- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-21
- Bylos Nr.
- A-2672-756/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03304-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- R. I. E.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. I. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. I. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. I. E. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2016 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. (15/4-2)31-970(00178) ir įpareigoti atsakovą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. birželio 10 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą (ketina mokytis Lietuvos Respublikoje) ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą (priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą). Kartu su prašymu pateikė Alytaus kolegijos tarpininkavimo raštą, Alytaus kolegijos direktoriaus įsakymo dėl nuolatinių studijų studentų kėlimo į aukštesnį kursą kopiją, dokumentus, patvirtinančius turimas pragyvenimo lėšas bei tinkamą gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje, ir kitus dokumentus. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius (toliau – ir Migracijos skyrius), po prašymo pateikimo patikrinęs duomenis apie pareiškėją, konstatavo, kad pareiškėjas sistemingai daro šiurkščius administracinius teisės pažeidimus, todėl kelia grėsmę viešajai tvarkai. 2016 m. liepos 22 d. sprendimu atsakovas atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas sutinka, kad buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, tačiau padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs. Visais padarytų pažeidimų atvejais jis kaltę pripažino. Be to, pareiškėjo manymu, jo padaryti pažeidimai buvo atsitiktinio pobūdžio, o jis nėra linkęs piktybiškai pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių. Pareiškėjas supranta savo elgesio neleistinumą, nuoširdžiai gailisi, įvertino neigiamas priešingo teisei elgesio pasekmes bei ateityje laikysis tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės), tiek kitų teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nurodo, kad jo padaryti pažeidimai jokių sunkių pasekmių nesukėlė, visas paskirtas baudas jis sumokėjo, yra neteistas, elgesys nekelia pavojaus nei saugiam eismui, nei žmonių sveikatai, gyvybei ar turtui, todėl negali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Be to, turi būti įvertinta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje turi susiklosčiusių socialinių ir ekonominių ryšių, t. y. turi šeimą, gyvenamąją vietą, mokosi. Pareiškėjo nuomone, nepakeitus leidimo laikinai gyventi ir jį išsiuntus iš Lietuvos Respublikos būtų pažeistas ne tik proporcingumo, bet ir teisės į šeimos sujungimą principas.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutiko ir atsiliepime į skundą (b. l. 36–39) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsakovas nurodė, kad po to, kai 2016 m. birželio 10 d. pareiškėjas Migracijos skyriui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kitus dokumentus, Migracijos skyrius kreipėsi į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas). Policijos departamentas 2016 m. birželio 30 d. raštu Nr. 5-S-5458 pateikė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Išvada padaryta įvertinus tai, kad pareiškėjas per pusantrų metų (nuo 2014 m. gruodžio 25 d. iki 2016 m. birželio 28 d.) padarė 10 administracinių teisės pažeidimų, iš kurių 5 – šiurkštūs. Toks pareiškėjo elgesys neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų. Paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslo – auklėti pareiškėją – nepasiekė, todėl ir ateityje jis gali daryti naujus teisės pažeidimus. Jo elgesys kelia pavojų saugiam eismui, žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo motyvu, kad Migracijos departamentas netinkamai įvertino jo ryšius su Lietuvos Respublika. Pareiškėjas santuoką su Lietuvos Respublikos piliete sudarė 2016 m. liepos 23 d., t. y. po to, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Migracijos skyrius siūlymą priimti ginčijamą sprendimą Migracijos departamentui išsiuntė 2016 m. liepos 1 d., todėl tikėtina, kad pareiškėjas apie būsimą sprendimą galėjo sužinoti ir anksčiau nei ginčijamo sprendimo pristatymo dieną. