Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovei L. Š. dėl dovanojimo sutarties su išlaikymu iki gyvos galvos pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo notarė R. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl dovanojimo sutarties su išlaikymu iki gyvos galvos pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

Byloje kilo ginčas dėl 2020 m. rugpjūčio 13 d. Lazdijų rajono 2-ame notaro biure tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos dovanojimo sutarties su išlaikymu iki gyvos galvos pripažinimo negaliojančia. Ieškovė įrodinėja, kad sandoris yra negaliojantis, nes jo sudarymo metu ji dėl ligos negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų. Atsakovė teigia, kad sudarydama sandorį ieškovė pilnai suprato savo veiksmus bei išreiškė tikrąją savo valią, sandoris ieškovei yra naudingas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021).

Atsakovės įsitikinimu, ekspertizės akto išvadoms prieštarauja notarės, neturinčios materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir liudytojų, kurie neturi materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, parodymai. Tiek notarė, tiek teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos nurodė, jog ieškovė sandorio sudarymo metu elgėsi adekvačiai, nebuvo pagrindo abejoti jos veiksnumu. Tačiau byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad su kognityviniais gebėjimais sietinų sveikatos sutrikimų ieškovė turėjo dar nuo 2015 metų. Teismas pažymi, kad, vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti ar suprasti tam tikras aplinkybes, jas visas detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų paaiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015). Taigi, liudytojų parodymai dėl subjektyvumo negali būti viršesni, svarbesni ar patikimesni už medicininius duomenis. Šiuo atveju, liudytojos, pasisakiusios dės ieškovės gebėjimo priimti sprendimus, neturi medicininio išsilavinimo, todėl tikėtina, kad vertindamos ieškovės elgesį prieš keturis metus, galėjo nepastebėti ar netinkamai interpretuoti ieškovės ligos simptomus. Be to, liudytojos davė parodymus apie ieškovės būklę prieš keturis metus, taigi tikėtina, kad tam tikrus ieškovės ligos simptomus jos pamiršo, įvykius prisimena netiksliai. Liudytoja D. L., liudytoja V. M. ir net atsakovė patvirtino, kad ieškovė po sutuoktinio mirties jautė nuolatinį nerimą, slėpė pinigus tikėdamasi, kad ją apvogs, kalbėjo apie pinigus, paslėptus paveiksle, daugiau kalbėdavo apie praeitį, prisimindavo klasiokus, mirusius giminaičius. Tokį ieškovės elgesį D. L. įvertino kaip įdomią asmenybę, o V. M. ieškovės nerimas ir paranojiškas elgesys įtarimų nesukėlė. Liudytoja D. L. neturi medicininio išsilavinimo, išsilavinimas vidurinis, dirbo audėja, verpėja. Ieškovei esant VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centre ieškovės palatoje nelankydavo, informacijos iš gydytojų negaudavo, perduodavo maistą, kitus daiktus per centro personalą. Todėl liudytojos D. L. gebėjimas spręsti apie ieškovės psichinę būklę vertintinas kritiškai. Liudytoja V. M. yra atsakovės dukra, medicininio išsilavinimo neturi, išsilavinimas vidurinis, dirba buhaltere, todėl liudytojos V. M. gebėjimas spręsti apie ieškovės psichinę būklę taip pat vertintinas kritiškai. Teismas atkreipia dėmesį, kad liudytoja V. M. taip pat teigė, jog ieškovė sudaryti sandorio pas notarę ėjo viena, be atsakovės, tačiau tiek notarė, tiek ir atsakovė patvirtino, kad į vizitus pas notarę ieškovę atlydėjo atsakovė ir dalyvavo pasirašant dokumentus. Kadangi liudytojos parodymai nėra nuoseklūs bei tikslūs, teismas juos vertina kritiškai. Liudytojos nepatvirtino, kad buvo aplinkybių dėl kurių vyko rimtesni pokalbiai, reikalaujantys gilesnio mąstymo, sprendimų priėmimo, valios išraiškos.

