Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji J. Z. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad tiek jos namuose, tiek V. K. bute, ji su V. K. lytiškai santykiavo. Jos namuose jos sūnus nebūdavo toje pačioje patalpoje. Būdavo, kad ji su sūnumi pasilikdavo pas V. K. per naktį, kai jie norėdavo pasimylėti eidavo į dušą, į kitą patalpą. Kambaryje, kuriame miegojo vaikai, mylėjosi, bet stengdavosi, kad vaikai miegotų. Ji nebuvo pastebėjusi, kad jos sūnus galėjo matyti. Jis nenorėdavo miegoti, būdavo kartais kad U. Z. miegodavo atmerkęs vieną akį. Būdavo, kad jie mylėjosi visiškoje tamsoje, buvo sunku pastebėti, ar sūnus tuo metu miegodavo, ar nemiegodavo. Ji turi problemų su alkoholiu. Būdavo, kad su V. K. mylėjosi apsvaigę nuo alkoholio. Kai būdavo pas V. K., jie su vaikais miegodavo vienoje lovoje. Pas ją bute nemiegojo vienoje lovoje, vaikai miegojo kitame kambaryje. Būdavo pastebėdavo, kad vaikai nemiega, tik tuomet, kai vaikai paprašydavo telefono ar nueiti į tualetą. Namuose prieš tai neturėjo kompiuterio, neseniai įsigijo kompiuterį, sūnus žiūrėdavo telefone filmukus, vaiko akivaizdoje nežiūrėdavo pornografinio turinio vaizdų. Pripažino, kad sūnus galėjo matyti, kai jie mylėjosi apsvaigę nuo alkoholio. Ji dėl šių įvykių labai gailisi.

Kaltinamasis V. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad būdavo, kad jie su J. Z. santykiaudavo tiek pas jį namuose, tiek pas J. Z. bute. Jis padarė remontą ir tuo metu miegodavo keturiese - jo sūnus, J. Z. sūnus, jis ir J. Z.. Jiems miegant keturiese – jo sūnui, U. Z. ir jam su J. Z., jie su J. Z. buvo lytiškai santykiavę. Pas J. Z. namuose vaikai miegodavo kitame kambaryje. Jis nežino, kiek kartų vaikai matė, kai jie mylėjosi. U. Z. užmiega įvairiai, kartais užmigdavo greitai, kartais prabusdavo naktimis. Galėjo būti, kad kai santykiaudavo, U. galėjo tai matyti, o jie su J. tuo metu nepastebėti, kad vaikas mato. Jis labai gailisi dėl tų įvykių, tai nutiko netyčia. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Kadangi abu kaltinamieji po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamuosius, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei, kaltinamiesiems, įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu.

Nukentėjusysis U. Z. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai jis gyveno su mama, ten buvo močiutė. Ten buvo du kambariai. Mama turėjo draugą V. Jis jam patikdavo. Jis ateidavo pas juos su (duomenys neskelbtini). Kartais jie pasilikdavo pas juos miegoti. Mama miegodavo su V.K., o jis miegodavo su D. Miegodavo dviese lovose. Lovos buvo prijungtos. Mama su juo darydavo seksą. Jis žino, nes yra matęs kaip jie darė seksą. Seksą reikia daryti be rūbų. Jis buvo juos matęs be rūbų. Kartais būdavo su triusikais. Vyrų lyties organai - pimpaliukas, o mergaičių - pukytė. Jis yra matęs mamos ir jo pimpaliuką ir pukytę. Kai darydavo seksą, namie būdavo tamsu. Jie vienas ant kito gulėdavo ir judėdavo. Taip būdavo, kai jie būdavo pas V. K.. Būdavo kartais ir pas juos namuose. Jie yra matę, kad jis žiūri, jog jie daro seksą. Mama supykdavo ir ateidavo, ir matydavo, kaip ji užsimaudavo kelnes. Jie nemiegodavo su D., išdykaudavo ir yra matę, kaip jie daro seksą. Kai jie darydavo seksą, V. K. būdavo susikaupęs, kad neišdykautų. Darydami seksą jie gerdavo, būdavo girti. Jį gali liesti jo šeimos nariai. Jo pimpaliuko niekas be rūbų nėra lietęs. Niekas iš suaugusių nėra su juo daręs seksą. Kai jie darydavo seksą būdavo ant lovos, o jie su D. būdavo ant pripučiamo čiužinio. Daug kartų yra matęs, kaip jie darė seksą. Filmus apie seksą yra matęs namuose. Žiūrėjo per televizorių. Gyvenime jokių labai blogų dalykų nėra nutikę, babis tik kartais su diržu per užpakalį suduodavo. Jis jai mėlynę ant žando buvo padaręs (1 t., b. l. 63-64).

Nukentėjusysis U. Z. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kad jo mama turėjo draugą V. Kai jis ateidavo su sūnumi D., jie su juo žaisdavo. Jis jo metų, bet jis yra aukštesnis. V. miegodavo pas juos. D. irgi miegodavo. Jis miegodavo savo lovoje, buvo ir kita lova, ten miegodavo mama. Jam nepatinka pasakoti, ką mama daro su V. iš S raidės. Tai būdavo naktį. Tada buvo šviesu ir jis viską matė. Jie buvo be rūbų. Jie nieko nesakė. Jie nematė, kad jis mato, kai jie daro iš S raidės. Nežino, ar D. yra matęs, kai mama daro su V. iš S raidės. Neskaičiavo, kiek kartų jie daro iš S raidės, bet ne vieną kartą. Nelabai gerai jautėsi, kai jie darė iš S raidės. Draugai yra darę su juo iš S raidės, mama ir V. nedarė. Daryti iš S raidės galima tik suaugusiems. Jis dabar nenori pasakoti. Viską pasakojo policijoje, sakė tiesą. Jis yra matęs, kai tai daro per filmą. Jie yra su draugu iš Gerovės centro matę filmus iš S raidės. Suaugę nežiūri tokių filmų. Užrašai porno ir draugas įjungdavo filmus. Ėjo į darželį (duomenys neskelbtini). Darželyje darė seksą ir kažkas pamatė. Nenorėjo sakyti, kas matė. Iš filmų išmoko daryti seksą. Pirma pamatė, kaip mama su V. daro seksą, iš jų išmoko. O po to matė filmus apie seksą. Nėra mačiusi mama, kaip jis žiūri filmus iš S raidės. Namuose nežiūri tokių filmų (1 t., b. l. 89-91).

