- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- 1A-283-361/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04468-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pran.), Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- R. J.
- Civilinis ieškovas
- Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką nuspręsta įskaityti R. J. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. vasario 7 d. 22.43 val. iki 2022 m. vasario 9 d. 16.00 val. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo bausmės dienoms ir laikyti, kad 4 laisvės apribojimo bausmės dienos yra atliktos.
Visiškai tenkintas civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys. Iš R. J. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 114,11 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. J. nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė šeimos nariui sveikatą: jis 2022 m. vasario 7 d., apie 22.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė broliui V. J. į dešinį skruostą, taip padarydamas jam netaisyklingos formos paviršinį odos nubrozdinimą dešiniame skruoste skruostikaulio ausinės ataugos projekcijoje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir spyrė į dešinę koją, taip sukeldamas V. J. fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai
2. Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat atmesti civilinės ieškovės civilinį ieškinį ir panaikinti kardomąją priemonę.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Teigia, jog jo kaltės įrodymų, išskyrus melagingus nukentėjusiojo (jo brolio) V. J. parodymus, byloje nėra. Tyčia brolio nemušė, nesiekė prieš jį tyčia smurtauti, juolab tyčiniais veiksmais sukelti jam fizinį skausmą ar sužaloti. Teismas nepagrįstai atmetė gynybos versiją, jog būtent brolis išprovokavo konfliktą, papurkšdamas apeliantui į veidą ašarinių dujų. Teismas, analizuodamas byloje esančius įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, nepagrįstai suabsoliutino nukentėjusiojo parodymus. Paaiškina, jog įvykio vakarą išėjo iš namų išieškoti mamos ir brolio, nes jie ilgai negrįžo iš parduotuvės. Grįžęs ir radęs mamą ir brolį jau namuose, numetė ant žemės ir sutrypė traškučių pakelį ir tiesiog garsiai jų paklausė, ar maisto produktai yra verti jo patirtų išgyvenimų, streso dėl jų laukimo. Tada brolis pradėjo elgtis neadekvačiai ir agresyviai, papurškė jam ašarinių dujų ir grasino tai padaryti dar kartą. Toks brolio veiksmas jį labai išgąsdino ir jis norėjo iš jo paimti ašarines dujas. Brolis atsisakė tai padaryti gražiuoju. Tada tarp jų įvyko nedidelės grumtynės, bet be fizinio smurto. Jie nesiekė vienas kito sužaloti, sukelti fizinį skausmą, kumščiu ar koja pataikyti į veidą, pilvą ir pan. Jis galėjo brolį netyčia užgauti, kai siekė atimti iš jo ašarines dujas, bet nesiekė jam tyčia suduoti kumščiu į veidą. Taigi galėjo ir pats nukentėti grumtynių metu. Brolis turi sveikatos problemų – yra perdėtai jautrus, konfliktiškas, impulsyvus, kartais neadekvačiai vertina situaciją, įsivaizduoja, kad jam norima pakenkti, todėl imasi perdėtų gynybos priemonių. Mano, kad brolis galbūt turi psichologinių ir psichinių problemų, dvejus metus niekur nedirba, yra išlaikomas mamos. Galėjo ir pats iškviesti policiją dėl brolio veiksmų, parašyti pareiškimą, tačiau suprato, kad brolis turi problemų, ir jam pakenkti nenorėjo. Brolis pasielgė priešingai – iškvietė policijos pareigūnus ir davė melagingus parodymus, jog apeliantas buvo itin agresyvus ir jį užsipuolė. Nurodo, kad net jei užgavo brolį ir sukėlė jam fizinį skausmą ar padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes tokie jo veiksmai padaryti dėl neatsargumo, o ne tyčia.