Ieškovės mąstymo bei elgesio sutrikimus laikotarpiu, kai buvo sudaromas ginčijamas sandoris, patvirtina ir pačios atsakovės argumentai, kuri taip pat galimus ieškovės ligos simptomus vertino kaip normalų elgesį. Atsakovė nurodė, jog prieš jai apsigyvenant su mama (ieškove) ji rado ją namuose vieną, namuose nebuvo maisto. Ieškovė, kuri, atsakovės teigimu, turėjo mobilųjį telefoną bei mokėjo juo naudotis, nesikvietė pagalbos, pati nepasirūpino maistu. Teismo vertinimu toks asmens elgesys nevertintinas kaip adekvatus. Ieškovės medicininiuose dokumentuose taip pat užfiksuota, kad ieškovė savimi galėjo rūpintis tik iš dalies – jai reikėjo priminti apie elementarius kasdienius veiksmus – išgerti vaistų, nusiprausti (VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro Paciento slaugymo istorija). Vertinant ieškovės gebėjimą išreikšti valią teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad notarė nurodė, jog tai ji pasiūlė ieškovei sudaryti dovanojimo sandorį, pati ieškovė kalbėjo apie savo turto palikimą dukrai. Atsakovė patvirtino, kad sandorio sudarymo metu ieškovė notarei neuždavė jokių klausimų, sutiko su visais atsakovės ir notarės pasiūlymais. Teismo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės gebėjimas mąstyti kritiškai bei pilnai suprasti savo veiksmų teisines pasekmes sandorio metu buvo ribotas. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė ir dabar nepripažįsta bei neigia, kad ieškovė yra neveiksni, nors Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4688-295/2022 ieškovė pripažinta neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Trečiasis asmuo notarė patvirtino, kad civilinę bylą Nr. e2-134-393/2022 nagrinėjančiai teisėjai pradėjus uždavinėti klausimus susijusius su pinigais, kilo įtarimai dėl ieškovės veiksnumo ir kaip matyti teisėjos įtarimai pasitvirtino, nes vėliau ieškovė O. B. pripažinta neveiksnia.

Teismas pažymi, kad atsakovės reikalavimas tinkamai įvertinti ieškovei nustatytą diagnozę „nepatikslinta demencija“ bei teiginys, kad šiuo atveju ieškovei nebuvo nustatyta tiksli diagnozė yra nepagrįstas, kadangi atsakovė nustatytą diagnozę ginčija ją aiškindama lingvistiniu metodu, nesivadovaudama ligų diagnostikos metodais ir sveikatos sutrikimų klasifikacijomis. Atsakovė teigia, jog ji turi medicininių žinių, todėl yra kvalifikuota vertinti ieškovės sveikatos būklę ir byloje pateiktus medicininius dokumentus. Tačiau jokių duomenų, patvirtinančių šią atsakovės nuostatą byloje nepateikta. Pagal tarptautinės statistinės ligų ir sveiktos sutrikimų klasifikacijos TLK-10-AM Sisteminį ligų sąrašą F03 Nepatikslinta demencija priskiriama Organinių ir simptominių psichikos sutrikimų poskyriui (FOO-F09). Šis poskyris apima psichikos sutrikimus, kuriuos jungia bendra etiologija, t. y. aiški smegenų liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas, sukeliantis smegenų disfunkciją. Ji gali būti pirminė, kai liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas tiesiogiai veikia smegenis; arba antrinė, kai sisteminės ligos ir sutrikimai pažeidžia smegenis kaip vieną iš daugelio organų ar sistemų. Demencija (F00-F03) – tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna. Paprastai pažinimo proceso sutrikimus lydi, o kartais būna iki jų atsiradimo, emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas. Šis sindromas pasireiškia sergant Alzheimerio (Alzheimer) liga, smegenų kraujagyslių patologija ir esant kitoms būsenoms, pirminiu ar antriniu būdu pažeidusioms smegenis. Diagnozė „Nepatikslinta demencija“ reiškia, kad asmeniui vienareikšmiškai diagnozuota demencija, tačiau negalima nustatyti ar ji yra pirminė, kai liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas tiesiogiai veikia smegenis; arba antrinė, kai sisteminės ligos ir sutrikimai pažeidžia smegenis kaip vieną iš daugelio organų ar sistemų.