Liudytojas D. K. (D. K.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam yra 8 metai. Jis eina į (duomenys neskelbtini) pirmą B klasę. Jo geriausias draugas yra P. iš mokyklos. Dar jo draugas yra U. Jis mažesnis už jį, į mokyklą neina. Jis su U. susitinka dažnai. Pas jį daug kartų yra buvęs svečiuose. Eina su tėčiu, ten jis su juo žaidžia. Tėtis draugauja su I., dar draugauja su J. Yra močiutė „Babi“, močiutė I. ir mama J. Jis daug kartų miegojo pas U. Tėtis miegojo kartu. Jis miegojo su tėčiu. Jie miegojo močiutės lovoje. Kiekvieną kartą miegodavo vis kitaip. Kai miegojo pas U., matė, kad tėtis miegojo plikas. Ne visai plikas, su triūsikais. Tuo metu kai jis miegojo plikas, jis miegojo su juo. Suaugę daro valgyti, žaidžia. Jie dieną valgyti daro, naktį miega. Naktį miegodami nieko nedaro. Žodžio seksas jis nežino, nėra girdėjęs tokio žodžio ir ką jis reiškia nežino. Į psichologės klausimą, ar tėtis yra bučiavęs tetą, (D. nustemba sakydamas: „ką??“ užsidengia burną, susigėsta) pasako, kad bučiuotis yra šlykštu. Paklaustas, ar tėtis yra bučiavęs J. atsako, kad tėtis J. yra bučiavęs. Jie bučiavosi, kai išėjo. Daugiau nieko nedarė. Psichologė parodė paveikslėlį su „berniuko“ piešiniu. Parodant į lytinių organų sritį ir paklausus kas čia, parodo, kad kelnės, o po jais triusikai, o po šiais yra kiaušiukai. Tėčio pliko su kiaušiukais nėra matęs. Jis tetos nuogos nėra matęs. Jis pas U. yra daug kartų miegojęs, kartais su močiute, kartais su tėčiu. Būdavo ir taip, kad J. su U. ateidavo pas juos į namus miegoti. Jie miegodavo jų lovoj. O jie turi vieną lovą. Jis nebuvo matęs, kad tėtis su ja ką nors darytų. Jis nėra matęs blogų dalykų. Su tėčiu sutaria normaliai, dabar yra labai ramus. Jam davė raminančių vaistų (1 t., b. l. 106-108).

Liudytoja G. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sūnus yra M. R., nuo vienerių metų laiko lanko lopšelį - darželį (duomenys neskelbtini). Jo grupės draugas U. darželį lanko panašiai, nuo trejų metų amžiaus. U. pradėjęs lankyti darželį buvo toks nesocializuotas, labai mušdavosi. Buvo darytas ir tėvų susirinkimas, kiti vaikų tėveliai norėjo jį pašalinti iš darželio. Ji su sūnumi gyveno name iš vienos darželio pusės, o U. gyveno iš kitos darželio pusės. Vaikai bendraudavo ir po darželio, kas jai kėlė nerimą. U. buvo toks agresyvesnis vaikas. Ji mano, kad jo mama yra atėjusi vaiko pasiimti neblaivi. Ji tai suprato iš kvapo. Vaiku dažnai rūpindavosi močiutė, o ne pati mama, o auklėtojoms paklausus kur mama, močiutė paaiškindavo, kad nežino. Ji išgirsdavo blogų žodžių iš sūnaus, tokių kaip, „kas yra dulkintis“, „pydaras“. Ji klausdavo, iš kur jis žino tokius žodžius, o jis atsakydavo, kad žino iš U. Dėl šių priežasčių ji nenorėjo, kad vaikai bendrautų dar ir po darželio. Šiais metais, rugsėjo mėnesį, jai sūnus po darželio grįžęs pasakė, kad kažką nori jai pasakyti, bet bijo. Ir taip jis visą vakarą kaupėsi ir jai pasakė: „tualete man U. čiulpė peliuką“. Ji buvo nepasiruošusi tokiam jo pranešimui. Iš jo pasakymo suprato, kad tai buvo pirmas kartas. Kitą dieną pranešė apie tai auklėtojoms, ir jos stebėjo, kad berniukai neitų vieni į tualetą. Po kiek laiko dar kartą klausė, ar dar eina į tualetą su U., šis atsakė, kad ne. Tą patį vakarą bandė išsiaiškinti, kodėl U. taip pasielgė, ir sūnus papasakojo, kad U. matė, kaip kažkoks dėdė ir teta už krūmų taip darė. Ji negalėjo pasakyti, ar jie yra iš artimos jo aplinkos, ar ne, tačiau pagal pasakojimą jai pasirodė, kad pažįstami. Jai pasakodamas, nepaminėjo mamos ar tėčio. Daugiau jokių aplinkybių apie tai nepasakojo. U. persikraustė į globos namus ir su jos vaiku po mokyklos nesusitinka. Iš darželio auklėtojos jokių signalų, kad šiuo metu kažką blogai daro jos sūnus, negavo. Ji įsitikinusi, kad jos vaikas negalėjo būti įtakotas tokių kalbų ir veiksmų iš jos šeimos, artimos aplinkos. Jis gyvena su ja, tačiau bendrauja su savo tėvu. Brolių seserų neturi. Jis negalėjo namuose pamatyti tokio pobūdžio vaizdo, pornografinių filmų ir panašiai (1 t., b. l. 113-115).