2.2. Tyrėjai ir teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi. Brolis iš pradžių teigė, kad neva apeliantas jį smaugė paėmęs už kaklo, o po to tai paneigė, painiojosi, kaip jis jam neva trenkė, kada tai įvyko, kurioje buto vietoje ir pan. Teismas netinkamai įvertino liudytos (apelianto mamos) N. J. parodymus, nes jos žodžius „ne, pirmą“ galbūt suprato kaip „ne pirmą“ (ne vienintelį kartą), kai neva apeliantas pavartojo fizinį smurtą prieš brolį. Taigi apelianto kaltė grįsta iš esmės vien tik nepatikimais brolio parodymais, kuris pats elgėsi agresyviai, neadekvačiai. Didesnis tokių dujų kiekis gali stipriai pakenkti akims, todėl apeliantas buvo tiesiog priverstas prievarta atimti iš brolio dujų balionėlį. Brolis jį apšmeižė, suvertė kaltę tik jam vienam.
2.3. Teismas nepagrįstai nevertino, kad byloje yra ne viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą, veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai ir kt. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai artimoje aplinkoje neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojamo konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą, vienkartinį pobūdį, pačių nukentėjusiųjų požiūrį į kaltininko veiksmus jau po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021). Šiuo atveju teismas nevertino, kad fizinis skausmas broliui buvo padarytas (jei buvo padarytas) dėl neatsargumo, toks skausmas yra nežymus (nepastebimas), kalti abu konflikto dalyviai, konfliktas buvo trumpas, vienkartinis, spontaniškas. Todėl yra pagrindas apeliantą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo. Teigia, jog dažniausiai apeliantas yra ramaus charakterio, didesnių konfliktų su broliu nebūna. Tai gali patvirtinti jų mama Nijolė, kuri byloje buvo apklausta kaip liudytoja. Įvykis buvo visiškai spontaniškas, sukeltas brolio neadekvačios reakcijos ir elgesio.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, tvirtindamas, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina jo kaltės, dėl to jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, jog nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. R. J. kaltė yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė tinkamai patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu.
6. Apelianto skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar panaikinti nuosprendį ir priimti naują. Todėl, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, teisėjų kolegija pritaria nuosprendžio motyvams dėl R. J. kaltės.
7. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tai materialioji teisės norma – baudžiamoji atsakomybė pagal ją kyla artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlus įstatyme numatytas pasekmes, t. y. arba jam sukėlus fizinį skausmą, arba jį nežymiai sužalojus, arba jį trumpam susargdinus. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai tokia nusikalstama veika pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį vartojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
8. Šiuo atveju R. J. nuteistas už tai, kad teismo nuosprendyje nurodytais veiksmais – kumščiu sudavė broliui V. J. į dešinį skruostą, taip padarydamas jam netaisyklingos formos paviršinį odos nubrozdinimą dešiniame skruoste skruostikaulio ausinės ataugos projekcijoje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei spyrė į dešinę koją, taip sukeldamas V. J. fizinį skausmą. Tokio pobūdžio bylų ypatumas tas, jog dažniausiai smurtaujama aplinkoje, kurioje būna tik kaltininkas ir nukentėjusysis, o pašalinių smurto liudytojų nebūna. Todėl svarbią reikšmę tokiose bylose įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą, pareigūnų įvykio vietoje užfiksuotos aplinkybės ir kt.).
9. Nuteistasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, jog nukentėjusiajam V. J. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą sukėlė ne tyčiniais, o neatsargiais veiksmais, kurie buvo išprovokuoti paties brolio (nukentėjusiojo), pastarajam iš esmės be priežasties papurškus ašarines dujas jam į akis. Tačiau tokią jo poziciją paneigia byloje surinkti ir apylinkės teismo posėdyje ištirti įrodymai ir jų visuma.