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra ne kartą konstatavęs, kad tais atvejais, kai šeima buvo sukurta tuo metu, kai susiję asmenys žinojo, kad vieno iš jų imigracinė padėtis buvo tokia, kad šeimos gyvenimo tęsimas valstybėje nuo pradžių bus rizikingas, tik išimtinėmis aplinkybėmis šeimos nario, kuris yra ne pilietis, išsiuntimas iš valstybės sudarys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio pažeidimą (pvz., 2014 m. spalio 3 d. sprendimas byloje Jeunesse prieš Nyderlandus). Savo ruožtu Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, negalėjo vertinti pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikos piliete, nes jų tuo metu dar nebuvo. Net jei pareiškėjas kreiptųsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šeimos susijungimo pagrindu, tai nereikštų, kad jam automatiškai būtų išduotas leidimas laikinai gyventi, neįvertinus to, ar sudaryta santuoka nėra fiktyvi, ir nepasvėrus jo intereso gyventi su sutuoktine Lietuvos Respublikoje ir valstybės intereso užtikrinti, kad viešajai tvarkai gresiantys užsieniečiai negyventų Lietuvos Respublikoje. Kiti socialiniai, ekonominiai pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, buvę priimant ginčijamą sprendimą, yra nereikšmingi: pareiškėjas Alytaus kolegijoje studijavo tik metus, gyveno ne nuosavame būste, o Alytaus kolegijai priklausančiame studentų bendrabutyje, teisėtos ekonominės veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdė. Taigi Migracijos departamentas tinkamai įvertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika ir ginčijamu sprendimu nepažeidė proporcingumo principo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu (b. l. 126–131) pareiškėjo R. I. E. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2016 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. (15/4-2)31-970(00178), kuriuo atsakovas atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi dėl galimos grėsmės viešajai tvarkai.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais 2015 m. rugpjūčio 24 d. Migracijos skyrius išdavė leidimą laikinai gyventi LT7374574, galiojantį iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. 2016 m. birželio 10 d. pareiškėjas kreipėsi į Migracijos skyrių su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Prašymo 5 ir 6 punktų (duomenys apie sutuoktinį ir vaikus iki 18 metų) nepildė. Kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė Alytaus kolegijos tarpininkavimo raštą, Alytaus kolegijos direktoriaus įsakymo dėl nuolatinių studijų studentų kėlimo į aukštesnį kursą kopiją, dokumentus, patvirtinančius turimas pragyvenimo lėšas bei tinkamą gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje, ir kitus dokumentus. Migracijos skyrius, patikrinęs duomenis apie pareiškėją Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų registre, nustatė, kad jis yra padaręs administracinių teisės pažeidimų. Migracijos skyrius, vadovaudamasis Aprašo 78 punktu, 2016 m. birželio 16 d. Policijos departamentui išsiuntė prašymą Nr. 52-S-29610 įvertinti pareiškėjo grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. 2016 m. birželio 30 d. Policijos departamentas pateikė išvadą Nr. 5-S-5458, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų registre yra duomenų apie 10 pareiškėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, vieną administracinį teisės pažeidimą, kuriuo kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką. Septyni iš minėtų administracinių teisės pažeidimų padaryti per pastaruosius metus, penki iš jų yra šiurkštūs. Išvadoje teigiama, kad pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu šiurkščių administracinių teisės pažeidimų darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų. Paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslo – auklėti pareiškėją, kad jis laikytųsi įstatymų, taip pat nepadarytų naujų teisės pažeidimų – nepasiekė, todėl ir ateityje gali daryti naujus teisės pažeidimus. Jo elgesys kelia pavojų saugiam eismui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui. Migracijos skyrius 2016 m. liepos 1 d. pažymoje Nr. 52-S-31694 Migracijos departamentui pateikė siūlymą nepakeisti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi.
Migracijos departamentas ginčijamu 2016 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. (15/4-2)31-970(00178) atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
Iš pateikto santuokos liudijimo Nr. 493143 matyti, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 23 d. sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete.
Šalies argumentai
Pareiškėjas neginčija, kad darė administracinius teisės pažeidimus, tačiau teigia, kad jie nėra šiurkštūs. Kadangi pažeidimai jokių sunkių pasekmių nesukėlė, o visas paskirtas baudas sumokėjo, todėl negali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei.
