- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-14
- Bylos Nr.
- eI-3151-426/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Rūta Miliuvienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- M. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Vilis Žilionis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. (M. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. A. skunde prašo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2019 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. (15-01) 3100235/(15/5-9) 4U-234 (toliau – Sprendimas) dalį, kuria atsakovas atsisakė išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui bei uždraudė jam atvykti į Šengeno erdvę vieneriems metams ir prašė įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iš naujo.
Jis nurodo, kad 2019 m. vasario 11 d. tuo pagrindu, jog ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „G“, pateikė prašymą atsakovui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) ir reikiamus dokumentus. Nesutinka su atsakovo atsisakymu išduoti leidimą laikinai gyventi ir teigia, kad Sprendimas buvo priimtas neišnagrinėjus visapusiškai, išsamiai ir objektyviai reikšmingų aplinkybių viseto dėl jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Atsakovas nesigilino į administracinių nusižengimų pobūdį, paviršutiniškai atliko Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) duomenų vertinimą. Atsakovas turėjo išsamiai įvertinti, ar pareiškėjo asmenybė, veikla Lietuvos Respublikoje ir kitos aplinkybes nenusveria grėsmės viešajai tvarkai, tačiau tokio vertinimo šiuo atveju neatliko.
Taip pat pareiškėjas tvirtina, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjus reikšmingų aplinkybių visumos ir dalyje dėl užsieniečio draudimo 1 metus atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimo į C. SIS II sistemą 1 metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas, turėdamas pareigą atsižvelgti į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 128 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes to nepadarė ir pažeidė atsakingo valdymo principą.
Migracijos departamentas, nagrinėdamas ir priimdamas sprendimą, pareiškėjo nuomone, nesilaikė esminių procedūrinių reikalavimų, neužtikrino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo principų įgyvendinimo, taip pažeidė gero administravimo principą.
Pareiškėjas tvirtina, kad jis nėra pavojingas viešajai tvarkai ir visuomenei, Respublikinėje Priklausomybės ligų centro medicininėje pažymoje nurodoma, jog jis į Respublikinį priklausomybės ligų centrą per 5 metus nesikreipė dėl konsultavimo ar/ir gydymo; 2019 m. kovo 29 d. pažymoje „Dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį“ Nr. 14R-11258 nurodoma, jog jis Lietuvos Respublikoje neteistas; Vilniaus miesto Vaikų ir jaunimo pensiono išreikštoje padėkoje nuoširdžiai dėkojama pareiškėjui už suteiktą paramą Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensiono globotiniams. Ir darbdavio tarpininkavimo rašte nurodyta, jog jis yra kruopštus ir pareigingas, nuobaudų neturėjo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas dėl nurodytų dešimties administracinių nusižengimų paaiškina, jog ne visus padarė būtent jis, nes transporto priemone, nuomos pagrindu registruota pareiškėjo vardu, naudojosi ir kiti asmenys bei padarė administracinius nusižengimus. Už juos visus sumokėtos baudos, net ir už tuos, kurių jis pats nepadarė. Pareiškėjas negalėjo žinoti, jog tai gali turėti įtakos jo teisėtam tolimesniam buvimui Lietuvos Respublikoje, todėl administracinio nusižengimo protokolų neginčijo.
Pareiškėjo nuomone, atsakovas neatliko įstatymuose nurodytų pareigų dėl visapusiško, išsamaus ir objektyvaus visų reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimo, padarė esminius pažeidimus ir priėmė nepagrįstą Sprendimą, kuris turi būti naikinamas.
Teigia, kad atsakovas, neatsižvelgdamas į individualias asmens aplinkybes (darbinę veiklą, socialinį ryšį ir kt.), parodė išankstinį nusistatymą, vienašališkumą, neobjektyvumą. Sprendimas pažeidžia proporcingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjo padarytus pažeidimus ir neištyrė visų aplinkybių, jo nekvietė atvykti į Migracijos departamentą ir pateikti paaiškinimus. Taip pat pažymi, kad jį su Lietuva sieja šeiminiai ryšiai, kadangi 2019 m. kovo mėnesį įregistravo santuoką. Vertina, kad taikoma poveikio priemonė yra neproporcinga.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas nesutinka su skundu.