Liudytoja A. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra budinti globėja, t. y., atsiradus reikalingumui, ji bet kuriuo paros metu priima vaiką savo globon ir jį prižiūri, kol išsisprendžia problema, pavyzdžiui vaikas grįžta į šeimą, ar vaikui atsiranda nuolatinė globėja. Ji turi tris vaikus. Su vyru ir vaikais gyvena nuosavame name. Jos mažoji dukra yra M., kiti vaikai vyresni, eina į mokyklą. Nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. ji globoti priėmė U. Z.. Iš karto nieko blogo jo elgesyje nepastebėjo, vaikas elgėsi, kaip ir kiti vaikai. Jos dukra M. su juo daugiausiai žaisdavo, nes didieji sūnūs ruošdavosi mokyklai, daugiau laiko praleisdavo su telefonu. Po kiek laiko, maždaug rugsėjo 12 ar 13 dieną, namuose išgirdo kaip trinktelėjo durys. Jai buvo keista, nes pas juos namuose buvo nepriprasta, kad uždaromos durys. Išgirdus uždarytas duris, iš karto nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Pamatė, kad duris užsidarė U. ir M. Atidarius duris, vaikai nieko blogo nedarė, tačiau jos dukra iš karto pasakė: „Aš kelnių nesimoviau“. Ji sukluso ir pradėjo klausinėti. Iš dukros pokalbio suprato, kad U. prašė jos dukters nusimauti kelnes. Ji pasikalbėjo su U., pasakė, kad pas juos taip nedaroma. Jai vėliau darželio auklėtojos nurodė, kad stebėtų savo mažąją dukrą, nes U. su M. užsidaro tualete. M. mama auklėtojoms pasakė, kad M. mamai pasipasakojo, jog U. darželyje eina su M. į tualetą, kur U. jam čiulpia lytinius organus. U. toliau gyveno pas juos, ji stengėsi stebėti vaikus, jų elgesį. Kartą namuose einant pro šalį užėjo į kambarį patikrinti, ką daro vaikai. Jai įėjus į kambarį vaikai kažką darė užlindę už lovos. Jie pašoko. Abu vaikai buvo apsirengę, tačiau dukra pradėjo teisintis, kad kelnių nesimovė. Kadangi U. vyresnis ir jau aiškiau gali dėstyti mintis, paklausė jo, ką čia daro. Jai U. pasakė, kad jos dukra pati norėjo nusimauti kelnes ir jam parodyti. Ką parodyti, neįvardijo. U. paaiškino, kad jei jos dukra nori ką nors jam rodyti, jis turėtų ne laukti ir žiūrėti, o ateiti pas ją ir jai pasakyti apie tai. Po šio įvykio susisiekė su Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro darbuotojomis, papasakojo apie įvykį ir klausė ką daryti. Jos nusprendė, kad nereikia laukti, kol kas nors įvyks ir 2019 m. spalio 14 d. vaikas iš jos buvo paimtas. Iki rugsėjo 12 dienos nieko blogo U. elgesyje nepastebėjo ir neįtarė, jai jis atrodė linksmas, aktyvus vaikas (1 t., b. l. 119-121).

Liudytoja E. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra priešmokyklinio ugdymo mokytoja lopšelyje - darželyje (duomenys neskelbtini). Nuo šių metų rugsėjo 2 dienos yra U. Z. mokytoja. Iki to laiko su juo yra tekę bendrauti pavaduojant mokytoją ir panašiai. Nieko blogo vaiko elgesyje nebuvo pastebėjusi, ankstesnės jo mokytojos nebuvo kalbėjusios, kad vaikas kaip nors netinkamai elgiasi. Išaiškėjus įvykiui su M., tik vėliau iš mokytojų sužinojo, kad mokytojos neleidžia jam kartu su kitais vaikais eiti į tualetą, nes jis žiūrėdavo kaip mergaitės šlapinasi. Su U. Z. bendroje grupėje mokosi M.. M. lygiai taip pat kaip ir U. yra naujas jos mokinys. Nuo rugsėjo 9- os dienos atėjusi į mokyklą M. mama pasakė, kad jai sūnus pasipasakojo, jog U. M. čiulpė lytinius organus. Po to karto lopšelio - darželio direktorė pasakė, kad stebėtų berniukus. Taip ir elgėsi su kolegėmis - stebėjo berniukus, neleisdavo kartu eiti į tualetą. Iš M. mamos pateiktos informacijos ir visko kitko suprato kad tualete jie kažką daro su lytiniais organais. Pamena kartą pamatė, kad U. su M. nuėjo į tualetą, nuėjo iš paskos. Įėjus pamatė, kad berniukai taisosi kelnes. Jie negalėjo spėti ką nors padaryti, bet tai kėlė nerimą. Ji atsiminė įvykį, kai U. prieš miegą norėjo eiti į tualetą ir iškart pasiprašė M.. Neleido M. eiti kartu, o šis net pyktelėjo, sakė, kad labai nori. Grįžus U. iš tualeto, pasakė M., kad eitų į tualetą, šis paaiškino, kad jau nebenori. Išėjus iš tualeto U. kartais demonstratyviai nusimaudavo kelnes, tačiau likdavo su trumpikėmis. Jei ne sau nusimaudavo kelnes, tai pribėgdavo prie kitų berniukų ir numaudavo kelnes. Liesdavo berniukus už užpakalių, tiesiog su ranka suimdavo jiems per kelnes iš apačios. Jos klausdavo jo, kodėl jis tai elgiasi, jis atsakydavo, kad nežino. Paaiškino U., kad kitų liesti žemiau bambos negalima. Po kiek laiko berniukai liovėsi eiti kartu į tualetą, tačiau viena iš mokytojų prieš dvi savaites pastebėjo, kad U. pradėjo lėlei laižyti lytinius organus. Nei vienai iš auklėtojų U. nepasisakė iš kur jis žino tokius dalykus. Jos bandė klausti, tačiau berniukas nieko nepasakojo, ir jis yra uždaro būdo. Su mokytojomis bendrauja kada pats to nori. Su jo mama nėra kalbėjusi, nes kai jis atėjo pas ją į grupę, jo mama jau gydėsi. Jis nekalba apie savo mamą, lyg jos nebūtų. Jis kalbėdavo apie savo laikiną globėją, matėsi kad berniukas jaučia globėjai šiltus jausmus. Berniukas sunkiai išgyveno tai, kad buvo paimtas iš globėjos. Kiek jai žinoma, jo mama gydosi nuo alkoholio ir narkotikų, kad ji buvo panirusi į komą, po ko jai sutriko kalba (1 t., b. l. 125-127).

