Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1954-1187/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-17
Bylos Nr.: e2S-1954-1187/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05043-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Ieškovas: J. J.
Atsakovas: G. E.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1954-1187/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05043-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.18.2.13; 3.3.2.5 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nutarties, kuria nustatyta laikina bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku, civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui G. E. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. J. (toliau – ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. E. (toliau – atsakovas), prašydama: nustatyti atsakovo G. E. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. E., gim. 2015 m., tvarką, pagal kurią atsakovas su vaiku bendrauja:

1) Kiekvieno mėnesio antros savaitės šeštadienį ir sekmadienį be nakvynės, pasiimdamas vaiką bendravimo dieną nuo 10 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną nuo 16 val. iki 16.30 val.;

2) lyginiais metais (2024, 2026, 2028 ir t.t.) Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų pirmą, antrąją Šv. Velykų dieną be nakvynių, pasiimdamas nepilnametį vaiką bendravimo dieną nuo 10 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną nuo 16 val. iki 16.30 val.;

3) nelyginiais metais (2025, 2027, 2029 ir t.t.) antrąją Šv. Velykų dieną, Naujuosius metus (sausio 1 d.), Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas nepilnametį vaiką bendravimo dieną nuo 10 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną nuo 16 val. iki 16.30 val.;

4) kiekvienais metais per savo kalendorinio gimtadienio dieną (sausio 19 d.), pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir grąžindamas nuo 19.30 val. iki 20 val., o jeigu tai yra nedarbo diena – pasiimdamas nuo 10 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas nuo 16 val. iki 16.30 val.;

5) kiekvienais metais per Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką nuo 10 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną nuo 16 val. iki 16.30 val.;

6) visais atvejais ieškovės J. J. gimimo dieną (spalio 11 d.), sesers gimimo dieną (balandžio 22 d.), šių gimtadienių paminėjimo savaitgalį (jeigu minėjimas vyksta) ir Motinos dieną nepilnametis vaikas praleidžia su ieškove J. J., jeigu šios dienos patenka į atsakovo bendravimo su vaiku laiką savaitgaliais, atsakovo bendravimas šiomis dienomis nevyksta;

7) atsakovas bendrauja su vaiku jo vasaros atostogų metu 3 dienas su nakvynėmis bendru šalių susitarimu, pirmenybę teikiant vaiko interesams, apie ketinimą bendrauti su vaiku jo vasaros atostogų metu atsakovas praneša ieškovei (elektroniniu paštu ar trumpąja SMS žinute) kuo skubiau, bet ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatomų atostogų su vaikais pradžios;

8) atsakovo bendravimas su vaiku nevyksta per ieškovės J. J. kasmetines atostogas, apie kurias atsakovas informuojamas ne vėliau, kaip prieš 2 mėnesius iki atostogų pradžios;

9) visais atvejais vaikas atsakovui perduodamas ir atsakovo grąžinamas ieškovei prie ieškovės gyvenamosios vietos daugiabučio įėjimo laiptinės lauko durų;

10) vaiko ligos atveju atsakovo bendravimas su vaiku nevyksta.

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl atsakovo kasdienio alkoholio vartojimo, konfliktavimo namuose ir netinkamo elgesio su ieškovės dukra 2017 m. kovo mėnesį išsikraustė į Moterų krizių centrą, taip pat iki tol buvo priversta bėgti iš namų pas atsakovo tėvus. Atsakovas vaiko akivaizdoje vartoja alkoholį, šalys nesutaria dėl atsakovo namuose nepalaikomos švaros ir tvarkos, laisvalaikio praleidimo būdo, būdamas pas atsakovą vaikas nesiprausia, nesivalo dantų, yra maitinamas nesveiku maistu, nesirūpinama sūnaus sveikata, vaiko akivaizdoje vartojami necenzūriniai žodžiai, vaikas atsakovo namuose neturi jam skirtos lovos, miega kartu su atsakovu ant sofos, atsakovas pamiršta apie vaiko treniruotes arba į jas vėluoja pristatyti vaiką. Asocialus atsakovo gyvenimo būdas kelia žalą vaikui, todėl tokiomis sąlygomis, kokiomis gyvena atsakovas, jis negali su vaiku bendrauti su nakvynėmis ir darbo dienomis. Esant tokiai situacijai, atsakovo bendravimas su vaiku siaurintinas iki bendravimo vieną savaitgalį per mėnesį be nakvynių, taip pat nustatant atsakovo bendravimą su vaiku per šventes bei bendravimą su vaiku per atostogas 3 kalendorines dienas su nakvynėmis.

3. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas su vaiku iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo bendrauja:

1) kiekvieno mėnesio antros savaitės šeštadienį ir sekmadienį be nakvynės, pasiimdamas vaiką bendravimo dieną nuo 10 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną nuo 16 val. iki 16.30 val.;

2) lyginiais metais (2024, 2026, 2028 ir t.t.) Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų pirmą, antrąją Šv. Velykų dieną be nakvynių pasiimdamas nepilnametį vaiką bendravimo dieną nuo 10 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną nuo 16 val. iki 16.30 val.;

3) nelyginiais metais (2025, 2027, 2029 ir t.t.) antrąją Šv. Velykų dieną, Naujuosius metus (sausio 1 d.), Šv. Velykų pirmąją dieną pasiimdamas nepilnametį vaiką bendravimo dieną nuo 10 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną nuo 16 val. iki 16.30 val.

