- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-26
- Bylos Nr.
- 1-702-240/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-00855-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Civilinis ieškovas
- R. M.
- Kaltinamasis
- T. Š.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. M., jos įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui P. D., gynėjui advokatui D. Ž., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. Š., gim. (duomenys neskelbtini)Tauragėje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini)direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d., 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis T. Š. 2014 m. balandžio 26 d., nuo 12.00 val., važiuojant nuo degalinės „Lukoil“, esančios Giraitės k., Kauno r., į Horseno miestą, Danijos Karalystėje, viešoje vietoje – UAB „E.“ priklausančiame mikroautobuse, būdamas neblaivus, pašalinių asmenų akivaizdoje, patyčiomis bei įžūliu elgesiu, vadindamas prostitutėmis, lengvo pobūdžio merginomis, žemino ir užgauliojo R. M. ir O. J., beldė į transporto priemonės dureles, sakydamas: „labas kale“, „ei ar pačiulpsi“, „ei ducha“, stvėrė nukentėjusiajai R. M. už plaukų, pritraukė prie sėdynės atlošo, sukeldamas R. M. fizinį skausmą, grasino jai, sakydamas: „tipo nebedrausi kale? Užmušiu, niekas tau nepadės...“, tyčiojosi iš R. M. ir O. J. išvaizdos, vadindamas jas „transvestitais“, nuolat stumdė R. M., tampė jai už plaukų, sukeldamas fizinį skausmą, sutemus švietė į nukentėjusiąją R. M. telefonu, tyčiojosi iš rando ant skruosto sakydamas, kad „jis rodo, kad ji prostitutė iš kalėjimo ir kad nesistebi, jog kažkas bandė ją papjauti“, klausinėjo, ar „nenorėtų naujo rando“, o paprašius, kad jos neliestų ir nešviestų į akis, pradėjo rėkti, mosuoti rankomis, grasinti, kad ji „mirs ir jai niekas nepadės, o jei pabėgs, jis ją suras ir užmuš“, tokiu būdu visos kelionės metu sistemingai baugino nukentėjusiąją R. M., naudodamas jos atžvilgiu psichinę prievartą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 145 str. 2 d. ir 284 str. 1 d.
Kaltinamasis T. Š. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad iki įvykio dienos nepažinojo nukentėjusiosios. Pažinojo du kartu su juo nuo Kryžkalnio mikroautobusu važiavusius asmenis, kilusius iš to paties krašto. Kaltinamasis ne pirmą kartą taip vyko į užsienį. Mikroautobuse buvo ir kitų žmonių. Kai privažiavo prie „Lukoil“, vairuotojas krovė siuntinius, į autobusiuką įlipo dar dvi nepažįstamos panelės. Jis kartu su nuo Kryžkalnio keliavusiais asmenimis sėdėjo pačiame gale, panelės atsisėdo priešais juos. Jie pradėjo kelionę būdami blaivūs, ties Lenkija saikingai išgėrė alkoholio, vieną butelį degtinės. Ilgai važiavo Lenkijos teritorija, jie buvo išlipę parūkyti, į tualetą. Nakties metu miegojo. Apie 07.00 val. ryto kaltinamasis pasiekė kelionės tikslą. Jis su kartu ten pat važiavusiais asmenimis išlipo, o panelės dar liko važiuoti. Jis jų neklausė, kur ir ko jos važiuoja, su jomis nekalbėjo. Tarp jų buvo kilęs konfliktas ties Varšuva, dėl jo tamsiame mikroautobuse šviečiančio mobiliojo ryšio telefono. Nugara į jį sėdėjusi panelė atsisukusi sakė „ką čia švietinėji...