Liudytoja D. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2016 metų rudens iki 2019 metų rugsėjo mėnesio ikimokyklinio darželio grupę lankė U. Z.. Šiuo metu jis yra vyresnėje - priešmokyklinio ugdymo grupėje. Kai jis būdamas trejų metų amžiaus atėjo į grupę, akivaizdžiai matėsi, kad jam trūksta socialinių įgūdžių. Jis pagal savo amžių buvo normaliai išsivystęs, tačiau nemokėjo bendrauti su kitais vaikais. Jo elgesys buvo agresyvus, jei kas nepatikdavo, brėždavo kitam vaikui, stumdavo, mušdavo. Jei mokytojos sudrausmindavo jį, šis sakydavo: „kekšės, aš jums nupjausiu galvą, papjausiu“. Ji klausdavo jo, iš kur jis tokių žodžių moka, jis atsakydavo, kad jį D. išmokė. Ji mamai buvo davusi taisykles, kurių vaikas namuose turėtų laikytis, tačiau mama šių taisyklių netaikė vaikui. Ko pasiekė, tai tik pačios jį ugdydamos, nes šeima neatrodė suinteresuota vaiką išmokyti taisyklių. Kol jis būdavo darželyje, jis elgdavosi pagal taisykles, tačiau atėjus mamai ar močiutei jo pasiimti, jis tapdavo nevaldomas, šaukdavo, keikdavosi, rūbinėje nudraskydavo pakabintus darbelius, lipdavo ant palangių, ant suolų. Per tris metus nėra mačiusi, kad jis būtų sumuštas. Pastebėjo subraižymų, tačiau jis pats pasakojo, kad jis su mamos sugyventinio sūnumi susimušdavo ir apsibraižydavo. Paskutinį kartą kada ant U. Z. žando pastebėjo paraudimą, paklausė jo kas atsitiko. Mama suskubo atsakyti, kad jis pats susitrenkė, tačiau jis pradėjo šaukti, kad prosenelė jį diržu mušė. Dėl įvykio pranešė policijai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Daugiau nėra pastebėjusi rimtesnių sužalojimų, į kuriuos būtų verta atkreipti dėmesį. Jis niekada nesiskundė, kad prieš jį namuose smurtaujama. Jis drąsus vaikas, visada sakydavo tiesą, todėl abejonių nekilo. Į darželį jį atvesdavo ir iš jo pasiimdavo tai pati mama, tai močiutė, tai prosenelė. Jo mamos buvo prašyta ir aiškinta, kad jį turėtų atvesti ir pasiimti ji, tačiau mama šio prašymo nepaisė. Suprato, kad to negali daryti dėl savo gyvenimo būdo, dėl to, kad turėjo problemų su alkoholio vartojimu. Jo močiutė dangstydavo jo mamą, sakydavo, kad tai ji susižeidusi, tai susirgusi ir panašiai. Jo mama jį pasiimti išgėrusi alkoholio, nes buvo atėjusi keletą kartą, galimai du ar tris kartus. Tokiu atveju auklėtojos kviesdavo policiją. Kol jis buvo jos grupėje, nėra pastebėjusi netinkamo jo elgesio, seksualizuoto elgesio. Ji nebuvo pastebėjusi, kad jis labiau domėtųsi mergaitėmis ir panašiai. Be to, vaikas nėra pasakojęs, kad kas nors jį netinkamai lietė ar jis matė tokius atliekamus veiksmus. Tai buvo pastebėta tik šių metų rudenį. Ji pati nėra mačiusi, kad jis netinkamai elgtųsi su kitu grupės vaiku, ar sau ką nors, jo amžiui nebūdingai, neįprastai darytų (1 t., b. l. 131-133).

Liudytoja D. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra lopšelio - darželio (duomenys neskelbtini) mokytoja. U. Z. lankė jos grupę nuo 2016 metų rudens iki 2018 metų vasaros. Ji šiuo metu su juo susitinka neformalaus ugdymo pamokėlėse. Nuo pirmos dienos pasimatė, kad jis problematiškas, nemokėjo valdyti savo emocijų. Jis pagal savo amžių išsivystęs ir protingas, tačiau agresyvaus elgesio. Jį į darželį atvesdavo pirmą 07.30 val., o pasiimdavo paskutinį, prieš pat šeštą valandą vakaro. Mano, kad dėl to, jog kiti tėvai ateidavo pasiimti vaikų anksčiau, jis pykdavo, keikdavosi, daužydavo daiktus, skriausdavo kitus vaikus, nuplėšdavo darželio papuošimus, labai stipriai parodydavo savo emocijas, pyktį. Jo mama pasakojo, kad jis nemoka su vaikais žaisti. Buvo daromas susirinkimas su kitų vaikų tėvais dėl to, kad jis braižo kitus vaikus. Buvo nuspręsta vaiką palikti. Daug kartų į pokalbį dėl jo elgesio buvo kviečiama jo mama. Ji sakydavo, kad vaikas, toks yra ir ji nieko negali padaryti. Jo mama yra ne kartą atėjusi pasiimti vaiko išgėrusi. Dėl to visada kviesdavo policiją ir vaiko neatiduodavo. Žino, kad jo mama draugavo su vyriškiu, kuris turi sūnų vardu D.. Ji rekomendavo, kad vaikai nesusitiktų, nes kartu kažką blogo nuveikdavo. Atrodydavo, kad jis namuose turi visišką, pilną laisvę, gali daryti ką nori. Vaikų teisėms daug kartų rašė raštus apie jį informuojant, kad jis galimai auga netinkamoje aplinkoje. Darželio bendruomenei buvo žinoma, kad šeima yra stebima. Jis nesiskųsdavo, kad prieš jį smurtaujama. Vieną kartą pastebėjo pabraižymą ant skruosto, dėl ko buvo iškviesta policija. Tuo metu jis pasakė, kad jį sužalojo prosenelė. Vaiką atvesdavo į darželį švarų, tvarkingą, tačiau pastebėdavo, kad su kiek išaugtais rūbeliais. Jo nederamo, seksualizuoto elgesio nebuvo pastebėjusi. Nėra mačiusi, kad jis nederamai elgtųsi su savimi ar su kitu grupės draugu. Močiutė pasakojo, kad jis yra matęs, kaip jo mama su vyriškiu užsiima seksu. Rekomendavo, kad jis kuo mažiau vaikščiotų su mama, kad nematytų ko nereikia, tačiau į jų prašymus neatsižvelgdavo. Atrodė, kad tik prosenelė ir močiutė yra suinteresuotos, kad vaikas mokėtų elgtis, o jo mamai nebuvo svarbu vaiką ko nors išmokyti. Į darželį jį dažnai atvesdavo močiutė (1 t., b. l. 137-139).