Žemesnės instancijos teismas
Įstatyme nėra pateiktas sąvokos ,,gali kelti grėsmę“ aiškinimas, jo nepateikia ir kiti teisės aktai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio administracinėse bylose yra konstatavęs, kad, sprendžiant leidimo laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečiui išdavimo (leidimo pakeitimo, atsisakymo išduoti) klausimą, turėtų būti vertinamas galimos grėsmės viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas bei tokios grėsmės galimybės akivaizdumas priimant atitinkamą sprendimą. Be to, būtina užtikrinti ir teisingą valstybės, visuomenės ir užsieniečio teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, kurią suponuoja proporcingumo reikalavimai (žr., pvz., 2010 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-342/2010).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvieno užsieniečio situacija yra individuali, todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu užsienietis prašo. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, iš esmės atliekamas perspektyvinis, t. y. nukreiptas į ateitį, vertinimas, todėl tam tikros situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ar įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent remiantis tokiais duomenimis ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės viešajai tvarkai ir / ar žmonių sveikatai galimybė, šiuo atveju pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį adm. byloje Nr. A858-1810/2010; 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį adm. byloje Nr. A858-2430/2014).
Nagrinėjamoje byloje iš administracinių teisės pažeidimų, kurių pareiškėjas neginčijo, matyti, kad ne visi jie (o būtent palikimas automobilio stovėti ant šaligatvio, rezervuotoje automobilių stovėjimo vietoje ar jo neapdraudimas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu) kelia tiesioginį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai.
Nors dalis pareiškėjo pažeidimų nekelia tiesioginio pavojaus, tačiau kiti jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai kelia pavojų kitų eismo dalyvių turtui ir sveikatai: 1) pareiškėjo veiksmai lenkiant kitą automobilį 2015 m. spalio 16 d. nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą; 2) 2016 m. birželio 26 d. pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę lenkė kitą transporto priemonę kirsdamas baltą ištisinę kelio ženklinimo liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumą, tačiau pareiškėjas šios taisyklės nepaisė, taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams; 3) 2014 m. gruodžio 25 d. vairuodamas transporto priemonę pareiškėjas mieste viršijo leistiną 50 km/val. greitį 22 km/val., 4) 2015 m. gruodžio 26 d. vairuodamas transporto priemonę viršijo leistiną 110 km/val. greitį 30 km/val. ir tą pačią dieną vairuodamas transporto priemonę vėl viršijo leistiną 80 km/val. greitį 33 km/val.; 5) 2016 m. spalio 10 d. pareiškėjas vėl viršijo leistiną 50 km/val. greitį 42 km/val.
Taigi, pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę per 2 metus 4 kartus viršijo leistiną greitį nuo 22 iki 42 km/val., tokiu elgesiu sukeldamas pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai.
Padarytų pažeidimų visuma ir pakartotinumas rodo, kad pareiškėjas sistemingai ir tęstinai nesilaiko Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, pažeidinėja Kelių eismo taisykles gerokai viršydamas leistiną greitį, potencialiai sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir turtui, ir pritaikytos nuobaudos, kaip matyti iš pažeidimų skaičiaus, savo tikslų nepasiekė. Padarytų administracinių teisės pažeidimų sistemingumas ir pakartotinumas neigiamai apibūdina pareiškėjo asmenybę ir akivaizdu, kad jis ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio normas, jos negerbia, viešoje erdvėje nesielgia taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netgi elgiasi įžūliai ir nėra linkęs laikytis imperatyvių įstatymo normų. Pažymėtina, kad pareiškėjas net ir priėmus ginčijamą sprendimą padarė du administracinius teisės pažeidimus, tai leidžia daryti išvadą, kad paskirtos nuobaudos už administracinius pažeidimus savo tikslo nepasiekia, nes 2016 m. spalio 10 d. jis viršijo leistiną 50 km/val. greitį 42 km/val., 2016 m. spalio 13 d. įvažiavo į valstybės saugomą teritoriją. Teismo nuomone, pareiškėjo elgesys gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei ateityje, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Į skundo argumentą, kad atsakovo sprendimu yra pažeidžiama pareiškėjo teisė į šeimą, kadangi jis turi sutuoktinę Lietuvoje, pažymėtina, kad byloje ginčijamas sprendimas buvo priimtas pareiškėjui dar nesusituokus (sprendimas priimtas 2016 m. liepos 22 d., o pareiškėjas santuoką sudarė 2016 m. liepos 23 d.). Ginčijamame sprendime nėra sprendžiamas pareiškėjo išsiuntimo ar įpareigojimo išvykti klausimas, taigi atsakovo sprendimu nėra savaime pažeidžiama pareiškėjo teisė į šeimą, kadangi jo sutuoktinė gyvena Lietuvoje. Ginčijamas Migracijos departamento sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsiradus naujai aplinkybei, pareiškėjas turi galimybę kreiptis į atsakovą su prašymu išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje remdamasis kitu Įstatyme nustatytu pagrindu (šeimos susijungimo atveju) ir šiuo atveju, tą patvirtino ir atsakovas, ginčijamas Migracijos departamento sprendimas tai padaryti pareiškėjui kelio neužkerta.