“, pati prožektoriumi jam šviesdama į veidą. Jai pasakė, kad ji nevadovautų, jie dar pasišūkavo. Sekmadienį ryte atvykus į vietą jam paskambino nukentėjusiosios R. M. tėvas, siūlė susitikti dėl konflikto. Tik vėliau suprato, kad jis nori pinigų. Nežino, iš kur jis turėjo kaltinamojo telefono numerį. Kaltinamosios parodymai neatitinka tikrovės, už plaukų jos negriebė, nieko jai nedarė, nieko tokio, kaip parašyta kaltinime, nesakė. Negrasino jos papjauti. Mano, kad nukentėjusioji nori pinigų. Nukentėjusiosios tėvui V. M. sakė, kad grįš po 2-3 savaičių. Būnant Kaune V. M. jam skambino, bet jis neatsiliepė. Interneto paieškoje pamatė, kad V. M. buvo nuteistas už sukčiavimą, „Lietuvos ryte“ yra nuosprendis. Tada suprato, kad jis nori pinigų, kai toliau įkyriai skambino du kartus per savaitę, po to jau nekėlė jam ragelio. Nieko nesakė ir kartu su nukentėjusiąja keliavusiai kitai panelei. Jis važiuodamas nedainavo. Alkoholio jiems netrūko, daugiau jo nepirko, nestojo, vairuotojo nieko pirkti neprašėm. Tokių žodžių kaip „kalė“ ir „ducha“ nevartoja. Į Rugilę nežiūrėjo, nematė, ar ji turi kokį randą. Niekas dėl įvykio nieko nesakė, neprašė kažką daryti. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.
Šie kaltinamojo T. Š. parodymai, kuriuos teismas laiko jo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytas nusikalstamas veikas, visiškai paneigti nuosekliais ir argumentuotais nukentėjusiosios R. M. ir liudytojos O. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, bei kitais įrodymais.
Nukentėjusioji R. M. parodė, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Su juo važiavusių vyriškių irgi nepažinojo. Ji su O. J. įlipo sutartoje vietoje. Autobusiuke buvo mažai vietos. Vairuotojas joms pasakė, kur jos turi atsisėsti. Gale sėdėjo kaltinamasis ir jo draugai, ji, Ona ir dar kažkokia moteris. Kaltinamasis sėdėjo jai už nugaros. Ji sėdėjo prie pat durų, turėjo jas atidarinėti. Iš viso su vairuotoju buvo 9 žmonės. Važiuojant kaltinamasis su draugais vartojo alkoholį, nes buvo labai linksmi. Iš pradžių jie nebuvo agresyvūs, bet vis aktyviau vartojo alkoholį, laistėsi juo, siūlė išgerti kartu su jais. Joms atsisakius jie pradėjo įžeidinėti žodžiais. Jie garsiai rėkė vairuotojui sustoti, nes nori išgerti, dar reikia alkoholio. Vairuotojas stodavo tik ten, kur nėra jokios parduotuvės. Tada jie dar labiau susinervino, pasidarė agresyvūs, plūdo vairuotoją, pyko, pasivedę jį už mikroautobuso tarėsi su juo, kad jis sustotų, kur yra parduotuvė. Vairuotojui atsisakius sustoti prie parduotuvės važiavo toliau, jie vis dar visaip plūdo vairuotoją. Pradėjo pykti ant visų keleivių, reikalavo alkoholio, ėmė bjauriai įžeidinėti. Kaltinamasis pradėjo krutinti automobilio sėdynę, ant kurios sėdėjo nukentėjusioji. Ji užsidėjo ausinukus, kad jo negirdėtų, atsirėmė į stiklą. Tada kaltinamasis ėmė belsti į stiklą, stvėrė ją už plaukų. Jai ėmus šaukti visi sunerimo. Ji prašė jos neliesti. Kaltinamasis ėmė visaip ant jos rėkti, dėl ko ji labai išsigando. Vairuotojui sustojus prie parduotuvės ji priėjo prie vairuotojo ir kito vyro, sakė, kad nori apsikeisti vietomis. Vairuotojas paprašė dar pakentėti, nes tie