Atsiliepime nurodo, kad, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir įvertinęs visus surinktus duomenis, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 1 metus nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Skundžiamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes jis sistemingai darė tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus, per pastaruosius metus padarė dešimt administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų, iš kurių du nusižengimai yra šiurkštūs. Rėmėsi Policijos departamento 2019 m. vasario 28 d. išvada Nr. 5-S-1999„Dėl M. A. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“ (toliau – Išvada), kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Atsakovas, atsižvelgdamas į per pastaruosius metus padarytus dešimt administracinių nusižengimų, konstatavo, kad pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu administracinių nusižengimų, tarp kurių yra ir vieni iš pavojingiausių (nustatyto greičio viršijimas), keliančių didelį pavojų eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei bei turtui, darymu neigiamai apibūdina jo asmenybę, akivaizdžiai rodo, kad jis nenusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, nenori suprasti savo veiksmų pavojingumo, neatsakingai naudojasi padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu – ir ignoruoja nustatytas saugaus elgesio taisykles. Pareiškėjo padarytų nusižengimų visuma ir pakartotinumas rodo, kad jie nėra atsitiktiniai, administracinės nuobaudos savo tikslo – auklėti, kad jis gerbtų bendro gyvenimo taisykles, laikytųsi įstatymų, nepadarytų naujų teisės pažeidimų – nepasiekė, todėl vertina, kad jis ir ateityje gali daryti naujus teisės pažeidimus.
Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi, ketino dirbti vairuotoju Lietuvos Respublikoje, o jo padaryti pažeidimai ir yra priskirtini ANK skyriui „Administraciniai nusižengimai. susiję su transportu ir kelių ūkiu“, todėl jam eismo taisyklės turėtų būti gerai žinomos, tačiau vis tiek darė pakartotinius pažeidimus.
Teigia, kad atsakovui pakako surinktų duomenų padaryti ginčijamame Sprendime nurodytas išvadas ir nesikreipti į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų, todėl jo teiginiai, kad atsakovas objektyviai neišnagrinėjo visų aplinkybių yra visiškai nepagrįsti. Nurodo, kad atliktas tyrimas buvo išsamus ir objektyvus, surinkti duomenys buvo pakankami padaryti nurodytas išvadas.
Atsakovas neturi priežasčių abejoti Policijos departamento teikiama informacija, o be to, pareiškėjas administracinių nusižengimų protokolų nėra apskundęs, todėl, nepateikus jo teiginius pagrindžiančių duomenų, pastarieji laikytini nepagrįstais.
Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį atsakovas vertina kaip proporcingą. Ginčijamas sprendimas atitinka ir Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinto Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje (toliau – Tvarka) įtvirtintus reikalavimus.
Migracijos departamento nuomone, visuomenės ir valstybės interesas, kad Lietuvos Respublika suteiktų teisę atvykti tik tiems užsieniečiams, kurie nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, yra svarbesnis už pareiškėjo nurodomus suvaržymus.
Nepagrįstais laiko pareiškėjo skundo teiginius, kad Migracijos departamentas, neatsižvelgdamas į individualias asmens aplinkybes, priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsakovas nurodo, kad ginčijamame Sprendime pažymėjo, jog šio užsieniečio su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pažymi, kad prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi 8.10 eilutėje pareiškėjas prie ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nurodė Bendrovės, į kurią ruošėsi įsidarbinti direktorę S. K. ir pažįstamą J. Š.. Migracijos departamentui akivaizdu, kad pareiškėjo nesieja stiprūs tarpusavio ryšiai su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis. Šiuo atveju Priklausomybės ligų centro medicininė pažyma, taip pat pažyma apie teistumą bei padėka už paramą Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensiono globotiniams (parama suteikta po ginčijamo sprendimo priėmimo dienos) ir darbdavio tarpininkavimo raštas, pasak atsakovo, niekaip nepatvirtina jo stiprių socialinių ryšių su Lietuvos Respublika ar šeimyninių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis.
Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, kad Sprendimas atitinka SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies pirmojoje pastraipoje ir 3 dalyje nustatytus pagrindus, jo duomenys, vadovaujantis Taisyklių 11-1 punktu, iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teiktini Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai.
Pasak atsakovo, pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, o visuomenės interesai yra svarbesni, nei pareiškėjui taikytini apribojimai, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad duomenų apie šeimos sukūrimą neturėjo. Tvirtina, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o taip pat ir proporcingas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais ir pateiktais prašymais nesutinka.