Įstatymo 128 straipsnis nustato, kad socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika vertinimas atliekamas priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjo nurodoma EŽTT praktika yra aktuali, tą nurodo ir pareiškėjas, išsiuntimo atveju, kada yra realiai sudaromos kliūtys asmeniui naudotis Konvencijos 8 straipsnyje nustatyta teise.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčijamas atsakovo sprendimas vertinamas kaip atitinkantis esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto turinio reikalavimus, yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui.
Ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Įstatymo 140 straipsnio 4 dalis nustato specialią apskundimo tvarką, todėl priimtas sprendimas gali būti skundžiamas LVAT per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo.
III.
Pareiškėjas R. I. E. apeliaciniu skundu (b. l. 134–138) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos nurodė ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Papildomai pareiškėjas pažymėjo, kad sutinka su teismo sprendimo teiginiais, jog yra baustas administracine tvarka už administracinius teisės pažeidimus. Tačiau, priešingai nei nurodoma sprendime, jo padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, pareiškėjas nesielgia įžūliai bei neignoruoja visuomenėje nustatytų elgesio normų ir jo elgesys ateityje nekels grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjas pažymi, kad galimos grėsmės viešajai tvarkai turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiama (EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Priešingu atveju būtų iškreipta minėtos normos, kuria rėmėsi teismas, prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimą gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto pavojaus viešajai tvarkai, tokiu būdu sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia. Pareiškėjo padaryti pažeidimai buvo atsitiktinio pobūdžio, jis nėra linkęs piktybiškai pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių. Pareiškėjas suprato savo elgesio neleistinumą, nuoširdžiai gailisi, įvertino neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes bei ateityje laikysis tiek Kelių eismo taisyklių, tiek kitų teisės aktų reikalavimų ir naujų administracinių teisės pažeidimų nedarys. Pareiškėjo padaryti pažeidimai jokių sunkių pasekmių nesukėlė, nebuvo sužaloti jokie asmenys, nesugadintas joks turtas, visas paskirtas baudas pareiškėjas sumokėjo, yra neteistas.
Dėl teismo motyvų, susijusių su pareiškėjo šeimyniniais ryšiais Lietuvoje, pareiškėjas pažymi, kad siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą būtina įvertinti ne tik tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, bet taip pat ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją – šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir kitas reikšmingas aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju Migracijos departamentas priimdamas sprendimą turėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusiais su individualia pareiškėjo situacija. Akivaizdu, jog turėjo būti įvertinta pareiškėjo šeiminė situacija – pareiškėjas ilgą laiką bendravo su Lietuvos Respublikos piliete S. P., su kuria susituokė 2016 m. liepos 23 d. Šiuo konkrečiu atveju Migracijos departamentas nevertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo šeiminiais interesais, šeimos vienybės principu ir kt.
