Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., G. V. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiojo S. R. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš G. V. 200 Eur turtinės žalos nukentėjusiojo S. R. naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. V. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 18 d. 18 val. iki 2015 m. liepos 2 d. 3 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, iškėlęs duris, per keletą kartų įsibrovė į ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), palėpę, iš kur pagrobė S. R. priklausančius 25 kg varinių laidų, 35 kg žalvarinių laidų ir vamzdelių, tuo bendrai nukentėjusiajam padarydamas 200 Eur turtinę žalą,

po to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. liepos 2 d., apie 3 val., pro duris įsibrovė į ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), palėpę, iš kur pasikėsino pagrobti S. R. priklausančio 10 kg vario laužo, kurio vertė 30 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nepriklausomai nuo jo valios, kadangi buvo pastebėtas pašalinių asmenų ir sulaikytas policijos.

Teismo posėdyje nuteistojo G. V. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos teismo nustatytos faktinės G. V. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikacija, tačiau nuteistasis mano, jog jam yra paskirta per griežta bausmė. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kolegijos manymu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam G. V. bausmę, bendrųjų bausmės pagrindų, numatytų BK 54 str. 2 d., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, taip pat įvertino kitus G. V. asmenį charakterizuojančius duomenis: teistas 5 kartus (16–25 b. l.), baustas administracine tvarka (26–28 b. l.), nedirbantis (29 b. l.), registruotas darbo biržoje (30 b. l.), ir už BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą skyrė laisvės atėmimą 1 metams, t. y. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra žymiai mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas tokios laisvės atėmimo bausmės vidurkis (3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia bausmė yra teisinga ir ne per griežta, jos švelninimui nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas ir taip nuteistajam G. V., taikydamas BK 64¹ str. nuostatas, paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės, jog jis turi sūnų, galimybę gyventi pas draugę, nori pradėti dirbti, teigiamai apibūdina G. V. asmenybę, tačiau dėl to nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė G. V. per griežtą bausmės rūšį ir netinkamai vertino jo asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegijos nuomone, anksčiau aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog G. V. yra linkęs nusikalsti, jo asmenybė yra pavojingesnė visuomenei, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai G. V. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, keisti skundžiamą nuosprendį, kaip prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.