Atsiliepimas

4. Atsakovas atsiliepime į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ieškovė, prašydama nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, rūpinasi ne vaiko interesais, o nepagrįstai siekia apriboti atsakovo bendravimą su vaiku. Ieškovės prašymas grindžiamas neaktualia informacija ir faktais, o penkerių metų senumo abejotinais pamąstymais apie buvusius įvykius, kuriuos ieškovė pateikia per savo suvokimo prizmę. Ieškinyje nėra nurodyta faktų ar pateikta įrodymų, kurie patvirtintų vaiko teisių pažeidimą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas netinkamai elgiasi su vaiku, kelia grėsmę jo interesams, smurtauja vaiko atžvilgiu ar riboja ieškovės teisę bendrauti su vaiku. Priešingai, tėvas rūpinasi sūnumi, vaikui yra sudarytos visos būtinos sąlygos gyventi, vystytis, sportuoti. Tėvas lankosi vaiko sporto renginiuose, kartu noriai atlieka pamokas, gamina valgyti, keliauja, pramogauja. Atsakovo santykiai su vaiku yra puikūs, bendravimas artimas, vaikas pakankamai didelis ir adekvačiai suvokia situaciją ir bendravimą su abiem tėvais. Vaikas mielai būna su tėvu ir tai jokios žalos jam nedaro, priešingai – suteikia vaikui didelį emocinį pasitenkinimą ir saugumą. Atsakovas dirba pamainomis, slenkančiu grafiku - keturias dienas dirba, keturios laisvos, rytinė pamaina nuo 8 iki 20 val., naktinė pamaina nuo 20 val. iki 8 val. ryto. Todėl atsakovui laikytis ieškovės siūlomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos būtų labai sudėtinga. Atsakovas yra socialiai atsakingas, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokosi suaugusiųjų gimnazijoje, aktyviai dalyvauja savanorystės projektuose, kuriuos organizuoja „Raudonasis kryžius“, padeda nuo karo Ukrainoje nukentėjusioms šeimoms, tokiu būdu rodydamas pavyzdį sūnui ir skiepydamas atsakingą požiūrį į visuomenę, artimo atjautą ir prisidėjimą prie bendro gėrio kūrimo. Atsakovas turi pastovų darbą, kuriame charakterizuojamas tik teigiamai.

Žemesnės instancijos teismas

5. 2023 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.

6. 2023 m. birželio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2023 m. balandžio 18 d. nutartis panaikinta ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

7. Ieškovė patikslino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama nustatyti, kad atsakovas su vaiku laikinai bendrauja kiekvieno mėnesio vieną šeštadienį ir vieną sekmadienį be nakvynės, pasiimdamas vaiką bendravimo dieną nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną nuo 16.00 val. iki 16.30 val., atsižvelgiant į vaiko ir šalių užimtumą bendravimo dieną suderindamas su ieškove raštu (SMS žinute ar el. laišku), ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki planuojamos bendravimo dienos.

8. Nurodė, kad likusioje dalyje palaiko pirminį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei prašo jį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad jai nebuvo žinomas atsakovo darbo grafikas. Taip pat nurodė, kad prašymą nenumatyti atsakovui teisės bendrauti su vaiku darbo dienomis, kai vaikui yra ugdymo užsiėmimai, ieškovė grindžia atsakovo negebėjimu užtikrinti vaiko dalyvavimo ugdymo veiklose ir paruošti su vaiku namų darbų. Vaikas ieškovei papasakojo, kad buvo patekęs į situaciją, kai atsakovas miegojo, o kiti du atsakovo draugai tarpusavyje susimušė. Vaikas pasakojo, kad atsakovas taip tvirtai miegojo, kad jo neprižadino nei muštynės, nei vaiko prašymai atsibusti, todėl vaikas buvo išsigandęs ir turėjo raminti smurtaujančius asmenis. Pagal atsakovo gyvenimo būdą ir vaiko nurodytas aplinkybes, ieškovei nekyla abejonių, kad visi nurodyti asmenys, įskaitant ir patį atsakovą, buvo neblaivūs. Kadangi atsakovas negeba užtikrinti vaikui saugios ir stabilios aplinkos, vaikas negali bendrauti su atsakovu su nakvynėmis.

Atsiliepimas

9. Atsakovas G. E. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, siūlydamas nustatyti savo laikiną bendravimo su sūnumi tvarką:

1) Atsakovas bendrauja su sūnumi, betarpiškai dvi darbo dienas per savaitę, kai nedirba pamaininio darbo darbovietėje, jeigu vaikas nedalyvauja formalaus ir/ar neformalaus ugdymo užsiėmimuose. Bendravimo metu atsakovas užtikrina, kad sūnus pasiruoštų mokyklai ir atliktų mokyklos paskirtas užduotis (savarankiškus darbus) bei grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20 val. Ieškovės sutikimu arba prašymu, kurį patvirtina el. laiškas, programėlių žinutės ar kiti ryšio priemonėmis duoti patvirtinimai, vaikas gali likti nakvoti pas atsakovą. Tuo atveju, jei sūnus lieka nakvoti pas atsakovą, atsakovas privalo pristatyti vaiką į mokyklą ar kitą švietimo (mokymo) įstaigą, kurioje vyksta vaiko užsiėmimai. Apie bendravimo dienas ateinančiam mėnesiui, atsižvelgdamas į savo darbo grafiką, atsakovas informuoja ieškovę iki kiekvieno einamojo mėnesio 25 d.