Be to, ne kartą LVAT praktikoje buvo pažymėta, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, dėl kurių ginčijamame sprendime numatytas pareiškėjo teisių apribojimas – atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi – galėtų būti pripažintas proporcingu siekiamam tikslui. Byloje esantys duomenys įrodo, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje turi susiklosčiusių socialinių-ekonominių ryšių, t. y. turi šeimą, gyvenamąją vietą, mokosi. Nepakeitus leidimo laikinai gyventi ir išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos Respublikos būtų pažeistas ne tik proporcingumo principas, bet ir teisės į šeimos sujungimą principas.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (b. l. 145–148) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Migracijos departamento vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas. Tiek teismas, tiek Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad padarytų pažeidimų visuma ir pakartotinumas rodo, kad pareiškėjas sistemingai ir tęstinai nesilaiko teisės aktų reikalavimų, pažeidinėja Kelių eismo taisykles gerokai viršydamas greitį, potencialiai sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir turtui, o pritaikytos nuobaudos, kaip matyti iš pažeidimų skaičiaus, savo tikslų nepasiekė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali; todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Migracijos departamentas neneigia šių apeliacinio skundo teiginių, tačiau pažymi, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo įvertintos tuo metu egzistavusios faktinės aplinkybės: pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdis ir pakartotinumas, socialinių ryšių neilgalaikiškumas – pareiškėjas Alytaus kolegijoje studijavo tik metus, gyveno ne nuosavame būste, o Alytaus kolegijai priklausančiame studentų bendrabutyje, teisėtos ekonominės veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdė. Taip pat atsakovas įvertino pareiškėjo šeiminių ryšių nebuvimą (pareiškėjas santuoką sudarė jau po ginčijamo sprendimo priėmimo). Nors pareiškėjui anksčiau buvo išduotas vienas leidimas laikinai gyventi (galiojęs 2015 m. rugpjūčio 24 d. – 2016 m. rugpjūčio 24 d.), tačiau priimant sprendimą dėl minėto leidimo išdavimo pareiškėjas nebuvo padaręs didžiosios dalies pažeidimų. Atsiradus naujoms faktinėms aplinkybėms (pareiškėjui toliau darant pažeidimus), įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas nekeičia elgesio (toliau sistemingai pažeidinėja teisės aktus), priimtas ginčijamas sprendimas nepakeisti leidimo laikinai gyventi.
Atsakovas pažymi, kad ginčijamo sprendimo priėmimą ir jo pasekmes nulėmė paties pareiškėjo sistemingas elgesys – pareiškėjo atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimai. Atitinkamai pareiškėjo elgesys praeityje (teisės aktų nesilaikymas) sudaro realios bei akivaizdžios grėsmės viešajai tvarkai galimybę ateityje.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs. Su šiais teiginiais atsakovas nesutinka. Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758, 3.2 papunktis nustato, kad šiurkštus administracinis teisės pažeidimas – administracinis teisės pažeidimas, sukėlęs realią grėsmę viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar gyvybei arba (ir) žalingas pasekmes. Kaip patvirtina teismų praktika, šiurkštiems administraciniams teisės pažeidimams priskiriamas ne tik transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam, bet ir kiti administraciniai teisės pažeidimai, pvz., leistino greičio viršijimas. Pareiškėjui 2015 m. vasario 6 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta bauda už greičio viršijimą mieste 22 km/val., greičio viršijimą 30 km/val.; 2015 m. rugpjūčio 24 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta bauda už greičio viršijimą 21 km/val.; 2015 m. spalio 16 d. pareiškėjas nubaustas už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnį „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą“. Šie pažeidimai sukelia didelę ir tiesioginę grėsmę eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir saugumui, o jų daugkartinis darymas pagrįstai įvertintas kaip grėsmė viešajai tvarkai. Savaime aplinkybė, kad pareiškėjas sumokėjo paskirtas baudas, nepaneigia jo grėsmės viešajai tvarkai – pareiškėjas, nors ir sumokėjo baudas, tačiau toliau darė to paties pobūdžio pavojingus pažeidimus, t. y. nuobaudos tikslo nepasiekė.