Liudytoja Regina N. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad U. Z. yra jos proanūkis. Nuo pat U. Z. gimimo su savo mama J. Z. ir močiute, t. y., jos dukra, I. Z., gyvena jai priklausančiame bute. Su jomis apie porą metų nuo vaiko gimimo gyveno ir jo tėtis, P. K.. Su P. K. J. Z. bendravo nuo 18 metų. Per laikotarpį, kol jie bendravo, jis du kartus sėdėjo kalėjime. Vaikas nebuvo planuotas. Butą sudaro du kambariai ir virtuvė. Kol gyveno P. K., J. Z. ir U. Z. gyveno viename kambaryje, o ji su dukra - kitame kambaryje. Po to, kai išsikraustė P. K., ji miegojo viena atskirai kambaryje, o I., J. ir U. – kitame kambaryje. Tame kambaryje yra viena lova, kurioje miegojo I. ir J., o U. miegodavo atskirai savo lovytėje, o po to kai paaugo - išskleidžiamame fotelyje. Kambaryje kuriame miegodavo vaikas, yra televizoriaus, kompiuterio namuose neturi. J. Z. dažniausiai turėdavo paprastą, mygtukinį telefoną. Laikas nuo laiko turėdavo išmanųjį telefono aparatą, tačiau neilgam, greitai daiktas dingdavo. Berniuko tėvas P. K. vaiku nesirūpina, gyvena atskirai, vaiko nelanko. Šiuo metu vaikas paimtas iš šeimos, juo rūpinasi šeimos ir vaiko gerovės centras, nes jo mama, jos anūkė, J. Z. gydosi nuo priklausomybės alkoholiui įstaigoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). J. su alkoholio vartojimu jau seniai turėjo problemų, paskutiniu metu ištisai vartojo alkoholį. Psichologai keturis mėnesius iš vis neleido bendrauti ir lankyti J. Z.. Tik nuo gruodžio mėnesio buvo galima susisiekti telefonu ir susitarti dėl susitikimo. Ji ten gyvena name, kaimo glūdumoje, prižiūri ūkį. Kadangi J. Z. gydosi, o jos atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad du kartus su diržu sudavė per užpakalį U. Z., užsimojant kliudė vaiko skruostą ir liko „mažytė dėmelė“, bei dėl to, kad jo močiutė I. Z. gyvena su ja – jos yra netinkamos globėjos, dėl to vaikas buvo paimtas. Dėl tuo metu sukelto fizinio skausmo U. Z., ikiteisminis tyrimas nutrauktas jiems susitaikius. Vaikas tiesiog visiškai jos neklausė. Ji pirma pastebėjo, kad su vaiku kažkas blogai, nes jis mušasi ir neklauso. Kai jam buvo du metai, ji pirmą kartą jį nuvedė pas psichiatrą į „(duomenys neskelbtini)“, kur berniukas priregistruotas pas šeimos gydytoją. Jis nuo pat pradžių buvo neklausantis. Namuose tranko duris, daužo daiktus, spinteles, durų stiklus, yra sudaužęs du televizorius, šviestuvus. Medikai joms sakė, kad jam emocinis sutrikimas. J. Z. draugas V. K. jai puikiai žinomas. Kai U. Z. buvo mažas, vesdavo jį į stadioną. Ten savo sūnų D. atvesdavo ir V. K. su kuriuo ji ten ir susipažino. Tuo metu U. Z. buvo apie trijų metų amžiaus. Vaikai labai susidraugavo. Vėliau ateidavo pas jas į svečius ir taip prasidėjo bendravimas. Per jų bendravimą nei J. Z. nebuvo pas jį išsikėlusi gyventi, nei jis nebuvo atsikėlęs pas jas gyventi. Jis buvo keletą kartų su vaiku likęs pas jas miegoti, yra ir J. Z. su vaiku ėjusi pas jį miegoti. Dažniausiai būdavo pas jas, nes pas jas vietos daugiau. Jei V. su vaiku likdavo pas jas miegoti, pas ją į kambarį miegoti ateidavo jos dukra. Kitame kambaryje miegodavo J., V. ir jų sūnūs. Kaip jie suguldavo, ji nežino. Per laikotarpį, kol jie bendravo, jai nėra nei karto tekę susidurti, kad jie vaikščiotų nuogi, kad užsiimtų seksu ir panašiai, ir U. Z. nėra nieko pasakojęs. Kitų žmonių J. Z. į namus neparsivesdavo. I. Z. yra išsituokusi, sugyventinio neturi ir aplamai nuo U. Z. gimimo su vyrais nebendraudavo ir jokių vyrų į namus nesivesdavo. Vaikas namuose nebuvo mušamas, tačiau jį reikėdavo labai drausminti. Ji labiausiai jį auklėjo, todėl turi teistumą. U. Z. žaisdavo tik su mašinėlėmis. Nešdavosi į lauką mašinas ir ten su jomis žaisdavo. Miegoti eidavo nenoriai, praustis labai nenorėdavo, su didžiausiais triukšmais pavykdavo jį atprausti. Nėra pastebėjusi tokio dalyko, kad jis nenori praustis nuogas, tiesiog jis visada labai nenorėdavo eiti praustis. Ji negalėjo paaiškinti, kodėl vaikas prausiasi su apatinėmis kelnaitėmis. Jis užmigdavo apie 22.00 - 22.30 val. Ryte nenoriai keldavosi eiti į darželį. Nenorėdavo rengtis. Dažniausiai į darželį vesdavo pati mama J. Z., nes niekur nedirbo. Ji po gimdymo niekur nedirbo. Ji pastebėjo, kad kai berniukui nuėmė sauskelnes, jis labai norėjo čiupinėti savo lytinius organus. Dėl to, kad nuo sauskelnių atpratino dar mažą, jis nekalbėjo ir negalėjo jo išklausti, kodėl jis tuo labai domisi. Jis mėgdavo lakstyti nuogas, demonstruodavo save. Ji nebuvo pastebėjusi, kad jis netinkamai elgėsi su kitais vaikais, kad žaistų jo amžiui nebūdingus žaidimus. Ji su juo su malonumu bendrautų, būtų jau išmokiusi ir rašyti, ir skaityti, tačiau jis nenori. Jis šalinasi jos, nes ji jį auklėja. Jai buvo pasakyta, kad jai negalima artintis prie vaiko, nes yra smurtautoja. Ją tai skaudina, nes ji visą namų ūkį tvarko, vaiką prižiūrėjo. Šiuo metu berniukas ligoninėje, ji jį ten lanko, nes ten leidžia jai ateiti. Vaikas nepasiilgsta mamos. Jis nėra patyręs jokių sunkių išgyvenimų. Net jei ką nors blogo padarydavo, dėl to nepergyvendavo ir blogai nesijausdavo. Ji veda ramų gyvenimo būdą, nevartoja alkoholio, nesiveda į namus pašalinių asmenų, jokio draugo vyriškio, sugyventinio neturi. Iš kur jis žino apie lytinį aktą, ji negalėjo pasakyti (1 t., b. l. 143-146).