vyrai su jų firma važiuoja dažnai, visada viskas iki šiol būdavo gerai. Tas kitas vyras nesutiko keistis vietomis, nes pats jų bijojo. Visą kelią ji sėdėjo šonu, dėl ko kilo nugaros sąnario uždegimas. Danijoje gulėjo ligoninėje. Kaltinamasis ją labai įžeidėjo, nenori kartoti tų žodžių. Jis šaukė, kad ją susiras Danijoje, užmuš, visaip negražiai vadino jas visas. Suprato, kad įžeidimai dėl žando rando, pavadinimas prostitute buvo skirti būtent jai. Kaltinamasis užmigo labai vėlai, kai jis nubudo, jie buvo jau Danijoje. Ryte kaltinamasis nieko nesakė ir nedarė. Konfliktas truko apie 16 valandų. Jis neigiamai veikė visus keleivius. Buvo įžeidinėjama ir priekyje sėdėjusi moteris. Vairuotojas viską ignoravo, o vėliau davė visus išrašus, kelionės lapus. Kai nukentėjusioji kreipėsi į firmą, kurios mikroautobusu keliavo, jai atsiuntė visą keleivių sąrašą. Po įvykio ji skambino savo tėvui, motinai, draugui, viską jiems pasakė. Tik dabar sužinojo, kad jos tėvas skambino kaltinamajam. Dėl kaltinamojo veiksmų teigia patyrusi žalą, po įvykio jautėsi blogai, pradėjo skaudėti nugarą dėl stipraus raumens uždegimo. Teko gydytis, pirko vaistus. Prasidėjo problemos su akimis, nusilpo imunitetas, teko gydytis dar ir kitoje ligoninėje. Sirgdama mokėjo už pristatytą maistą. Patyrė neturtinę žalą, po įvykio jautėsi sugniuždyta, nepasitikėjo savimi, nebenorėjo niekur eiti, bijojo tamsos. Kaltinamasis ją vadino „kale“, „ducha“, transvestite, prostitute iš kalėjimo, minėjo čiulpimus, traukė už plaukų, grasino, kad ji mirs, kad ją suras ir užmuš. Kiti du vyrai buvo ramesni, jie ramino kaltinamąjį. Jie išgėrė apie tris butelius alkoholio. Ji ir Ona visą kelią jų bijojo. Nesiekia apkalbėti kaltinamojo. Kaltinamasis po to neskambino, neatsiprašė. Ji visos kelionės metu dėl patirto streso nemiegojo. Visus kaltinamojo grasinimus priėmė tiesiogiai, tikėdama, kad jis ją suras ir užmuš. Palaiko civilinį ieškinį ir prašo jį tenkinti, nes patyrė didžiulį stresą, dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą.
Liudytoja O. J. parodė, kad su nukentėjusiąja R. M. kartu mokėsi universitete. Kaltinamojo T. Š. iki įvykio nepažinojo, jį yra mačiusi, kai vyko į Daniją. Jos su Rugile įlipo prie Kauno, mikroautobusas jau buvo pilnas. Jai iš dešinės pusės prie lango atsisėdo Rugilė, o iš kitos pusės sėdėjo nepažįstama moteris. Už nugaros sėdėjo trys vyrai, tarp jų buvo kaltinamasis ir liudytojas R. J.. Bevažiuojant tie vyrai ėmė jas kalbinti, bet jos nesikalbėjo. Jie visko klausinėjo, o jos juos ignoravo. Tada jie ėmė vartoti alkoholį, jautėsi kvapas. Pyko, kodėl jos nesikalba. Prasidėjo patyčios, jie ėmė jas pravardžiuoti „kurvomis, kalėmis“. Jie priekabiavo reguliariai, kalbėjosi ir tarpusavyje, plūdosi. Visi keleiviai ir vairuotojas girdėjo jų kalbas. Kelionės metu mikroautobusas kelis kartus buvo sustojęs. Stojo degalinėse. Vėliau vairuotojas stojo tik ten, kur nėra parduotuvių, nes kaltinamasis ir dar kiti du vyrai buvo jau pakankamai neblaivūs, nes alkoholio dar pirko degalinėse. Liudytojos jie nelietė. Kaltinamasis vis griuvinėjo į priekį - į Rugilės pusę, pešė jai plaukus, daužėsi į automobilio sėdynę, ant kurios sėdėjo