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad padaryti pažeidimai yra atsitiktinio pobūdžio, jis nėra linkęs piktybiškai pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Migracijos departamentas šiuos teiginius vertina kritiškai. Tai deklaratyvi gynybinė pozicija, kurios nepagrindžia pareiškėjo faktinis elgesys. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas per pusantrų metų buvo padaręs 10 administracinių teisės pažeidimų. Dėl tokio neatsakingo elgesio pareiškėjas padarė žalos kitai transporto priemonei (2015 m. spalio 16 d. buvo už tai nubaustas). Pasikartojantis kelių eismo taisyklių pažeidinėjimas, nepaisant skiriamų baudų, leidžia teigti, kad pareiškėjo elgesys ateityje nesikeis ir toliau kels grėsmę visuomenei ir viešajai tvarkai. Pareiškėjo padarytų pažeidimų kiekis leidžia daryti išvadą, kad skiriamos nuobaudos tikslo – kad pareiškėjas laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat nepadarytų naujų teisės pažeidimų – nepasiekė, todėl jo elgesys vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai. Atkreiptinas dėmesys kad 2016 m. spalio 10 d. pareiškėjui surašytas protokolas už greičio viršijimą, o 2016 m. spalio 13 d. – už įvažiavimą į valstybės saugomą teritoriją neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo įvažiuoti į valstybės saugomą teritoriją.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas neįvertino jo šeiminės situacijos (aplinkybės, kad pareiškėjas ilgą laiką bendravo su Lietuvos Respublikos piliete S. P., su kuria susituokė 2016 m. liepos 23 d.). Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, negalėjo vertinti pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikos piliete, nes tuo metu jis dar nebuvo sudaręs santuokos. Be to, jis nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių teiginius apie šeiminių ryšių ilgalaikiškumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas dėl leidimo gyventi kreipėsi ne šeimos susijungimo, bet studijų pagrindu. 2016 m. birželio 10 d. prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi 8.10 eilutėje pareiškėjas nenurodė, kad turi ryšių su S. P.. Be to, ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo šeimos susijungimo pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas ginčija Migracijos departamento 2016 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. (15/4-2)31-970(00178), kuriuo atsakovas nusprendė atsisakyti pakeisti (duomenys neskelbtini) piliečiui R. I. E., gim. (duomenys neskelbtini), leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat pareiškėjas teismo prašo įpareigoti atsakovą pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, pagal kurį išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Grėsme valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai atsakovas laikė tai, kad pareiškėjas yra padaręs apie dešimt administracinių teisės pažeidimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, taip pat vieną administracinį teisės pažeidimą, kuriuo kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką; septyni iš minėtų pažeidimų padaryti per pastaruosius metus, penki iš jų yra šiurkštūs administraciniai teisės pažeidimai. Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi Policijos departamento 2016 m. birželio 30 d. išvada Nr. 5-S-5458, kurioje akcentuota, jog R. I. E. elgesys, pasireiškiantis sistemingu šiurkščių administracinių teisės pažeidimų darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo jo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamento 2016 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. (15/4-2)31-970(00178) yra teisėtas ir pagrįstas, 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir surinktų įrodymų pagrindu padarytoms išvadoms pritaria. Teisėjų kolegija vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.), todėl pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų iš naujo nekartoja, o, atsakydama į apeliacinį skundą, tik juos papildo.