Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, pagal ieškovų Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui R. K., trečiajam asmeniui A. K., dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. birželio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismas nuosprendžiu pripažino R. K. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 286 str. pritaikius LR BK 38 str. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiems R. K., A. K. ir G. K. R. susitaikius, baudžiamoji byla nutraukta.

2012-08-03 iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus gauta specialisto išvada Nr. G 1246/12 (02), kurioje nurodyta, kad A. K. konstatuota „durtinė žaizda kairėje alkūnėje, padaryta aštriu duriančiu daiktu, kuo galėjo būti ir stiklo šukė, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą".

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisijos (toliau - CMEK) 2012-10-08 specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 5542 nurodoma, kad A. K., gim. 1978-06-26, sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2012-05-15, priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Dėl šio sužalojimo išduoti nedarbingumo pažymėjimai nuo 2012-05-15 iki 2012-05-21 (serija ED. Nr. 4321945) ir nuo 2012-05-22 iki 2012-05-25 (serija ED, Nr. 4354572).

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. reglamentuota, kad pareigūnui, kuris susižalojo ar buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas, išmokama kompensacija. A. K. nedarbingumo laikotarpis truko 11 dienų, nuo 2012-05-15 iki 2012-05-25. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos Kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IV-125 (2012 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. IV-206 redakcija), 4.1 punkte nustatyta, kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 11 iki 20 dienų, išmokama 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybe 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 patvirtino Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarką, pagal kurią Lietuvos policijos generalinis komisaras, kaip asignavimų valdytojas, valstybės biudžeto lėšas naudoja pavaldžioms įstaigoms finansuoti nustatyta tvarka.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsižvelgdamas į Kauno apskr. VPK 2012-09-20 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-252, Kauno apskr. VPK viršininko 2012 m. spalio 17 d. įsakymą Nr. 20-V-816 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo", pagal PD centralizuotų priemonių programos sąmatos straipsnį „Darbdavių socialinė purumu pinigais'", skyrė Kauno apskr. VPK išmokėti 2 981,79 Lt piniginę kompensaciją A. K., patyrusiam lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą, susijusį su tarnybinių pareigų atlikimu (PD Finansų valdybos 2012-10-29 išvada Nr. 5-IL-1579 „Dėl sprendimo priėmimo"). Kauno apskr. VPK buvo pervesta 2 981,79 Lt piniginei kompensacijai išmokėti. Piniginę kompensaciją - 2 981,79 Lt Kauno apskr. VPK 2012 m. spalio mėnesį pervedė į A. K. asmeninę sąskaitą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 nustatytų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 p. numatyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso poliau - LR CK) nustatyta tvarka. PD ir Kauno apskr. VPK išmokėjo A. K. 2 981,79 Lt piniginę kompensaciją ir pagal LR CK 6.280 str. nuostatas turi teisę iš R. K., padariusio žalą A. K., regreso tvarka išieškoti tokio dydžio sumą, kokia buvo sumokėta A. K., t. y. 2 981,79 Lt.

Atsakovas R. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esantys įrodymai: 2012-08-22 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr.20-JS6-32, dėl pareigūno A. K. sužalojimo tarnybos metu ( b.l. 37-40), 2012-08-23 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas Nr. 20-1-NA1-27 ( b.l. 41-42), pranešimai apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą laikotarpiu nuo 2012-05-15 iki 2012-05-21 ( b.l. 26), nuo 2012-05-22 iki 2012-05-25 ( b.l.25), 2012-10-29 d. išvada dėl sprendimo priėmimo ( b.l. 9), 2012-10-08 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma Nr. 5542 ( b.l. 10), specialisto išvada Nr. G 1246/12(02) ( b.l. 33-34), 2012-10-17 d. įsakymas, dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo Nr. 20-V-816 ( b.l.11), patvirtina, kad buvo patirtas sveikatos sutrikdymas, priskiriamas nežymiam sveikatos sutrikdymui, dėl ko buvo išmokėta piniginė kompensacija.

Iš 2012 m. birželio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje matyti, kad atsakovas R. K. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 286 str. ir pritaikius LR BK 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiems R. K., A. K. ir G. K. R. susitaikius, baudžiamoji byla nutraukta. Nuosprendyje yra nurodyta, jog nusikaltimu padaryta žala atlyginta ( b.l. 29).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad dėl 2012-05-15 įvykio ir atsakovo R. K. veiksmų buvo sutrikdyta trečiojo asmens A. K. sveikata ir jis nuo 2012-05-15 iki 2012-05-25 d. t.y. 11 dienų buvo nedarbingas.

Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto aštuntajame skirsnyje reglamentuojama, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, <...>, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ir netekto darbingumo, išmokama nuo vieno iki šešiasdešimt mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios nuostatos detalizuotos ir jų įgyvendinimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintose Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygose.

Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punkte nurodyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Atgręžtinio reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį policijos įstaigai kyla ir iš bendrosios civilinės atsakomybės sampratos bei principo, pagal kurį žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo turi ją atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), todėl tais atvejais, kai už kaltąjį asmenį žalą atlygino trečiasis asmuo, jis įgyja teisę reikalauti sumokėto žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, priešingu atveju būtų pažeista nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Nustačius, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, konstatuotina, kad Policijos departamentas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam A. K. kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis.

LR CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala gali būti atlyginama skirtingomis formomis ir būdais. Be Civiliniame kodekse nustatytų žalos atlyginimo (civilinės atsakomybės) pagrindų ir principų, kurie, be kita ko, reikalauja, kad būtų atlyginama tiek žalos, kiek jos yra padaryta (kompensacinė civilinės atsakomybės funkcija).

Nagrinėjamoje byloje Policijos departamentas apskaičiavo ir išmokėjo pareigūnui A. K. kompensaciją už sveikatos sutrikdymą vadovaudamasis pirmiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtinta tvarka ir sąlygomis, o kompensacijos dydis nustatytas Vidaus tarnybos statuto įstatymo (2003 m. balandžio 29 d. Nr. IX-1538) pagrindu. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2012-10-29 d. išvados ir Kauno apskrities VPK viršininko 2012-10-17 d. įsakymo Nr. 20-V-816 pagrindu pareigūnui A. K. išmokėta vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, t. y. 2981,79 Lt. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kompensacija būtų išmokėta neteisėtai ar jos dydis apskaičiuotas netinkamai, pažeidžiant specialiųjų teisės aktų reikalavimus.

Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiškintinas kitų CK normų, nustatančių padarytos žalos atlyginimo pagrindus, kontekste, t. y. vadovaujantis CK įtvirtinta nuostata, kad tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas turi visiškai atlyginti atsakingas asmuo (visiško žalos atlyginimo principas), taip pat kitomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę. Taigi policijos pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnams išmokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu. Priešingas aiškinimas reikštų, kad žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės apimtis taptų priklausoma nuo to, kas jam pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo ar socialinio draudimo išmoką nukentėjusiajam išmokėjusi valstybės institucija. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 straipsniai).

Teismas išnagrinėjęs šią bylą daro išvadą, kad byloje buvo nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.250 straipsniai): atsakovas sužalojo policijos pareigūną; šis dėl durtinės žaizdos kairėje alkūnėje patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą; atsakovo kaltės forma – neatsargumas; atsakovo veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys. Atkreiptinas ieškovų dėmesys į tai, kad žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pareiškusi reikalavimą išmokėtos sumos dydžiu žalos padariusiam asmeniui policijos įstaiga turi tokią įrodinėjimo pareigą, nes, išmokėjusi kompensaciją žalos patyrusiam policijos pareigūnui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius.

Ieškovas įrodinėdamas ieškinį teismui pateikė trečiojo asmens nedarbingumo pažymėjimų kopijas, iš kurių galima nustatyti nedarbingumo laikotarpį, tarnybinių patikrinimų išvadas, kitus dokumentus susijusius su pačiu įvykiu, dėl kurio tarp šalių ginčo nėra, tačiau nepateikė jokių dokumentų kurie patvirtintų turėtų išlaidų dydį, įrodytų patirtos turtinės ar neturtinės žalos dydį. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą nurodė, kad žalos dydis yra esminė šiose bylose nustatinėtina aplinkybė, nes sprendžiant Policijos departamento pareikšto regresinio reikalavimo pagrįstumo klausimą turi būti nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų ir padarytos žalos dydis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis).

Ieškovai jokių žalos dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė, jų teismui nepateikė ir tiesiogiai žalą patyręs A. K.. Teismas pripažįsta, kad regreso teisė šiuose teisiniuose santykiuose yra galima, nes atsisakymas pripažinti valstybės regreso teisę reikalauti išmokėtų sumų atlyginimo iš kalto už valstybės pareigūno sužalojimą asmens šį principą neabejotinai pažeistų, neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų, bei regreso teisės nepripažinimas reikštų, kad žalos padaręs asmuo ( šiuo atveju atsakovas R. K. ) apskritai išvengtų atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtą žalą nukentėjusiam pareigūnui būtų perkelta mokesčių mokėtojams.

Teismas nagrinėdamas šią bylą, atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kurioje aiškinama, kad kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis). Tuo tarpu šioje byloje nukentėjęs policijos pareigūnas ne tik gavo kompensaciją iš valstybės teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau gavo 4000 Lt žalos atlyginimo iš atsakovo.

Kasacinis teismas nutartyse nurodo, kad „tik tuo atveju, jei išmokėta kompensacija visiškai nepadengtų patirtos žalos, pareigūnas galėtų reikalauti iš atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 straipsnio 2 dalis)“, o trečiasis asmuo, šiuo konkrečiu atveju ieškovas, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis).

Teismas išnagrinėjęs bylą bei nustatęs šias aplinkybes daro išvadą, kad atsakovas atlikęs neteisėtus veiksmus policijos pareigūno atžvilgiu, sulaukė neigiamų pasekmių, nes už savo veiksmus buvo nuteistas, bei atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Ieškovų ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 6,22 Eur (21,47 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovas neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, priteisimo, todėl dėl jų teismas nepasisako (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš Kauno apskrities VPK ir Policijos departamento prie LR VRM po 3 Eur 11 ct išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.