Rugilė. Matė, kad Rugilei skaudėjo. Rugilė prašė nustoti, kai jis ją tampė už plaukų. Liudytoja atsisukusi prašė baigti. Kai naktį buvo sustoję pamiegoti, ji su Rugile nemiegojo, nes negalėjo užmigti. Ryte nubudęs kaltinamasis jau nesikabinėjo. Kiti keleiviai vyrams nieko nesakė, vairuotojas joms sakė, kad jis niekuo negali padėti. Jie pyko ir ant vairuotojo, plūdo jį, o jis juos ignoravo. Liudytojos kuprinė buvo šlapia nuo alkoholio, nes jie kažką išpylė. Vyrai priekabiavo nuo 14.00 val. iki vidurnakčio. Jie kažką grasinančio sakė Rugilei, liudytoja nesiklausė, dar kibo prie Rugilės rando ant žando. Tie vyrai išlipo, o jos važiavo toliau. Atvykus Rugilė pasakė, kad to nepamirš. Rugilė kelionės metu visą laiką sėdėjo šonu, nes bijojo kaltinamojo, todėl po to teko gydyti raumenų uždegimą. Liudytoja ją lydėjo į ligoninę, kelias savaites jai buvo labai sunku judėti, pasikelti. Liudytojos manymu vairuotojas bijojo tų trijų vyrų. Kaltinamojo veiksmai buvo nuoseklūs, periodiški, siekiantys pažeminti, grasinti. Ji su nukentėjusiąja jautėsi blogai, bijojo, kad vyrai gali joms ką nors padaryti. Kaltinamasis Rugilei grasino, kad jis ją susiras. Nepamena, ar Rugilei trukdė šviečiantis kaltinamojo telefono ekranas. Nebuvo jokios galimybės keistis su kuo nors vietomis, nes niekas nebūtų keitęsis. Kadangi jie nelietė liudytojos ir nieko jai tiesiogiai nepadarė, nelaiko, kad jai buvo padaryta didelė žala.
Nukentėjusiosios R. M. ir liudytojos O. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklūs, itin argumentuoti, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.
Liudytojas A. O. parodė, kad yra matęs kaltinamąjį ir nukentėjusiąją. 2014-04-26 dirbo, firmos mikroautobusu vežė keleivius iš Lietuvos į Daniją. Vežė kaltinamąjį su dar dviem vyrais, buvo ir daugiau žmonių, dvi mergaitės įsėdo Kaune. Važiuojant buvo kilęs konfliktas tarp tų vyrų ir mergaičių. Vyrai vartojo alkoholį, sėdėjo gale, prieš juos sėdėjo tos merginos. Jos nenorėjo su jais bendrauti. Važiuojant Lenkijos teritorija jie apsižodžiavo, bet jis negalėjo stebėti konflikto, nes vairavo. Į konfliktą nekreipė dėmesio, nes kelionėse būna visko, ne visi sugeba elgtis ilgą laiką kultūringai. Liudytojo jie nekabino, tarp vairuotojo ir keleivių jokio konflikto nebuvo. Keistis vietomis galimybės nebuvo. Labai baisaus konflikto nebuvo, nes niekas nieko nemušė. Dabar jau būna rašomas keleivių sąrašas, tuo metu merginoms jokio keleivių sąrašo nedavė. Kaltinamasis jau yra anksčiau vykęs su jų firmos automobiliu. Dažnai veža žmones, užsiimančius automobiliu parvarymu. Ta kelionė buvo išskirtinė, anksčiau taip nebuvo. Vyrams buvo pagirios, tačiau jie nebuvo neblaivūs, nes neblaivių jie neveža. Vairuodamas jis nemato, ką automobilio gale daro keleiviai. Niekas jo neprašė sustoti pirkti alkoholio. Gal kartą sustojo Lenkijoje pavalgyti. Nukentėjusioji tik klausė, kaip jai sužinoti kaltinamojo duomenis. Jis atsakė, kad viską žino dispečerė, kad šis atvejis išskirtinis, paprastai tokių keleivių neveža. Lyg niekas neprašė keistis vietomis, be to, niekas nesikeistų, nes niekas nenori sėdėti arčiau konfliktuojančių žmonių. Mano, kad jokių grasinimų nužudyti nebuvo.