2) Atsakovas bendrauja su sūnumi du savaitgalius per mėnesį, kai nedirba pamaininio darbo, su teise pasilikti sūnų nakvynei pas atsakovą. Jei sūnus nakvojo pas atsakovą savaitgalį, atsakovas privalo pristatyti vaiką į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val., o ilgųjų savaitgalių metu, kai savaitgalis prasitęsia išeiginių ir švenčių dienomis, paskutinę išeiginę ar šventinę dieną iki 20 val. Apie bendravimo dienas ateinančiam mėnesiui, atsižvelgdamas į savo darbo grafiką, atsakovas informuoja ieškovę iki kiekvieno einamojo mėnesio 25 d.

3) Atsakovas bendravimo su vaiku metu užtikrina vaiko dalyvavimą mokykloje, būreliuose, vaikų gimtadieniuose bei kituose užsiėmimuose, kuriuos vaikas lanko ar kurie yra iš anksto suplanuoti, apie kuriuos atsakovui ne vėliau kaip 1 darbo dieną iki renginio, yra pranešta elektroniniu laišku, programėlių žinutėmis.

4) Atsakovas betarpiškai bendrauja su sūnumi šiomis kiekvienų nelyginių metų šventinėmis dienomis: 1) Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 2) per Jonines, pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos birželio 23 d. nuo 17 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą kitą dieną iki 20 val.; 3) per Žolinę, pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos rugpjūčio 14 d. nuo 17 val. arba rugpjūčio 15 d. nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą rugpjūčio 15 d. iki 20 val.; 4) Šv. Kalėdų dienomis, pasiimdamas sūnų Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 20 val.; 5) Naujųjų metų dieną (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą kitą šventinę dieną iki 20 val.

5) Atsakovas bendrauja su sūnumi šiomis kiekvienų lyginių metų šventinėmis dienomis: 1) Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 2) Šv. Velykų dienomis, pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos šventinio savaitgalio šeštadienį nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną iki 20 val.; 3) Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 4) Valstybės dieną (liepos 6 d.), pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 5) Per Vėlines (lapkričio 1-2 d.), pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą kitą dieną iki 20 val.

6) Kiekvienų metų Tėvo dieną sūnus praleidžia atitinkamai su atsakovu, o Motinos dieną su ieškove. Jeigu Motinos diena sutampa su atsakovo matymosi su sūnumi savaitės diena, pirmenybė yra teikiama ieškovės bendravimui su sūnumi. Jeigu Tėvo diena sutampa su ieškovės savaitgaliu atsakovas bendrauja su sūnumi pasiimdamas jį iš jo gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.

7) Sūnaus gimtadieniai švenčiami dalyvaujant atsakovui, apie šventės datą ir laiką informuojant atsakovą prieš 3 dienas.

8) Šalys bendru sutikimu gali nuspręsti dėl vaiko bendravimo su atsakovu, vaiko atostogų metu. Atostogų metų atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi nepertraukiamai ne mažiau kaip 14 (keturiolika) dienų. Apie planuojamas atostogas su sūnumi ir jų datas, atsakovas informuoja ieškovę ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Ieškovei draudžiama trukdyti atsakovui atostogauti su sūnumi, sudaryti kliūtis ir neleisti bendrauti.

9) 2023 m. rugpjūčio 7 – 15 d. atsakovo atostogų metu atsakovas nepertraukiamai praleidžia laiką su sūnumi. Ieškovė įpareigojama netrukdyti atsakovui atostogauti su vaiku. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ketina susikeisti su kitais darbuotojais 2023 m. rugpjūčio 5-6 darbo dienas, ieškovė įpareigotina perduoti vaiką atsakovui savaitgaliui 2023 m. rugpjūčio 5 d. po 10 val. ryto. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo darbo pamaina prasideda nuo 20 val., atsakovas vaiką po atostogų grąžina ieškovei 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki 13 val.

10) Abu tėvai gali nevaržomai bet kuriuo metu bendrauti su vaiku ryšio priemonių pagalba: telefonu, internetu ar kitomis ryšio priemonėmis, jei vaikas tuo metu nedalyvauja formalaus ir/ar neformalaus ugdymo užsiėmimuose.

11) Tėvai bendru sutarimu gali nustatyti ir kitokį atsakovo susitikimo ir bendravimo su sūnumi laiką ir vietą, jei tai neprieštarauja nepilnamečio interesams.