Liudytoja I. Z. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos dukra J. Z. gydosi nuo alkoholizmo reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini). Ji išgėrinėti pradėjo, kol dar vaikas nebuvo gimęs. Ji alkoholį vartodavo su P. K.. (duomenys neskelbtini) gimė U. Z.. P. K. gyveno su jais. Kai P. K. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, J. Z. jo laukė. Jų skyrybų priežastis buvo ta, kad jis išgėręs mėgdavo pakelti prieš ją ranką. Kai jie abu vartodavo alkoholį, dažnai ji būdavo su U. Z. arba mama, kartais vaikas būdavo darželyje. Kai išsiskyrė su P. K., J. Z. toliau gyveno su ja ir jos mama, tačiau jiems išsiskyrus, ji toliau vartojo alkoholį. Ji labiausiai mėgdavo gerti alų. Psichotropinių ar narkotinių medžiagų nevartojo. Ji yra nuėjusi neblaivi pasiimti U. Z. į darželį, tai pastebėjo auklėtojos, dėl ko buvo kviesta policija. Dėl šių priežasčių, panašiai prieš metus laiko, J. Z. atsigulė į Psichikos sveikatos centrą. Ten ji išgulėjo apie mėnesį laiko. Tikėjosi, kad jai padės gydymas, tačiau ji netrukus po gydymo vėl pradėjo vartoti alkoholį, ir vėl atsinaujino panikos priepuoliai. Atsinaujinus panikos priepuoliams, panašiai po pusmečio laiko, ji išvažiavo gydytis į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ji neblogai jaučiasi, pasitaisė jos kalba. Kai ji sužinojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl U. Z., t. y., jos anūko tvirkinimo, pagalvojo, kad pas jas namuose jis negalėjo matyti seksualinio pobūdžio veiksmų, jo atžvilgiu. Pirma kilusi mintis, jog galimai kas nors buvo atsitikę vaikui būnant pas V. K. namuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kas galėjo įtakoti vaiko elgesį. Ji atsiminė, kad kai jam nuėmė sauskelnes, jis pradėjo domėtis savo lytiniais organais. Domėjosi čiupinėdamas, apsižiūrėdamas. Ji tai laikė normaliu vaiko elgesiu. Kai U. Z. pradėjo kalbėti, jį pradėjo dominti filmai, kuriuose rodo scenas, kuriose vyras ir moteris bučiuojasi, todėl jos pradėjo vengti vakarinių filmų. Jis nėra jai niekada sakęs, kad su juo kažkas netinkamai elgiasi, kad jis norėtų kalbėti apie lytinius santykius, kad yra matęs kaip „mama daro seksą“. Ji apie seksą jokios temos nėra su juo turėjusi. Jis nebuvo jos klausęs, kas tai yra. Jos gyvena dviejų kambarių bute. Kai U. buvo du metukai, J. Z. susipažino ir pradėjo bendrauti su V. K., kuris augina sūnų D. Žino, kad jis vienas augina sūnų, kad su žmona išsiskyręs. Kai pas jas likdavo miegoti V., ji miegodavo su U. Z. vienoje lovoje kitame kambaryje nei J. Z. su V., o V. sūnus D. miegodavo tame pačiame kambaryje, kur ir J. Z. su V., tik kitoje lovoje. Kai būdavo pas V., kuris gyvena vieno kambario bendrabutyje, miegodavo viename kambaryje. J. Z. dažniausiai grįždavo miegoti į namus. Ji kitų vyriškių nesivesdavo. D. taip pat aktyvus vaikas, tačiau mano, kad ramesnis nei U. Z.. Kartu jie krėtė išdaigas, siuto. U. Z. visada buvo prižiūrėtas, tvarkingas. Jis daugiausiai praleisdavo laiko pas jas namuose ir kol būdavo namuose, aplinka būdavo saugi, vaikas negalėjo matyti kažkokio netinkamo jo amžiui elgesio. J. Z. dažniausiai girtaudavo namuose viena. Ji po gimdymo niekur nėra dirbusi, tačiau gaudavo pašalpų, iš ko ir nusipirkdavo alkoholio. U. Z. yra buvęs porą kartų pas mamą reabilitacijos centre. Jis supranta, kad jo mama gydoma nuo alkoholio (1 t., b. l. 154-157).

Liudytoja G. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai neleidžia vaiko auginti ir prižiūrėti, nes ji aštuonis metus serga depresija. U. Z. yra jos anūkas. Jos sūnus P. K. yra jo tėvas. P. K. su J. Z. iš pradžių, kol dar nebuvo gimęs U. Z., gyveno pas J. Z. prosenelę, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Jie dažniau būdavo pas J. Z. nei pas ją, nes jie girtavo, ji neapsikentė jų tokio elgesio. Gimus vaikui, jos sūnus su J. Z. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apie metus laiko. Jie pastoviai negyveno, nes susipykdavo ir vėl taikydavosi. Be to, sūnus įsitikino, kad J. Z. jam neištikima su kitais vyriškiais. To pati nei matė, nei žino, tačiau taip kalbėdavo, kad „už cigaretę gali atsigulti“. Po to kai jie išsiskyrė, sūnus nutolo nuo U. Z., juo nesirūpino, alimentų nemokėjo. Keletą kartų buvo pasiėmęs į parką pasivaikščioti, mašinėlę nupirko, bet tik tiek. Sūnus buvo keletą kartų išvykęs į užsienį, tačiau vis grįždavo be pinigų. Šiuo metu jis gyvena Klaipėdos mieste. Ji nelabai su juo bendrauja, pyksta dėl to, kad nesirūpina vaiku. Ji ne kartą pastebėjo, kad U. Z. labai domisi savo lytiniais organais. Maždaug prieš mėnesį laiko būnant pas ją namuose, U. Z. užlipęs, pats nusirengęs, nusimovęs apatines kelnaites, ant meškino darė lytiniam aktui būdingus veiksmus. Kartą buvo užsidaręs tualete, o įėjusi pamatė, kad jis tampo varpą. Varpos odą buvo tiek nutampęs, kad net buvo paraudę. Kartą jis pasigavęs jos šuniuką/ kalytę, ją užspaudė į kampą ir pakėlęs uodegą žiūrėjo kas ten yra. Ji mano, kad vaikas domisi ir jam patinka stebėti seksualinio pobūdžio epizodus. Atsiminė, kaip per televizorių žiūrint filmą, scenoje kada vyras ir moteris priartėja bučiuotis, vyras pradeda liesti moterį (su drabužiais) - jis šypsojosi, žiūrėdavo patenkintas, matėsi, kad jam įdomu. Ji tai pastebėjusi, perjungdavo kitą kanalą, jis dėl to pyktelėdavo, prašydavo įjungti atgal. Mano, kad jis yra prisižiūrėjęs seksualinio pobūdžio vaizdų, todėl taip elgėsi. Tai galėjo matyti tik iš savo mamos, J. Z.. Ji nevengdavo alkoholio, ne kartą yra ją mačiusi vos pastovinčią ant kojų. Iš kalbų yra girdėjusi, kad J. Z. būdama apsvaigusi nuo alkoholio pas V., (duomenys neskelbtini), ant laiptų mylėjosi. Mano, kad U. Z. matydavo kaip ji mylėdavosi su savo draugu. Ji buvo klaususi U. Z., kodėl jis taip daro, kodėl tai jam patinka, o jis tik paaiškino, kad tai yra matęs kaip daro mama ir V. Jo močiutė jau seniai yra išsituokusi, sugyventinio neturi. Vaikas nėra skundęsis, kad jį kas nors lietė netinkamai, todėl labiau tikėtina, kad vaikas tik prisižiūrėjęs. Ji buvo pastebėjusi, kad vaiką maudant, jis vyriškai lytiškai susijaudindavo, jam įvykdavo erekcija. Ji apie tai sakė jo mamai, močiutėms, tačiau jos jai sakydavo, kad vaikui viskas gerai. Ji vaiką pasiimdavo pas save pabūti kas antrą savaitgalį (jei sutapdavo su jos išeiginėmis), tačiau pas ją vaikas negalėjo prisižiūrėti pornografinio turinio filmų. Nemano, kad vaikas būtų mušamas toje šeimoje. Jis nesiskųsdavo, kad jį mušė, kad jam kažką blogo padarė. J. Z. gydosi nuo alkoholio. Ji seniai turi problemų su alkoholiu. Gydytis pasiryžo dėl to, kad kitu atveju būtų vaiką atėmę. U. Z. nelabai mėgo prosenelės, nes ji jį auklėjo, mokė skaityti, elgtis gražiai ir panašiai. Vien dėl to vaikas nemėgo prosenelės, ji jam atrodydavo bloga (1 t., b. l. 161-163).

Liudytojas P. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su J. Z. susilaukė bendro vaiko U. Z.. Su sūnumi ir J. Z. kartu gyveno pirmuosius gyvenimo metus pas jos prosenelę, adresu, (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Po to, jis buvo nuteistas už kūno sužalojimą realia laisvės atėmimo bausme - metus ir devynis mėnesius išvyko atlikinėti bausmės. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos, panašiai po mėnesio, išvyko į Švediją dirbti. Būdamas Švedijoje sužinojo, kad J. Z. bendrauja su kitais vyriškiais ir su jais jį išduoda. Kiek jam žinoma, kai jis išvyko į Švediją, ji beveik iš karto pradėjo bendrauti su V. Dėl jos tokio gyvenimo būdo su ja nutraukė visus ryšius, o su vaiku bendraudavo retai. Kai mama pasiimdavo jo sūnų, jį ateidavo aplankyti, pabendrauti. Alimentų vaiko išlaikymui jis nemoka. J. Z. bendravo su V., kuris gyvena vieno kambario bendrabutyje. Vaikas yra pasakojęs, kad jie visi keturi, t.y. J., V. jis ir D., miegodavo vienoje lovoje. U. Z. rodydamas pasakojo, kad „mama su V. šonu daro“, arba „V. ant mamos“, arba „mama ant V. būna užsilipę“. Pasakojo, kad J. Z. vis „geria“. Pasakydavo vaikui, kad nekreiptų dėmesio į tai ką daro jo mama, kad ji blogai elgiasi. Apie tai, kad U. Z. su D. kartu žiūrėdavo kaip J. su V. mylisi, jis negirdėjo. Su V. yra bendravęs, klausė jo, kaip jis jaučiasi dėl to, kad jis su užimta moterimi susidėjo. Jis pasakė, kad apie tai jog J. Z. gyvenime yra jis, sužinojo po kelių mėnesių, nes J. Z. jam prisistatė kaip laisva moteris, o jis tuo metu buvo Švedijoje. Šiuo metu nežino kaip gyvena J. Z., visiškai nepalaiko ryšio. Jam žinoma, kad J. su U. kartu maudosi, kad puikiai skiria kur yra vyriškis lytiniai organai, kur yra moteriški. Vaikas prie jo nesikeikia ir elgiasi gražiai, tik iš mamos girdi, kad su juo nesusikalba. Žinodamas visą šią informaciją bei tai, kad jis pats pasakojo, kad yra matęs kaip J. su V. mylisi, mano, kad daugiau niekas kitas vaiko ištvirkinti negalėjo (1 t., b. l. 167-169).

2019 m. spalio 30 d. į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su pareiškimu kreipėsi BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė, pranešdama, kad 2019 m. spalio 3 d. Klaipėdos darželyje - lopšelyje (duomenys neskelbtini) pastebėtas U. Z., seksualizuotas elgesys su kitu grupės vaiku, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1-2).