10. Priešingai nei teigia apeliantas, nukentėjusiojo V. J. tyrėjams ir teisme duoti parodymai apie brolio (apelianto) neadekvatų elgesį, kai jis su mama grįžo iš parduotuvės su maisto prekėmis (brolis ėmė mėtyti maistą, trypti traškučius, norėjo išpilti pieną), dujų panaudojimo aplinkybių (perspėjo brolį, kad nurimtų, nes panaudos dujas; matė, kad mamai sunku brolį nulaikyti, todėl broliui papurškė dujų, o po to dar kartą, kai, paskambinus 112, brolis atėjo į jo kambarį ir vėl puolė, papurškė dujų), brolio smurtinių veiksmų atlikimo vietos ir būdo (buto hole ir jo (nukentėjusiojo) kambaryje; pajuto rankos smūgį į veidą, spyrį į koją), iš esmės nekito ir buvo nuoseklūs. Tokius parodymus nukentėjusysis V. J. patvirtino ir akistatos su R. J. metu, o kartu ir nuteistojo R. J. šie akistatos metu duoti parodymai dera su nukentėjusiojo nurodytomis įvykio aplinkybėmis (parodė, kad, kai brolis papurškė į akis jam dujų, pastarasis nuėjo į savo kambarį; iš brolio norėjo atimti dujų balionėlį, todėl atėjo pas jį į kambarį ir bandė griebti jam už rankos, bet brolis išsisuko ir jis parvirto ant lovos; broliui parvirtus ant lovos, pastarasis vėl jam papurškė dujų į akis, po to jis bandė jį nuo savęs nustumti maskatuodamasis kojomis; tuo metu galėjo įspirti broliui į bet kokias kūno vietas).
11. Teisėjų kolegija aktualioje įvykio situacijoje, priešingai nei teigia apeliantas, neįžvelgia jokių nukentėjusiojo V. J. agresyvių, provokuojamų ar rizikingų veiksmų prieš nuteistąjį. Tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis, tiek ir jų mama N. J. vienodai apibūdino būtent paties R. J. pykčio dėl to, kad brolis su mama grįžo namo iš parduotuvės vėliau, sukelto elgesio, dėl ko jis ėmė naikinti, trypti kojomis parneštą namo maistą, turinį. Toks neadekvatus, pykčio ir agresijos prieš šeimos narius nukreiptas R. J. elgesys paskatino nukentėjusįjį ginti ir save, ir mamą turimomis ašarinėmis dujomis. Todėl, matydamas nebevaldomą, piktą, agresyvų brolio elgesį, nukentėjusysis bandė jį nuraminti žodžiais, kartu perspėdamas, jog panaudos dujų balionėlį. Nuteistajam toliau nesivaldant, neklausant nei jo, nei mamos raminimų, nukentėjusysis papurškė jam dujų ir tai padarė du kartus – pirmą kartą, bandydamas raminti įsisiautėjantį brolį ir siekdamas išvengti su juo realaus kontakto bute, o antrą kartą savo kambaryje, kai gynėsi nuo besitęsiančių brolio smurtinių veiksmų.
12. Apeliantas, akcentuodamas neva provokuojamą nukentėjusiojo elgesį (panaudojo dujas), nutyli aptartų anksčiau jo paties emocingų ir perraugusių į smurtinius veiksmų turinį. Šiuo atveju dėl menkavertės priežasties, t. y. dėl to, kad du suaugę šeimos nariai – brolis ir mama, apelianto manymu, namo iš parduotuvės grįžo vėliau nei paprastai, žinodamas, kad telefonu susisiekti su jais nėra galimybės, jis namuose sukėlė tokią konfliktinę situaciją su šeimos nariais, kurioje nesuvaldė emocijų ir atliko nevienkartinius smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį – sukėlė broliui fizinį skausmą ir dar nežymiai jį sužalojo. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip išgalvotą ir nepagrįstą apelianto skundo teiginį, kad šiame įvykyje jis elgėsi spontaniškai, o įvykį sukėlė neva psichinės sveikatos stokojantis jo brolis (nukentėjusysis).