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad neginčija aplinkybės, jog yra padaręs teismo sprendime išvardintus administracinius teisės pažeidimus, tačiau nesutinka su tuo, kad jie yra šiurkštūs, be to, pasak pareiškėjo, jis tikrai nesiekia įžūliai elgtis bei neignoruoja visuomenėje nustatytų elgesio normų. Šiuos pareiškėjo argumentus apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmeta kaip prieštaraujančius byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad pirmą kartą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo pareiškėjas į Migracijos departamentą kreipėsi dar 2015 m. balandžio 21 d. Pareiškėjui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais 2015 m. rugpjūčio 24 d. Migracijos skyrius išdavė leidimą laikinai gyventi LT7374574, galiojantį iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. (b. l. 114). Su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą į Migracijos skyrių pareiškėjas antrą kartą kreipėsi 2016 m. birželio 10 d. Nagrinėjamoje administracinėje byloje yra pateikti Administracinių teisės pažeidimų registro išrašai apie pareiškėjui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (2016 m. rugpjūčio 2 d., b. l. 9–10; 2016 m. birželio 10 d., b. l. 74–76; 2016 m. liepos 1 d., b. l. 84–86; 2016 m. lapkričio 15 d., b. l. 115–119), kurie, kaip beje ir Policijos departamento 2016 m. birželio 30 d. išvada Nr. 5-S-5458 (b. l. 81–82), patvirtina, kad po pirmojo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, t. y. po 2015 m. rugpjūčio 24 d., pareiškėjas 2015 m. spalio 16 d. buvo nubaustas už šiurkštų pažeidimą pagal ATPK 127 straipsnio „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą“ 2 dalį ir pažeidimą pagal ATPK 123 straipsnio „Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas“ 1 dalį, nes vairavo automobilį be valstybinės techninės apžiūros bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, taip pat, lenkdamas priekyje ta pačia eismo juosta važiuojančią transporto priemonę, su ja susidūrė ir ją apgadino. 2016 m. kovo 24 d. pareiškėjas nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, o 2016 m. balandžio 5 d. pareiškėjas vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2016 m. gegužės 28 d., nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte nustatyto draudimo, sustojo ir paliko transporto priemonę stovėti ant šaligatvio, kur nebuvo tokį stovėjimo būdą leidžiančių ženklų (protokolas surašytas 2016 m. birželio 28 d.). 2016 m. birželio 26 d. pareiškėjas vėlgi, vairuodamas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą transporto priemonę, lenkė kitą transporto priemonę kirsdamas baltą ištisinę kelio ženklinimo liniją (nutarimo priėmimo data – 2016 m. liepos 13 d.). 2016 m. liepos 17 d., neturėdamas specialaus leidimo, pareiškėjas vairuojamą automobilį paliko stovėjimui kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje (nutarimas, kuriuo skirta 60 Eur bauda, priimtas 2016 m. rugpjūčio 2 d.).
Įvertinusi išvardintus nusižengimus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pritaria atsakovo sprendime Nr. (15/4-2)31-970(00178) padarytai išvadai, kad paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslo – auklėti pareiškėją, kad jis laikytųsi įstatymų, taip pat nepadarytų naujų teisės pažeidimų – nepasiekė, todėl akivaizdu, kad ir ateityje jis gali daryti naujus teisės pažeidimus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog dar iki pirmojo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, pareiškėjas kelis kartus buvo baustas už šiurkščius administracinių teisių pažeidimus, t. y. už tai, kad 2015 m. vasario 2 d. jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kadangi 2014 m. gruodžio 25 d., vairuodamas transporto priemonę mieste, nustatytą greičio limitą viršijo 22 km/val., o 2014 m. gruodžio 26 d. – 30 km/val.; 2015 m. gegužės 28 d. jam surašytas protokolas už leistino greičio viršijimą 21 km/val. Nors pirmasis leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas Migracijos departamentui žinant apie pastaruosius pareiškėjo nusižengimus, tačiau aplinkybė, kad po šio leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo pareiškėjas padarė net šešis įvairaus sunkumo nusižengimus, leidžia daryti išvadą, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu administracinių teisės pažeidimų darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų, toks elgesys kelia pavojų saugiam eismui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui.
Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758, 3.2 papunktis nustato, kad šiurkštus administracinis teisės pažeidimas – administracinis teisės pažeidimas, sukėlęs realią grėsmę viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar gyvybei arba (ir) žalingas pasekmes.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ne visi išvardinti pareiškėjo padaryti pažeidimai yra laikomi šiurkščiais. Kita vertus, tokie nusižengimai kaip vairavimas automobilio, kuriam nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra (t. y. vairavimas galimai techniškai netvarkingo automobilio), vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemones, atsižvelgiant į tai, kad dėl to gali kilti pavojus kitiems eismo dalyviams, turi būti vertinami kartu su pareiškėjo padarytais šiurkščiais administraciniais teisės pažeidimais – greičio viršijimu, kitos transporto priemonės lenkimu, kertant ištisinę kelio eismo juostą, taip pat transporto priemonės lenkimas, sukėlęs nežymų šios transporto priemonės apgadinimą.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentuoja, kad jis savo elgesio neleistinumą suprato, nuoširdžiai gailisi, įvertino neigiamas savo elgesio pasekmes bei ateityje laikysis Kelių eismo taisyklių bei kitų teisės aktų reikalavimų, taip pat naujų administracinių teisės pažeidimų nedarys. Analogišką teiginį pareiškėjas išsakė ir 2016 m. rugpjūčio 8 d. skunde pirmosios instancijos teismui (skundas teisme gautas 2016 m. rugpjūčio 16 d., b. l. 1–4), tačiau, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų (b. l. 115–119), tiek po skundžiamo Migracijos departamento sprendimo priėmimo, tiek po šio pasižadėjimo išdėstymo teismui pateiktame skunde, jis vėl padarė net du administracinius teisės pažeidimus: 2016 m. spalio 10 d. vairavo automobilį 92 km/val. greičiu, nors leistinas greitis buvo 50 km/val., taigi leistiną greitį viršijo net 42 km/val. Šis administracinis teisės pažeidimas yra laikomas šiurkščiu pažeidimu. Taip pat 2016 m. spalio 13 d. pareiškėjas įvažiavo į valstybės saugomą teritoriją, nors neturėjo tam nustatyta tvarka išduoto leidimo. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, tokie pažeidimai negali būti laikomi atsitiktiniais.
Apelianto teiginys, jog jo padaryti pažeidimai jokių sunkių pasekmių nesukėlė, nebuvo sužaloti jokie asmenys ar apgadintas turtas, visas paskirtas baudas jis yra susimokėjęs, reikšmės aiškinant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą sąvoką „gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai“ neturi, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis, t. y. nukreiptas į ateitį, vertinimas, tam tikros situacijos prognozavimas yra neišvengiamas. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys pagrindžia, kad pareiškėjas nelinkęs laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių, nes sistemingai ir nuolat daro administracinius teisės pažeidimus, savo pasižadėjimų laikytis ir nepažeidinėti Lietuvos Respublikoje įtvirtintų įstatymų nuostatų nesilaiko, ne tik neigiamai apibūdina jo asmenybę, bet toks elgesys kelia pavojų saugiam eismui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui.
Juolab, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtinto Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo 13.4 punkte nustatyta, jog užsienietis gali būti vertinamas, kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei jis sistemingai daro tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus arba per metus padarė ne mažiau kaip du administracinius teisės pažeidimus, iš kurių bent vienas yra šiurkštus administracinis teisės pažeidimas.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamento priimtas sprendimas pažeidžia jo teisę į šeimą, kadangi Lietuvoje jis turi sutuoktinę. Teisėjų kolegija su šiuo teiginiu nesutinka, kadangi ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas 2016 m. liepos 22 d., prašyme pakeisti leidimą pareiškėjas nurodė, kad yra nevedęs. Duomenų, apie nuolatinių ryšių palaikymą su asmeniu, kurią ketina vesti, nepateikė. Iš bylos duomenų matyti, kad santuoką su S. P. pareiškėjas sudarė 2016 m. liepos 23 d. (b. l. 14), t. y. jau po ginčijamo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą visiškai pagrįstai nurodė, kad ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo šeimos susijungimo pagrindu.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad Migracijos departamento 2016 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. (15/4-2)31-970(00178), kuriuo atsakovas nusprendė atsisakyti pakeisti (duomenys neskelbtini) piliečiui R. I. E., gim. (duomenys neskelbtini), leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra pagrįstas teisės normomis, o pareiškėjui taikytos priemonės proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams ir nevaržo pareiškėjo teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. I. E. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.