Liudytoja A. M. parodė, kad kaltinamojo anksčiau nepažinojo. Jis kaltinamas smurtavęs jos dukters R. M. atžvilgiu. Rugilė buvo grįžusi atostogų, po to vyko atgal į Daniją studijuoti. Dukra paskambino atvykusi, jai kalbant suprato, kad jai kažkas negerai. Ruginė papasakojo, kad kelionės metu vyras, sėdėjęs jai už nugaros, prie jos priekabiavo, tąsė už plaukų, trankė per nugarą, grasino. Suprato, kad dukrai labai sunku, ji jaučiasi nesaugi. Rugilė po to atsidūrė ligoninėje dėl problemų su stuburu. Ji taip pat turėjo sveikatos problemų dėl akių. Rugilė sakė, kad važiuojant bijojo normaliai sėdėti. Dukrai buvo egzaminų sesija, jai Danijoje siūlė darbą, bet ji grįžo namo. Buvo labai sulysusi, ėmė visko bijoti, vengti žmonių. Dar ir dabar Rugilei nuolat būna sveikatos problemų, jai „atima“ tai vieną ranką, tai kitą. Po teisiamojo posėdžio ji patyrė didelį stresą. Jai sunku, tai kenkia darbui, o ji yra architektė, dirba daug.
Liudytojų A. O. ir A. M. parodymai neprieštarauja nuosekliems ir argumentuotiems nukentėjusiosios R. M. ir liudytojos O. J. parodymams, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.
Liudytojas R. J. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta jau seniai. 2014-04-26 važiavo į Daniją. Anksčiau su kaltinamuoju taip pat buvo ten važiavęs. Kaune jie nusipirko 0,7 litro talpos butelį brendžio. Važiavo trise, sėdėjo automobilio gale. Priekyje sėdėjo vyresnė moteris, dvi jaunos merginos. Buvo jau Lenkijoje, kai baigė gerti brendį. Jau buvo tamsu. Tadas rankose turėjo telefoną. Priekyje sėdėjusi panelė atsisuko į Tadą ir švietė ryškiai jam su prožektoriumi, kaltino jį, kad jis šviečia telefonu. Tada jie apsižodžiavo. Tadas tik rašė žinutę. Liudytojas jiems abiems liepė baigti, nes kiti žmonės jau miegojo. Niekas nevartojo necenzūrinių žodžių. Nukentėjusioji visą kelionės laiką buvo kažkuo nepatenkinta, gal todėl, kad sėdėjo prie durų. Kol nemiegojo, jis negirdėjo jokių negražių žodžių, niekas niekam negrasino. Nepastebėjo jokio rando pas nukentėjusiąją. Po vidurnakčio visi užmigo. Jie neprašė sustoti, nes jiems visko užteko. Kitas kartu keliavęs vyras visą laiką miegojo, nes jis buvo po vakarėlio. Jie išpylė nedaug alkoholio. Kai užmigo, jau buvo tamsu. Nematė, kad Tadas būtų tampęs merginą už plaukų, negirdėjo, kad jis būtų kam grasinęs. Nepamena, kuris iš jų užmigo pirmas.
Liudytojo R. J. parodymai tiesiogiai neprieštarauja nuosekliems ir argumentuotiems nukentėjusiosios R. M., liudytojų O. J. ir A. O. parodymams, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.
Kaltinamojo kaltė, be nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiosios R. M., liudytojos O. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, taip pat įrodyta: asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji R. M. atpažino T. Š. kaip asmenį, kuris kelionės metu į Daniją ją užgauliojo, įžeidinėjo, tampė už plaukų, grasino susidoroti (b. l. 23-25); asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji R. M. atpažino M. Ž. kaip asmenį, kuris kelionės metu jai nuolat kartojo, kad jai viskas, kad bus jai blogai, kad jo draugas Tadas vistiek ją užmuš (b. l. 27-29) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Baudžiamojoje byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis T. Š. viešoje vietoje – mikroautobuse, būdamas neblaivus, pašalinių asmenų akivaizdoje, patyčiomis bei įžūliu elgesiu žemino ir užgauliojo R. M. ir O. J., tampė R. M. už plaukų, sukeldamas fizinį skausmą, visos kelionės metu sistemingai baugino nukentėjusiąją R. M., naudodamas jos atžvilgiu psichinę prievartą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo versiją, kad jis neatliko kaltinime nurodytų veiksmų, nakties metu miegojo, teismas atmeta, kadangi ji visiškai paneigta nukentėjusiosios ir įvykį mačiusios liudytojos parodymais. Mikroautobuso vairuotojas neneigia, kad autobuse buvo kilęs konfliktas, nurodo, jog muštynių nebuvo, paminėdamas, kad kelionė buvo išskirtinė. Kartu su kaltinamuoju keliavęs R. J. neneigia, jog kaltinamasis kelionės metu apsižodžiavo su nukentėjusiąja, be to, nurodė, jog nežino, kuris – jis ar kaltinamasis - užmigo pirmas, todėl neatmetama galimybė, jog liudytojas viso konflikto nematė.
Žmogaus terorizavimas pagal LR BK 145 straipsnio 2 dalį reiškiasi žmogaus bauginimu. Tai gali būti grasinimas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingas žmogaus bauginimas, panaudojant psichinę prievartą. Ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Tai reiškia, kad grasinimas padaryti veiką jau yra pabaigtas nusikaltimas. Pabrėžtina, kad bauginimo priemonės gali būti panaudotos nebūtinai siekiant kokios nors materialios naudos. Tai gali būti keršto, psichinio susidorojimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-814/2006). Žmogaus terorizavimas pasireiškia tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja nukentėjusiojo atžvilgiu, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar priverstų atlikti tam tikrus kaltininko interesus tenkinančius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2007). LR BK 145 straipsnio 2 dalyje taip pat kriminalizuotas ir sistemingas žmogaus bauginimas, kuris gali reikštis ne tik grasinimais atlikti aukščiau minėtas konkrečias pavojingas veikas, bet ir kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atvirus sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Todėl tokios sistemingos psichinės prievartos realumui konstatuoti nebūtina, kad nukentėjusysis turėtų pagrindą bijoti būtent dėl savo gyvybės ir sveikatos, bet pakanka išvados, jog jis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis. Atsižvelgiant į šios nusikalstamos veikos požymių analizę, neabejotina, jog tokio pobūdžio nusikaltimuose ypatinga reikšmė suteikiama nukentėjusiųjų parodymams bei jų analizei. Tik tinkamai įvertinus šiuos įrodymus, galima konstatuoti, jog tam tikri baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, atliekami nukentėjusių asmenų atžvilgiu, sukėlė jiems įtampą, stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, privertė bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis jai grasino, kad ji mirs, kad ją suras ir užmuš, priėmė šiuos grasinimus tiesiogiai, išsigando kaltinamojo.
Pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal LR BK 284 str. 1 d. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. Byloje nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje. Kaltinamojo – viešoje vietoje – viešajame transporte pavartotas fizinis smurtas, necenzūriniai žodžiai – vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Byloje nustatyta, jog mikroautobusu važiavo ir kiti žmonės. Liudytoju apklaustas mikroautobuso vairuotojas parodė girdėjęs, kad vyksta konfliktas, tačiau konflikto nestebėjo, nes tuo metu vairavo. Kaltinamojo neteisėtų veiksmų pobūdis – smurto, necenzūrinių žodžių vartojimas, matant kitiems asmenims, kategoriškai prieštarauja visuotinai priimtoms elgesio normoms ir įprastiems keleivių lūkesčiams, keliaujant viešuoju transportu.
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal LR BK 145 str. 2 d., 284 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (LR BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju padaryti apysunkis ir tyčinis nesunkus nusikaltimai.
Už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 2 d., turėtų būti skiriama tik reali laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų. Tačiau skiriant bausmę, pirmiausia reikia vadovautis bausmės paskirtimi, kurios vienas iš svarbiausių uždavinių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai ir paskirta atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo. Įvertinus visas minėtas aplinkybes darytina išvada, kad kaltinamajam T. Š. paskiriant LR BK 145 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę būtų aiškiai prieštaraujama teisingumo principui.
Konstitucijoje įtvirtintas ir Konstitucinio Teismo aiškinamas teisingumo principas taip pat reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats teismo baigiamojo akto – nuosprendžio – priėmimas, bet, būtent, teisingo nuosprendžio priėmimas (Konstitucinio Teismo 2008-02-20 nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (LR BK 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).
Be to, įstatymo leidėjas, nustatydamas sankciją už nusikalstamą veiką, kartu yra nustatęs ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, turi galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę (LR BK 54 str. 3 d.).
Sprendžiant dėl bausmės rūšies parinkimo kaltinamajam, reikšmingomis laikytinos aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis dirba, važinėja į komandiruotes užsienio valstybėje, yra neteistas, niekada nebaustas administracine tvarka, kas teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, kaltinamojo darbas užsienyje yra vienintelis jo ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu - baudą.
Abu nusikaltimai buvo padaryti turint vieningą tyčią, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bausmės subendrintinos apėmimo būdu (LR BK 63 str. 5 d. 1 p).
Nukentėjusioji R. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 811,84 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog turtinę žalą sudaro gydymosi išlaidos medikamentams, išlaidos maistui, kurui, dokumentų vertimui, neturtinę žalą patyrė dėl fizinio ir psichologinio smurto naudojimo, sistemingo bauginimo, sukeltos žalos sveikatai, psichinei būklei, teigia patyrusi fizinį skausmą, nepatogumus, tebejaučia neigiamas kaltinamojo nusikalstamų veikų pasekmes.
Nukentėjusiosios R. M. civilinis ieškinys dėl 811,84 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo T. Š..
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinti šią žalą pinigais yra išimtinė teismo kompetencija, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas, vertindamas nukentėjusiosios R. M. dėl padarytų nusikaltimų jos atžvilgiu patirtą neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastas nevertintas, tačiau dėl padarytos nusikalstamos veikos ji buvo pažeminta ir įžeista, patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, todėl iš kaltinamojo T. Š. priteistina nukentėjusiajai R. M. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios patirtos 1000 eurų advokato pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 d. 6 p.) ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 105 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,
nusprendžia:
T. Š. pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 2 d., 284 str. 1 d. ir nuteisti:
pagal LR BK 145 str. 2 d., taikant LR BK 54 str. 3 d., - 20 (dvidešimties) MGL, t. y. 753,20 Eur dydžio bauda;pagal LR BK 284 str. 1 d. – 10 (dešimties) MGL, t. y. 376,60 Eur dydžio bauda.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirti galutinę subendrintą bausmę – baudą 20 (dvidešimties) MGL, t. y. 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) dydžio.
Įpareigoti T. Š. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti jam, kad sumokėjęs baudą, jis privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Priteisti iš kaltinamojo T. Š. nukentėjusiajai R. M. 811,84 Eur (aštuonis šimtus vienuolika eurų 84 ct) turtinės, 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) išlaidų už advokato pagalbą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iki ieškinio visiško atlyginimo palikti galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą bendrai 3811,84 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų vienuolikos eurų 84 ct) sumai kaltinamojo T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kilnojamam ir nekilnojamam turtui bei piniginėms lėšoms.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.