13. Be nukentėjusiojo ir liudytojos (mamos) parodymų, smurtinę nusikalstamą tyčią R. J. veiksmuose atskleidžia ir kiti byloje surinkti ir apylinkės teismo posėdyje ištirti ir nuosprendyje įvertinti įrodymai ir jų visuma – 2022 m. vasario 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G215/2022(03) (V. J. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas), nukentėjusiojo V. J. pranešimo bendrajam pagalbos centrui turinys (pranešė, kad jį puolė mušti rankomis brolis R. J., išmėtė pirkinius, o jis pats gindamasis broliui papurškė dujų), 2022 m. vasario 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta (buto kambaryje ant grindų išmėtyti daiktai, maisto produktai, rūbai), įvykio vietoje pareigūnų vaizdo kameromis fiksuoti asmenų paaiškinimai ir kiti rašytiniai bylos duomenys. Todėl kaip nepagrįsti vertinami apelianto skundo teiginiai, jog jo kaltę teismas grindė nepatikimais ar vien tik nukentėjusiojo parodymais, prielaidomis, ar netinkamai įvertino liudytojos parodymus, faktines įvykio eigos aplinkybes.
14. R. J. inkriminuotų smurtinių veiksmų pobūdis dera su specialisto išvada nukentėjusiajam V. J. nustatytu kūno sužalojimo padarymo mechanizmu. Už tokius pavojingus žmogaus sveikatai ir gyvybei veiksmus, juolab, atsižvelgiant į tai, kad smūgiuota buvo kumščiu į gyvybiškai jautrią nukentėjusiojo kūno dalį – galvą, o po to dar spirta į koją, R. J. neturi likti nenubaustas. Visetas aptartų aplinkybių sudaro pagrindą atmesti kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad jis brolio tyčia nesiekė sužaloti ar sukelti jam fizinio skausmo. Tokie teiginiai vertinami kaip išgalvoti, bandant sumenkinti savo veiksmų pavojingumą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės.
15. Galiausiai apelianto argumentas, jog galbūt šiuo atveju įžvelgtina mažareikšmiškumo instituto taikymo galimybė, atmestinas kaip nepagrįstas. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl veikos mažareikšmiškumo, turi būti įvertinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių išraiška konkrečiame nusikaltime, asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai. Tais atvejais, kai veika, turinti konkretaus nusikaltimo sudėties požymius, iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus tokios žalos atsiradimo pavojaus, ji vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi padarytos aktualios veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, neturi teisinio pagrindo daryti išvados, kad šiuo atveju R. J. padarytą nusikalstamą veiką galima pripažinti mažareikšme ir būtų tikslinga jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 37 straipsniu. Teismų praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys Nr. 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, apskritai neturi teisės priimti tokio sprendimo. Šiuo atveju apelianto nurodomose kasacinio teismo nutartyse, priimtose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021, faktinės veikų padarymo aplinkybės nėra panašios į nagrinėjamos bylos. Mažareikšmiškumo institutas kasacinėje byloje Nr. 2K-231-976/2017 taikytas įvertinus tai, jog tarp S. B. ir A. B. įvyko abipusis konfliktas, išprovokuotas jų ilgalaikių nesutarimų, skyrybų, vidinių nuoskaudų ir asmeninių interesų, kurį sustiprino būtent vaistų sūnui davimas, dėl to įvyko abipusės grumtynės, susistumdymai. Kitoje kasacinėje byloje Nr. 2K-128-489/2020 BK 37 straipsnis taikytas įvertinus tai, kad tarp sutuoktinių kilo konfliktas dėl bendravimo su vaikais tvarkos, kurio metu nukentėjusioji bandė iš jo rankų paimti jaunesnįjį sūnų. Kasacinėje byloje Nr. 2K-36-788/2021 aptariamas institutas taikytas įvertinus tai, kad tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji buvo lygiaverčiai buitinių konfliktų dalyviai, abu elgėsi netinkamai.
17. Remdamasi tuo, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas nuosprendis yra pakankamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, R. J. skirta bausmė individualizuota tinkamai. Todėl naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.