Dėl sistemingai daromų teisės pažeidimų buvo konstatuota, kad pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis nuolatiniu administracinių nusižengimų, tarp kurių yra ir vieni iš pavojingiausių administracinių nusižengimų (nustatyto greičio viršijimas), keliančių didelį pavojų eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei bei turtui, darymu neigiamai apibūdina jo asmenybę, akivaizdžiai rodo, kad asmuo nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, nenori suprasti savo veiksmų pavojingumo, neatsakingai naudojasi padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu – ir ignoruoja nustatytas saugaus elgesio taisykles. Padarytų nusižengimų visuma ir pakartotinumas rodo, kad jie nėra atsitiktiniai, administracinės nuobaudos savo tikslo, kad jis gerbtų bendro gyvenimo taisykles, laikytųsi įstatymų, nepadarytų naujų teisės pažeidimų – nepasiekė, todėl pagrįstai galima teigti, kad jis ir ateityje gali daryti naujus teisės pažeidimus.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas administracinių nusižengimų protokolų nėra apskundęs, prieš sumokėdamas nustatytas baudas nenurodė asmenų, kurie iš tiesų vairavo transporto priemonę ir padarė jau minėtus nusižengimus.
Policijos departamentas nurodo, jog taip pat rekomendavo uždrausti minėtam užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką Įstatymo 133 straipsnyje nustatytais pagrindais vienerių metų laikotarpiui ir šio užsieniečio duomenis, vadovaujantis 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsniu, įvesti į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.
Policijos departamento vertinimu, atsakovo Sprendimas, priimtas Policijos departamento išvados pagrindu, yra proporcingos priemonės siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.
Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Migracijos skyrius) 2019 m. vasario 11 d. tuo pagrindu, kad ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „G“, pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.
Migracijos departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 77-1 punktu, 2019 m. vasario 15 d. išsiuntė Policijos departamentui paklausimą Nr. (15/4-4) 10K-6572, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.
Migracijos departamentas 2019 m. vasario 28 d. gavo Policijos departamento išvadą Nr. 5-S-1999„Dėl M. A. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“, kurioje konstatuota, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Migracijos departamentas, įvertinęs duomenis, kad minėtas užsienietis per pastaruosius metus padarė dešimt administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, iš kurių du yra šiurkštūs, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 1, 5, 7, 8 dalimis, SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1-ąja pastraipa, 3 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės) 4, 5, 6, 11-1, 11-3 ir 12 punktais bei Tvarkos 5 punktu, priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 1 metus nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes jis sistemingai darė tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus, per pastaruosius metus padarė dešimt administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų, iš kurių du nusižengimai yra šiurkštūs.
Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Pažymėtina, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant šiuo atveju tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).
Atsakovas Sprendimą grindė Policijos departamento Išvada.
Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas padarė šiuos administracinius nusižengimus: 2018 m. balandžio 25 d. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 2 dalį, nes vairuodamas automobilį pažeidė kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ reikalavimą – sustojo ir stovėjo kelio ženklo galiojimo zonoje; 2018 m. liepos 21 d. nubaustas pagal ANK 415 straipsnio „Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas“ 1 dalį, nes vairavo automobilį, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; 2018 m. rugsėjo 22 d. nubaustas pagal ANK 415 straipsnio „Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas“ 3 dalį, nes vairavo transporto priemonę, kurios velkamos puspriekabės valstybinio numerio ženklų galiojimas buvo pasibaigęs; 2018 m. spalio 15 d. nubaustas už du administracinius nusižengimus: pagal ANK 415 straipsnio „Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas“ 1 dalį ir to paties straipsnio 2 dalį, nes vairavo automobilį, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir neįregistruotą nustatyta tvarka; 2018 m. spalio 30 d. nubaustas už du administracinius nusižengimus: pagal ANK 415 straipsnio „Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas“ 1 dalį ir to paties straipsnio 2 dalį, nes vairavo krovininę transporto priemonę su puspriekabe, neapdraustus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir neįregistruotus nustatyta tvarka; 2018 m. lapkričio 5 d. nubaustas už šiurkštų administracinį nusižengimą pagal ANK 416 „Nustatyto greičio viršijimas“ 4 dalį, nes 2018 m. gegužės 23 d. vairuodamas automobilį viršijo leistiną 50 km/val. greitį 31 km/val. (važiavo 81 km/val. greičiu); 2019 m. sausio 22 d. nubaustas už du administracinius nusižengimus, iš kurių vienas šiurkštus nusižengimas: pagal ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 6 dalį ir to paties straipsnio 3 dalį, nes 2018 m. rugsėjo 2 d. vairuodamas transporto priemonę viršijo leistiną 90 km/val. greitį 56 km/val. (važiavo 151 km/val. greičiu, paklaida 5 km/val.) ir 2018 m. rugsėjo 22 d. vairuodamas transporto priemonę viršijo leistiną 60 km/val. greitį 24 km/val. (važiavo 87 km/val. greičiu, paklaida 3 km/val.).