10. Valstybės vaiko teisių apaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl laikinų apsaugos priemonių, kurioje nurodė, kad vaiko interesus bei tėvo bendravimo su vaiku tikslus geriau atitinka atsakovo siūloma nustatyti laikina bendravimo su vaiku tvarka, be to, ši tvarka yra artimesnė ir iki šiol tarp šalių taikytai bendravimo tvarkai, pagal kurią, anot vaiko, jis su mama praleidžia 4 dienas, o po to 4 dienas, be nakvynių, bendrauja su tėčiu, taip pat ši tvarka sudarytų galimybę berniukui bendrauti su tėčiu ir su nakvyne, nes tokį norą aiškiai išsako pats vaikas. Tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius, yra tikslinga bendravimo su vaiku tvarką apibrėžti tiksliai, kuo mažiau detalių paliekant tėvų tarpusavio susitarimams (aiškiai nustatyti kada, tik savaitgaliais ar ir darbo dienomis vaikas gali likti nakvoti pas tėvą). Tarnybos vertinimu, atsakovo siūloma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka didžiųjų metų švenčių dienomis yra išsamesnė ir detalesnė, todėl, tikėtina, ji būtų geresnė ir aiškesnė vykdyti. Tarnybos nuomone, net ir tėvams gyvenant skyriumi, yra būtina siekti, kad skyrium gyvenančio tėvo santykiai su vaiku būtų kuo natūralesni, apimantys visus šeimyninių santykių aspektus, tame tarpe ir užtikrinant jiems galimybę drauge atostogauti, be to, ir vaikui yra svarbu bei reikalinga kokybiškai ir turiningai leisti laiką su tėvu, poilsis, pramogos, naujos, įdomios ir smagios patirtys bei įspūdžiai teigiamai veikia vaiką. Tarnyba neturi pagrindo spręsti, jog tėvas negebės sūnumi tinkamai pasirūpinti keletą dienų, todėl mano, kad tėvo prašymas nustatyti, jog jis su sūnumi gali praleisti 14 atostogų dienų, neprieštarauja vaiko interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nustatė laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje dienos:

4) Atsakovas betarpiškai bendrauja su sūnumi šiomis kiekvienų nelyginių metų šventinėmis dienomis: 4.1. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 4.2. per Jonines, pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos birželio 23 d. nuo 17 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą kitą dieną iki 20 val.; 4.3. per Žolinę, pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos rugpjūčio 14 d. nuo 17 val. arba rugpjūčio 15 d. nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą rugpjūčio 15 d. iki 20 val.; 4.4. Šv. Kalėdų dienomis, pasiimdamas sūnų Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 20 val.; 4.5. Naujųjų metų dieną (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą kitą šventinę dieną iki 20 val.

5) Atsakovas bendrauja su sūnumi šiomis kiekvienų lyginių metų šventinėmis dienomis: 5.1. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 5.2. Šv. Velykų dienomis, pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos šventinio savaitgalio šeštadienį nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną iki 20 val.; 5.3. Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 5.4. Valstybės dieną (liepos 6 d.), pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 5.5. Per Vėlines (lapkričio 1-2 d.), pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą kitą dieną iki 20 val.

7) Sūnaus gimtadieniai švenčiami dalyvaujant atsakovui, apie šventės datą ir laiką informuojant atsakovą prieš 3 dienas.

9) 2023 m. rugpjūčio 7 – 15 d. atsakovo atostogų metu, atsakovas nepertraukiamai praleidžia laiką su sūnumi. Ieškovė įpareigojama netrukdyti atsakovui atostogauti su vaiku. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ketina susikeisti su kitais darbuotojais 2023 m. rugpjūčio 5-6 darbo dienas, ieškovė įpareigotina perduoti vaiką atsakovui savaitgaliui 2023 m. rugpjūčio 5 d. po 10 val. ryto. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo darbo pamaina prasideda nuo 20 val., atsakovas vaiką po atostogų grąžina ieškovei 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki 13 val.

11) Tėvai bendru sutarimu gali nustatyti ir kitokį atsakovo susitikimo ir bendravimo su sūnumi laiką ir vietą, jei tai neprieštarauja nepilnamečio interesams.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nutarties priėmimo metu šalių sūnus yra 8 metų amžiaus. Remiantis ieškovės pateiktais ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiais duomenimis, šalių santuoka nutraukta 2017 m. liepos 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19095-1044/2017 (toliau – Sprendimas), kuriuo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sprendimo 3.2. punkte nustatyta, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaiku A. E. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nėra, tėvas su sūnumi bendrauja pagal galimybes, atsižvelgdamas į sūnaus interesus.

13. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekia, jog būtų reikšmingai ribojamas atsakovo bendravimas su vaiku. Ieškovė kol kas į bylą nėra pateikusi objektyvių duomenų, pradinėje bylos stadijoje pakankamų spręsti, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, pažeidžia savo pareigas, kad vaiko bendravimas su tėvu po Sprendimo priėmimo tapo nesaugus, kelia grėsmę esminiams vaiko interesams ar kad atsakovas netenkina vaiko fizinių ir emocinių poreikių, dėl ko tėvo su vaiku bendravimą reikalinga reikšmingai riboti, taikant ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Tarnybos pateiktoje medžiagoje taip pat nefiksuota, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia ir sudaro nesaugias sąlygas nepilnamečiam vaikui.