Iš globos namų (duomenys neskelbtini) gauta Nepilnamečio, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada, kurioje konstatuota, kad remiantis konsultacijų turiniu keltina prielaida, kad U. Z. turi išsamesnių žinių lytiškumo tema nei būdinga jo biologinio amžiaus vaikams. Psichodiagnostinio vertinimo metu surinktų duomenų pakanka teigti, kad U. turi daug jo amžiaus bei pažintinių gebėjimų neatitinkančių intymių patirčių, kurios gali būti siejamos su patirta seksualine prievarta. Keltina prielaida, kad berniuko patirtys, amžiaus neatitinkančios žinios bei susirūpinimas intymumu kyla iš jo kartotinai stebėtų intymių mamos bei jos draugo lytinių santykių, kurie stipriai paveikė vaiko psichiką, apsunkino gebėjimą išlaikyti ribas santykyje su kitu (2 t., b. l. 7-10).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. - spalio 13 d. ekspertizės akte Nr. 103MS-112/2020 nurodyta, kad U. Z. konstatuojami kiti socialinio bendravimo sutrikimai, prasidedantys vaikystėje (F94.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl byloje nagrinėjamų įvykių. Artimųjų nepriežiūros, fizinio smurto ir neadekvataus auklėjimo kontekste patirta ilgalaikė pakartotinė amžiaus neatitinkanti seksualinė stimuliacija, stebint motinos ir jos draugo lytinius santykius, atliekamus vaikui esant tame pačiame kambaryje ar net toje pačioje lovoje, sutrikdė U. Z. socialinę adaptaciją ir psichologinę raidą: sužadino jo perdėtą ankstyvą susidomėjimą lytiškumo tema, paskatino seksualizuotą elgesį su bendraamžiais bei intensyvią masturbaciją, atitraukė nuo amžiui natūralių pažintinių interesų, iškreipė normalių tarpasmeninių santykių ir tarpasmeninių ribų suvokimą, pagilino jo išgyvenamus emocinius sunkumus (vaikui pasireiškia ryškūs emocijų ir elgesio sutrikimai, pykčio, agresijos, priešiškumo, atsiribojimo ir apatijos išgyvenimai) bei gebėjimo prisirišti, siekti santykiuose adekvataus abipusio emocinio artumo sutrikimą (jam sunku užmegzti ir palaikyti santykius su bendraamžiais ir suaugusiais, adaptuotis naujoje aplinkoje ir ugdymo įstaigose). Remiantis tuo bei LR sveikatos apsaugos, LR teisingumo ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis“ U. Z. sveikatos sutrikdymo mastas yra nesunkus, tai yra, atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje nagrinėjamo įvykio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Šiame ekspertizės akte taip pat konstatuota kad: 1. U. Z., atsižvelgiant į jo psichikos būseną, amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, galėjo suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ir galėjo duoti apie jas parodymus. U. Z. parodymais galima vadovautis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. 2. U. Z., atsižvelgiant į jo psichikos būseną, amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, galėjo suvokti jo atžvilgiu galimai atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo suprasti šių veiksmų nusikalstamos reikšmės, pavojingumo ir žalos savo emocinei būsenai, elgesiui, socialiniam funkcionavimui bei asmenybės raidai, atitinkamai jis negalėjo jiems priešintis. 3. U. Z. konstatuojami kiti socialinio bendravimo sutrikimai, prasidedantys vaikystėje, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl įtariamųjų galimai įvykdytų nusikalstamų veikų U. Z. atžvilgiu. U. Z. sveikatos sutrikdymo mastas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. 4. U. Z. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. 5. U. Z. nebūdingas padidėjęs įtaigumas. 6. Dėl psichikos būsenos ir atsiskleidimo metu išgyvenamų intensyvių emocijų, kintančių nuo gėdos, nerimo iki susijaudinimo ir ažitacijos, rekomenduojama U. Z. apie byloje tiriamus įvykius ir jo paties seksualizuotą elgesį daugiau nebeapklausti bei remtis anksčiau jo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei specialistams (2 t., b. l. 44-55).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-11-15 specialisto išvadoje Nr. G 4102/2019 (01) nurodytos U. Z. apžiūros metu nustatytos aplinkybės (tomas 2, b. l. 60).

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį, o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo šeimos narį. BK 138 straipsnyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kita.

BK 153 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio negu šešiolikos metų asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013). BK 153 straipsnyje numatytas jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas baudžiamosios teisės teorijoje apibrėžiamas kaip objektyviai seksualus elgesys, galintis sukelti vaikui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi. Tvirkinimas gali būti padaromas įvairiomis formomis. Tai gali būti kaltininko seksualiniai veiksmai, gašlavimas vaiko atžvilgiu siekiant sukelti susijaudinimą, dirginant savo lytinius organus ar kitas kūno dalis, vaiko vertimas atlikti seksualinius veiksmus, taip pat seksualinių veiksmų atlikimas vaiko akivaizdoje. Mažametis gali būti tvirkinamas demonstruojant jam lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną, demonstruojant pornografiją, pasakojant apie seksualinių poreikių tenkinimą arba atliekant kitokį intelektualinį tvirkinimą ir kitokiais būdais. Pažymėtina, kad BK 153 straipsnio saugoma vertybė yra seksualinis neliečiamumas – tai vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Neabejotina, kad seksualiniai veiksmai prieš nepilnamečius turi labai neigiamą poveikį jų psichikai ir vystymuisi, todėl ir jų vertinimo kriterijai yra griežtesni nei analogiškų veiksmų prieš vyresnio amžiaus asmenis. Įstatymo leidėjui įtraukus į seksualinio prievartavimo normą aistros tenkinimo kitokio fizinio sąlyčio būdu požymį, stipriai susiaurėjo galimybės taikyti tvirkinimo normą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija šiuo klausimu taip pat skatina teismus labiau taikyti seksualinio prievartavimo normą (BK 150 straipsnį), taip siekiant užtikrinti griežtesnę vaikų seksualinio neliečiamumo apsaugą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-942/2016).

BK 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pažymėtina, jog konstatuojant susitarimo buvimą, nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Teismų praktikoje bendravykdytoju pripažįstamas ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja bent dalį jų. Visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš jų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą, o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2009, 2K-163-648/2015, 2K-271-303/2016).

Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad J. Z. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2019 m. liepos 1 d., nenustatytą skaičių kartų savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bei V. K. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, žinodama, kad sūnus U. Z. yra mažametis, bendrininkaudama su V. K., tarpusavyje lytiškai santykiavo minėto mažamečio akivaizdoje, kas lėmė nukentėjusiojo U. Z. socialinės adaptacijos, psichologinės raidos ir kitus socialinio bendravimo sutrikimus, prasidedančius vaikystėje (F94.8), tokiu būdu tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį – savo mažametį sūnų, ir nesunkiai sutrikdė mažamečio šeimos nario U. Z. sveikatą. Tokie kaltinamosios veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus.

Aptartų įrodymų visuma taip pat patvirtina, kad V. K. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2019 m. liepos 1 d., nenustatytą skaičių kartų J. Z. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bei savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, žinodamas, kad U. Z. yra mažametis, bendrininkaudamas su J. Z., tarpusavyje lytiškai santykiavo minėto mažamečio akivaizdoje, kas lėmė nukentėjusiojo U. Z. socialinės adaptacijos, psichologinės raidos ir kitus socialinio bendravimo sutrikimus, prasidedančius vaikystėje (F94.8), tokiu būdu tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį – mažametį U. Z., ir nesunkiai sutrikdė mažamečio U. Z. sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Teismas, vertindamas kaltinamosios J. Z. padarytas nusikalstamas veikas, jos asmenybę, svarsto galimybę atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamoji J. Z. anksčiau neteista, padarė du apysunkius nusikaltimus, savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino, dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi. Kaltinamoji J. Z. gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, netekėjusi, po įvykių stengiasi gyventi laikydamasi visuomenėje priimtinų taisyklių ir normų, t.y. gydosi (duomenys neskelbtini) nuo priklausomybės ligos, lankosi pas psichiatrą, nori dalyvauti 12 žingsnių programoje, todėl šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai J. Z. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir galima jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajai skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas dvejų metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 10 punktuose (straipsnio redakcija galiojusi iki 2020-07-01) numatytas pareigas, kurios užtikrintų bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą ir sulaikytų nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.