Policijos departamentas pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį yra įgaliotas atlikti užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą pagal kompetenciją. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi, privalo kreiptis į Policijos departamentą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybą – šios institucijos pagal kompetenciją įvertina, ar nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus Policijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.
Taigi, atsakovas turėjo Įstatyme nustatytą pareigą kreiptis į Policijos departamentą, o, gavęs pateiktą informaciją, ja remtis ir atitinkamai priimti Sprendimą. Pažymėtina, kad atsakovui nėra suteikta kompetencija spręsti dėl administracinės atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimus taikymo, todėl, gavęs atitinkamus duomenis iš Policijos departamento, atsakovas neturėjo pareigos ir kompetencijos atlikti savarankišką pareiškėjui inkriminuojamų administracinių nusižengimų tyrimą, taip pat priežasčių abejoti Policijos departamento pateikta informacija, kurią paneigiančių konkrečių, objektyvių duomenų pareiškėjas nepateikė ir teismui.
Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai, kad atsakovas neatliko tyrimo ir nekvietė pareiškėjo pateikti paaiškinimų dėl padarytų pažeidimų, teisiškai nereikšmingi. Šiuo atveju atsakovas neturėjo pareigos atlikti papildomo tyrimo, kadangi gauta informacija iš Policijos departamento yra oficiali ir ja remdamasis atsakovas turi pareigą priimti sprendimus pagal suteiktą kompetenciją.
Pareiškėjo argumentai, kad ne visus nustatytus administracinius pažeidimus padarė jis, vertintini kritiškai. Visų pirma, pareiškėjas nei vieno pažeidimo neginčijo teismine tvarka, nuobaudas sumokėjo. Be to, jokių duomenų, kad ne jis padarė ANK pažeidimus, nepateikė. Taip pat pareiškėjas neįvardijo konkrečių asmenų, kada ir kokius pažeidimus galimai jie padarė. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nemanė, jog tai gali turėti neigiamą reikšmę gaunant leidimą laikinai gyventi, yra teisiškai nereikšminga. Pareiškėjas 2019 m. sausio 22 d. nubaustas už ANK pažeidimą, viršijant leistiną greitį net 56 km/val., o prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė 2019 m. vasario 11 d. tuo pagrindu, kad ketina dirbti vairuotoju. Tai rodo pareiškėjo neatsakingą elgesį ir tuo pačiu tik pagrindžia atsakovo išvadą dėl jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog aplinkybės, kad dėl pažeidimo nebuvo sužaloti jokie asmenys ar apgadintas turtas, taip pat kad skirtos baudos buvo sumokėtos, neturi reikšmės aiškinant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą sąvoką „gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai“, kadangi, kaip minėta, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis, t. y. nukreiptas į ateitį, vertinimas, tam tikros situacijos prognozavimas yra neišvengiamas (žr., pvz., 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2672-756/2017).
Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad žala asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui buvo padaryta, tai nepanaikina pareiškėjo daromų administracinių nusižengimų pavojingumo. Neabejotina, kad vairavimas viršijant greitį 56 km/val., 24 km/val. ar 31 km/val. patvirtina, jog pareiškėjas darė šiurkščius ANK pažeidimus. Tokie pažeidimai negali būti vertinami kaip atsitiktiniai ir šiuo atveju jie yra sisteminiai. Kiti pareiškėjo padaryti ANK pažeidimai nėra šiurkštūs, tačiau vertintina (padaryta 10 pažeidimų) padarytų pažeidimų visuma.
Teismas prieina prie išvados, kad pareiškėjo veiksmų pakartotinumas sudaro realios bei akivaizdžios grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei tikimybę ateityje.
Pabrėžtina, kad šiurkščių pažeidimų, šiuo atveju – itin didelis greičio viršijimas, padarymas, kurie yra vieni iš pavojingiausių pažeidimų, keliančių pavojų ne tik saugiam eismui, bet ir kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, rodo sistemingą jo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų, o tai patvirtina tikimybę, jog pareiškėjas ir ateityje gali daryti nusižengimus ar teisės pažeidimus, bei neleidžia paneigti, jog egzistuoja abstrakti grėsmės viešajai tvarkai galimybė.
Taigi, atsakovas, gavęs Išvadą, kurioje pateikiami duomenys apie anksčiau minėtus pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus, neturėjo pareigos jų iš naujo pervertinti administracinės atsakomybės taikymo aspektu, o, vadovaudamasis Įstatyme suteikta kompetencija, priimti Sprendimą, vertindamas pažeidimų visumą. Pažymėtina, kad grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei buvimo įvertinimas yra būtina leidimo laikinai gyventi išdavimo procedūros dalis, taigi, Migracijos departamentas turi ne teisę, bet ir pareigą remtis Policijos departamento Išvada išduodant pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Pastarojo neatsakingas vairavimas, nesilaikymas nustatytos tvarkos, ir nulėmė neigiamas teisines pasekmes jam.
Pažymėtina ir tai, kad byloje duomenų, jog pareiškėją su Lietuva sieja šeiminiai santykiai, nėra. Jis prašymą pateikė tuo pagrindu, kad ketina dirbti vairuotoju bendrovėje. Šiuo atveju ne šeimos susijungimo pagrindu jis kreipėsi. Taigi, vėlesnis šeiminės padėties pasikeitimas nagrinėjamam ginčui neaktualus, vertinant Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, tačiau pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl leidimo išdavimo būtent šiuo pagrindu.
Atsakovas pagal jam suteiktą kompetenciją tinkamai įvertino pateiktą informaciją ir surinko reikiamus duomenis, taigi, individualiai ištyrė pareiškėjo prašymą ir priėmė Sprendimą, kuris yra proporcingas vertinant ANK pažeidimų sistemiškumą ir jų pobūdį. Pareiškėjo skundo argumentai, kad atsakovas individualiai neįvertino pareiškėjo padėties ir pritaikė neproporcingą priemonę, yra nepagrįsti. Pareiškėjo abstraktūs argumentai vertintini kaip jo gynybinė pozicija.
Taip pat pareiškėjas ginčija ir Sprendimo dalį, kuria jam uždrausta atvykti į Lietuvą.
Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam, be kita ko, buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (133 straipsnio 3 dalis). Užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (133 straipsnio 5 dalis). Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (133 straipsnio 7 dalis). Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (133 straipsnio 8 dalis).
Taigi, įvertinus Įstatymo 133 straipsnio 1 ir 5 dalyse įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (5 metai ir ilgesnis kaip 5 metai), šioje byloje nustačius, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nenustačius ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (pareiškėjas prie ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nurodė tik bendrovės darbuotojas), atsižvelgiant į pagal Tvarkos 38.1 papunktį įtvirtintą draudimo atvykti laikotarpį, bei, vadovaujantis Tvarkos 5 punktu, atsakovas pagrįstai pareiškėjui nustatė 1 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad toks draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas, atitinka ir Tvarkoje įtvirtintus kriterijus. Pareiškėjas tik abstrakčiai ginčijo šią Sprendimo dalį, tačiau, kaip minėta, Sprendimas yra ne tik teisėtas ir pagrįstas, bet ir juo taikytos poveikio priemonės yra proporcingos.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo pateikti duomenys, t. y. Priklausomybės ligų centro medicininė pažyma, taip pat pažyma apie teistumą bei 2019 m. balandžio 2 d. padėka už paramą Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensiono globotiniams ir darbdavio tarpininkavimo raštas, negali patvirtinti jo stiprių socialinių ryšių su Lietuvos Respublika ar šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis bei atitinkamai paneigti atsakovo išvadų. Atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo individualią situaciją ir jo padarytų pažeidimų visumą.
Kadangi pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, atsisakius išduoti leidimą laikinai gyventi dėl jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, darytina išvada, kad Sprendimas uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką atitinka SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalyje dalies pirmojoje pastraipoje ir 3 dalyje nustatytus pagrindus, jo duomenys vadovaujantis Taisyklių 11-1 papunkčiu, iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo buvo įverti ir perduoti Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai.
Teismas, įvertinęs tai, kas anksčiau išdėstyta, daro išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių Sprendimas turi būti naikinamas ir perduodamas iš naujo atsakovui tirti. Taigi, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. A. (M. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.