14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad vaikas nurodo, jog tėvas vartoja alkoholinius gėrimus, vadinasi, alkoholiniai gėrimai atsakovo vartojami vaiko akivaizdoje, kas vertintina neigiamai, tačiau duomenų, kad atsakovas piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais taip, kad vaikui būtų nesaugu bendrauti su tėvu, taip pat ir likti su juo nakvoti, byloje nėra. Nesaugios aplinkos su tėvu nepatvirtina ir ieškovės teismui pateiktas garso įrašas su 2023 m. birželio 9 d. įrašytu ieškovės pokalbiu su vaiku. Visų pirma teismas atkreipia ieškovės dėmesį, kad vaikui yra 8 metai, todėl ieškovė neturėtų su vaiku žiūrėti laidos „Farai“ (amžiaus cenzas N14), kadangi joje rodomi ne vaikų auditorijai skirti siužetai. Atsižvelgęs į dažnai agresyvų ir smurtinį minėtos laidos turinį, kurį žiūrėdamas vaikas prisiminė prieš du metus vykusias muštynes, teismas šio įrašo nevertina kaip patikimo įrodymo. Taigi ieškovė neįrodė esant pagrindui šioje bylos stadijoje nustatyti ribotą tėvo su sūnumi bendravimą – kenkimą vaiko interesams, taikant ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

15. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, jog bylos šalių santykiai nėra konstruktyvūs vaiko klausimais, dėl ko būtina laikinai sureguliuoti situaciją ir nustatyti laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarką. Įvertinęs tai, kad atsakovas po to, kai pradėjo skyrium gyventi nuo vaiko, ryšį su vaiku išlaikė, ryšys yra geras, vaikas nori bendrauti su tėvu, vaikas akcentuoja, kad nori ir likti nakvoti pas tėvą, taip pat įvertinęs atsakovo siūlomos nustatyti laikinos bendravimo su vaiku tvarkos sąlygas, kaip esančias pakankamai detalias, paliekančias mažiau erdvės tėvų nesutarimams, taip pat atitinkančias tėvo darbo grafiką pamainomis, numatančias tėvo galimybę atostogauti su vaiku, atsižvigęs į Tarnybos išvadas, teismas sprendė, kad nustatytina atsakovo siūloma jo bendravimo su vaiku tvarka, nedarant jos korekcijų. Atsakovo siūloma nustatyti laikina bendravimo su sūnumi tvarka labiau atitinka vaiko interesus, tėvų lygiateisiškumo principą, sudarys sąlygas išsaugoti ir sukurti natūralesnį vaiko ryšį su tėvu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Ieškovė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią:

Žemesnės instancijos teismas

1) atsakovas su vaiku laikinai bendrauja kiekvieno mėnesio vieną šeštadienį ir vieną sekmadienį be nakvynės, pasiimdamas vaiką bendravimo dieną nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną nuo 16.00 val. iki 16.30 val., atsižvelgiant į vaiko ir šalių užimtumą bendravimo dieną suderindamas su ieškove raštu (SMS žinute ar el. laišku) ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki planuojamos bendravimo dienos;

2) lyginiais metais (2024, 2026, 2028 ir t. t.) Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų pirmą, antrąją Šv. Velykų dieną be nakvynių pasiimdamas nepilnametį vaiką bendravimo dieną nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną nuo 16.00 val. iki 16.30 val.;

3) nelyginiais metais (2025, 2027, 2029 ir t.t.) antrąją Šv. Velykų dieną, Naujuosius metus (sausio 1 d.), Šv. Velykų pirmąją dieną pasiimdamas nepilnametį vaiką bendravimo dieną nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną nuo 16.00 val. iki 16.30 val.

17. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Apeliantės ieškinys grindžiamas aplinkybėmis apie asocialų atsakovo gyvenimo būdą, alkoholio vartojimą, tinkamų sąlygų vaikui nakvoti nesudarymą, neformalaus ugdymo lankymo neužtikrinimą. Šias aplinkybes patvirtina: 2022 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 1VSV-3711 užfiksuotos aplinkybės, kad Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ progimnazija pastebėjo, jog, kai berniukas būna pas tėtį, jis į mokyklą atvyksta neprižiūrėtas; 2023 m. sausio 30 d. Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos psichologės pažyma, patvirtinanti, kad vaikui mokykloje teikiama psichologinė pagalba; 2023 m. birželio 9 d. pokalbio su vaiku garso įrašą, kuris patvirtina, kad žiūrėdamas televizijos laidą „Farai“ vaikas prisiminė, kad ir pats būdamas pas atsakovą buvo patekęs į situaciją, kai atsakovas miegojo, o kiti du atsakovo draugai tarpusavyje susimušė; 2023 m. gegužės 16 d. nuotraukos, patvirtinančios, kad šią dieną vaikui bendravus su atsakovu, vaikas neparuošė jam užduotų namų darbų; Tarnybos 2023 m. birželio 20 d. į bylą pateikta išvada, kurioje konstatuota, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, stokoja tėvystės įgūdžių bei nesudaro sąlygų Tarnybai apsilankyti jo namuose. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą, vertinimą, teismo sprendimo motyvavimą, nes visiškai netyrė ir neanalizavo visų įrodymų, selektyviai kritiškai pasisakydamas tik dėl dalies įrodymų.

