nutraukimo teisėtumo yra kilęs ginčas, turi būti kvalifikuojama vartojimo sutartimi ir ieškovai turi būti laikytini silpnesniąją ginčo šalimi, kurios pažeistas teises teismas privalo ginti ex officio. Teisinių santykių kvalifikavimas – teismo pareiga. Todėl visų pirma teismas kvalifikuoja tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius.
Pagal CK 6.228¹ straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalį vartojimo sutartis – tai prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Taigi tam, kad sutartį būtų galima pripažinti vartojimo sutartimi, būtina nustatyti, jog, pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo, antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012). Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) ir nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena sutarties šalių – vartotojas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-206/2014). Kita vertus, jeigu fizinis asmuo prekes ar paslaugas naudoja verslo ar profesijos tikslais, tokiu atveju jo teisės negali būti ginamos kaip vartotojo.
Nors atsakovo parengtoje ir šalių 2007-10-05 pasirašytoje Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 7 punkte yra nurodyta, kad kredito paskirtis – vartojimo reikmėms, tačiau iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad už gautą kredito sumą šalys ketino įsigyti komercinės paskirties patalpas. Tai patvirtina byloje esanti 2007-10-09 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartis, kurioje nurodyta, jog A. J. ir D. J. kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo įkeisti namą su priklausiniais išdavimo. Prašyme jie nurodė, kad nekilnojamąjį turtą nori įkeisti tam, kad pasiimtų kreditą komercinių patalpų pirkimui ir veiklai (I tomas, b. l. 86). Aplinkybes, kad ieškovai už gautą kreditą ketino įsigyti komercines patalbas bei jas nuomoti patvirtino ir atsakovo atstovas, kuris paaiškino, kad ieškovai pateikdami paraišką AB DnB NORD bankui kreditui gauti paaiškino, kad už gautą kreditą jie ketina įsigyti komercinės paskirties patalpas bei jas išnuomoti UAB (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad ieškovai buvo verslininkai, valdė UAB (duomenys neskelbtini), kurios veikimo sritis apėmė statybą, nekilnojamąjį turtą, smulkius statybos darbus, pastatų remontą. Iš to darytina išvada, kad ieškovai sudarydami kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo tikslą įsigyti komercines patalpas ir vykdyti veiklą.
Nepaisant to, kad Kreditavimo sutartis yra parengta pagal standartines sąlygas, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis (šiuo atveju – atsakovė), nederindama jų su kita šalimi, ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse, ieškovai yra fiziniai asmenys, būtų pagrindas kredito sutartį laikyti vartojimo sutartimi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. spalio 5 d. kreditavimo sutartį ieškovai sudarė turėdami tikslą įsigyti komercinės paskirties patalpas ir užsiimti ūkine komercine veikla, teismo vertinimu 2007-10-05 sudarytai Kreditavimo sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini) netaikytinos Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio nuostatos ir sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi, o ieškovų teisės negali būti ginamos kaip vartotojų.
Dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio ir 43 kreditavimo sutarties bendrosios dalies 43, 46.1. punktų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais ab initio
Byloje kilo ginčas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo ir kredito sutarties bendrosios dalies 43 ir 46.1. punktų pripažinimo nesąžiningais. Ieškovai neginčija, jog su atsakovu sudarė kreditavimo sutartį, kreditą gavo, tačiau nurodė, kad apie atsakovo ketinimą nutraukti kreditavimo sutartį jie nebuvo informuoti kaip buvo numatyta 2007-10-05 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 43 punkte ir būtent šis faktas laikytinas Kreditavimo sutarties pažeidimu lėmusiu sutarties nutraukimą. Šiuos Kreditavimo sutarties bendrosios dalies punktus ieškovai prašė pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais ab initio.
Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 43 p., 46.1. p. nuostatos leidžia kredito davėjui vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti visos kredito sumos grąžinimo, palūkanų ir netesybų sumokėjimo, kai kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų bei kai iš esmės pablogėja kredito gavėjo ar asmens, užtikrinusio prievolių pagal sutartį įvykdymą, finansinė būklė. Sudarydamos kreditavimo sandorį, jo šalys siekia skirtingų tikslų. Kredito gavėjas siekia iškart gauti reikiamą kiekį lėšų, o kredito davėjas siekia per sutartyje numatytą laikotarpį atgauti paskolintas lėšas ir reguliariai (sutartyje numatytais laikotarpiais) gauti užmokestį (palūkanas) už tai, kad kredito gavėjas visą kredito grąžinimo laikotarpį naudojosi paskolintomis lėšomis. Kai kredito gavėjas laiku nemoka kredito grąžinimo įmokų, kredito davėjo esminiai tikslai, kurių jis siekė, sudarydamas kreditavimo sutartį, lieka nepasiekti: jis neatgauna sutartyje numatytos kredito dalies ir negauna užmokesčio už naudojimąsi paskolintomis lėšomis. Nagrinėjamu atveju, pagal kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 43 ir 46.1. p. nuostatas bankas turi teisę ne mažiau kaip prieš 10 dienų raštu įspėjęs kredito gavėją, vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nemoka palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų. Šios nuostatos atitinka kredito davėjo interesą reguliariai, sutartyje nustatytais terminais gauti kredito grąžinimo įmokas ir palūkanas, atitinka CK 6.874 str. 2 d. nuostatas ir neprieštarauja kredito gavėjo (ieškovo) interesams: paskolos gavėjas turi ir gali suvokti, kad paskolintos lėšos nėra dovana, jas reikia grąžinti, laikantis sutarties sąlygų. Be to, mokėjimo terminų praleidimas yra esminis kreditavimo sutarties pažeidimas, kadangi kredito davėjas, kitai šaliai laiku nemokant visų sutartyje numatytų įmokų, iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 43 p., 46.1. p. nuostatos nėra nesąžiningos kredito gavėjui, todėl ieškovų reikalavimas pripažinti ieškinyje nurodytas kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 43 p., 46.1. p. nuostatas neteisėtomis ir negaliojančiomis ab initio yra atmetamas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnis reglamentuoja vienašališką sutarties nutraukimą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ar sutarties pažeidimas yra esminis, nustatoma, atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). Nurodyto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to ar sutarties šalis padarė sutarties pažeidimą, atitinkantį CK 6.217 straipsnio 2 dalies sąlygas, ar atsirado kitų šalių sutartyje nurodytų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, bet kuriuo atveju dėl jų atsiradimo turi būti konstatuojama sutarties šalies kaltė. Nustačius, kad dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo yra sutarties šalies kaltė, kita sutarties šalis turi teisę nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2012). Taigi, taikant CK 6.217 straipsnį ir konstatavus, kad yra esminis sutarties pažeidimas ar dėl sutarties šalies kaltės atsirado aplinkybių, kurios pagal sutarties nuostatas sudaro pagrindą kitai šaliai nutraukti sutartį, sutartis nutrauktina joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Svarstant klausimą dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, būtina nustatyti ir tai, ar sutartį nutraukusi šalis tinkamai informavo kitą sutarties šalį apie vienašališką sutarties nutraukimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-484/2013).
Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl sutarties vienašalio nutraukimo pagrįstumo, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, turi aiškintis, ar sutarties pažeidimas, kurio pagrindu ji nutraukiama, nėra mažareikšmis, vienkartinis. Nagrinėjamu atveju ieškovai ir atsakovas sudarydami 2007-10-05 kredito sutartį Nr(duomenys neskelbtini), sutarties bendrosios dalies 43 punkte numatė, kad bankas turi teisę, ne mažiau kaip prieš 10 dienų raštu įspėjęs kredito gavėjus, vienašališkai nesikreipdamas į teismą nutraukti kreditavimo sutartį ir pareikalauti grąžinti prieš terminą visą likusį kreditą, jeigu kredito gavėjas laiku negrąžina kreditavimo sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir/ar kitų mokėjimų. Sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos), reglamentuojantį sutarties vienašalį nutraukimą, kaip nesąžiningą ir neteisėtą.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovai netinkamai vykdė iš kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), jiems kilusias prievoles. Iš atsakovo 2010-09-16 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad bankas įspėjo ieškovus, jog pastarųjų įsiskolinimai pagal 2007-05-18 Kreditavimo sutartį bei 2007-10-05 Kreditavimo sutartį 2010-09-27 dienai, sudaro 2493,65 Lt bei 1259,93 Eur. Bankas nustatė ieškovams papildomą terminą iki 2010-09-27 pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti, o taip pat įspėjo, jog turi teisę vienašališkai nutraukti minėtas kreditavimo sutartis (I tomas, b. l. 133). 2010-10-27 Banko raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovai buvo informuoti, jog pagal Kreditavimo sutartį pradelsti mokėjimai sudaro: negrąžinto kredito - 715,48 Eur; nesumokėtų palūkanų - 511,24 Eur; nesumokėta delspinigių - 71,66 Eur. Minėtu raštu Bankas nustatė ieškovams 10 dienų papildomą terminą pradelstoms prievolėms įvykdyti bei įspėjo, kad vadovaujantis sutarties 43 punktu, praėjus 10 dienų nuo laiško išsiuntimo dienos ieškovams neįvykdžius minėtų finansinių įsipareigojimų bankas vienašališkai nutrauks sutartį ir pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovams priklausančio turto (I tomas, b. l. 134). Prieš sudarydami kreditavimo sandorį ieškovai privalėjo tinkamai įvertinti savo galimybes ilgą laiką (iki 2029-09-30) vykdyti iš šio sandorio kilsiančias prievoles. Kaip buvo nurodyta ankstesnėse sprendimo pastraipose, įmokų pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo terminų praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas, kadangi kredito davėjas, kitai šaliai laiku nemokant visų sutartyje numatytų įmokų, iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.). Be to, ilgalaikis (nuo 2010-09-16 iki sutarties nutraukimo), ieškovų sutartinių prievolių nevykdymas ir netinkamas vykdymas (mokėjimų vėlavimas, ne visų įmokų sumokėjimas) davė pagrindą atsakovui nesitikėti, kad sutartis bus vykdoma ateityje (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.).
Atsakovas pagrįstai 2010-09-16 ir 2010-10-27 išsiuntė įspėjimus jam žinomu ieškovų adresu apie susikaupusias neįvykdytas prievoles ir galimą kreditavimo sutarties nutraukimą ir paragino laikytis sutarties nuostatų. Sutarties bendrosios dalies 43 p. nurodyta, kad sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos. Atsakovas šį įspėjimą pagrįstai siuntė ieškovams sutartyje nurodytu adresu (CK 2.17 str. 3 d.). Todėl laikoma, kad 2010-10-27 pranešimas įteiktas ieškovui 2010-10-27. Apie atsakovo ketinimą nutraukti su ieškovais sudarytą kreditavimo sutartį ieškovai buvo informuoti išsiunčiant kelis pranešimus. Ieškovai, nevykdydami ar netinkamai vykdydami kreditavimo sutarties nuostatas, privalėjo suvokti, kad tokie veiksmai gali sukelti sutarties nutraukimą ir privalėjo domėtis kredito davėjo pozicija (CK 6.200 str. 2 d.). Be to, teismas laiko nepagrįstais ieškovų argumentus, kad apie galimą sutarties nutraukimą jiems tapo žinoma tik iš antstolės E. Rulienės vykdytų varžytinių, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovai 2010-11-03 pateikė atsakovui (AB DnB Nord bankas) prašymą leisti įsiskolinimą sumokėti dalimis per 6 mėnesius, o 2011-12-16 ieškovų bankui pateiktu prašymu prašė „sutartį atnaujinti ir nesikreipti į teismą“ (I tomas, b. l. 134, 150). Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovams D. J. ir A. J. buvo žinoma tiek apie banko raginimus padengti įsiskolinimą pagal sudarytą kreditavimo sutartį bei įspėjimus apie galimą sutarties nutraukimą jų nepadengus, tiek apie Kreditavimo sutarties nutraukimą. Ieškovai per atsakovo nustatytą terminą nepradėjo tinkamai vykdyti kreditavimo sutarties, nors ir 2010-11-03 kreipėsi į banką su prašymu įsiskolinimą sumokėti dalimis per 6 mėnesius, tačiau 2010-11-09 Bankui raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovams nustačius terminą iki 2010-11-20 pateikti dokumentus, kurie pagrįstų nuolatinių pajamų gavimą bei turimų finansinių įsipareigojimų sutartis (I tomas, b. l. 134, 135), ieškovai prašomų dokumentų bankui nepateikė ir 2010-12-16 kreipėsi į banką prašydami Kreditavimo sutartį atnaujinti ir nesikreipti į teismą. 2010-12-20 Banko raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovams buvo paaiškinta, kad Bankas negali priimti sprendimo dėl nutrauktos Kreditavimo sutarties sąlygų atstatymo, neįvertinęs Ieškovų finansinės padėties ir dar kartą paprašė Ieškovų pateikti per 15 dienų duomenis apie finansinę Ieškovų padėti. Ieškovai pažeidimų neištaisė, todėl kreditavimo sutartis buvo nutraukta. Pažymėtina, kad ieškovų įsiskolinimas tęsėsi nuo 2010-06-30, o 2007-10-05 Kreditavimo sutartis buvo nutraukta 2010-12-03, iš to matyti, kad, bankas nenutraukė minėtos sutarties per dešimt dienų, ieškovai turėjo pakankamai laiko (156 dienas) ištaisyti pažeidimus. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovas AB DnB Nord bankas ne kartą ieškovams suteikė laiko ištaisyti kreditavimo sutarties vykdymo trūkumus ir siuntė pranešimus apie galimą kreditavimo sutarties nutraukimą, tačiau ieškovai jokių veiksmų nesiėmė ir nepadengė susidariusio įsiskolinimo.
Atsižvelgus į tai, konstatuotina, ieškovai A. J. ir D. J. pažeidė 2007-10-05 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šis pažeidimas yra esminis, nes kredito davėjas negavo mėnesinių įmokų iš kredito gavėjų, tai yra negavo to, ko tikėjosi iš sutarties dėl ne nuo kredito davėjo priklausančių priežasčių, priežasčių, dėl kurių nesilaikė kreditavimo sutartyje sutartų kredito grąžinimo sąlygų, kredito gavėjai nenurodė. Teismas įvertinęs visumą faktinių aplinkybių - ieškovų sistemingą vėlavimą mokėti įmokas, įsiskolinimo nepadengimą gana ilgą laiką - teismas sprendžia, kad nuolatinis ir ilgalaikis mokėjimo terminų praleidimas yra esminis kredito sutarties pažeidimas, kuris ginčo atveju sudarė pagrindą atsakovui vienašališkai nutraukti 2007-10-05 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 6.217 str. 1 d.). Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad vienašalis atsakovo 2007-10-05 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Dėl kreditavimo sutartyje numatytų baudinių palūkanų sumažinimo
Ieškovai prašo teismo pakeisti 2007-10-05 kreditavimo sutarties Nr. K-1400-2007-61 bendrosios dalies 39 punktą – sumažinti 0,08 proc. dydžio delspinigius iki 0,01 proc. dydžio.
CK 6.258 straipsnyje nurodyta, kad sutartyje šalys gali sutarti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas – baudą ar delspinigius. Atsižvelgiant į šią nuostatą, galima teigti, kad asmenys, sudarantys sutartį, gali sutarti, jog įsipareigojimus pažeidusi šalis sumokės netesybas kitai šaliai. Kodekso 6.71 straipsnis detalizuoja, kad netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma (bauda) arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Tuo atveju, kai kalbama apie prievolės įvykdymo termino praleidimą, šalys gali sutarti dėl netesybų, apskaičiuojamų už kiekvieną praleistą termino dieną, savaitę, mėnesį ir tokios netesybos vadinamos delspinigiais. 2007-10-05 kreditavimo sutarties bendrosios dalies 39 punktu šalys sutarė, kad už laiku negrąžintą kreditą, nesumokėtas bankui palūkanas, įmokas kredito gavėjas įsipareigoja kiekvieną pradelstą dieną mokėti bankui 0,08 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Šalys yra laisvos savo nuožiūra aptarti ir sutartyje nustatyti delspinigių dydį. Pažymėtina, kad delspinigių, taikomų plėtojant civilinius santykius, dydžio teisės aktai nenustato ir teismas kiekvienu individualiu atveju turėtų įvertinti byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad bankas yra kredito įstaiga, kuri skolina pinigus, o už tai gauna palūkanas kaip atlygį. Delspinigiai traktuojami kaip kredito įstaigos patirti minimalūs nuostoliai. Ieškovei netinkamai vykdant savo kreditorinius įsipareigojimus bankas negauna įmokų, todėl negauna ir palūkanų, dėl ko patiria nuotolių, o tikslu vykdyti savo kaip kreditoriaus įsipareigojimus kitiems indėlininkams bankas priverstas kontroliuoti pinigų srautus ir net skolintis pinigus, savo įsipareigojimų vykdymui, kadangi finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas. Kartu delspinigiai privalo atlikti ir prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, tai yra turi skatinti skolininką vykdyti savo prievoles kreditoriui.
Pažymėtina, kad dėl šios kreditavimo sutarties sąlygos pakeitimo ieškovai A. J. ir D. J. į atsakovą nesikreipė. Šią sutarties sąlygą kredito gavėjai ginčija praėjus beveik aštuoneriems metams nuo kreditavimo sutarties nutraukimo ir kai jau yra nukreiptas skolos atsakovui išieškojimas į kredito gavėjų hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą.
Kreditavimo sutartyje numatytos netesybos yra šalių suderinta valia sutarta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis Nr. 3K-3-478/2010 ir kt.). Duomenų, kad nurodyta kreditavimo sutartis buvo sudaryta ne laisva kredito gavėjų valia, kad sutarties sąlygą dėl delspinigių AB DnB NORD bankas slėpė, o ieškovai A. J. ir D. J. jos nesuprato ar pan., nėra. Nagrinėjamu atveju nenustatyti jokie kredito gavėjų valios trūkumai, sutinkant su kredito davėjo pateikta kreditavimo sutarties delspinigių mokėjimo sąlyga, todėl šią sutarties sąlygą privalu vykdyti.
Be to, netesybų dydis yra siejamas su kredito davėjo nuostoliais, t.y. jei netesybos aiškiai per didelės ar prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.73 str.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nutraukus 2007-10-05 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovų įsiskolinimas sudarė 62 178,65 Eur, t.y. kredito gavėjų (ieškovų) įvykdyta prievolės dalis, palyginus ją su kredito suma yra labai nedidelė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kreditas buvo suteiktas iki 2029 m. Atsakovo AB DnB NORD banko nuostolius rodo vien tik tai, kad atsakovas, ilgą laiką neatgavęs suteikto kredito, negali panaudoti pinigų savo veikloje ir gauti pelno. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo sumažinti kreditavimo sutartimi sutarto 0,08 proc. dydžio delspinigių iki 0,01 proc. dydžio. Vien tai, kad kredito gavėjai yra fiziniai asmenys, negali būti besąlyginis pagrindas mažinti netesybas.
Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovų A. J. ir D. J. ieškinį dėl 2007-10-05 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 43 ir 46.1. punktų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais ab initio, dėl šios kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, dėl įpareigojimo atsakovą Luminor Bank AB (buvusį AB DnB Nord) banką vykdyti nurodytą kreditavimo sutartį ir dėl šios sutarties baudinių palūkanų sumažinimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Netenkinus ieškinio, iš ieškovų A. J. ir D. J. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos – atsakovui Luminor Bank AB. Atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad patyrė 2178 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 tomas, b. l. 9, 10), kurios yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo eigą, parengiamųjų ir teismo posėdžių kiekį, šalių ir/ ar jų atstovų dalyvavimą parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose, taip pat į atsakovo Luminor Bank AB atstovo būveinę (Vilnius), atstovavimo kokybę: parengtų procesinių dokumentų kiekį, apimtis ir kokybę, aktyvumą proceso metu, daro išvadą, kad atsakovo pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas.
Bylą nagrinėjant teisme valstybė patyrė 22,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus ieškinį, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 93, 96 straipsniai).
Ieškovų pateiktas 50,00 Eur žyminio mokesčio kvitas panaudotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (LR CPK 80 str.5 d.).
Nesumokėtas ar netinkamai sumokėtas žyminis mokestis yra tikrinamas dar ieškinio priėmimo teisme stadijoje, tačiau tuo atveju, jei teismas, priimdamas ieškinį, nenustatė buvusio trūkumo, t.y. nepakankami sumokėto žyminio mokesčio, išspręsti šį klausimą vėlesniais teismo veiksmais yra teismo pareiga, nes iš proceso šalių turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Tai, kad yra nustatyta, jog tam tikras žyminis mokestis mokamas byloje, tai suteikia teismui teisę reikalauti šio mokesčio sumokėjimo bet kurioje proceso stadijoje.
Ieškovai, teikdami ieškinį teismui, už jį nesumokėjo įstatymo nustatyto žyminio mokesčio, nes laikėsi pozicijos, kad jų inicijuotas ginčas dėl kreditavimo sutarties Nr. K-1400-2007-61 bendrosios dalies 43 ir 46.1. punktų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais ab initio, dėl šios kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, dėl įpareigojimo atsakovą vykdyti nurodytą kreditavimo sutartį ir dėl šios sutarties baudinių palūkanų sumažinimo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, todėl pateiktas procesinis dokumentas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Teismui nustačius, kad 2007-10-05 Kreditavimo sutarčiai netaikytinos Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio nuostatos ir sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi, o ieškovai vartotojais, vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 2 p., iš ieškovų lygiomis dalimis, valstybei priteistinas 200 Eur nesumokėtas žyminis mokestis.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Ieškinį patenkinus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis). 2018-01-23 nutartimi teismas tenkino ieškovės prašymą ir sustabdė antstolės Eurikos Rulienės vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje atliekamą išieškojimą iš atsakovui Luminor Bank AB įkeisto turto. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinys atmestas, teismo sprendimui įsiteisėjus 2018-01-23 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 150, 259, 260, 268, 269, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovų A. J. ir D. J. ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po 1089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų atsakovui Luminor Bank AB.
Priteisti iš A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po 111,30 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų, 30 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei (po 11,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir po 100 Eur žyminio mokesčio). Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-01-23 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.