Atsakovė nurodė, kad ekspertizės aktas paremtas tik dviem medicininiais įrašais, tačiau kaip matyti iš akto medžiagos, ekspertai ištyrė bei vadovavosi visa ieškovės ligos istorija, detaliai aptariami įrašai dar nuo 2015 metų pradžios, kuomet ieškovei jau buvo nustatyti su kognityviniais procesais susiję susirgimai: kraujagyslinė encelopatija; smegenų atrofija. Ekspertai taip pat bendravo su ieškove ekspertizės metu, įvertino kiek ir kokiu būdu jos liga yra progresavusi. Teismo vertinimu byloje pateiktas ekspertizės aktas yra išsamus, jame suformuluotos išvados atitinka byloje nustatytas aplinkybes, neprieštarauja bylos medžiagai, nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti teismo ekspertų išvados, kaip įrodinėjimo priemonės, objektyvumu, išsamumu ar patikimumu, todėl teismas juo vadovaujasi.

Pažymėtina, kad byloje nėra kvestionuojamas ieškovės gebėjimas komunikuoti sandorio sudarymo metu. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad ieškovė bendravo su aplinkiniais bei medikais. Tačiau asmens gebėjimas išreikšti emocijas, poreikius ir palaikyti pokalbį nebūtinai reiškia ir šio asmens gebėjimą suvokti sudaromo sandorio aplinkybes bei pasekmes, priimti adekvačius sprendimus tinkamai įvertinus jų riziką ir padarinius. Nagrinėjamu atveju ekspertai nustatė, jog dėl savo sveikatos būklės (silpnaprotystės – nepatikslintos demencijos) ieškovė, nors ir gebanti komunikuoti su aplinkiniais, pilnai nesuprato savo veiksmų bei negalėjo jų valdyti, todėl negebėjo išreikšti savo tikrosios valios sudarydama sutartį. Kiti byloje esantys rašytiniai medicininiai ir teisiniai dokumentai nuosekliai patvirtina ekspertizės išvadas, joms neprieštarauja: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinis skyrius, O. B. nuo 2017 m. lapkričio 8 d. neterminuotai nustatė specialųjį nuolatinės slaugos poreikį; Všį Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės, kurioje 2020 m. vasario 28 d. – 2020 m. kovo 6 d. laikotarpiu gydėsi ieškovė, Epikrizėje nurodyta, kad ieškovei jau tuo metu buvo nustatytas vidutinis pažintinių funkcijų sutrikimas; ieškovės O. B. ambulatorinės asmens sveikatos istorijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2020 m. birželio 16 d. O. B. skirtos Xanax 0,5 mg tabletės. Atsakovės teiginiai, kad ieškovė nevartojo šių vaistų niekuo neįrodyti ir vertintini kritiškai. Xanax vaisto informaciniame lapelyje nurodyta, kad Xanax sudėtyje yra veikliosios medžiagos alprazolamo. Jis priklauso vaistų, vadinamų benzodiazepinais (nerimą malšinančių vaistų), grupei. Xanax vartojamas simptominiam nerimo gydymui suaugusiesiems, kai sutrikimai yra sunkūs, riboja paciento veiklą ir labai vargina; UAB „Lazdijų sveikatos centras” šeimos gydytojo K. J. 2020 m. liepos 13 d. išduotame medicinos dokumentų išraše/siuntime 3.5 punkte Susijusios diagnozės nurodyta, kad 2020 m. liepos 13 d. O. B. nustatyta F03 Nepatikslinta demencija. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad gydytojas K. J. neturi teisės nustatyti tokios diagnozės ar kad yra tam nekompetentingas, priešingai, tolesnė eiga parodė, kad ieškovė tikrai serga silpnaprotyste ir dėl to teismo sprendimu pripažinta neveiksnia; Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius 2020 m. rugpjūčio10 d. sprendimu Nr. (20.11 ) SP7-128 skyrė O. B. ilgalaikę socialinę globą, nurodydamas, kad socialinės paslaugos teikėjas VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras; Dar kartą diagnozė F03 Nepatikslinta demencija patvirtinta 2022 m. kovo 10 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės gydytojos Marijos A. B.; Alytaus miesto savivaldybės socialinė darbuotoja 2022 m. gegužės 24 d. pateikė išvadą Nr. 45 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nurodė, kad O. B. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių santykių bei visose asmeninių neturtinių santykių srityse; Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4688-295/2022 pripažinta neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-858-292/2023 ieškovei O. B. nustatyta globa ir jos globėju paskirtas R. B. – visi šie dokumentai kartu su ekspertize patvirtina ieškinio pagrįstumą ir visiškai jį įrodo. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų šiuos medicininius ir teisinius dokumentus, specialistų ekspertų išvadas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad rūpinimasis ir pagalba yra pagrindas pripažinti motyvą sudaryti sandorį besirūpinusio bei pagalbą teikusio asmens naudai (Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-863-436/2017; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-162-267/2019).

Atsakovė teigė, jog sudarytas dovanojimo sandoris yra naudingas ieškovei, teismui pateikė duomenis, kad nors ir išvyko gyventi į kitą valstybę, nuolat teikė išlaikymą ieškovei, pervesdama po 100 Eur per mėnesį. Tačiau atsakovė taip pat nurodė, jog motinos pensija buvo gana didelė, finansinio išlaikymo jai nereikėjo, tą patvirtina ir kiti bylos duomenys. Atsakovė sandorio naudingumą argumentavo ir tuo, kad motina labai bijojo likti viena, todėl sandoris jai buvo naudingas ir saugumo atžvilgiu, nes sandorio metu ji sutiko gyventi su dukra. Tačiau pačios atsakovės pateiktuose medicininiuose dokumentuose yra užfiksuotas medikės komentaras, jog ieškovė išreiškė norą gyventi su sūnumi. Duomenų, patvirtinančių atsakovės poziciją, kad ieškovė bijojo gyventi su sūnumi, ar kad tokios galimybės išviso neturėjo, byloje nepateikta. Ieškovės atstovui pasiėmus ieškovę iš reabilitacijos centro, atsakovė kreipėsi į policijos pareigūnus. Teismo medžiaga nustatyta, kad ieškovė, bendraudama su pareigūnais, baimės ir nenoro likti su sūnumi neišreiškė. Teismo vertinimu atsakovė neįrodė aplinkybės, kad dovanojimo sutartis ieškovei buvo akivaizdžiai naudinga ir atitiko jos interesus.

Kiekvienas sandoris turi ne tik neprieštarauti imperatyviosioms teisės normoms, bet ir atitikti jo sudarytojo sąmoningą laisvą valią (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Laisva valia – tai fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės būsenos ir adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, kurios neveikia išorinės aplinkybės, įskaitant fizinę ar ekonominę priklausomybę nuo kitų asmenų (CK 1.64 straipsnis). CK 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad nors ieškovė buvo pripažinta neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse tik Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu, tačiau jau sudarydama 2020 m. rugpjūčio 13 d. dovanojimo sutartį su išlaikymu iki gyvos galvos su atsakove ji nesuprato savo veiksmų bei negalėjo jų valdyti (CPK 178 straipsnis).

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, įvertinus šalių, atstovų ir liudytojų paaiškinimus bei byloje turimus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį ir pripažinti tarp ieškovės ir atsakovės 2020 m. rugpjūčio 13 d. sudarytą dovanojimo sutartį su išlaikymu iki gyvos negaliojančia bei grąžinti O. B. pagal šią sutartį atsakovei L. Š. padovanotus nekilnojamuosius daiktus (CK 1.80 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė prašė priteisti 2 069,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 101 Eur žyminis mokestis ir 1 500 Eur išlaidos už teisinę pagalbą bei 468,40 Eur už ekspertizę. Ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą maksimalų dydį. Atsakovė prašė priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovės priteistinos 2 069,40 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju ieškovė nuo 315 Eur žyminio mokesčio dalies buvo atleista. Ieškinį patenkinus visiškai ši suma priteistina valstybei iš atsakovės. Žyminis mokestis sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo nurodymą 5660.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, yra 23,22 Eur, jos priteisiamos iš atsakovės valstybei. Šios išlaidos sumokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia 2020 m. rugpjūčio 13 d. Lazdijų rajono 2-ame notaro biure tarp O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą dovanojimo sutartį su išlaikymu iki gyvos galvos, notarinio reg. Nr. 4784, ir taikyti restituciją: grąžinti O. B. pagal šią sutartį atsakovei L. Š. padovanotus nekilnojamuosius daiktus: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6/7 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės L. Š. 2 069,40 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei O. B..

Priteisti iš atsakovės L. Š. 315 Eur žyminį mokestį ir 23,22 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.