Žemesnės instancijos teismas

17.2. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pabrėžė, kad vaikas nori pas tėvą praleisti daugiau laiko taip pat ir su nakvynėmis. Visgi, į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vaiko nuomonė šiuo atveju buvo išklausyta Tarnybos, kuriai vaikas atskleidė motyvus, kodėl jam patinka su atsakovu daugiau praleisti laiko: „Su tėčiu, anot Aido, jis nesipyksta, o su mama kartais pasipyksta dėl namų darbų. Anot vaiko, tėtis jam leidžia žiūrėti televizorių ir valgyti čipsus po maisto, o mama – ne. Pasak berniuko, mama gyvena su draugu Simu. Aido teigimu, jis Simo nemėgsta, kadangi Simas jam „daug aiškina“. Taigi, matyti, kad vaiko noras šiuo atveju jo interesų neatitinka.

17.3. Skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas kelia stiprių abejonių taip pat ir todėl, kad, kaip minėta, byloje nėra ištirtos atsakovo gyvenimo sąlygos, nes atsakovas atsisakė sudaryti Tarnybai sąlygas jas ištirti, nurodydamas, kad neva bendrauja su vaiku pas senelius. Tačiau vien iš vaiko pozicijos, užfiksuotos 2023 m. birželio 20 d. išvadoje, yra akivaizdu, kad pas senelius atsakovas su vaiku važiuodavo tik per atostogas.

17.4. Teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, nevertindamas byloje esančių įrodymų, jų išsamiai neištyręs, neišklausęs šalių paaiškinimų, bylai esant vos pradinėje stadijoje (byloje nebuvo įvykęs parengiamasis teismo posėdis) nustatė laikinąją bendravimo tvarką, kuri apima visus bendravimo klausimus, tiek bendravimo darbo dienomis, savaitgaliais, per atostogas, tiek ir bendravimo per šventes (netgi ir valstybines) reguliavimu.

17.5. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus spręsdamas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, nes nepasisakęs dėl atitinkamų apeliantės siūlytų bendravimo tvarkos nuostatų netinkamumo, nurodė ją atmetantis visa apimtimi kaip nepagrįstai ribojančią atsakovo teises.

Atsiliepimas

18. Atsakovas G. E. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1. Tiek ieškiniu, tiek atskiruoju skundu ieškovė siekia maksimaliai pakenti atsakovui ir bylą naudoja ne kaip savo ir nepilnamečio vaiko teisių gynimo būdą, o kaip poveikio atsakovui priemonę, kad nustačius jos prašomą bendravimo tvarką, maksimaliai apribotų atsakovo teises. Tokia situacija negalima, nes kiekvienas asmuo gali ginti savo teises tik teisėtomis priemonėmis. Atsakovas ne kartą siūlė ieškovei susitarti byloje ir sudaryti taikos sutartį, juolab, kad vaikas sėkmingai bendrauja su tėvu, keliauja, gerai leidžia laiką, lavinasi. Vaikas neturi jokių nusiskundimų dėl bendravimo ar neigiamų socialinių įgūdžių.

18.2. Vertinant ieškovės siūlomą nustatyti bendravimo tvarką, teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo patektu pasiūlymu dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nes jis yra konkretus ir eliminuoja ginčo tarp šalių ateityje galimybę

18.3. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas netinkamai elgiasi su vaiku, kelia grėsmę jo interesams, smurtauja vaiko atžvilgiu ar riboja ieškovės teisę bendrauti su vaiku. Priešingai, tėvas rūpinasi sūnumi, vaikui yra sudarytos visos būtinos sąlygos gyventi, vystytis, sportuoti, ugdo kaip atsakingą asmenį, neriboja bendravimo su ieškove. Tėvas lankosi vaiko sporto renginiuose, kartu noriai atlieka pamokas, gamina valgyti, keliauja, pramogauja.

Apeliacinės instancijos eismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis nustatyta laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas šeimos teisinių santykių bylose, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas).

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

24. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar pakeitimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

25. CK 3.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas). Minėtos nuostatos taikytinos ir nustatant laikiną vaikų ir tėvų (tėvo) bendravimo tvarką.

26. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones: nustatė atsakovo pasiūlytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su vaiku betarpiškai dvi darbo dienas per savaitę, kai nedirba pamaininio darbo darbovietėje, jeigu vaikas nedalyvauja formalaus ir/ar neformalaus ugdymo užsiėmimuose, ir du savaitgalius per mėnesį, kai nedirba pamaininio darbo, su teise pasilikti sūnų nakvynei pas atsakovą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė laikiną bendravimo tvarką švenčių ir atostogų dienomis.

14. Atskiruoju skundu ieškovė iš esmės prašo pakeisti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nustatant, kad atsakovas su vaiku laikinai bendrauja kiekvieno mėnesio vieną šeštadienį ir vieną sekmadienį be nakvynės.

15. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

16. Ieškovės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visus ieškovės pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, kad nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, kadangi atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis medžiagomis, stokoja tėvystės įgūdžių. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad vaikas nurodė, jog tėvas vartoja alkoholinius gėrimus, vadinasi, alkoholiniai gėrimai atsakovo vartojami vaiko akivaizdoje. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ši aplinkybė vertintina neigiamai, tačiau duomenų, kad atsakovas piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais taip, kad vaikui būtų nesaugu bendrauti su tėvu, byloje nėra. Ieškovės minimi 2022 m. lapkričio 7 d. ir 2023 m. kovo 7 d. vaiko situacijos vertinimai, priešingai nei teigia ieškovė, nepatvirtina, kad atsakovas piktnaudžiautų alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis, kadangi šios aplinkybės aprašytos remiantis jau aptartais vaiko ir pačios ieškovės teiginiais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, minimi vaiko situacijos vertinimai atlikti po ieškovės gautų pranešimų dėl atsakovo galimai vartojamo alkoholio prie vaikų, tačiau policijos pareigūnams nuvykus pas atsakovą nenustatyta, kad atsakovas būtų neblaivus. Ieškovė taip pat remiasi Tarnybos išvada, kurioje nurodyta, kad turimi duomenys sudaro pagrindą nerimauti ar tėvas, prižiūrėdamas sūnų, visada yra pakankamai stabilios psichinės ir emocinės būsenos, tačiau toje pačioje išvadoje taip pat nurodyta, kad nėra pakankamai objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad vaikui leidžiant laiką su atsakovu būtų pažeidžiami vaiko interesai. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nevertino ieškovės 2023 m. birželio 30 d. į bylą pateikto garso įrašo, kadangi pateiktame garso įraše vaikas pasakoja apie įvykį, vykusį galimai prieš dvejus metus, todėl tikėtina, kad garso įraše aptariamas vienkartinis įvykis neatspindi dabartinės situacijos ir nesudaro pagrindo teigti, jog vaikas leisdamas laiką su atsakovu būna nesaugioje jam aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės siūloma nustatyti laikina bendravimo tvarka, kuomet atsakovas su vaiku susitinka du kartus per mėnesį po šešias valandas, nepagrįstai ribotų atsakovo bendravimą su vaiku.

17. Vis tik, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad šiuo atveju abejotina, ar atsakovo gyvenamosios sąlygos nepažeistų vaiko interesų, kuomet jis lieka pas atsakovą su nakvyne. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką ir maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina). VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ Socialinių paslaugų šeimai padalinio 2022 m. gruodžio 6 d. pagalbos plano Nr. 924 duomenimis, socialinė atvejo vadybininkė J. Č. nurodė, kad: „2022 m. lapkričio 28 d. buvo pirmą kartą apsilankyta G. E. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Lankymosi namuose metu buvo atliktas būsto sąlygų vertinimo aktas – G. gyvena nuomojame 1 kambario bendrabučio tipo bute. Namuose yra 1 lova, sąlygos A. mokytis ir ilsėtis nėra sudarytos, namuose trūksta tvarkos ir švaros“. Taip pat, 2022 m. lapkričio 7 d. vaiko situacijos vertinimo duomenimis ir Tarnybos 2023 m. gegužės 25 d. akto Nr. 1ŠTA-280 duomenimis, atsakovas nepakankamai bendradarbiavo su Tarnyba, nesudarė sąlygų apsilankyti jo gyvenamojoje vietoje ir įvertinti ar ji tinkama vaikui likti pas atsakovą su nakvyne, motyvuodamas tuo, kad su vaiku laiką leidžią pas tėvus (vaiko senelius), tačiau byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Nors Tarnyba išvadoje ir nurodė, kad vaiko interesai nebus pažeidžiami, jei vaikas liks pas atsakovą su nakvyne, tačiau apeliacinio teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės, jog atsakovo namuose nėra sąlygų vaikui mokytis ir ilsėtis, bei tai, kad atsakovas nesutinka, jog būtų lankytasi jo gyvenamojoje vietoje, sudaro pagrįstą pagrindą teigti, kad vaikui liekant pas atsakovą su nakvyne, nebus užtikrinti geriausi jo interesai.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių ir nepagrįstai nustatė atsakovo bendravimo tvarką su vaiku, kuomet jis su vaiku bendrauja su nakvynėmis, todėl nutartis šioje dalyje keistina, nustatant, jog atsakovas tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais su vaiku bendrauja be nakvynių.

19. Apeliantė atskirajam skunde taip pat ginčija, kad teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, nevertindamas byloje esančių įrodymų, jų išsamiai neištyręs nustatė laikinąją bendravimo tvarką, kuri aprėpia absoliučiai visus bendravimo klausimus, pradedant nuo bendravimo darbo dienomis ir savaitgaliais, atostogomis ir baigiant itin smulkiu bendravimo per šventes (netgi ir valstybines) sureguliavimu. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas detalią bendravimo su vaiku tvarką švenčių ir atostogų dienomis, rėmėsi atsakovo siūloma bendravimo tvarka, kadangi pasiūlyta tvarka pakankamai detali, taip palieka mažiau erdvės tėvų nesutarimams. Analogiškas aplinkybes nurodė ir Tarnyba pateiktose išvadose.

20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka švenčių ir atostogų dienomis. Aplinkybės, kad šioje stadijoje nėra išsamiai ištirti įrodymai, nesudaro pagrindo teigti, kad bendravimo tvarka negali būti detaliai aptarta. Nagrinėjamu atveju ieškovė į teismą kreipėsi, kadangi šalys nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Šiuo atveju nėra aiškus bylos išnagrinėjimo terminas – kada bendravimo su vaiku klausimas bus išspręstas iš esmės, taigi, bylos nagrinėjimo metu gali pasitaikyti tiek šventinių, tiek vaiko atostogų dienų, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu nustačius detalią bendravimo tvarką, būtų išvengta šalių konfliktinių situacijų. Be to, apeliantė neginčija, kad nustatyta detali bendravimo tvarka pažeistų vaiko interesus.

21. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką švenčių ir atostogų dienomis. Kaip jau minėta, šiuo atveju konstatuota, kad vaikui liekant pas atsakovą su nakvynėmis bus pažeidžiami jo interesai, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nustatant, jog atsakovas švenčių ir atostogų dienomis su vaiku bendrauja be nakvynių.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Taip pat šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, nustatant, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja be nakvynių. Taip pat panaikinant nustatytos bendravimo tvarkos 9 punktą, kuris numatė, kad 2023 m. rugpjūčio 7 – 15 d. atsakovo atostogų metu, atsakovas nepertraukiamai praleidžia laiką su sūnumi, kadangi nutarties priėmimo metu šis punktas tapo nebeaktualus. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

24. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93, 94, 96 straipsniai).

26. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kadangi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla nėra užbaigiama, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

tenkinti iš dalies ieškovės J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.

Taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti laikiną atsakovo G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje dienos:

1. Atsakovas bendrauja su sūnumi, betarpiškai dvi darbo dienas per savaitę, kai nedirba pamaininio darbo darbovietėje, jeigu vaikas nedalyvauja formalaus ir/ar neformalaus ugdymo užsiėmimuose. Bendravimo metu atsakovas užtikrina, kad sūnus pasiruoštų mokyklai ir atliktų mokyklos paskirtas užduotis (savarankiškus darbus) bei grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20 val. Ieškovės sutikimu arba prašymu, kurį patvirtina el. laiškas, programėlių žinutės ar kiti ryšio priemonėmis duoti patvirtinimai, vaikas gali likti nakvoti pas atsakovą. Tuo atveju, jei sūnus lieka nakvoti pas atsakovą, atsakovas privalo pristatyti vaiką į mokyklą ar kitą švietimo (mokymo) įstaigą, kurioje vyksta vaiko užsiėmimai. Apie bendravimo dienas ateinančiam mėnesiui, atsižvelgdamas į savo darbo grafiką, atsakovas informuoja ieškovę iki kiekvieno einamojo mėnesio 25 d.

2. Atsakovas bendrauja su sūnumi du savaitgalius per mėnesį, kai nedirba pamaininio darbo, grąžindamas vaiką kiekvieną dieną į jo gyvenamąją vietą iki 20 val. Apie bendravimo dienas ateinančiam mėnesiui, atsižvelgdamas į savo darbo grafiką, atsakovas informuoja ieškovę iki kiekvieno einamojo mėnesio 25 d.

3. Atsakovas bendravimo su vaiku metu užtikrina vaiko dalyvavimą mokykloje, būreliuose, vaikų gimtadieniuose bei kituose užsiėmimuose, kuriuos vaikas lanko ar kurie yra iš anksto suplanuoti, apie kuriuos atsakovui ne vėliau kaip 1 darbo dieną iki renginio, yra pranešta elektroniniu laišku, programėlių žinutėmis.

4. Atsakovas betarpiškai bendrauja su sūnumi šiomis kiekvienų nelyginių metų šventinėmis dienomis: 4.1. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 4.2. per Jonines pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 4.3. per Žolinę, pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 4.4. Šv. Kalėdų dienomis, pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 4.5. Naujųjų metų dieną (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.

5. Atsakovas bendrauja su sūnumi šiomis kiekvienų lyginių metų šventinėmis dienomis: 5.1. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 5.2. Šv. Velykų dienomis, pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 5.3. Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 5.4. Valstybės dieną (liepos 6 d.), pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 5.5. Per Vėlines (lapkričio 1-2 d.), pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.

6. Kiekvienų metų Tėvo dieną sūnus praleidžia atitinkamai su atsakovu, o Motinos dieną su ieškove. Jeigu Motinos diena sutampa su atsakovo matymosi su sūnumi savaitės diena, pirmenybė yra teikiama ieškovės bendravimui su sūnumi. Jeigu Tėvo diena sutampa su ieškovės savaitgaliu atsakovas bendrauja su sūnumi pasiimdamas jį iš jo gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.

7. Sūnaus gimtadieniai švenčiami dalyvaujant atsakovui, apie šventės datą ir laiką informuojant atsakovą prieš 3 dienas.

8. Šalys bendru sutikimu gali nuspręsti dėl vaiko bendravimo su atsakovu, vaiko atostogų metu. Atostogų metu atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi ne mažiau kaip 14 (keturiolika) dienų, pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. Apie planuojamas atostogas su sūnumi ir jų datas, atsakovas informuoja ieškovę ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Ieškovei draudžiama trukdyti atsakovui atostogauti su sūnumi, sudaryti kliūtis ir neleisti bendrauti.

9. Abu tėvai gali nevaržomai bet kuriuo metu bendrauti su vaiku ryšio priemonių pagalba: telefonu, internetu ar kitomis ryšio priemonėmis, jei vaikas tuo metu nedalyvauja formalaus ir/ar neformalaus ugdymo užsiėmimuose.

10. Tėvai bendru sutarimu gali nustatyti ir kitokį atsakovo susitikimo ir bendravimo su sūnumi laiką ir vietą, įskaitant ir vaiko nakvynes pas atsakovą, jei tai neprieštarauja nepilnamečio interesams.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė